Žemės ūkio naujienos: 2023-03-21

Seminare Žemės ūkio ministerijos specialistai pristatys nuo 2023 metų taikomus žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus, taip pat aptars Žemės ūkio naudmenų bei kitų plotų ir ūkinių gyvūnų paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles.

Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai kalbės apie atliekamų patikrų aktualijas.

Renginio trukmė – apie 2,5 val.

Seminaras vyks nuotoliniu būdu, naudojant bendravimo programinį įrankį „Microsoft Teams“.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-20

Pieno supirkimo kainos krinta nuo praėjusio rudens. Nuo lapkričio iki vasario mėnesio jos sumažėjo trečdaliu ir nėra jokių atsigavimo požymių. Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje apie 40 proc. mažesnė negu ES vidurkis. Smulkiesiems pieno ūkiams dar blogiau – jie už pieną gauna gerokai mažiau, nei šie statistiniai vidurkiai.

„Pieno kaina nebepadengia jo gamybos sąnaudų. Daugelis ūkių atsidūrę ant bankroto ribos, išparduoda galvijus. Matome ūkių skaičiaus ir parduodamo pieno kiekio mažėjimą. Girdime Europos Komisijos argumentus dėl pernai išaugusių pieno supirkimo kainų ES. Tačiau tuomet Lietuvoje pieno sektorius buvo veikiamas itin neigiamų veiksnių: elektros išteklių kainos aukštumas pasiekė metų viduryje, kai vyko pašarų gamyba. Pašarų bei energijos kainoms pasiekus piką, geresnės pieno supirkimo kainos buvo nusvertos rekordiškai didelių sąnaudų. O pastarieji mėnesiai nubraukė bet kokius teigiamus rezultatus.

Stengiamės stabilizuoti situaciją nacionalinėmis priemonėmis. Tačiau vien mūsų pastangų nepakanka. Reikia ES lygmens sprendimų, pirmiausia – skubios finansinės paramos pieno gamintojams iš žemės ūkio rezervo“, – sako ministras K. Navickas.

Lietuvos ir Latvijos prašymą dėl paramos pieno sektoriui palaikė Lenkija, Vokietija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, o susirūpinimą dėl prastėjančios ir nerimą keliančios padėties šiame sektoriuje taip pat išsakė Estija, Suomija, Graikija ir Kroatija.

Komisaras J. Wojciechowskis nurodė, kad EK atidžiai vertins situaciją.

Pirmenybė turi būti teikiama tvarios žvejybos veiklos išsaugojimui

ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje taip pat buvo aptartas Žuvininkystės dokumentų rinkinys, kuriame apžvelgiamas ES bendros žuvininkystės politikos veikimas ir siūlomos jūrų ekosistemų apsaugos bei žvejybos ir akvakultūros sektoriaus energetikos pertvarkos priemonės.

Valstybės narės akcentavo žuvininkystės sektoriaus indėlį apsirūpinant maistu, pažymėjo žvejų ir pakrančių bendruomenių pastangas atkuriant žuvų išteklius, kvietė priimti labiau pasvertus žvejybos valdymo sprendimus bei užtikrinti reikalingą finansavimą keliamiems tikslams pasiekti.

Lietuva palaiko siekį apsaugoti jūrų ekosistemas ir užtikrinti ES žuvininkystės sektorius atsparumą, tačiau, pasak ministro K. Navicko, EK siūlomos priemonės kelia nemažai klausimų dėl jų pagrįstumo ir proporcingumo.

„Jau daug metų didelį susirūpinimą kelia toliau blogėjanti situacija Baltijos jūroje. Pasigendame konkrečių EK siūlymų dėl šio regiono problemų sprendimo, dėmesio jo žvejybos perspektyvoms“, – teigė ministras. „Kartu su žvejybos sektoriumi dedame didžiules pastangas žvejybos ištekliams Baltijos jūroje išsaugoti, tačiau vis dar lieka neišspręsta viena opiausių šio regiono problemų – Rusijos vykdoma netausi išteklių žvejyba“.

