Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2023-02-14

pieno kaina, pieno ukis, zemes ukis

Žemės ūkio naujienos: 2023-02-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Dundulis: bandymas kelti pieno supirkimo kainas vien tik Lietuvoje būtų tik „kova su vėjo malūnais“

Prekybos tinklo „Norfa” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis teigia, kad pieno rinkos ekonominio neapibrėžtumo laikotarpis sukeltas ne vien tik Lietuvoje matomų veiksnių. Pasak jo, iki 70 proc. Lietuvoje pagaminamo pieno yra eksportuojama, tad supirkimo kainos yra nulemiamos Europoje matomų veiksnių. „Iš tikrųjų problema yra sprendžiama per lietuviškus pardavėjus. Bes esmė yra ne lietuviškuose pardavėjuose. Esmė yra eksporto rinkoje“, – penktadienį Socialdemokratų pasitarimo su ūkininkais metu kalbėjo D. Dundulis.

„Apie 70 proc. pieno yra eksportuojama“, – pridėjo jis. Anot „Norfa“ vadovo, tokia pati žemų pieno žaliavos supirkimo kainų situacija yra matoma ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Pasak jo, Lietuvos kaimynėse, tokiose kaip Lenkija, kur anksčiau buvo aukštesnės pieno supirkimo kainos, šiuo metu kainos yra susilyginusios su Lietuvos lygiu.

„Mes turime matyti, kad ta problema nėra tik Lietuvos problema. Ta problema greičiausiai yra visos Europos Sąjungos problema. Ir jeigu tai yra visos Europos Sąjungos problema, tai ir reikia spręsti visos Europos lygiu“, – teigė D. Dundulis „Šiandien tie pienovežiai į Lenkiją nenuvažiuoja. Kodėl? Nes kaina ten yra lygi, arba netgi žemesnė negu Lietuvoje“, – tvirtino jis. D. Dundulis tikino, kad bet koks bandymas kelti pieno supirkimo kainas vien tik Lietuvoje butų tik „kova su vėjo malūnais“.

„Nes jeigu darysime šiuos pirkimus tik Lietuvos lygiu, tai gausis kaip kova su vėjo malūnais. Bus, kad ir Vyriausybė prisidėjo, visuomenė prisidėjo, valstybė prisidėjo. Bet rezultato jokio negavome. Tik Europos Sąjungos mastu galimi intervenciniai pirkimai“, – sakė jis.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-02-10

Pieno perdirbėjai apie LB maisto kainų analizę: tokioje situacijoje pasipelnyti iš žemės ūkio neįmanoma

Lietuvos banko teigimu, maisto kainas Lietuvoje labiausiai išaugino brangusi energija. O dėl santykiniai didelės paklausos ir gyventojų perkamosios galios verslininkams buvo lengviau perkelti išaugusias sąnaudas galutiniam vartotojui. Analizė rodo, kainos didėjo panašiu tempu kaip sąnaudos, tik žemės ūkio sektoriuje kainos augo greičiau. Vis dėlto iškirtinai didelio pelningumo, anot Lietuvos banko, nepastebima. Gruodį duonos ir grūdų produktų, pieno ir jo produktų brangimas, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, siekė iki 50 procentų.

Dėl per metus trečdaliu pabrangusio maisto tyrimo ėmėsi Lietuvos bankas.
Tyrimas patvirtino – išaugus sąskaitoms už elektrą ir šildymą bei pabrangus žaliavoms, verslas išaugusias sąnaudas perkėlė žmonėms. Tai padaryti nebuvo sunku, nes produktų paklausa ir žmonių perkamoji galia – didelė. Vis dėlto, pasak Lietuvos banko, gamintojų ir prekybininkų kainos kilo panašiu tempu kaip ir išaugusios sąnaudos.

„Mano nuomone, reikia žiūrėti kaip susitvarkyti energetiką, nes ir dabar elektros kainos Skandinavijoje 2-3 [kartus – LRT.lt] mažesnės nei Lietuvoje, tą reikia žiūrėti, jei norime žemų kainų“, – įsitikinęs „Norfos“ prekybos tinklo savininkas Dainius Dundulis.

O žemės ūkio sektoriuje produktų supirkimo kainos kilo greičiau nei augo išlaidos. „Žemės ūkio sektoriuje kainų raidos ir sąnaudų raidos tendencijos turėjo reikšti ganėtinai neblogą laikotarpį, tai mes paaiškiname, kad žemės ūkio sektoriuje kainas galimai diktuoja rinka, o ne mūsų gamintojų sąnaudos“, – tikina Lietuvos banko ekonomikos departamento vadovas Aurelijus Dabušinskas.

