Žemės ūkio naujienos: 2023-03-20

NMA specialistai turės patikrinti visus atrinktus ūkius dėl šio kompleksinės paramos reikalavimo laikymosi ir prašo ūkininkų laikytis kompleksinės paramos reikalavimų ir neskleisti mėšlo ir srutų iki kovo 20 d., kad nereikėtų taikyti sankcijų.

Mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo reikalavimai

Mėšlas ir srutos turi būti kaupiami ar laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, sumažinta oro tarša. Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką. Laikant daugiau kaip 100 SG, mėšlą ir srutas privaloma kaupti tvartuose, mėšlidėse ar srutų kauptuvuose.

Visais atvejais draudžiama mėšlą ir (ar) srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės (esant bent vienai iš sąlygų).

Primename, jog laikant tirštąjį mėšlą privaloma įrengti lauko rietuves, kurios turi būti įrengiamos laikantis šių reikalavimų:

-vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų (atstumas gali būti mažesnis, jei gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpąja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį;
-vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;
-ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;
-rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
-rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos;
-rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu;
-rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami; tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kuriems parengtas tręšimo planas, bet juos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.) arba numatyti tręšti laukai, kuriems parengtas tręšimo planas, ribojasi, galima įrengti vieną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio;
-rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, kad srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir kvapų sklidimo.

Šaltinis: nma.lt, 2023-03-16

Paramos tikslas – atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu susijusias ekosistemas, sudarant palankias sąlygas nustatytoms ir patvirtintoms Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinėms: meldinės nendrinukės, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosios kuolingos, išlikti natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei ekstensyviai naudojamose šlapynėse.

Finansavimas paramos lėšomis taip pat gali būti skirtas, siekiant išsaugoti šiuos gyvybiškai svarbius buveinių tipus: miškapieves, kadagynus, medžiais apaugusias ganyklas, nesusivėrusias žemynines smiltpieves, karbonatines smėlynų pievas, stepines pievas, rūšių turtingus briedgaurynus, melvenynus.

Remiama veikla ir įsipareigojimai

Pagal Priemonę remiamas natūralių ir pusiau natūralių pievų bei ekstensyviai naudojamų šlapynių tvarkymas:

-krūmų pašalinimo ir sutvarkymo darbai;
-šienavimo ir nupjautos žolės, nendrių sutvarkymo darbai;
-nukirstų krūmų ir nupjautos žolės, nendrių išvežimo darbai;
-ganyklų tvorų atkūrimas / įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų tvorų arba ganyklų tvoros yra sunykusios;
-naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha ploto įrengimas.

Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, įsipareigoja sutvarkyti ne mažesnį kaip 0,5 hektaro natūralių ir pusiau natūralių pievų ir (arba) ekstensyviai naudojamų šlapynių plotą, įvykdyti visus sąmatoje patvirtintus darbus. Tvarkymo darbus būtina pradėti einamaisiais metais nuo Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA) sprendimo finansuoti projekte išvardytus darbus ir užbaigti ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d.

Pažymėtina, kad tuose pačiuose plotuose privaloma 3 metus vykdyti tęstines natūralių ir pusiau natūralių pievų ir (arba) ekstensyviai naudojamų šlapynių tvarkymo veiklas pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ arba ją atitinkančią priemonę naujuoju programiniu laikotarpiu.

Paramos dydis ir intensyvumas

Vienam pareiškėjui vykdyti nurodytas veiklas gali būti skirta iki 85 000 Eur. Į šią sumą neįskaičiuojamas pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokestis. Jei pareiškėjo pateiktoje paraiškoje prašoma paramos suma pagal remiamą veiklą neviršija didžiausios paramos sumos, jis per paraiškų priėmimo laikotarpį paraišką gali teikti dar kartą.

Patirtos tinkamos išlaidos kompensuojamos 100 proc.

