Žemės ūkio naujienos: 2023-03-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkų konsultavimas: dėmesys – inovacijų ir skaitmeninio žemės ūkio temoms
Mokslo ir mokymo, konsultavimo įstaigos, įvairios asociacijos, pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, norintys gauti valstybės paramą ir konsultuoti žemdirbius, jau gali teikti paraiškas. Žemės ūkio ministerija žemdirbių konsultavimui skyrė 200 tūkst. Eur. Parama skiriama individualioms ir grupinėms konsultacijoms, seminarams, lauko dienoms arba diskusijų grupėms.
Šalies ūkininkai galės gauti konsultacijas šiomis temomis:
-gaminamos augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos konkurencingumo didinimo klausimais, apimant ūkių apskaitos tvarkymą ir mokesčių apskaičiavimą;
-kooperacijos žemės ūkyje plėtros;
-žemės ūkio technikos priežiūros, pastatų statybos vykdymo ir saugaus žemės ūkio produkcijos gamyboje vykdomų darbų organizavimo bei įgyvendinimo;
-žemės ūkio verslo planavimo ir veiklos teisiniais klausimais, apimant ir verslo planų parengimo klausimus;
-Europos Sąjungos žaliojo kurso įgyvendinimo, Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso, ekologinio ūkininkavimo ir klimato kaitos klausimais, apimant geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus ir taikomus reikalavimus; žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus bei žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų bei ūkinių gyvūnų deklaravimą;
-laukinių paukščių apsaugos stiprinimo už „Natura 2000“ teritorijos ribų.
Visiems seminarų ar lauko dienų, diskusijų grupių dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Individualios ir grupinės konsultacijos, konsultaciniai renginiai galės būti finansuojami iki 100 proc.
Paraiškos teikti konsultacijas ūkininkams ir kitiems asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, priimamos kovo 9 – 23 dienomis.
Paramos paraiška ir reikalingi dokumentai įvairiais būdais (spausdintine ar elektronine forma, paštu arba per kurjerį) turi būti pateikti Žemės ūkio ministerijos Žinių plėtros ir konsultavimo skyriui (I. Kanto g. 23, 44296 Kaunas). Papildoma informacija teikiama tel.: +370 697 63151.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-09
Ministras K. Navickas: „Kartu su latviais kreipsimės į Europos Komisiją skubios išskirtinės paramos pieno sektoriui“
Biržuose susitikę Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir Latvijos žemės ūkio ministras Didzis Šmits sutarė koordinuoti veiksmus ir bendrai kreiptis į Europos Komisiją dėl pagalbos pieno sektoriui. Į Biržus atvyko ne tik ministrai bei žemės ūkio ministerijų specialistai, bet ir abiejų šalių ūkininkai. Lietuvos ūkininkams atstovavo žemės ūkio kooperatyvo „Pieno gėlė“ direktorius Jonas Kuzminskas, „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius.
Susitikimo dalyviai sutarė, kad krizė pieno sektoriuje vienodai palietė ir Lietuvą, ir Latviją. Pieno sektoriaus situacija abiejose šalyse yra labai panaši: daug smulkių pieno ūkių, neišplėtota kooperacija. Lietuvoje perdirbama trečdalis Latvijoje pagaminto pieno. Skirtinga tai, kad latviai pieno gamintojai pageidauja ilgalaikių pieno supirkimo sutarčių su perdirbėjais, o lietuviai atvirkščiai – vengia įsipareigoti ilgesniam terminui. Lietuvoje vis garsiau kalbama apie rizikos fondų kūrimą, tuo tarpu Latvijoje tai – gana nauja tema.
Lietuvoje yra 6 didelės pieno perdirbimo įmonės, o Latvijoje tokių įmonių kelis kartus daugiau – 28, tačiau jos nedidelės. „Nors mūsų įmonės skirtingos, tačiau situacija rinkoje tokia pati – pieno supirkimo kainos krenta“, – pastebėjo ministras D. Šmits.
Susitikime daug kalbėta apie priemones pieno sektoriui stabilizuoti bei stiprinti ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu. Pasak ministro K. Navicko, sutarta koordinuoti priemones, dalintis gerąja patirtimi. „Jeigu jų Vyriausybė nuspręstų skirti paramą pieno gamintojams, tai atpigęs pienas patektų į Lietuvą ir mes turėtume dar gilesnę krizę“, – konstatavo K. Navickas.