Anot Lietuvos banko, niekas iš pakilusių maisto kainų didžiulių pelnų negavo, tiesiog žemės ūkis turėtų gauti didesnę naudą nei kiti sektoriai. Perdirbėjai sako, kad gamintojams teko mokėti kur kas daugiau nei anksčiau. Pasak „Varėnos pienelio“ vadovės, brango viskas. „Tarkime, cukrus pabrango dvigubai – nuo 46 centų iki 1,25 eurų. Viskas, kas įeina ne tik į produkto receptūrą, bet ir pakuotes, transportavimą, brango iškart“, – aiškina įmonės vadovė Jolanda Kuzminienė.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus pripažįsta – pakilimas buvo, bet dabar situacija jau kita: supirkimo kainos itin mažos. „Mes matome, kad gamintojas patiria didžiausius nuostolius, bet pajamų, pelningumo turi kitos dvi grandinėlės – perdirbimas ir prekyba“, – dėsto jis.

Perdirbėjai sako, kad pasipelnyti iš žemės ūkio jiems neįmanoma. „Esant tokiai situacijai – rinkos ekonomikai ir konkurencijai, kažkokių viršpelnių negali būti“, – pabrėžia „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa.

Pasak ekonomistų, infliacija dar gali šiek tiek laikytis iš inercijos, tačiau netrukus maisto kainos turėtų augti lėčiau. Lietuvos bankas skelbia, kad Lietuvoje maisto kainoms energijos kainos turėjo didesnę įtaką nei kitur eurozonoje, šiuo metu siekia 98 proc. ES vidurkio.

Šaltinis: lrt.lt, Aistė Valiauskaitė, Vesta Tizenhauzienė, LRT TV naujienų tarnyba, 2023-02-13

Dėl didesnių supirkimo kainų kovojantys ūkininkai džiugina šilutiškius

Dar praėjusį rudenį pradėjusios kristi pieno supirkimo kainos ir liūdnos prognozės, kad jos toliau kris, privertė šalies pieno ūkių šeimininkus imtis kardinalių veiksmų. Jau praėjusią savaitę tiek Lietuvos pieno gamintojai, tiek ir pamario krašto pienininkai susibūrė į akciją – pieną dalija gyventojams nemokamai arba tiesiog išpila į laukus. Iki šiol už litrą pieno ūkininkai gavo nuo 32 iki 38 centų, smulkūs  – dar mažiau, apie 20 ct. Tuo tarpu pieno produktų kainos, kaip visi žinome, per pastarąjį pusmetį išaugo kone daugiausiai, vien už perdirbto pieno litrą parduotuvėje esame priversti mokėti daugiau nei 1 eurą. Tad nenorėdami nusileisti pieno supirkėjų savivalei, pienininkai pradėjo dalyti pieną žmonėms nemokamai. Tokios akcijos neaplenkė ir Šilutės.

Kas lėmė kainas?

Lietuvos pieno sektorius yra priklausomas nuo eksporto – šalyje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei jo suvartoja šalies gyventojai. Tad maždaug pusė produkcijos realizuojama užsienyje. Brangstančios žaliavos ir visame pasaulyje brangstančių pieno produktų kainos taip pat kyla ir Lietuvoje. Tačiau dėl didelės konkurencijos mūsų šalies vidaus rinkoje, kuriai netrūksta pieno gaminių, kainų augimas yra mažesnis, nei eksporto rinkose, kuriose pieno produktų trūksta.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl pasauliniu mastu lėtėja žaliavinio pieno gamyba – išaugusios pašarų, energijos bei kuro kainos. Pieno produktų gamintojai eksporto rinkose susiduria su iššūkiais, kuriuos lemia sutrikdyta logistikos grandinė, apribotas konteinerių prieinamumas, augusios prekių transportavimo kainos.

Palaiko ūkininkus

Ženkliai kritusiomis pieno supirkimo kainomis pasipiktinę ūkininkai sako, kad kilo grėsmė ūkių išlikimui ir pradėjo stichiškas protesto akcijas.

Vieni pirmųjų Šilutėje į pieno už dyką dalijimo akciją stojo Šilutės Halės direktorius Laurynas Jaruškevičius ir pieno ūkio savininkas Tomas Skurdelis. „Šilutės naujienų“ kalbintas L. Jaruškevičius sakė, kad palaiko ūkininkus ir ateityje kvies gyventojus dažniau į tokias akcijas.

Praėjusį šeštadienį prie Šilutės Halės buvo kviečiami gyventojai ateiti su savo tara ir pasiimti šviežio pieno. Vienintelė sąlyga – vienam žmogui ne daugiau kaip 5 litrai. Sulaukus gausybės žmonių, norinčių pasiimti pieno iš pirmųjų rankų, antplūdžio, akcija buvo tęsiama ir sekmadienį. Tuokart jau jungėsi ir daugiau ūkininkų. Jei per šeštadienio akciją šilutiškiams pienininkas T. Skurdelis išdalijo pusę tonos pieno, tai sekmadienį, prisijungus ir kitiems ūkiams, pieno buvo išdalyta dvi tonos.

Po surengtų akcijų prie Šilutės Halės, internete pasklido ir kiti Šilutės rajono pieno ūkių solidarūs kvietimai atvykti pas juos ir pasiimti nemokamai pieno.