Atrankos kriterijai

Paraiškos vertinamos pagal atitiktį šiems atrankos kriterijams:

1. Pareiškėjas, siekiantis dalyvauti įgyvendinant veiklą, deklaruoja ir įsipareigoja sutvarkyti:

-daugiau kaip 3,0 ha vientiso žemės ploto – suteikiama 50 balų;
-nuo 1,0 iki 3,0 ha vientiso žemės ploto – suteikiama 40 balų;
-nuo 0,5 ha iki 0,99 ha vientiso žemės ploto – suteikiama 30 balų.

2. Pareiškėjo deklaruotas plotas, kurį įsipareigoja sutvarkyti, ribojasi su plotais, kuriuose vykdomi įsipareigojimai pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Specifinių pievų tvarkymas“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ ir „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“– suteikiami 25 balai.

3. Pareiškėjas dalyvavo ar dalyvauja įgyvendinant kitas paramos už plotus agroaplinkosaugos priemones:

-daugiau kaip 5 metus – suteikiami 25 balai;
-iki 5 metų – suteikiama 10 balų.

Toliau bus vertinamos paraiškos, surinkusios 40 privalomų balų. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos bus atmestos.

Paraiškos – tik elektroniniu būdu

Paramos paraiškos ir kartu pateikiami priedai pagal KPP veiklą „Labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas“ NMA galės būti teikiami tik elektroniniu būdu: pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt arba naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).

Šaltinis: nma.lt, 2023-03-16

Nors EP koridoriuose sklando nauji ribojimai žemės ūkiui, ūkininkai dar nespėjo įgyvendinti anksčiau paskelbtoje strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ numatyto 50 proc. pavojingais laikomų augalų apsaugos produktų sumažinimo.

Grūdų augintojo Alfredo Bardausko ūkio (Raseinių r.) sandėliuose jau sezono laukia trąšos, iš augalų apsaugos produktų rudenį įsigytas tik fungicidas. Ūkininkas pabrėžia, kad chemiją naudoja saikingai ir ją purškia tik pagal poreikį.

„Dalį fungicido įsigijau iš rudens, kai buvo išpardavimas. Žinojau, kad gali būti jo trūkumas. Jį panaudoti būtina, todėl įsigijau iš anksto. Kitų chemikalų nepirkau, nes tiesiog nežinau, ką atneš šie metai, koks ir kokių chemijos produktų bus poreikis – puls ligos ar kenkėjai. Šie produktai yra brangūs. Mes jų neperkame be reikalo. Tik toms pozicijoms, kurios yra aiškios – pasirūpinu iš anksto“, – tvirtina pašnekovas.

Siūlymą daugiau kaip 80 proc. sumažinti augalų apsaugos produktų, klasifikuojamų pavojingais, naudojimą žemės ūkyje A.Bardauskas laiko padiktuotu žaliųjų „ekstremistų“, kurie neturi nieko bendro su agroverslu, neturi supratimo apie žemės ūkyje naudojamą chemiją. „Ir jie diktuoja politinius sprendimus. Mokslo čia visai neklausoma“, – atsidūsta patyręs ūkininkas.

„Visi augalų apsaugos produktai turi savo rekomenduojamas normas. Tai ne žaislas, visi mes mokame su jais elgtis. Tačiau jeigu vieną pavojingesnį produktą išimame, tuomet ūkininkai priversti ieškoti alternatyvų ir atlikti daugiau purškimų naudojant daugiau kitų mažiau pavojingų chemikalų. Mano nuomone, tai yra neteisinga, nes buvo tikslas naudoti mažiau chemijos, bet rezultatas yra atvirkštinis“, – stebisi Raseinių krašto žemdirbys.

Taip pat ilgus metus ūkininkai raginami dirbti žemę mechaniškai ir taip kovoti su piktžolėmis, kad nereikėtų laukuose pilti herbicidų. Tačiau A.Bardauskas skeptiškas. Jis kelia klausimą: kas tvariau – purkšti pasėlį herbicidu ar kelis kartus važinėti dyzeliniu traktoriumi ir į aplinką išmesti daugiau CO2?