Visuose jūrų regionuose ir vandenyse, anot ministro K. Navicko, reikalingas aktyvus EK vaidmuo, užtikrinant žvejybos galimybes ir vienodas veiklos sąlygas Europos žvejams.

„Ne kartą buvo atkreiptas dėmesys, kad žvejyba dažnai nėra vienintelė ir svariausia blogos jūrų ekosistemų ir išteklių būklės priežastis. Todėl nuvilia tai, kad pagrindinė Jūrų ekosistemų apsaugos plane siūlomų priemonių našta tektų būtent žvejams ir pakrančių bendruomenėms. Keliami ambicingi tikslai, susiję su jūrų ekosistemų apsauga bei žuvininkystės sektoriaus energetikos pertvarka, yra neparemti reikalingu finansavimu, o dabartinis ES žuvininkystės fondas nepakankamas ir nepritaikytas jiems pasiekti“, – teigė ministras K. Navickas.

Jis pabrėžė mokslo žiniomis pagrįstų žvejybos valdymo sprendimų svarbą ir pritarė glaudžiam visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimui, sprendžiant sektoriaus ateitį lemsiančius klausimus.

„Esame pasirengę dalyvauti tolesnėse diskusijose tiek ES, tiek regioniniu lygmeniu. Tikiu, kad kartu rasime geriausius sprendimus, leisiančius išsaugoti tvarų ir atsparų ES žuvininkystės sektorių ateities kartoms“, – apibendrino ministras K. Navickas.

Tarybos posėdyje Lietuvos, Latvijos, ir Lenkijos delegacijos atkreipė dėmesį į ES ir Maroko žuvininkystės partnerystės sutarties protokolo ateitį, taip pat buvo aptarti su prekyba susiję žemės ūkio klausimai, Reglamento pasiūlymo dėl gamtos atkūrimo svarstymo pažanga ir EK komunikatas dėl apdulkintojų apsaugos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-21

„Srutomis ir mėšlu tręšiami laukai, gerinama daržo žemė arba panaudojama biodujų gamybai, vis dėlto tai nėra tik nekalta trąša. Pavyzdžiui, netinkamai arba išvis nesurenkamos srutos gali užteršti gruntą, požeminius ir paviršinius vandenis ar patekti į gyventojų šulinius“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.

Svarbiausia, primena aplinkosaugininkė, apsaugoti aplinką. Be to, šiais reikalavimais norima gerinti prie tręšiamų laukų gyvenančių žmonių sąlygas, mažinant mėšlo ir srutų skleidžiamus kvapus, o kartu – oro taršą.

Svarbiausia informacija, kaip tinkamai tvarkyti mėšlą ir srutas:

Tręšimo normos ir terminai 

-Per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis, ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg/ha. Laikoma, kad 1 SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto.

-Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos ir apsnigtos žemės.

-Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo birželio 15 iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai.

-Kukurūzų pasėlius draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d. 

-Paskleistas ant ariamosios žemės (neapsėtos, neapsodintos augalais) mėšlas ir (ar) srutos įterpiamos į dirvožemį (užariama ar kultivuojama) kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 24 val. nuo paskleidimo.

-Draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo. Arčiau kaip per 300 m nuo urbanizuotos teritorijos ribos būtinas seniūnijos seniūno rašytinis sutikimas. Šiais atvejais sutikimas gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba SMS).

-Asmuo, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą ir jį vykdyti. Tręšimo planas saugomas ne trumpiau kaip 2 metus nuo jo sudarymo datos.

-Naudojama tvarkinga ir saugi technika.  Rekomenduojama tręšti esant kuo mažesniam vėjo greičiui, žemesnei oro temperatūrai, vėjui pučiant nuo labiausiai apgyvendintos vietovės.