Apie rengiamas pieno dalijimo akcijas žmonėms buvo iš anksto skelbiama socialinio tinklo „Facebook“ sukurtoje paskyroje „Šilutės šeimų klubas“. Pagal internautų komentarus buvo galima spręsti, kad tiek pienininkai, tiek eiliniai gyventojai parodė solidarumą. Suprasdami ūkininkų situaciją dėl menkstančių pieno supirkimo kainų, žmonės ragino vieni kitus palaikyti pienininkus ir už gautą pieną simboliškai jiems paaukoti.

Pirmadienį Šilutės turgaus aikštėje pieną tiesiai iš pienovežio už Ačiū dalijo žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pamario pienas“. Pieno laukdami šilutiškiai į ilgą eilę rikiavosi dar porą valandų iki žadėtos akcijos. Antradienį irgi dar gerokai iki pažadėtos valandos būrelis vietinių jau ir vėl būriavosi prie Šilutės Halės. „Lauksim pienelio“, – neslėpė jie.

Kasdien vis daugiau ir daugiau pienininkų besijungiant į akciją didžiulio palaikymo jie sulaukia ir iš kitų profesijų atstovų. Gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi raginimu nebepirkti pieno produktų iš prekybos centrų, o pieną įsigyti tiesiai iš pienininkų. Žmonės dalijasi, kad įsigijo ne tik puikios kokybė pieno, bet ir džiaugsmu, jog patys jį raugins, gamins varškę ar kitus produktus. Ir visa tai – iš natūralaus, ne perdirbto pieno, kurio gaminiai prekyvietėse kainuoja keleriopai brangiau.

Kviečia atkreipti dėmesį

Nematydami kitos išeities dėl drastiškai nukritusių pieno supirkimo kainų, Lietuvos pieno gamintojai vasario 6-ąją visoje šalyje organizavo akciją „Kas didesnis Skrudžas: prekybininkas ar perdirbėjas“.

Akcijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į aukštas pieno produktų kainas parduotuvėse ir neregėtas žemumas pasiekusias pieno supirkimo kainas bei pradėti dialogą su perdirbėjais ir pardavėjais, kad kainų sąžiningumas būtų užtikrintas visuose lygmenyse.

Vasario 6 d., pirmadienio akcijos metu ūkininkai rinkosi prie pagrindinių pieno perdirbėjų („Pieno žvaigždės“, „Žemaitijos pienas“, „Rokiškio sūris“, „Marijampolės pieno konservai“, „Vilkyškių pieninė“) ir prekybininkų (Lidl, Maxima, Iki, Norfa, Rimi) administracijos pastatų bei statė simbolinius žalius kryžius.

Ministras žada pokyčius

Po nuvilnijusio pieno ūkių protesto, rengiamų akcijų ir gyventojų visuotinio palaikymo, „tamsiame ūkininkų danguje“ matyti pragiedruliai. Anot Lietuvos Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, dėl ženkliai kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų susidariusi padėtis pieno sektoriuje bus sprendžiama keičiant teisės aktus bei kitomis reguliavimo ir pagalbos priemonėmis.

Nuo paėjusių metų spalio pieno supirkimo kaina ėmė mažėti dėl ženkliai kritusių grietinėlės, sviesto ir kietojo sūrio kainų užsienio rinkose. Lietuva eksportuoja iki 70 procentų pieno produkcijos.

Taip pat pastaruoju metu ėmė mažėti pieno produktų vartojimas ir vidaus rinkoje. Dėl šių priežasčių sumažėjus mūsų šalyje pagamintos pieno produkcijos konkurencingumui ir susidarius nepalankioms pardavimų sąlygoms, pieno produktų perteklius kaupiamas sandėliuose. Be to, naujos produkcijos gamybą stabdo rinkų ir kainų neapibrėžtumas.

„Nesutinkame, kad dėl šios padėties nukentėtų silpniausia pieno produktų gamybos grandis – pieno ūkiai. Jiems gresia skaudžiausios pasekmės – veiklos atsisakymai ir bankrotai. Ypač tai aktualu turintiems finansinių bei europinės paramos įsipareigojimų, nebaigusiems investicinių projektų. Jau dabar aišku, kad tokia padėtis taptų nepakeliama mažiesiems pieno ūkiams. Todėl rinkų ir kainų svyravimų našta privalo vienodai dalintis visi – pieno gamybos, perdirbimo ir prekybos grandinės dalyviai“, – tokį pranešimą dabar jau išplatino ministras K. Navickas.

Anot ministro, artimiausiu metu bus inicijuojami teisės aktų keitimai, kuriais būtų siekiama, kad:

žaliavinio pieno supirkimo kainos būtų indeksuotos pagal pieno produkcijos pardavimų kainas;
kartu su bazine pieno supirkimo kaina mokami priedai būtų skaidrūs, sąžiningi ir visiems suprantami;
žaliaviniu pienu būtų galima prekiauti pieno aukcionuose, kai pieno kainas būtų galima stebėti realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip yra dabar.