„Gamtosauginiai reikalavimai sau, o rezultatai – sau. Čia yra didžioji bėda, kad neturime aiškios strategijos. Kodėl nediskutuojama plačiau su ūkininkais prieš imantis tokių kardinalių pokyčių? Mes puikai matome, kas vyksta, jei viena dedamoji iškrenta iš grandinės“, – dėl buldozeriu stumiamų aplinkosauginių reikalavimų apgailestauja ūkininkas.

Panašios nuomonės laikosi ir jaunasis ūkininkas iš Kelmės Martynas Puidokas. Jis šį EP pasiūlymą vertina neigiamai, nes tai esą smogs grūdų derlingumui. „Nepamirškime, kad kiekvienas išvažiavimas į lauką purkšti – kaštai. Mes kaip niekas kitas stengiamės skaičiuoti ir chemijos naudoti tik tiek, kiek būtina“, – tikina jaunasis ūkininkas.

Padėtis rizikinga

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslų daktaras Vytautas Liakas tokį siūlymą vadina paradoksaliu. Pasak jo, planetoje žmonių skaičius kiekvieną minutę didėja, todėl maisto apsirūpinimo klausimas kaip niekada jautrus.

„Dar kai turėjome 50 proc. siūlymą, galėjome su tuo susigyventi ir prisitaikyti. Žinoma, derlingumas sumažėtų, tačiau, tikėtina, tausojant aplinką šis sprendimas būtų geras. Tačiau 80 proc. jau ūkininkauti tampa labai sunku. Koks tuomet būtų taikomas pereinamasis laikotarpis?“ – susirūpinęs klausia agronomijos mokslų daktaras, pridurdamas, kad ir be šių reikalavimų žieminius, vasarinius rapsus auginti dėl šakninio paslėptastraublio tapo labai sudėtinga. Viskas pasikeitė iš augalų apsaugos produktų sąrašo išbraukus veiksmingus produktus, padėjusius anksčiau susitvarkyti su šiuo kenkėju.

V.Liakas pabrėžia, kad Lietuvoje naudojami augalų apsaugos produktų kiekiai, tenkantys vienam hektarui, lyginant su Europos vidurkiu, yra nedideli ir juos sumažinti dar 80 proc. būtų pražūtinga. Jo įsitikinimu, jei paskaičiuotume, kiek kartų prekinius sodus purškia lenkų ūkininkai ir kiek mūsiškiai – skaičiai skirtųsi ne procentais, o kartais. Dėl to turėtų būti aiškiai susitarta, kiek ir kokių produktų turėtų būti ribojama kiekvienai ES šaliai individualiai.

Lemtų maisto trūkumą

Panašios nuomonės laikosi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė. Jos nuomone, ūkininkams uždėtas vadinamasis 50 proc. reikalavimas, tačiau neįgyvendinus pirmo žingsnio jau reikia galvoti, kaip žengti dar toliau. Ne mažiau svarbu tai, kad apsirūpinimas maistu yra ir nacionalinio saugumo klausimas, ūkininkai turi ne tik gauti didelius derlius, bet kuo toliau, tuo labiau ūkininkauti tvariai.

Ūkininkai jau kuris laikas pyksta, kad pastarieji reikalavimai prasilenkia su realybe – derlius turi būti apsaugomas nuo ligų ir kenkėjų. „Siaurinant augalų apsaugos produktų sąrašą, turime būti itin atsargūs. Kuo mažiau preparatų, tuo greičiau augalams išsivysto atsparumas. Taigi, bet kokios veikliosios medžiagos išbraukimas turėtų būti vertinimas itin ekspertiškai“, – įspėja R.Semaškienė.

Jai antrina ir kolegė LAMMC mokslų daktarė Gražina Kadžienė. Jos teigimu, nors siūlomi tikrai drastiški ribojimai, kol kas realių alternatyvų nepateikiama. „Biologiniai preparatai dar nedaug ištirti, todėl pasakyti, kiek jie efektyvūs – sunku. Lietuvos ūkininkai tikrai nesunaudoja tiek augalų apsaugos produktų, kiek kai kurios kitos ES šalys“, – tikina G.Kadžienė, pridurdama, kad naujos taisyklės niekaip nepadeda spręsti itin opios problemos – juodosios pesticidų rinkos, kuri daugiau ar mažiau veikia oficialią rinką.