Tręšimas karstiniame šiaurės Lietuvos regione

-Tręšiant laukus mėšlu ir (ar) srutomis šiaurės Lietuvos karstiniame regione (pvz., Biržų, Pasvalio, dalis Panevėžio regiono), paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose turi būti laikomasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų tręšimo normų.

-Intensyvaus karsto I grupės žemėje tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 100 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 20 t/ha.

-Intensyvaus karsto II grupės žemėje tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 80 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 16 t/ha.

-Intensyvaus karsto III grupės žemėje tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 70 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 14 t/ha.

-Intensyvaus karsto IV grupės žemėje tręšti galima tik organinėmis trąšomis; tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 60 kg/ha bendrojo azoto arba į dirvą galima įterpti iki 12 t/ha kraikinio mėšlo.

Reikalavimai paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir telkinių pakrantės apsaugos juostoje 

-Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

-Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama lieti srutas arba skystąjį mėšlą, neįterpiant į gruntą.

-Draudžiama tręšiant per metus į 1 ha dirvos įterpti daugiau kaip 80 kg azoto ir 15 kg fosforo veikliosios medžiagos. 

-Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus vandens telkinių apsaugos zonose. Dirbti žemę, naudoti trąšas, jeigu tai gali patekti į vandenį ir pakenkti vandens ekosistemai. 

Transportavimas

-Asmenys, transportuojantys mėšlą ir srutas, privalo naudoti tinkamą transportavimo techniką. Būtina imtis priemonių, kad transportuojant mėšlas ir srutos nepatektų į aplinką, neužterštų kelių ir kitų nenumatomų tręšti plotų.

-Tręšiant skystuoju mėšlu ir srutomis naudojamos ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos.

-Kai transportuojant mėšlu ir srutomis užteršiamas kelias urbanizuotoje teritorijoje, asmuo, transportuojantis mėšlą ir srutas, privalo kuo skubiau išvalyti užterštą kelią.

Atsakomybė

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą asmenims gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1100 eurų. Taip pat gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-03-17

Nedidelių ūkių savininkai jau daugiau kaip mėnesį protestuoja dėl mažų pieno supirkimo kainų. Ne viename Lietuvos mieste ūkininkai nemokamai dalijo pieną gyventojams, o kiti renkasi net išpilti jį į laukus. Tačiau Lietuvoje yra tokių ūkininkų, kuriems – viskas gerai. Vienas tokių – Kauno rajono Daugeliškių kaime ūkininkaujantis 20-metis N. Steponaitis.

„Neturiu dėl ko skųstis. Viskas gerai“, – taip sako LRT TELEVIZIJOS laidos „Nepaprasti žmonės“ herojus, auginantis 50 melžiamų karvių ir maždaug tiek pat nemelžiamų. Pasak ūkininko, išgyventi padeda ūkininkų kooperacija.

„Jeigu būčiau ne kooperatyvo narys, ir kažkokiam perdirbėjau priklausyčiau, man būtų pikta pažiūrėjus parduotuvės kainas ir matyti, kiek aš gaunu už pieną. Tai yra diena ir naktis. Prieš būnant kooperatyve buvau irgi prie perpardavėjų, tai žinau, kokia ten situacija, <…> tai yra siaubas“, – teigia ūkininkas.

Pasak Nojaus, vienas mūšio lauke nelaimėsi, todėl susikooperavę ūkininkai gali išlošti daugiau. „Jeigu aš dirbu vienas, galiu priduoti toną [pieno], bet jeigu mes penkiese po toną, mes jau galime priduoti 5 tonas. Tai kur yra tonos kaina, ir kur 5 tonų kaina. Kooperatyvas tuo ir laimi – jis gali konkuruoti“, – pabrėžia pašnekovas.

