Žemės ūkio naujienos: 2023-03-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministerija siūlo skubias trumpalaikes priemones pieno sektoriui stabilizuoti
Atsižvelgdama į susidariusią krizinę situaciją pieno sektoriuje, Žemės ūkio ministerija siūlo skubias trumpalaikes priemones pieno sektoriui stabilizuoti. Pieno gamintojams numatoma iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. Eur finansinę paramą už laikomas karves. Planuojama išmoka – apie 37-38 eurai už karvę. Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams ši išmoka būtų 10 proc. didesnė.
Jau netrukus, kovo 20 d., įvyks ir Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryba. Jos metu Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio ministrai asmeniškai susitiks su ES žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu ir sieks įrodyt, kad problema tikrai rimta – ES parama abiejų šalių pieno sektoriams būtina. „Suprantame, kad 8 mln. Eur parama radikaliai situacijos pieno sektoriuje nepakeis, tad į šį susitikimą dedame dideles viltis“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Kitą savaitę planuojamas ne tik susitikimas su ES žemės ūkio komisaru, bet ir Pieno tarybos posėdis. Jame būtų diskutuojama dėl rizikos fondų kūrimo, taip pat Pieno įstatymo tobulinimo, didžiausią dėmesį skiriant pieno gamintojų kooperacijos skatinimui.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-14
Alytaus ir Vilniaus apskritims – pasėlių deklaravimo aktualijos
Kovo 16 d. (ketvirtadienį), 10 val. Žemės ūkio ministerija rengia nuotolinį informacinį seminarą, kuriame bus aptarti pasėlių deklaravimo paraiškų, tiesioginių išmokų, intervencinių priemonių administravimo ir kiti klausimai. Šiame seminare kviečiami dalyvauti Alytus ir Vilniaus apskričių (Alytus, Varėna, Druskininkai, Lazdijai, Vilnius, Šalčininkai, Širvintos, Ukmergė, Elektrėnai, Trakai, Švenčionys) žemdirbiai, savivaldybių ir seniūnijų žemės ūkio skyrių vedėjai bei specialistai. Spustelėkite čia norėdami prisijungti prie susitikimo
Seminare Žemės ūkio ministerijos specialistai pristatys nuo 2023 metų taikomus žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus, taip pat aptars Žemės ūkio naudmenų bei kitų plotų ir ūkinių gyvūnų paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles.
Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai kalbės apie tiesioginių išmokų bei intervencinių priemonių administravimo, atliekamų patikrų aktualijas.
Renginio trukmė – apie 2,5 val.
Seminaras vyks nuotoliniu būdu, naudojant bendravimo programinį įrankį „Microsoft Teams“.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-15
Biodegalai: mitai ir realybė
Geltonuojantys rapsų laukai – vieniems puikus fonas pavasarinei nuotraukai, kitiems –būsimas pašaras gyvuliams, aliejus ir degalai, treti tuose laukuose bando įžvelgti grėsmę tvarumui ir darniai plėtrai, nes iš šių augalų gaminami ir biodegalai. Pastaruoju laiku vis pasigirsta idėjų nedelsiant atsisakyti biodegalų, nes jie esą kalti ir dėl maisto kainų kilimo, ir dėl gamtinės įvairovės nykimo, ir dėl didėjančio CO2 pėdsako. Kiek pagrįsti tokie argumentai?
Elektra ir biodegalai – prieš naftą
Beveik visi kasdien važiuojame automobiliu arba viešuoju transportu, dažniausiai vis dar naudojančiu iškastinį kurą, kuris labai prisideda prie oro taršos ir klimato kaitos. Europos Sąjungos šalys atidėjo kovo 7 d. planuotą balsavimą dėl teisės akto, kuriuo siekta nuo 2035 metų nebepardavinėti naujų benzininių ir dyzelinių automobilių. Šiam sprendimui nepritarė Vokietija, prie jos prisidėjo ir Italija. Tačiau Europos Parlamentas, Europos Komisija ir ES valstybės narės susitarė dėl teisės akto, pagal kurį nuo 2035 metų visi ES parduodami nauji automobiliai privalės išmesti nulinį CO2 kiekį.