ES teisėkūroje dalyvauja trys institucijos: Europos Komisija (EK), EP ir Europos Sąjungos Taryba, kurią sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės žemės ūkio ministrą. Dar iki Sveikatos ir maisto saugos komisarei Stellai Kyriakides paskelbiant naująjį SUR projektą, dauguma Centrinės ir Rytų Europos valstybių ministrų pasirašė dokumentą, kuriame išdėstė nepritarimą tokios redakcijos SUR projektui. Nepaisant to, ENVI komitetas buvo paskelbtas pagrindiniu, o su atitinkamo žemės ūkio srities komiteto europarlamentarais nebuvo pasitarta – negauta jų išvada.

SUR projekte numatomas reikalavimas pirma išbandyti nechemines alternatyvas ir tik pateikus ataskaitą, kad šios neveikia, prašyti atsakingos institucijos išduoti leidimą naudoti cheminius produktus. SUR pasiūlymai jau susilaukė viešos kritikos, esą jie teikiami be visapusiško poveikio vertinimo, nors jau anksčiau pristatytos strategijos „Nuo lauko iki stalo“ poveikis žemės ūkiui buvo kritiškai įvertintas kelių mokslinių institucijų, įskaitant EK pavaldų Jungtinį tyrimų centrą. JAV žemės ūkio departamento tyrime daroma išvada, kad strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ nustatyti tikslai lemtų maisto trūkumą 22 mln. žmonių.

Pamiršo, kad ūkininkas yra verslininkas

LAMMC mokslininkė, neseniai sugrįžusi iš kelionės Indijoje, pastebėjo, kad ES žalioji kryptis visiškai neatsispindi kitoje pasaulio pusėje. „Buvome apsistoję vienoje indų šeimoje. Jie ūkininkauja, augina kardamoną ir kitus augalus. Pastebėjau, kad jie laikė neregistruotus augalų apsaugos produktus. Išvados paprastos – jei neužsiauginsime maisto sau, jį vešimės iš Uzbekistano, Indijos ar kitų šalių, o jo kokybę patikrinti sudėtinga. Noriu akcentuoti, kad mūsų ūkininkai augalų apsaugos produktus naudoja saikingai, tiek, kiek reikia, jie skaičiuoja savo kaštus. Sprendimų priėmėjai nuolat pamiršta ūkininkus ir nesupranta, kad jie irgi yra verslininkai. Jie dirbti iš idėjos visą gyvenimą negali“, – įsitikinusi R.Semaškienė.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika mano, kad kiekvienam ribojimui reikalingas protingumo kriterijus. Anot jo, pirmiausia reikia atlikti skrupulingą analizę, kiek ir kokių pesticidų yra naudojama skirtingose ES šalyse, ir tik tada vertinti, ką galima sumažinti ar visai atsisakyti. „Be reikalo nė vienas ūkininkas brangios chemijos neperka ir laukuose nelaisto“, – teigia parlamentaras.

Žiūrėti kaip į galimybę

Tuo metu Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus laikosi nuosaikesnės nuomonės. Jo manymu, žemės ūkis turi būti draugiškas gamtai, todėl jei bus daugiau apribojimų dėl pavojingų pesticidų naudojimo, ūkininkai privalės ieškoti alternatyvų.

„Jeigu ateina toks siūlymas, jis nėra dėl to, kad tiesiog norisi kažkam drausti. Tai ne draudimas dėl draudimo. Tam yra motyvas. Mes turime mokytis išnaudoti šią situaciją. Mes turėtume dirbti taip, kad būtume draugiški aplinkai. Tai yra galimybė išnaudoti kitas technologijas. Tam skirti ir ūkio modernizavimo projektai. Juk žemės ūkis ne tik ekonomika, bet ir aplinkosauginiai, socialiniai klausimai“, – įsitikinęs ŽŪR vadovas. Jo teigimu, jei kai kurių pesticidų Lietuvoje ateityje bus galima naudoti mažiau, neturėtų kilti problemų dėl apsirūpinimo maistu nacionaliniu mastu, mat mes užsiauginame dvigubai daugiau grūdų nei reikia mūsų vidaus rinkai.