Čia pat Nojus paaiškina, kaip kooperatyvai funkcionuoja. „Kooperatyvas turi savo pieno cisternas. Jos važinėja per kooperatyvo narius, surenka pieną ir veža į kooperatyvo gamyklą [prie Kauno – LRT.lt]. Ten pieną perdirba ir parduoda“, – pasakoja pašnekovas.

Pasak jo, toje gamykloje gaminam pieno baltymai, iš kurių gaminami, pavyzdžiui, mišinėliai kūdikiams. Visa produkcija eksportuojama. Jis skaičiuoja, kad kooperatyvams priklausantys ūkininkai uždirba kone dvigubai daugiau nei pardavinėjantys didiesiems perdirbėjams.

Nojus sako iš esmės palaikantis kolegų ūkininkų protesto idėją, bet nepalaiko tų, kurie pieną išpila laukuose. „Laistymas, protestai, gal jau perlenkta lazda. Žmonėms duoti – jau kitas reikalas, gražus akcentas“, – įsitikinęs Nojus.

3 metus savo ūkį turintis Nojus mano, kad dalį atsakomybės dėl pieno krizės turėtų prisiimti ir patys ūkininkai, kurie iki šiol, užuot kooperavęsi, nusileidžia pieno perdirbėjams ir būtent jiems parduoda pieną.

„Kritikos, manau, po šio interviu gausiu daug, tačiau būkim biedni, bet teisingi. Kuomet visi turėjo galimybę pasirinkti kitą kelią, niekas nesirinko. Kodėl?“, – klausia Nojus ir pabrėžia, kad jis, dalyvaudamas kooperatyvo veikloje, už pieną gauna dvigubai daugiau nei tie, kurie nesikooperuoja.

„Ir aš jau turiu žinių, kad kyla ta kaina toliau. Taip kad sėkmės su perpardavėjais, varykim toliau! Būkite skriaudžiami“, – ironizuoja ūkininkas. Ūkininko Nojaus teigimu, ateities perspektyvų yra įvairių – galima ūkį plėsti, tada jam reikėtų papildomų darbuotojų, įrangos, tačiau galima ir toliau gyventi iš tokio paties dydžio fermos. Šiandien Nojui ir užtenka ir palyginti nedidelio šeimos ūkio, tačiau ateities ambicijų vaikinas turi.

„Mano lūkestis būtų toks, kad, sulaukęs 40-45 metų, palieku ūkį ateities kartoms, jie toliau dirba, o pats važiuoju, keliauju ir nesuku daugiau sau galvos. Čia yra svajonių svajonė – 45-erių aš baigiu“, – dėsto 20-metis ūkininkas iš Kauno rajono Nojus Steponaitis.

Nojus sako, kad jam labai patinka ūkininkauti, to išmoko iš savo tėvų, kurie, beje, jį bandė atkalbėti nuo ūkininko duonos – linkėjo rinktis kitą kelią. Bet Nojaus tai neįtikino ir jis turi labai aiškų gyvenimo planą. „Mane ir bandė atkalbėti nuo viso šito kelio. Sakė, gal geriau mokykis kažko, rinkis kokią nors specialybę. Iš principo ne, darysiu tą patį. Nesiskundžiu savo pasirinkimu“, – tvirtina Nojus.

Ūkininkas sako, kad vienas smagiausių epizodų ūkio gyvenime yra veršlelių auginimas.
„Nuo mažų dienų iki galo – kaip darželyje dirbti. Kaip vieni žmonės su vaikais dirba, taip aš va taip su veršiukais“, – šypsosi pašnekovas.

Pasak ūkininko, gyventi kaime tikrai nėra nuobodu, o ir darbas pieno ūkyje yra pilnas iššūkių.
„Su gyvūliais, kaip ir su žmonėmis, yra iššūkių. Tik visa laimė, kad žmonės tai kalba, o gyvuliai ne“ – šypsosi Nojus. Vaikino žodžiais, ne visi gali dirbti su gyvuliais, kaip ir pats pašnekovas sako, kad negalėtų dirbti su žmonėmis.