Tokia yra ateitis, o kol kas Eurostat duomenimis, 2021 metais 63,49 proc. degalų automobilių transporte sudarė benzinas, dyzelinas ir dujos, apie 6,29 proc. – biodegalai ir biodujos, likusi maža dalis – elektra – ir iš iškastinį kurą naudojančių elektrinių, ir iš atsinaujinančių šaltinių.
Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, pateikia galimus ateities scenarijus – kas laukia Lietuvos 2030 metais. Visi sutinka – elektra varomų automobilių tik daugės. Optimistinės prognozės – iki 2030 metų elektromobilių skaičius gatvėse išaugs iki 230 tūkstančių, bus elektrifikuota dalis geležinkelio, vystomas patogus viešasis transportas, todėl kelionių skaičius nuosavais automobiliais kasmet mažės po 3 proc. Tokiu atveju elektra sudarys 5,66 proc. visos transporto suvartojamos energijos. O kita dalis? Galimi keli scenarijai. Pirmasis – likusią kuro dalį – 94,34 proc. – sudarys benzinas, dyzelinas, dujos; antrasis – 79,35 proc. benzinas, dyzelinas, dujos, ir 14,99 proc. – biodegalai ir biodujos. Taigi biokuras pakeistų iš iškastinių žaliavų išgaunamus degalus.
Pasak pašnekovo, nėra teisingas ir argumentas – esą biodegalams pagaminti sunaudojama tiek pat degalų, kiek jų ir gaunama. Iš tiesų kiekvienai pagamintų degalų partijai yra skaičiuojami CO2 išmetimai per visą jų gamybos grandinę. Sudedama, kiek CO2 išmeta laukus ariantys traktoriai, kiek – gaminant trąšas, pervežant derlių, gaminant biodegalus, o vėliau biodegalus pristatant iki vartojimo vietos. Jei per visą šią grandinę CO2 išmetama daugiau kaip 50 proc. nei išmetama CO2 per išmetimo vamzdį deginant dyzelį, tokie degalai nelaikomi biodegalais. Naujai statomuose fabrikuose šis skaičius negali viršyti 30 proc.
Lietuvoje pagaminti biodegalai sumažina CO2 išmetimą nuo 50 iki 90 proc. lyginant su mineraliniais degalais. Tokioje situacijoje, atrodo, abejonių dėl biodegalų neturėtų kilti, bet racionalius argumentus lydi įvairūs mitai.
„Mes turime kelis pulkus: elektra, biodegalai, biometanas, transporto efektyvumo didinimas, kad susivieniję įveiktume bendrą priešą – naftą, bet užuot taip elgęsi, kaunamės tarpusavyje“, – vaizdžiai apibūdino situaciją M. Nagevičius.
Rapsai – aliejus, pašarai, o kas liko – biodegalai
Vienas iš tokių mitų – rapsų užimtuose žemės plotuose būtų galima auginti javus ne biodegalams, o maistui gaminti, arba – nusikaltimas maisto produktą naudoti degalams. Tačiau ir šiam teiginiui yra kontrargumentai – didžioji dalis perdirbtų rapsų virsta ne kuru, o baltyminiais pašarais ir aliejumi, o biodegalais tampa tik perteklinis aliejus.
„Tam, kad apsirūpintume vietiniais baltymais, ES perdirbama apie 24 mln. tonų rapsų per metus. Iš jų gauname apie 14-15 mln. tonų rapsų baltymų, kurie naudojami pašarui, maistui, taip pat pagaminama apie 9 mln. tonų aliejaus. Iš šio kiekio maistui ir pašarams panaudojama apie 3 mln. tonų, apie 0,5 mln. tonų eksportuojama, ir tik apie 5,5 mln. tonų lieka biodegalams“, – pasakoja Dalia Ruščiauskienė, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė.