Taip pat neatidėliojant bus peržiūrimi pieno ūkių investiciniai projektai, kad dėl susidariusios padėties jie nebūtų stabdomi ir įgyvendinami numatytu laiku.

Šiuo metu lengvatinės paskolos iki 200 000 Eur teikiamos kartu su investicinio projekto įgyvendinimu.

Parengtas įsakymo projektas, kad jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis iki 200 000 Eur lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms.

Negavusiems investicinės paramos, galės būti teikiama iki 200 000 Eur lengvatinė paskola investiciniams projektams įgyvendinti ar apyvartinėms lėšoms.

Įgyvendinantiems investicinį projektą – fermos statybas, numatyta galimybė bendrą statybų įkainį skaidyti į atskirus įkainius pagal atliekamus darbus, pavyzdžiui, panaudojus paramą ir įrengus pamatus, atitinkamai parama būtų skaidoma sienoms ar stogui įrengti ar kitiems darbams. Taip palengvinama galimybė pretenduoti į bankų paskolas.

UAB ,,Žemė ūkio paskolų garantijų fondas” jau teikia garantijas pieno gamintojams už paskolas ar lizingo paslaugas, kurie nuo 2022-02-01 iki paraiškos pateikimo patyrė sunkumų. Svarstoma galimybė teikti garantijas veiklai palaikyti perfinansuojant jau paimtus kreditus investiciniams projektams įgyvendinti.

Artimiausiu metu pieno gamintojai galės pasinaudoti valstybės parama teikiant lengvatines paskolas apyvartiniam kapitalui papildyti. Paskolos trukmė – iki 6 metų, taip pat numatyta galimybė paskolos grąžinimą atidėti iki 1 metų, o metinė palūkanų norma nustatyta nuo 1,28 proc. iki 3,03 proc.

Žemės ūkio ministerijoje jau numatyti ir susitikimai su modernizavimo projektus įgyvendinančiais ūkininkais – bus tariamasi dėl pagalbos priemonių, vykdant kreditinius įsipareigojimus, t. y. grąžinant paskolas ar atsiskaitant už lizingo paslaugas.

Taigi, trūkus ūkininkų kantrybei, žiūrėk, ir pajudės ledai…

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-02-13

Po antstolių plaktuku – net bulvių derlius

Praėjusiais metais dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo areštuojamo turto kiekis mažėjo, tačiau tarp areštuotų objektų pateko ne ką mažiau originalūs ir neįprasti objektai. Tarp areštuojamo turto – ne tik galvijai, bet ir kailiniai žvėreliai, kumelės, žirnių, rapsų ir bulvių derlius. Ūkininkai pripažįsta – išgyventi praėjusiais metais buvo nelengva, o ypač tiems, kurie turėjo finansinių įsipareigojimų. Atsirado siūlymų peržiūrėti Antstolių įkainius ribojantį įstatymą, esą antstolių įkainiai per dideli, neperžiūrimi senaties terminai.

Nuo eržilų iki traktorių

Kaip skelbia „Registrų centras“, laikini disponavimo turtu faktai fiksuojami pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojo Registrų centro prižiūrimame Turto arešto aktų registre. 2022 metais Turto arešto aktų registre iš viso įregistruota beveik 35 tūkst. naujų turto arešto faktų. Tai yra beveik dešimtadaliu mažiau nei 2021 metais. Iš viso šiuo metu šiame registre yra įregistruota per 260 tūkst. galiojančių turto arešto aktų.

Per praėjusius metus taip pat buvo išregistruota 44,4 tūkst. turto arešto aktų (2021 metais – 46,7 tūkst.).

Kaip įprasta, dažniausiai dėl skolų prašoma areštuoti nekilnojamąjį turtą. Praėjusiais metais buvo areštuota daugiau kaip 61 tūkst. butų, pastatų, žemės sklypų, statinių ir inžinerinių įrenginių. Dažnai areštuojamo turto sąrašuose atsiduria ir transporto priemonės, žemės ūkio technika, ginklai, piniginės lėšos.

„Įdomiausių areštuoto turto pavyzdžių galima rasti neidentifikuoto turto skiltyje. Pavyzdžiui, praėjusiais metais tarp įdomesnių areštuotų objektų pateko unikalūs individualizuoti istoriniai automobiliai, elektriniai paspirtukai ir orlaivis. Jau tampa įprasta, kad tarp areštuojamo turto patenka naminiai augintiniai ir gyvuliai. Pernai buvo atvejų, kai buvo areštuotas žirnių, rapsų, kviečių ar bulvių derlius ar beveik 25 tūkst. vienetų menkių kepenų konservų“, – pasakoja Registrų centro Turto arešto aktų registro skyriaus vadovė Agata Vdovenko.

2022 metais Turto arešto aktų registre įregistruoti keli turto arešto aktai, kuriuose arešto mastas nesiekia 10 eurų, o vieno turto arešto mastas tėra 1 euras. Tuo tarpu didžiausias turto arešto akte nurodytas turto arešto dydis 2022 metais – daugiau nei 48 mln. eurų.

