Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2023-03-23

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2023-03-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žemės ūkio ministerija inicijuoja Pieno įstatymo pakeitimus – stiprins pieno pardavėjų derybines galias

Žemės ūkio ministerija inicijuoja Pieno įstatymo projekto pakeitimus, siekdama iš esmės išspręsti problemas, kurias dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų patiria pieno pardavėjai. „Mūsų siūlomais įstatymo pakeitimais siekiame sustiprinti pieno pardavėjų derybines galias, o pirmiausiai – derybų dėl pieno kainos skaidrumą, naujai apibrėžti draudžiamuosius nesąžiningus veiksmus perkant ir parduodant žalią pieną. Suprasdami pieno pardavėjų nepavydėtiną situaciją, norime spręsti klausimą iš esmės, todėl siūlome įstatymo pakeitimus, kurie sureguliuotų situaciją ne tik trumpu laikotarpiu, tačiau būtų tvarus ilgalaikis ir įstatymo galią turintis sprendimas.

Įstatymo projektą su išplėstine Pieno taryba aptarsime penktadienį. Radus bendrą sutarimą su socialiniais partneriais, ieškosime greičiausio kelio, kad įstatymo projektas kuo skubiau atsidurtų Seimo darbotvarkėje“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pasak K. Navicko, viena iš esminių nuostatų, kurią siekiama įtvirtinti siūlomoje įstatymo redakcijoje – atsisakyti žalio pieno pardavėjų grupavimo pagal parduodamo pieno kiekį. Tokiu būdu nebeliktų pieno pardavėjų suskirstymo į 10 skirtingų grupių pagal parduodamo žalio pieno kiekį per vieną dieną.

Naująja įstatymo redakcija siekiama nustatyti, kad derybos dėl žalio pieno kainos ir kitų sutarties sąlygų vyktų ne su atskiru žalio pieno pardavėju, bet su žalio pieno pardavėjų grupe, kurie atstovautų visus konkrečiam pieno supirkėjui pieną tiekiančius pardavėjus. Derybų metu sutartų sąlygų taikymas būtų privalomas visose žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartyse, sudarytose su tuo pieno pirkėju.

Žemės ūkio ministerijos parengtame projekte siūloma nustatyti, kad derybų metu būtų sutarta dėl pieno kainos bei kaip ta kaina būtų taikoma pieno pardavėjams ar jų grupėms, kai pienas pristatomas ar paimamas skirtingu būdu: paimant pieną supirkimo punkte ar tiesiai iš ūkio, kai pienas pristatymas tiesiai į pieno pirkėjo įmonę.

Taip pat siūloma įtvirtinti, kad pieno pirkėjams įsigyjant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kai pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę, pieno kaina būtų ne mažesnė negu pieno kaina, kai žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio specializuoto pieno šaldytuvo.

Įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad sutarta kaina gali būti kaip fiksuotas dydis arba apskaičiuojama pagal įvairius sutartus objektyvius rodiklius, kuriems keičiantis būtų perskaičiuojama pieno kaina. Šie objektyvūs rodikliai gali būti susiję su žalio pieno ar pieno produktų rinkos kainos pokyčiais, kaip, pvz., ES vidutine pieno rinkos kaina, o bent vienas iš šių rodiklių turi būti susijęs su pieno gamybos kaštų pokyčiais.

Žemės ūkio ministerija siūlo nustatyti, kad pieno pirkėjai galėtų taikyti priemokas ir priedus už jiems svarbias sąlygas, o priemokų ir priedų sistema būtų vieša ir iš anksto žinoma. Įstatymo pakeitimo projekte siūloma, kad priedai ir priemokos būtų mokami visiems pieno pardavėjams, kurie atitinka tas sąlygas. Siūloma, kad priemokų ir priedų dydžiai kartu, t. y. bendroje sumoje, būtų ne didesni kaip 20 proc. žalio pieno pirkimo kainos.

Įstatymo projektu siūloma padidinti baudų už įstatymo pažeidimus dydžius, nustatyti iki 1 proc. baudą nuo įsigytos ar parduotos žalio pieno vertės per metus.

Siekiant įgyvendinti įstatymo projekte numatytus pakeitimus, ministerija savo ruožtu įsipareigos patobulinti pieno rinkos stebėjimo sistemą, parengti indikatorių rinkinį, kuriuo pieno rinkos dalyviai galėtų naudotis derybose.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-22

Lietuvos ir Jungtinės Karalystės žemės ūkio ministrai vienija pastangas dėl Ukrainos ir skatina šalių bendradarbiavimą

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko susitikime su Jungtinės Karalystės maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministru Marku Spenceriu Londone aptartos Europos Sąjungos sankcijos Rusijai, prekyba kalio trąšomis ir kiti svarbūs klausimai. K. Navickas padėkojo žemės ūkio ministrui M. Spenceriui už Jungtinės Karalystės paramą Ukrainai karinėje, humanitarinėje ir žemės ūkio srityje. Ministrai sutiko, kad būtina remti vieni kitus ginant bendras vertybes.