Pritaria ne viskam

EP kabinetuose šis siūlymas taip pat vertinamas nevienareikšmiai. Vieni europarlamentarai tai vadina sveikintinu projektu ir nemato bėdų dėl mažesnių derlingumų, esą europiečiai ir taip išvaisto trečdalį maisto, kiti kategoriškai nesutinka ir siūlo jį stabdyti. Kas nuveikta siekiant įgyvendinti šį projektą, paaiškina Veterinarijos ir fitosanitarijos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Darius Remeika. Pasak jo, dauguma ES valstybių narių, tiek ES ministrų Tarybos lygmenyje, tiek ekspertų darbo grupėse, pritaria perėjimui prie tvaresnės žemės ūkio gamybos bei augalų apsaugos produktų mažinimo, tačiau nepritaria (įskaitant Lietuvą) nacionaliniams tikslams bei jų apskaičiavimo metodologijai, kuri neatspindi realiai ES valstybėse narėse sunaudojamų augalų apsaugos produktų, pagal veikliosios medžiagos kiekius.

Taip pat keliami nuogąstavimai, kad nepakankamai atsižvelgiama į ES valstybių narių klimato sąlygas ir realias galimybes ūkininkams keisti kenksmingus augalų apsaugos produktus į mažiau kenksmingus, kelia klausimą dėl „jautrių zonų“ apibrėžties ir ribojimų naudoti augalų apsaugos produktus jose. Greta pastabų dėl atskirų pasiūlymo nuostatų, dauguma ES valstybių narių, įskaitant ir Lietuvą, akcentuoja, kad kartu su reglamento pasiūlymu paskelbtas poveikio vertinimas nėra išsamus, nes buvo parengtas dar iki Rusijos karinės agresijos Ukrainoje ir neapima tokių esminių elementų, kaip apsirūpinimo maistu ES ir pasaulyje užtikrinimas, išaugę gamybos kaštai ir kt.

Pirmas šūvis

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas sako, kad ŽŪM jau buvo nepatenkinta dėl užmojo pesticidų naudojimą sumažinti 50 proc. Esą skaičiavimo metodika neturėjo tinkamo pagrindo ir Lietuvai ji nebuvo priimtina. Šiuo metu laukiama galutinių išvadų. EP pasiūlymą jis vertina atsargiai ir jį vadina padiktuotu žaliųjų „pirmuoju šūviu į orą“.

„Greitų sprendimų tikėtis ir laukti tikrai nereikia. Apie balsavimą EP dar negali būti nė kalbos, galbūt tai plačiau bus diskutuojama metų pabaigoje“, – ramina V.Ašmontas, pridurdamas, kad tokiam siūlymui ŽŪM nepritaria.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2023-03-17

Vandentvarkos įmonės „Varėnos vandenys“ direktorius Eimantas Kirkliauskas sakė, kad prieš kokius penkerius metus dumblą būdavo sunku kam nors įsiūlyti, o pastaruoju metu nuotekų valymo įrenginiuose susidarantį sausintą dumblą noriai naudoja ir ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovės. „Parengiame tręšimo planą, suderinime jį su valstybinėmis institucijomis, o tada patys dumblą nemokamai nuvežame ūkininkams, – sakė E.Kirkliauskas.

– Mūsų dumblas yra aukščiausios kategorijos, jis yra gera trąša“. Gamina kompostą O štai bendrovė „Ukmergės vandenys“ centrifugoje sausintą dumblą kompostuoja su bioskaidžiomis atliekomis – šakomis, žole, šiaudais, lapais, ir taip pagamintą kompostą nemokamai atiduodame ūkininkams mainais į šiaudus.

Šiek tiek kitokią kryptį pasirinko šilutiškiai. Bendrovė „Šilutės vandenys“ nuotekų dumblą tankina, tirština, apdoroja anaerobiniu būdu ir taip gamina biodujas, o tai, kad lieka, paskui sausinama, džiovinama bei granuliuojama.