„Didžiąją dalį skolininkų, dėl kurių įsipareigojimų nevykdymo yra areštuojamas turtas, sudaro fiziniai asmenys, iš jų 70 proc. sudaro vyrai, likusią dalį – moterys. Juridiniai asmenys rečiau patenka tarp areštuoto turto savininkų, tačiau neretai jų areštuoto turto vertė yra gerokai didesnė nei fizinių asmenų“, – pasakoja A.Vdovenko.

VL paprašius patikslinti, kokio dar turto praėjusiais metais neteko ūkininkai, „Registrų centro“ atstovas spaudai Mindaugas Samkus patikslino, kad 2022 m. areštuota apie 200 karvių, 100 buliukų, 153 telyčaitės, 8 594 audinės, 1 200 šinšilų ir jų prieauglio, apie 50 kumelių bei eržilų ir apie 300 vnt. kitų galvijų, taip pat 770 žemės ūkio technikos vienetų, registruotų Traktorių registre.

Apie 50 vnt. neregistruotos žemės ūkio technikos – trąšų rezervuarai, grūdų talpykla, robotizuota karvių melžimo sistema su pieno aušinimo bei pašarų padavimo įranga, žirnių, rapsų, kviečių, bulvių.

„Tiksliai pasakyti, ar turtas priklausė būtent ūkininkui, negalime, nes tai nėra fiksuojama, tačiau galime daryti prielaidą, kad taip ir buvo“, – VL atsiųstame atsakyme rašo M.Samkus.

Gali būti ir daugiau

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius viliasi, kad antstoliai su arešto orderiais šiemet ūkiuose apsilankys rečiau, tačiau jis į besiklostančią padėtį agrosektoriuje žiūri realistiškai. Pasak jo, žemės ūkiui šie metai nebus lengvi, metai prasidėjo pieno krize, įtampa jaučiasi ir augalininkystės sektoriuje. „Pieno savikaina yra aukštesnė už supirkimo kainą. Kitaip sakant, kiekvienas litras pieno yra nuostolingas. Šiandien kalbame apie pieną, o rytoj tai jau gal bus mėsa ar grūdai. Savaime suprantama, kad antstolių vizito ūkiuose niekas nenori. Tačiau situacija tokia, kad visai realu, jog įsiskolinimų ūkininkai turi ir tokių arešto atvejų bus tik daugiau“, – apgailestauja R.Juknevičius.

Pasak jo, ūkininkas, vykdydamas savo veiklą, atsako visu savo turtu, vadinasi, už jo skolas gali būti areštuojamas bet koks turtas. O antstoliai savo ruožtu renkasi areštuoti tą turtą, kuris greičiausiai ir patogiausiai padengtų turimus įsiskolinimus. „Yra įsikuriančių ūkininkų, tačiau reikia nepamiršti apie kasmet likviduojamus ūkius. Vis tik tendencija tokia, kad pasitraukiančiųjų kasmet yra daugiau. Žemės ūkis yra rizikingas verslas ir jei ūkis yra likviduojamas, o ūkininkas turi finansinių įsipareigojimų, kai kreditoriai reikalauja su jais atsiskaityti, įsikiša teismas, tuomet skolas išieško antstoliai“, – tikina R.Juknevičius.

Jis taip pat mano, kad antstoliai turi teisę areštuoti ir tą ūkininkų turtą, kurį jie įsigijo pasinaudodami ir ES parama.

Reikėtų peržiūrėti antstolių veiklą

Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas, pripažįsta, kad arešto atvejų ūkiuose pasitaiko kasmet, tačiau jį stebino tai, kad pernai buvo areštuotas net bulvių derlius. „Nesu girdėjęs, kad kada nors anksčiau būtų areštuotos bulvės. Kad gyvuliai būna areštuojami – gana dažna praktika. Kalbant apie antstolius, galiu pasakyti, kad čia situacija įtempta. Kiek teko domėtis, bendrai neišieškotų skolų suma siekia apie 2 mlrd. eurų. Kiek šių įsiskolinimų galėtų būti žemės ūkyje – nežinau, tačiau sunkumų žemės ūkyje jau nuo metų pradžios netrūksta… Kas bus, jei pieno supirkimo kainos nekils? Kiek laiko pienininkai galės melžti ir parduoti pieną žemiau savikainos?“, – svarsto A.Svitojus.

Tiek A.Svitojus, tiek R.Juknevičius pripažino, kad kartas nuo karto į jų organizacijas kreipiasi žemdirbiai, nepakeliantys savo finansinių įsipareigojimų. ŽŪR primininkas įsitikinęs, kad būtina taisyti Antstolių įkainius ribojantį įstatymą, nes antstolių įkainiai per dideli, neperžiūrimi senaties terminai.

Kokia yra Lietuvos antstolių rūmų pozicija šiuo klausimu – VL nepavyko išsiaiškinti, nes su jų atstovais susisiekti nepavyko.