Šaltinis: lrt.lt, LRT TELEVIZIJOS laida „Nepaprasti žmonės“, 2023-03-20

Norintis gautą paramą ūkininkas turės įsipareigoti 5 metams ir kasmet deklaruoti tuos pačius plotus. Kompensacinė išmoka – 74 eurai už vieną hektarą pievų. Ūkininkas turėtų kartą per metus nušienauti pievą nuo birželio 20 iki spalio 30 dienos, draudžiama pievą mulčiuoti ir negalima jos tręšti.

Rokiškio rajono ūkininkas Paulius Martinionis sako ministerijos programą vertinantis dviprasmiškai. Iš vienos pusės, anot jo, ji atrodo reikalinga, bet iš kitos pusės – ūkininkui ji finansiškai naudos beveik neatneš. „Tos taisyklės nėra labai aiškios, siekiama, mano nuomone, atitraukti ūkininkus nuo gamybos, kad būtų mažiau ūkininkaujama“, – sako ūkininkas.

Pats jis teigia svarstytų, ar dalyvauti programoje. Bet abejonių šiandien turintis daug. „Įsipareigojimas labiausiai kelia abejonių, sunku planuoti. Penki metai – ilgas laikas, nėra pas mus pastovios politikos ir išmoka yra tikrai per maža“, – įsitikinęs P. Martinionis.

Nauja programa – nerimas ūkininkams

Pasak Ūkininkų sąjungos vadovo Raimundo Juknevičiaus, siūlomi įsipareigojimai tikrai neprisideda prie intensyvesnės gamybos ir atitinkamai didesnių pajamų iš hektaro. Be to, gąsdina ir siekis plėsti saugotinas teritorijas, kur ūkinė veikla smarkiai ribojama.

„Maždaug suvokiama taip, kad ūkininkas turi savo noru daryti gamtai naudingą veiklą, tuo pačiu netekdamas pajamų. Tai ūkininkai klausia, ar sutiktų bet kuris žmogus savo namuose skirti, kad ir tam tikrą dalį kambario kažkam ir juo nesinaudoti“, – sako R. Juknevičius.

Jo teigimu, nerimą kelia ir bendra tendencija plėsti saugotinas teritorijas, teritorijas, kuriose ūkinė veikla turi labai rimtų ribojimų. „Ar tai nėra tas saldainis, kurio pagrindu paskui, kaip ta pelė, pateksim į pelėkautus“, – svarsto ūkininkų sąjungos vadovas.

Jo žodžiais, nėra ūkininkai kažkokia išskirtinė visuomenės dalis, kaip ir kiekvienas žmogus, jie norėtų gauti orias pajamas iš savo veiklos. R. Juknevičiaus teigimu, siūlomi 74 eurai už pievos hektarą – nedidelė suma.

„Jeigu žmogus yra žemės savininkas, netenka pajamų dėl apribojimo, tai atitinkamai už tą visuomenei naudingą veiklą ir turi būti atlyginta“, – sako sąjungos vadovas. R. Juknevičius pabrėžia, kad vienuose rajonuose paukščių išsaugojimo programa visai būtų neveiksminga, tačiau kituose tai būtų parama ūkininkams.

„Tuose regionuose, kur ūkio gamyba nėra intensyvi, kur gyvulių skaičius yra mažesnis, tos pievos nenaudojamos, kelis kartus per metus šienaujamos, tai tuose regionuose tie apribojimai daro mažesnę žalą, ten galbūt ūkininkai bus labai laimingi turėdami galimybę pasinaudoti tokia parama“, – teigia R. Juknevičius.