Taip dumblo tvarkymo įrenginiuose pagamintos granulės pagal sunkiųjų metalų koncentraciją priskiriamos I – II kategorijai ir pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra tinkamos laukams tręšti.

Suderina su aplinkosaugininkais

Pasak „Šilutės vandenų“ vadovo Alfredo Markvaldo, tręšimo planai yra derinami su Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojais. „Pas mus rikiuojasi ūkininkų sunkvežimiai. Granules atiduodame dykai“, – patikino jis.

Anot įmonių vadovų, situacija kiek pagerėjo, kai Aplinkos ministerija palengvino dumblo naudojimo reikalavimus tręšimui bei rekultivavimui. Anksčiau šie reikalavimai buvo bene griežčiausi Europos Sąjungoje. Kurį laiką Lietuvos ūkininkai dumblu negalėjo tręšti net pakelių, nors tai darė Vokietija, Belgija, Olandija ar Graikija. E. Kirkliausko teigimu, Aplinkos ministerija neturėtų griežtinti reikalavimų, nes automatiškai vėl atsiras problemų kur panaudoti susidarantį dumblą ir jis vėl pradės kauptis vandentvarkos įmonėse.

Reikalavimai jau švelnesni Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus teigimu, pagal naujus Aplinkos ministerijos išaiškinimus kaip tik primygtinai prašoma dumblą naudoti tręšimui, o ne deginimui. Taip pat skatinama apdorotą dumblą naudoti pažeistoms teritorijoms rekultivuoti. Prasčiausios kategorijos dumblas taip pat gali būti naudojamas nepavojingų atliekų sąvartynų rekultivacijai. „Verslo logika atsigręžė į mus, – šyptelėjo B. Miežutavičius.

– Smarkiai išaugus trąšų kainoms vandentvarkos įmonėms nebereikia sukti galvos, kur padėti apdorotą nuotekų dumblą, nes ūkininkai noriai jį ima žemei patręšti. Aišku, geriau jį naudoti techninėms kultūroms, pavyzdžiui, gluosninių žilvičių plantacijoms ar apželdintoms pakelėms.“

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-03-17

„Žemės ūkio sektorius turi prisidėti prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo. Tačiau turime atsižvelgti, kad ekstensyvi gyvulininkystė dėl klimato sąlygų Lietuvoje nėra plačiai taikoma, o galvijininkystės ūkiai, kuriems direktyvos pakeitimas turės didžiausią poveikį, jau dabar susiduria su neigiamu energijos, kuro ir pašarų kainų augimo poveikiu“, – pranešime sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Išimtys galios ekstensyviam ūkininkavimui, taip pat numatomi pereinamieji laikotarpiai, skiriant pakankamai laiko ūkiams prisitaikyti prie naujų reikalavimų.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-03-17

Seimas pritarė prezidento siūlymui leisti gyvenamąjį namą su priklausiniais statyti ūkininkams, bent trejus metus deklaravusiems pajamas iš žemės ūkio veiklos, bet to nereikės kitos paskirties ūkinių pastatų statybai.

Gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais galės būti statomas tik 2 ha ir didesniame sklype, o kitos paskirties pastatai – nuo 0,5 ha. Anot prezidento, ankstesnis reikalavimas statyti bet kokius pastatus turint daugiau nei 2 ha žemės apriboja galimybę veikti žemės ūkio šakoms, kurioms nereikia didelių žemės plotų, pavyzdžiui, šiltnamių ūkiams.

Prezidentas, be kita ko, siūlė iš naujo įvertinti ir sugriežtinti ūkininko ūkio registravimo taisyklių pakeitimus.

Išvakarėse veto svarstant Aplinkos apsaugos komitete jo pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad įstatymas dar bus tobulinamas, kad „neliktų dviprasmybių ir betaisant nebūtų pabloginta situacija“.

Pataisos įsigalios nuo liepos 1 dienos.

Šaltinis: lrt.lt, Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2023-03-16