Su force majeure sutarties nesudarys

Situaciją, kuri šiuo metu yra pienininkystės sektoriuje, Renata Vilimienė, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė, vadina force majeure. Pašnekovė įsitikinusi, kad tokių žemų pieno supirkimo kainų negalėjo prognozuoti niekas, dėl to ūkiai, turintys įsiskolinimų, yra itin keblioje padėtyje. „35 ct už litrą pieno jau buvo ta riba, kurios negalėjome peržengti. Bet tai įvyko, kaina nukrito gerokai žemiau. Nors ūkininkai pinigus skolinasi tikrai atsakingai, tačiau mes su force majeure sutarties juk nesudarysime“, – atsidūsta pašnekovė, besivildama, kad pienininkai išlaviruos iš šios situacijos ir antstoliai į jų duris šiemet nesibels. Pasak jos, smulkieji ir vidutiniai ūkiai turi mažiau įsiskolinimų, todėl jiems nerimauti dėl turto arešto tenka kur kas mažiau nei stambesniems ūkiams. Smulkieji ūkiai šiandieną susiduria su išgyvenimo problema ir apyvartinių lėšų trūkumu.

R.Vilimienė apgailestauja, kad iš praėjusią savaitę vykusio Pieno tarybos posėdžio neišgirdo nieko pozityvaus smulkiųjų ūkių adresu. Ji pabrėžė, kad smulkieji ir vidutiniai pieno ūkiai neprašo iš valstybės jokių subsidijų. Jie prašo pagalbos sureguliuoti teisingą konkurenciją, t. y., kad pieno perdirbėjai laikytųsi nustatytų taisyklių. „Patirtis rodo, kad jei mums valstybė suteikia kelių milijonų eurų paramą, mes gaudavome vieną centą, o perdirbėjai, per pieno supirkimo kainą iš mūsų paimdavo du centus“, – dėsto Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė.

Daržininkai išlaviravo

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės pavaduotoja Indrė Lukoševičienė taip pat sutinka, kad ūkininkams praėjusiais metais buvo sunku ištempti finansinius įsipareigojimus, tačiau ji negirdėjo, ar iš LDAA narių kam nors būtų tekę bendrauti su antstoliais. Pasak jos, rudenį daržovių pardavimo kainos net nepadengė savikainos, tačiau šiuo metu situacija taisosi. Palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, labiausiai brango svogūnai, jų kaina paaugo apie 15 proc., bulvių kaina pakilo 5 proc.

„Laimei, negirdėjau, kad kas nors iš mūsų ūkininkų atsidurtų ties bankroto riba. Visi tikimės, kad šiemet sąnaudos bus stabilios, o pajamos bus tokios, kaip būdavo seniau“, – sako I.Lukoševičienė.

Kam reikalingas arešto aktų registras?

„Registrų centro“ atstovų teigimu, jau du dešimtmečius veikiančio Turto arešto aktų registro tikslas yra sukurti galimybę registruoti valstybės institucijų ir pareigūnų priimamus turto arešto aktus. Turto areštas gali būti taikomas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ar nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorinių reikalavimų patenkinimą, kitų įsipareigojimų įvykdymą. Registrų centras pats nepriima sprendimų dėl turto arešto, taip pat nesaugo ar kitaip netvarko kitų institucijų sprendimais areštuoto turto.

Šiuo metu Turto arešto aktų registre yra įregistruoti apie 264 tūkst. galiojančių turto arešto aktų. Per visą registro veiklos laikotarpį jame buvo įregistruota daugiau kaip 1 mln. turto arešto aktų.

Dažniausi duomenų apie areštuotą turtą teikėjai yra antstoliai. Duomenis taip pat teikia prokuratūra, teismai, Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas ir „Sodra“.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2023-02-10

Nacionalinė žemės tarnyba plėtoja elektroninių paslaugų teikimą

Įsigaliojo nauja Sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir Sutikimo įsigyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, išdavimo tvarkos aprašo redakcija. Vienas iš svarbiausių šio aprašo pakeitimų –  nuo šiol prašymus dėl minimų sutikimų ir sutikimus pagal pateiktus prašymus gauti fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti ir gauti elektroninėje erdvėje (sukurtos elektroninės paslaugos). Sutikimų išdavimo elektronines paslaugas galima užsisakyti e. paslaugų portale – Elektroniniai valdžios vartai, adresu www.epaslaugos.lt, pasirinkus norimo užsakyti sutikimo išdavimo elektroninę paslaugą.

Apraše taip pat numatyta, kad asmuo, pageidaujantis, kad jam būtų išduotas sutikimas, dokumentus pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal pageidaujamos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ar pageidaujamo įgyti teisės valdyti juridinio asmens (jo dalies) buveinės buvimo vietą arba prisijungus per Elektroninius valdžios vartus, pasirinkus Nacionalinės žemės tarnybos teikiamą sutikimo išdavimo paslaugą ir patekus į Nacionalinės žemės tarnybos elektroninių paslaugų savitarnos sistemą.