Pasak pašnekovės, jei neturėtume rapsų išspaudų, pašarams reikėtų importuoti dar daugiau genetiškai modifikuotos sojos, kitų baltyminių žaliavų. Ar tai būtų tvaru, kai ES viena iš pagrindinių temų – kaip pačiai apsirūpinti baltymine žaliava maistui? Gaminant biodegalus gaunami ir kiti produktai, pavyzdžiui, glicerinas, kuris naudojamas kosmetikos ir kitoje pramonėje, o iš etanolio gautos dezinfekcinės medžiagos buvo didelė parama Lietuvos įmonėms, gyventojams ir sveikatos sistemai per pandemiją. Taigi, geltonuojantys rapsų laukai virsta ir pašarais, ir maisto produktu, ir biodegalais.
Didina dirvožemio derlingumą
Dar vienas kaltinimas rapsams ir biodegalams – toliau rapsų vartoti negalima, nes esą pasėliams skiriama šimtai tūkstančių hektarų žemės, joje intensyviai naudojamos mineralinės trąšos ir pesticidai. Jie kaltinami ir dėl biologinės įvairovės mažėjimo, nes suariant vis daugiau pievų, lieka mažiau natūralių buveinių paukščiams ir kitiems gyvūnams.
Ką rodo skaičiai? Bendras deklaruotas ariamos žemės plotas 2022 metų duomenimis Lietuvoje buvo 2,3 mln. ha, rapsai teužima 0,33 mln. ha, tad kaltinti juos dėl ariamų pievų nebūtų tikslu.
„Rapsai bioįvairovės neblogina, priešingai – mes auginame daug miglinių javų, o rapsai yra bastutinis augalas, labai pagerinantis bioįvairovę, padidinantis dirvožemio derlingumą. Pavyzdžiui, vien tik žiedlapių į 1 ha nukrenta 3 tonos, o bendrai rapsai palieka dirvoje virš 10 tonų organinių medžiagų – tai natūrali trąša. Mes pasiimame tik 3-4 tonas rapsų grūdelių, iš kurių pagaminama 1-1,5 tonos biodegalų ir 2-2,5 tonos vertingų baltyminių pašarų“, – sako Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.
Būtų idealu, jei per artimiausius metus visi galėtume sėsti už „Teslos“ ar kito elektra varomo automobilio vairo, ir visiems laikams pamiršti taršius vidaus degimo variklius, bet realybė kiek kita – nei daug kas gali įpirkti elektromobilius, nei yra sukurta infrastruktūra jiems įkrauti. Tad biodegalai – gera alternatyva iškastiniam kurui. Jei tik mitus pakeis racionalūs argumentai. Juo labiau, kai Rusijos invazija į Ukrainą parodė, kad tikrai nėra saugu prisirišti prie vieno energijos šaltinio, neturėti jam alternatyvų.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-03-13
Nyderlandų ūkininkai protestuoja prieš valdžios pastangas mažinti azoto taršą
Daugiau kaip 10 000 Nyderlandų ūkininkų šeštadienį Hagoje protestavo prieš vyriausybės planus apriboti azoto išmetimą, nes, jų teigimu, šie politiniai sprendimai pasmerks daugelį ūkininkų, ir neigiamai paveiks šalies maisto sektorių, skelbia „Reuters“. Dėl didelio gyvulių skaičiaus ir intensyvaus trąšų naudojimo Nyderlandų dirvožemyje bei vandenyse azoto oksidų kiekis yra didesnis, nei leidžia Europos Sąjungos teisės aktai. Ministras pirmininkas Markas Rutte įsipareigojo iki 2030 m. perpus sumažinti bendrą šalies išmetamo azoto kiekį.