Ministrai taip pat kalbėjosi apie Jungtinės Karalystės inicijuotą projektą, padėsiantį atsekti grūdų kilmę pasaulinėje prekyboje, galimai nurodant Rusijos neteisėtai pasisavintus grūdus. Lietuva aktyviai remia šią iniciatyvą, bendradarbiauja ir yra pateikusi grūdų pavyzdžius. Aptarę prekybos kalio trąšomis situaciją ministrai buvo vieningi – vardan ekonominių interesų negalima aukoti savo vertybinių nuostatų.

Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministras M. Spenceris domėjosi afrikinio kiaulių maro situacija Lietuvoje, papasakojo apie paukščių gripo būklę savo šalyje. Ministrai pasidalijo patirtimi ir priemonėmis kovojant su šiomis ligomis. M. Spencer pasidžiaugė sėkminga Lietuvos atsakingų institucijų veikla suvaldant šių ligų protrūkius.

Lietuviški maisto produktai – parodoje IFE

Ministras K. Navickas vizito Londone metu taip pat lankėsi kasmet vykstančioje vienoje didžiausių maisto produktų ir gėrimų parodoje IFE, kurioje lietuviškus maisto produktus pristato daugiau kaip 10 Lietuvos maisto pramonės įmonių.

Įmonės parodos lankytojams pristato lietuviškus saldainius, šokoladą, pieno produktus, padažus, paruoštas sriubas, mineralinį vandenį, įvairius kepinius ir konditeriją, funkcinį maistą, ekologišką aliejų.

„Džiugu matyti, kad Jungtinės Karalystės rinka Lietuvos maisto pramonės atstovams išlieka įdomi ir svarbi. Būtina toliau stiprinti ryšius tarp Lietuvos ir šios šalies maisto pramonės įmonių. Lietuvos gamintojai gali pasiūlyti Jungtinės Karalystės vartotojams aukštos pridėtinės vertės, kokybiškus ir inovatyvius maisto produktus. Tikiu, kad nuolatinės pastangos atvers galimybes tolesniam sėkmingam bendradarbiavimui ir prekybos intensyvėjimui“, – teigė žemės ūkio ministras K. Navickas, aplankęs Lietuvos įmonių stendus.

2022 metais žemės ūkio ir maisto produktų bendrasis eksportas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę sudarė 377 mln. EUR (10 proc. daugiau nei 2021 m.) ir eksporto struktūroje pagal šalis Jungtinė Karalystė buvo 6 vietoje iš 152 eksporto partnerių. 93,8 proc. į Jungtinę Karalystę 2022 m. metais eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės.

2022 m. daugiausia eksportuota paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-22

Ketvirtadienį prie Seimo – ūkininkų protestas

Ketvirtadienį Vilniuje, šalia Seimo, planuojama didelė ūkininkų protesto akcija. Ji rengiama tęsiantis pieno gamintojų nepasitenkinimui dėl ženkliai nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų bei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Vyriausybės reakcijos į kilusią krizę. Vilniaus miesto savivaldybė leido akciją pradėti nuo 11 ir tęsti iki 15 valandos. Joje dalyvaus iki 2,5 tūkst. asmenų.

Piketą organizuoja Lietuvos pienininkų asociacija, o palaikymą pieno gamintojams antradienį išreiškė ir Lietuvos grūdų augintojų asociacija, ketinanti prisidėti prie protesto bei reikalauti jos atstovaujamam sektoriui aktualių pokyčių.

Vienas pagrindinių pieno ūkininkų reikalavimų – skirti 40 mln. eurų patirtiems nuostoliams kompensuoti. ŽŪM yra pasiūliusi suteikti 8 mln. eurų paramą už laikomas karves, tačiau ši suma, organizatorių teigimu, yra nepakankama.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seime kalbėjo, kad valstybės biudžete nėra 40 mln. „besimėtančios sumos“. Anot jos, vienkartinė parama neskatintų pieno tiekėjų kooperuotis ir taip stiprinti savo derybinę galią, o perdirbėjų – didinti supirkimo kainas.

Protestuotojai taip pat ketina išdėstyti ir kitus reikalavimus, tarp kurių – ir susitikimas su premjere. Su žemdirbių asociacijų atstovais vidurdienį susitiks Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie ŽŪM, Vyriausybės.