Dar vienas svarbus pasikeitimas – pareiškėjui, teikiančiam prašymą dėl sutikimo išdavimo, nebereikia Nacionalinei žemės tarnybai pateikti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijos kopijos. Šiuo pakeitimu siekiama asmenims sumažinti administracinę naštą.

Tuo atveju, kai teikiamas spausdintinis prašymas išduoti sutikimą, užpildoma nustatyta prašymo forma.

Teikiant prašymą išduoti sutikimą elektroniniu būdu, asmuo pateikia prašomus duomenis Nacionalinės žemės tarnybos elektroninių paslaugų savitarnos sistemoje. Sutuoktiniai žemės ūkio paskirties žemę ar teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, įsigyjantys bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teikia vieną prašymą išduoti sutikimą.

Kai prašymą išduoti sutikimą teikia vienas iš sutuoktinių, tačiau siekiama žemės ūkio paskirties žemę ar teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, prašyme nurodoma, kad sutikimas būtų išduotas abiejų sutuoktinių vardu.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-02-13

Pernai iš kviečių hektaro rekordinis pelnas – koks jis

Praėję metai javus auginantiems Lietuvos ūkininkams buvo labai geri. Nors kilo elektros energijos, degalų, augalų apsaugos priemonių, trąšų kainos, tačiau tuo pat metu smarkiai išaugusios kviečių ir kitų grūdinių kultūrų kainos padėjo atsverti išlaidas ir leido pelningai uždirbti. Ir nors dalis ūkių 2023-iuosius pasitiko turėdami storesnę finansinę pagalvę, tačiau nerimo daug. Šie metai bus kitokie, rašoma pranešime.

Ko išmokė 2022 metai?

Pernai Lietuvos žemės ūkis aiškiai pajuto, kad yra globalios rinkos dalis, o geopolitinių įvykių pasekmės žemdirbių pajamas gali paveikti taip pat stipriai kaip vietinis force majeure. Augančios palūkanų normos, energetikos krizė, trąšų stygius ir kiti veiksniai rinkai buvo ir vertinga pamoka, ir iššūkis, ir naujos galimybės, rašoma pranešime. Taigi toks ūkio rizikų valdymas ir veiklos planavimas, kuris leistų laiku ir vietoje priimti pamatuotus sprendimus, tapo konkurenciniu pranašumu.

Lankstūs, planuojantys, statistika besiremiantys ūkiai galėjo balansuoti tiek užtikrindami tvarų finansinį verslo modelį, tiek ilgalaikę sveiką dirbamos žemės būklę. Tačiau šiemet tai taps dar svarbiau. 600–900 eurų pelnas iš hektaro, parduodant kviečius pernai gegužę, gerokai viršijo įprastą pelningumo vidurkį. Palyginti, parduodant grūdus šiandien pelnas būtų maždaug 3 kartus mažesnis. Prognozės rodo, kad 2023 metais grūdų supirkimo kainos nesugrįš į pernykštes aukštumas. Atvirkščiai, jau kurį laiką stebima kainų mažėjimo tendencija. Dėl to ūkininkai vis dažniau iškelia klausimą, kaip išgyventi 2023-iuosius.

Daugiau dėmesio duomenims ir matavimui

Nelengvų metų žemės ūkiui būta ir anksčiau – dirbame sektoriuje, kuris iš principo turi nemažai išorinių rizikos faktorių. Susitvarkydavome anksčiau, susitvarkysime ir dabar. Tiesa, geriau pasiseks tiems ūkiams, kurie pakankamai dėmesio skirs rizikų valdymui ir nepasiduos emocijoms. Kaip tai padaryti? Pasitelkti skaitmeninius įrankius. Kokio pelno arba nuostolio galima tikėtis? Kokios investicijų ribos nereikėtų peržengti? Tokie klausimai kasdien kyla ir dideliems, ir mažiems ūkiams.

Tikslesnius atsakymus padeda rasti duomenys ir skaičiavimai. Stebime, kad užsienyje nemažai ūkių preciziškai seka savo metinius rodiklius, turi savo formules ir naudojasi skaičiuoklėmis, į kurias užtenka įrašyti kelis skaičius, susieti juos su dabartinėmis biržų kainomis ir iškart matosi, ko galima tikėtis: pelno arba nuostolio, investicijų dydžio ir jų grąžos santykio.

Įvairiems skaičiavimas Lietuvoje dar trūksta rinkos duomenų, tačiau vertinga sekti užsienio svetaines, pavyzdžiui, www.ahdb.org.uk – jose pateikiami istoriniai derlingumo ir supirkimo kainų svyravimai, kurie gali padėti orientuotis ir Lietuvos ūkiams. Tiksliai skaičiuoti finansų balansą. Tam, kad ūkininkai galėtų nuolat sekti situaciją ir išlaikyti savo ūkio finansinį stabilumą, labai svarbu teisingai interpretuoti savus duomenis. Pavyzdžiui, skaičiuojant grynąjį pelną būtina nepamiršti išskaičiuoti paties ūkininko mėnesio atlyginimą, technikos amortizaciją ir net nuosavos žemės nuomos vertę. Būtent pastaruosius tris rodiklius Lietuvos ūkininkai vis dar pamiršta įtraukti į savo balansą.