Susitikime daug dėmesio skirta pagalbai pieno sektoriuje, kuri atvestų iki struktūrinių pokyčių, kooperacijos, pieno gamintojų apsaugos.
Jau netrukus, kovo 20 d., įvyks Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryba. Jos metu bus pristatytas bendras Lietuvos ir Latvijos pareiškimas, paremtas statistiniais duomenimis ir argumentais. Ministrai susitiks ir su ES žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu. „Šio susitikimo Biržuose vienas iš svarbiausių tikslų – koordinuoti veiksmus, kokią žinią nunešime į Europos Komisiją. Sieksime įrodyti, kad problema tikrai rimta ir stebėti situacijos nebepakanka – reikia veikti“, – sako ministras K. Navickas.
Abi šalys prašys suteikti skubią išskirtinę finansinę paramą pieno gamintojams iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo, taip pat kuo skubiau padidinti ilgai nekeistas intervencines lieso pieno miltelių ir sviesto kainas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-09
Pristatytos 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklės
Transliacijos metu Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros, žuvininkystės ir nacionalinės paramos departamento direktorė Genovaitė Beniulienė žiūrovams papasakojo apie Strategijos plano administravimo taisyklėse atsiradusias naujoves, atkreipė dėmesį į svarbias nuostatas, taip pat atsakė į transliacijos metu pateiktus žiūrovų klausimus.
Žiūrovams primename, kad į transliacijos metu pateiktus klausimus atsakymus netrukus bus galima rasti NMA svetainės DUK skiltyje.
Šaltinis: nma.lt, 2023-03-09
K.Navickas: turime daugiau argumentų įtikinti Briuselį dėl pagalbos pieno gamintojams
Žemės ūkio eurokomisarui anksčiau atmetus Lietuvos žemės ūkio ministro prašymą paremti Lietuvos pieno gamintojus Kęstutis Navickas teigia, kad padėčiai toliau blogėjant, jis turi daugiau argumentų įtikinti Briuselį. Anot jo, vienas argumentų – buvusios itin didelės pašarų gamybos sąnaudos. Tačiau dėl nacionalinės paramos, K.Navicko teigimu, galutinio sprendimo dar nėra.
K.Navickas kartu su Latvijos žemės ūkio ministru Didziu Šmitu į eurokomisaro paramos dar kartą žada parašyti kovo 20 dieną vyksiančioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje. „Dabar jau su liūdesiu galiu pasakyti, kad turime daugiau argumentų, nes kainų kritimas dar stipriau smogė vasario mėnesį ir panašu, kad lieka tas pats ir kovui, jau dabar ženklesnis yra poveikio dydis, apsitarėme, kad teiksime argumentus dėl pašarų pagaminimo sąnaudų, kurios buvo pačiu brangiausiu laikotarpiu“, – BNS sakė K.Navickas.
Paklaustas, kiek lėšų reikėtų ūkininkų nuostoliams kompensuoti, ministras kol kas negalėjo atsakyti: „Niekas negali nuspėti, kiek tai tęsis“. „Nors kažkokie švelnūs atsigavimo ženklai vienas kitas pasirodo, tai nesiunčia bendrai pozityvios žinutės. Matome, kokie yra nuostoliai mėnesį, bet kiek tai užsitęs, būtų neatsakinga skelbti. Kitas dalykas, akivaizdu, jei krizė užsitęs daugiau nei pusmetį, be Europos pagalbos mes neišsiversime“, – teigė jis. Ministras teigė, kad dėl nacionalinių priemonių šiuo metu dar diskutuojama, konsultuotasi ir su premjere, bet galutinio sprendimo dar nėra.
„Esame diskusijų lygmenyje ir kai jau turėsime apsitarę, tikrai paskelbsime. Bet lieka tas pats, kad norime ir viską parengę pagal tai, kas nulemtų geresnę kooperaciją, kas lemtų mūsų ūkininkų smulkiųjų didesnes derybines galias“, – sakė K.Navickas. „Mes konsultuojamės, bet yra tas pats dalykas, galutinio sprendimo nesuradome. Dėl to, kad tikrai yra daug veikiamų aspektų, bet tikiuosi, kad tą planą galėsime pristatyti viešai“, – kalbėjo jis. Anot K.Navicko, su Latvijos ministru taip pat aptarti veiksmai, kuriuos reikėtų koordinuoti bendrai. „Esame viena rinka turint mintyje, kad Latvijos pieno gamintojai 30 proc. pieno eksportuoja į Lietuvą ir labai svarbu, kad jeigu yra planuojamos Latvijoje pagalbos priemonės, kad jos būtų daugiau mažiau suderintos, nes jeigu latviai teikia valstybės pagalbą, tuo pačiu sumažėja jų gamintojų kaina, tada turi poveikį ir mūsų rinkoje“, – sakė ministras.