Didelė dalis šio azoto susidaro dėl daugiau kaip 100 mln. galvijų, kiaulių ir vištų mėšlo ir šlapimo. Siekdama įgyvendinti šį tikslą ir apsaugoti biologinę įvairovę užterštame kaime, vyriausybė paskelbė planus trečdaliu sumažinti gyvulių skaičių. Su pokyčiais nesutinkantys ūkininkai buvo įspėti, kad jiems gali būti taikomas priverstinis išpirkimas, rašoma britų dienraštyje „The Guardian“.
Prieš politinius pokyčius surengto protesto metu ūkininkų grupės tvirtino, kad valdžia problemą gerokai „išpūtė“, o numatyti sprendimai – ne tik neteisingi, bet ir neveiksmingi. Mitinguotojai su degančiais fakelais pasitiko finansų ministrę Sigrid Kaag, traktoriais buvo užblokuoti šalies keliai, o prie gamtos ministrės Kristianos van der Val namų buvo išpiltos srutos.
Mitingai gali turėti įtakos kovo 15 d. vyksiančiuose svarbiuose regioniniuose rinkimuose. Šiuo metu nauja ūkininkų ir piliečių partija visuomenės apklausose užima trečiąją vietą. Jei ji laimės pakankamai vietų Nyderlandų senate ir sudarys opoziciją su kraštutiniais dešiniaisiais, „azoto įstatymo“ tikslai gali būti sužlugdyti.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-03-14
Pieno supirkimo kaina vasarį toliau mažėjo
Vidutinė pieno supirkimo kaina vasarį Lietuvoje mažėjo ketvirtą mėnesį iš eilės ir siekė 37,5 euro už 100 kilogramų – 15,4 proc. mažiau nei sausį. Ši kaina Lietuvoje buvo žemiausia nuo 2021 metų spalio. Per metus – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – žaliavinio pieno kaina Lietuvoje sumenko 18,3 proc., skelbia Europos Sąjungos pieno rinkos observatorija (MMO).
Visoje Europos Sąjungoje pieno kaina vasarį vidutiniškai siekė 54,8 euro – 2,7 proc. mažiau nei sausį, bet buvo 28,9 proc. didesnė nei prieš metus.
Latvijoje pieno supirkimo kaina vasarį siekė 37,4 euro – 12,9 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 12,4 proc. mažiau nei prieš metus. Estijoje ji siekė 50 eurų – 4,3 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 24 proc. daugiau nei prieš metus.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-03-14
USDA duomenimis, analizuojamu laikotarpiu kviečių eksportas pasaulyje turėtų padidėti 1,33 mln. t ir sudaryti 212,95 mln. t.
Kviečių eksporto prognozė padidinta dėl numatomo didesnio jų eksporto Australijoje, Ukrainoje, ES ir Rusijoje, tai turėtų daugiau nei kompensuoti laukiamą mažesnį kviečių eksportą iš Kanados. Kviečių importo prognozė pasaulyje padidinta 2,04 mln. t ir turėtų sudaryti 207,09 mln. t. Naujausiais USDA duomenimis, 2022–2023 m. kviečių atsargos pasaulyje gali padidėti 0,95 mln. t (iki 269,34 mln. t). Kviečių atsargų padidėjimas prognozuojamas Australijoje ir Kinijoje.
Šis padidėjimas daugiau nei kompensuos prognozuojamas mažesnes kviečių atsargos Ukrainoje, kurios gali būti mažiausios nuo 2016–2017 m.
2023 m. vasario mėn. USDA prognozės duomenimis, 2022–2023 m. pasaulyje kitų grūdų (kukurūzų, sorgų, miežių, rugių, avižų, sorų ir grūdų mišinių) derliaus prognozė, palyginti su sausio mėn. prognoze, sumažinta 3,59 mln. t – iki 1 442,77 mln. t. Mažesnis kukurūzų derlius dėl mažesnio kukurūzų pasėlių ploto ir derlingumo prognozuojamas Argentinoje. Šio sumažėjimo dalį turėtų kompensuoti didesnis kukurūzų derlius Filipinuose ir Vietname. Didesnis miežių derlius prognozuojamas Rusijoje, Australijoje ir Urugvajuje.