Dirbamuose laukuose nyksta vis daugiau paukščių

Ornitologas Gediminas Petkus įsitikinęs – ūkininkai gali ir turi prisidėti prie laukinių paukščių išsaugojimo. „Viena iš priemonių – palikti laukų galus, taip pat nemažai piktžolių. Dažnai ūkininkai stengiasi gauti produkcijos, išarti didesnius laukus, atrodo, kuo didesnis laukas, tuo daugiau produkcijos, bet kai nėra paliekama jokių žalių koridorių, net ir paprasčiausių piktžolių, nyksta augalai, nyksta vabzdžiai, nebėra kur paukščiams maitintis, perėti, pavyzdžiui, kurapkoms, kurios mėgsta ten slėptis arba ieškoti piktžolių“, – sako ornitologas.

Dar, anot G. Petkaus, labai svarbu, kad ūkininkai laukuose arba ganyklose paliktų medžiu. Be to, turėtų būti vienas kitas medis papildomai ir pasodinamas, kad pritrauktų daugiau gyvybės į tas teritorijas. Nerimą ornitologui kelia ir monokultūros, tai yra ilgą laiką auginamos vienos rūšies kultūros, pavyzdžiui, rapsai. Dėl to šias vietas po kiek laiko palieka paukščiai.

G. Petkus sako, kad per 30 metų stebima liūdna tendencija visoje Europoje, kai paukščiai nyksta dėl tų monokultūrų, nes tokie laukai intensyviau tręšiami, vadinasi, nyksta vabzdžiai, nebelieka maisto paukščiams. Paukščius galėtų padėti išsaugoti ir pavėlinus šienavimą. Pasak ornitologo, tai pirmiausia išgelbėtų stulgius.

„Jie labai reti, aišku, jų nėra Lietuvoje daug. Pavyzdžiui, griežlių dar turim daug palyginus, nors Europoje tai nykstantis paukštis. Tai griežles gali ūkininkai išsaugoti vėliau, šienaudami laukus“, – sako G. Petkus.

Ūkininkai, ornitologo teigimu, gali padėti ir vieversiui. Jis netrukus parskris, kai labiau atšils dienos. O pempėms padėtų nesausindami laukų ar palikdami laukuose vieną kitą balutę, tai irgi būtų didelė apsauga.

Šaltinis: lrt.lt, Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, 2023-03-18

„Šiame projekte, Žemės įsigijimo įstatyme, taip, yra pateiktas pasiūlymas atsisakyti šio ribojimo. Šie teisės aktų projektai yra paskelbti teisės aktų informacinėje sistemoje ir yra paskelbta vieša konsultacija. Mes, pateikdami šį pasiūlymą, kviečiame į diskusiją spręsti, ar šitie įtvirtinti ribojimai yra veiksnūs, reikalingi, ar ne.

(…) Jeigu bus priimamas sprendimas, kad mums šito ribojimo reikia, kad jis yra aktualus tiek nacionalinio saugumo aspektu, tiek smulkiųjų ūkininkų aspektu, (…) tada mes turime apsispręsti, ko mes tiksliai siekiame“, – LRT RADIJUI aiškina aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė.

Remdamasi kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu, ji įvardina 5 galimus tikslus, pagal kuriuos būtų imamasi atitinkamų kontrolės priemonių: apsaugoti žemės nuomininkus, apsaugoti žemės savininkus ūkininkus, apsaugoti žemės savininkus ne ūkininkus, užkirsti kelią žemės fragmentacijai arba siekti mišrių tikslų mišriomis priemonėmis.

Aplinkos viceministrė tvirtina, kad nuo šių metų Aplinkos ministerijai perėmus Nacionalinės žemės tarnybos valdymą iš Žemės ūkio ministerijos, buvo nuspręsta peržiūrėti visus teisės aktus, susijusius su žemės įsigijimo tvarkomis. Peržiūrėtas buvo ir Žemės įsigijimo įstatymas, nurodantis maksimalų galimą nuperkamos žemės kiekį vienam asmeniui.