„Jei kalbėtume apie įstatymo keitimą kokį nors, tai kad jis panašiai paliestų ir tuos pačius aspektus. Jei kalbame apie valstybės pagalbą ir einame pas komisarą, norime, kad būtų ir argumentai, ir pagalbos aprėptis suderinta, nes tai reikalinga tam, kad esame viena ir labai tampriai susijusi rinka“, – pridūrė jis. Eurokomisaras Januszas Wojciechowskis anksčiau ministrui pranešė kad pieno supirkimo kainos augo dvejus metus, jos Europos Sąjungoje (ES), taip pat ir Lietuvoje buvo pakilusios iki rekordinio lygio, o dabartiniai pokyčiai nėra „rimtas rinkos disbalansas“.
Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius yra sakęs, kad K.Navickas nepakankamai greitai sprendžia problemą, o jei iš Europos Sąjungos būtų neigiamas atsakymas dėl pagalbos suderinimo, tai reiškia, kad nacionalinės priemonės „jau turėtų būti ant stalo paruoštos“. Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad situaciją spręsti galima ūkininkams kooperuojantis ir taip didinant jų derybinę galią. Ūkininkų atstovai teigia, jog pirmiausia būtina išspręsti krizę trumpuoju laikotarpiu ir numatyti greitų priemonių, kad būtų išvengta ūkių bankroto.
Seimas imsis prezidento vetuotų pataisų dėl ūkininkų sodybų statybų
Seimui teikiamas prezidento Gitano Nausėdos vetuotos Ūkininko ūkio įstatymo pataisos, kuriomis Seimas siekia sugriežtinti sodybų statybas. Prezidentas tikisi, kad Seimas priims veto ir atsižvelgs į jo pastabas, kuriomis siūloma užkirsti kelią piktnaudžiavimui fiktyviai registruojant ūkininko veiklą bei suteikti galimybę tikriems jauniesiems ūkininkams toliau dirbti ir investuoti regionuose. G.Nausėda sako, kad įstatymo pataisų idėja yra gera, bet dėl to negali kentėti tie, kurie realiai ūkininkauja.
2022 metų gruodį Seimas leido ūkininkams statyti sodybas, jeigu jų dirbamos žemės sklypas ne mažesnis negu du hektarai. Pataisų iniciatoriai įsitikinę, kad naujos taisyklės nebeleis piktnaudžiauti fiktyviai registruojant ūkininko veiklą, statyti sodybas gražiausiose vietose – prie upių ar ežerų, saugomose teritorijose.
Pakeitimai leistų ūkininkams sodybas naujomis sąlygomis statyti ir neurbanizuotoje teritorijoje esančioje dirbamoje žemėje. Kaip ir dabar, negalės būti daugiau nei viena sodyba su pagalbiniais pastatais: fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo statiniais. Seimas taip pat nustatė, kad statybų galės imtis tik tokie ūkininkai, kurie pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius trejus metus bus deklaravę kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos.
G.Nausėda siūlo mažiau ribojančias priemones, pavyzdžiui, atsisakyti reikalavimo ne tik įrodyti, kad žmogus bent trejus metus realiai vertėsi žemės ūkio veikla ir gavo iš jos pajamų, bet ir pasiekė tam tikrą pajamų lygį (50 proc.). Prezidentas siūlo įtvirtinti, kad gyvenamąjį namą su priklausiniais galėtų statyti ūkininkas, bent trejus metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, bet tokio reikalavimo nebūtų kitos paskirties ūkinių pastatų statybai.
Anot prezidento, reikalavimas statyti bet kokius pastatus turint daugiau nei 2 ha žemės apriboja galimybę veikti tokioms žemės ūkio šakoms, kurioms nereikia didelių žemės plotų, pavyzdžiui, šiltnamių ūkiams. Todėl siūloma numatyti, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais būtų statomas tik 2 ha ir didesniame sklype, o kitos paskirties pastatai – nuo 0,5 ha. Prezidentas atkreipia dėmesį, kad reikia svarstyti ir ūkininko ūkio registravimo taisyklių pakeitimus. Taip pat siūloma įstatymo įsigaliojimo datą atidėti iki 2023 metų liepos 1 dienos.