Atidžiai vertinti išlaidų-naudos proporcingumą

Pasigirsta kalbų, kad šiemet dalis ūkių tręš mažiau arba net sės mažiau. Tačiau pasvertą sprendimą padėtų priimti aiškūs paskaičiavimai, kiek investicijos į auginamas kultūras atneša prieaugio. Kiekvieną išlaidų eilutę – trąšų, degalų, įrangos – galima pasverti, pritaikant paprastą kaštų ir naudos analizę. Tarkim, fungicidai lemia 8–10 proc. derliaus prieaugį. Taigi, jeigu visas derlius parduodamas už pusę milijono eurų, fungicidams tenka 40–50 tūkst. eurų vertės nauda.

Ar ši nauda didesnė negu fungicidams išleisti pinigai? Jeigu taip, balansas yra teigiamas. Kokių ir kiek augalų apsaugos priemonių bus nupirkta, kiek trąšų naudojama, priklauso tik nuo paties ūkininko sprendimų. Tačiau tinkamai taikomas priemonių kompleksas gali lemti iki 30 proc. didesnį derlių. Atitinkamai, sprendimai apkarpyti investicijas į augalą derlių proporcingai mažins. Panašu, kad geriausias sprendimas didelių svyravimų laikotarpiu – išlaikyti investicijų į augalą stabilumą ir taip užsitikrinti tam tikrą saugiklį rizikos valdymo procese.

Persvarstyti investicijas

Pasverti didelių investicijų būtinybę. Sėkmingi praėję metai ir didesni pelnai Lietuvos ūkininkams galimai sufleravo naujų investicijų planus, pavyzdžiui, gal verta įsigyti daugiau žemės, atsinaujini techniką ir t. t. Ir iš tiesų, ekonomikos nuokalnėje tam tikroms investicijoms laikas gali būti palankus. Tačiau tokiu atveju viskas turi būti net kelis kartus pasverta ir pamatuota. Per didelė investicijų našta augant kapitalo kainai ir kitiems kaštams, gali sukelti daugiau rūpesčių nei naudos. Fiksuoti būsimo derliaus dalies kainą. Tokia praktika mums ne naujiena, ją naudoja ir ūkiai Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, kitur. Esant neapibrėžtumui, galima fiksuoti iki pusės ūkio vidutinio derliaus, taigi, jei vidutinis žieminių kviečių derlius yra 6 t, tai fiksuoti saugu apie 3 t, o žieminių rapsų – iki 1,5 tonos.

Siekdami teigiamo metinio balanso žemės ūkiai užsienyje, pavyzdžiui, Skandinavijoje, yra įpratę skaidyti dalį derliaus ir atskirais laiko intervalais fiksuoti kiekvienos porcijos kainą. Ilguoju laikotarpiu šis rizikos valdymo būdas ūkininkams suteikia daugiau grąžos negu bandymai atspėti, kada grūdų kaina pasieks piką, o kada – žemumas. Nors visi suprantame, kad metai išties bus sunkesni, tačiau neverta vienų metų vertinti be konteksto. Jei orientuotumėmės į 2–3 sezonų vertinimą, atslūgtų įtampa, kurią paprastai sukelia dideli trumpalaikiai kainų svyravimai ir euforiją keičia neviltis. Kitaip tariant, dveji geri metai ūkininkų galvose nesukelia tokios didelės sumaišties kaip vieneri rekordiniai, o kiti – prastoki.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-02-10

Lietuva 2022 m. gruodžio mėnesį eksportavo mažiau grūdų ir rapsų negu 2021 m. gruodį

Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2022 m. gruodžio mėnesį eksportavo 243,271 tūkst. t grūdų– 48,77 proc. mažesnį kiekį negu prieš mėnesį bei 38,48 proc. mažiau negu 2021 m. gruodį. Didžiąją (98,96 proc.) eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai (240,751 tūkst. t). Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Maroką, Nigeriją, Senegalą ir Saudo Arabiją (vidutinė kaina – 336,37 EUR/t). Avižos (254,40 t) buvo išvežta į Latviją ir Lenkiją (vidutinė kaina – 311,18 EUR/t).

Rapsų 2022 m. gruodžio mėnesį eksportuota 1,295 tūkst. t – atitinkamai 98,30 proc. ir 98,51 proc. mažesnį kiekį negu lapkričio mėnesį ir 2021 m. analogišku laikotarpiu. Jie išvežti į Latviją (vidutinėkaina – 567,59 EUR/t).Tačiau žirnių ir pupų 2022 m. gruodžio mėnesį eksportuota 10,6 kartų didesnis kiekis negu prieš metus – 42,189 tūkst. t. Jie eksportuoti į Latviją, Lenkiją, Nyderlandus, Norvegiją ir Turkiją (vidutinė kaina – 377,39 EUR/t).

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 1 (415) / 2023 m.

Ankstesnės žemės ūkio naujienos