„Vertindami šį įstatymą, mes žiūrėjome atliktas analizes, peržiūrėjome Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą analizę, kuri buvo paskelbta 2019 m. ir kuri konstatavo, kad tas 500 ha ribojimas (…) tiesiog neveikia. Tą iš tikrųjų parodo ir oficialioji statistika. (…) 2010 m. ūkininkų, kurie turėjo daugiau kaip 500 ha, buvo 430. 2020 m. mes jau turime jų beveik 100 daugiau“, – tvirtina M. Juodvalkė.

Dėl to, viceministrės teigimu, ministerija, matydama, kad šis įstatymas yra apeinamas, įregistravo siūlymą atsisakyti esamo ribojimo ir kreipėsi į pačius ūkininkus, klausdama, ar šis ribojimas jiems atrodo aktualus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Vytautas Bakas Aplinkos ministerijos siūlymą atsisakyti maksimalios leistinos įsigyti žemės ribos vertina kritiškai: „Tai yra didžiulė problema ir tai nėra sprendimas“.

„Visų pirma, tai pažeidžia smulkiųjų ir vidutinių, tikrųjų ūkininkų interesus. Aš kalbu ne apie žemvaldžius, o tikruosius ūkininkus, nes jiems tampa labai sudėtinga konkuruoti, atsiranda monopolio grėsmė. (…) Iš esmės, jei to saugiklio bus atsisakyta, iš Lietuvos bus sukurta tokia feodalinė valstybė“, – įsitikinęs politikas.

V. Bakas sako, kad daug efektyviau būtų ne panaikinti esamą įstatymą, o susitelkti į turimas kontrolės priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti šio įstatymo veikimą.

„Jeigu dabar padarius analizę matome, kad įstatymai yra apeinami, tokiu atveju yra teisinės priemonės. Pavyzdžiui, jeigu yra kažkokie apsimestiniai sandoriai, Civiliniame kodekse labai aiškiai pasakyta, kas tokiu atveju nutinka. (…) Taip pat yra kitų kontrolės priemonių, susijusių su registracija ir panašiai“, – akcentuoja Seimo NSGK narys.

Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad esamas įsigyjamo žemės kiekio ribojimas Lietuvoje yra labai aktualus, tačiau yra tam tikrų spragų, leidžiančių korporacijoms apeiti nustatytus draudimus.

„Jeigu fiziniai asmenys gali įsigyti 500 ha, tai buvo paliktos tam tikros įstatyminės spragos (ar specialiai, pasakys Saugumas), kad kai kurie asmenys per akcijas, per kitą kontrolę paketų įsigijo ir valdo žemės 10, 30, 50 tūkst. ha. Žinom, kad miško valdo apie 100 tūkst. ha žemės kai kurios įmonės. Pinigų yra ir, matomai, yra suinteresuotumas tą kiekį dar riboti“, – tvirtina A. Svitojus.

Jo teigimu, tokia situacija kelia didelę grėsmę tiek ūkininkų, tiek visos Lietuvos ateičiai.

„Dabar matom, kad Amerikos bankai bankrutuoja, po 200 mlrd. dolerių turi nuostolių. Lietuvos žemę gali nupirkti už 30 mlrd., tai gali vienas žmogus nupirkti visas Baltijos valstybes ir dar pinigų liks. Jeigu paleisime šitą procesą visiškai nevaldomai, praktiškai ne mes pirksime [žemę] – pirks didžiosios pasaulio koorporacijos, nes joms niekas nedraudžia.

(…) Dabar galim įkurti UAB, koncerną, tas koncernas įkuria dar 30 kitų koncernų ir vienas žmogus supirkinėja dešimtimis tūkstančių hektarų žemės, o valdo dar daugiau. Tai čia yra ir nacionalinis saugumas, ir Lietuvos išlikimas, ir žemės ūkio išlikimas“, – LRT RADIJUI sako A. Svitojus.

Šaltinis: lrt.lt, Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, 2023-03-16