Įtampai sumažinti ministerija praėjusį antradienį pasiūlė skirti 37–38 eurų paramą už laikomą karvę – iš viso šiai trumpalaikei priemonei numatoma skirti 8 mln. eurų. Dar anksčiau ŽŪM pristatė ilgalaikių priemonių paketą, kuris taip pat sulaukė kritikos.

Savaitės pradžioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje dalyvavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Kur, kartu su Latvijos ministru Didziu Šmitu, prašė už žemės ūkį atsakingo komisaro Januszo Wojciechowskio iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.

Kaip antradienį parlamentarams aiškino I. Šimonytė, vadinamoji „pieno krizė“ kilo, nes po labai aukštų kainų 2022 m., dalis pasaulinių maisto kainų staigiai sumažėjo. Tuo metu Lietuvos pieno sektoriuje labai didelė superkamo pieno dalis naudojama eksportuojamai produkcijai pagaminti, todėl pramonės įmonės, siekdamos išlaikyti savo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, sumažino supirkimo kainas ūkininkams, kurių derybinė galia mažiausia.

Pieno supirkimo kainos pastaruoju metu krenta ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Išankstiniais Europos Komisijos duomenimis, sausį ir vasarį vidutinė pieno supirkimo kaina Bendrijoje mažėjo atitinkamai 3,5 proc. ir 2,7 proc., nusileisdama žemiau 55 centų už kilogramą ribos.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-03-23

Pieno gamintojai prognozuoja liūdną ateitį: per mėnesį nelieka 100 ūkių, 700 karvių

Situacija pieno ūkyje šiuo metu yra tragiška, o komunikacija tarp pieno gamintojų ir Vyriausybės atrodo „lyg kurčias su neregiu bendrautų“. Taip situaciją antradienį Lietuvos socialdemokratų partijos surengtoje spaudos konferencijoje apibūdino pieno gamintojai. Anot jų, jau dabar kas mėnesį veiklą nutraukia apie 100 pieno ūkių, tad jiems nykstant tokiu tempu, po kelerių metų visas Lietuvos pieno ūkis galėtų išnykti.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė teigė, kad ūkininkai pasigesta komunikacijos iš Vyriausybės pusės, todėl jau po kelių dienų planuojama organizuoti protesto akciją.

„Ta situacija, kuri šiuo metu susidariusi pieno ūkiuose… Sunki yra menkas žodis. Ji yra tragiška. Ko mes norime, mes norėtume, kad ministerija ir Vyriausybė imtųsi veikti, nes šiuo metu vyksta tik atsimušinėjimas ir laiko vilkinimas. Turbūt iškalbingas faktas, kad nuo kovo 1 d. mes kreipėmės į premjerę, prašydami susitikimo, įsitraukimo Vyriausybės, tačiau net nėra derinamas susitikimo laikas. Manau, kad net gerais laikais turime teisę susitikti su Vyriausybės vadovu, o, kai yra tokia situacija ir matomas ministerijos neveiklumas, manau, tai turėtų būti prioritetinis susitikimas“, – kalbėjo R. Bernatonienė.

Ji pateikė pavyzdį, kad Pieno įstatymas Konstitucinio Teismo sprendimu iš esmės neteko galios ir galioja tik iš dalies nuo 2020 m. liepos. Anot R. Bernatonienės, 2020 m. buvo parengtas įstatymo projektas, kuris buvo suderintas su socialiniais partneriais.

„Dvejus su puse metų jo nematėme horizonte, – teigė pieno gamintojų atstovė. – Priminėme vasario mėnesį apie šį projektą ministerijai, tačiau šiuo metu gauname ženklų, kad projektas nebus peržiūrimas, bet jis ruošiamas visiškai naujai. Ką tai reiškia? Projekto derinimui vėl užtruksime pusę metų, jeigu ne daugiau ir tada vėl neaišku, kokia ta priėmimo tvarka.“

R. Bernatonienės aiškinimu, dėl susiklosčiusios situacijos nukentėjo visi pieno ūkiai, tačiau smulkiausiai tai pajuto skaudžiausiai. „Jiems visą laiką pagal dešimt grupių mokama mažesnė kaina. Tikrai kaštai visų yra aukšti. Nuo karvių skaičiaus nepriklauso sąnaudų sumažėjimas“, – aiškino R. Bernatonienė.

Dėl tokios situacijos ministerijos prašoma skubos tvarka naikinti dešimt grupių: „Nes kitaip rudenį nebeturėsime, ką atstovauti, jeigu taip ir toliau vyks, nes neveikia ir niekas nesišneka. Tiesiog norime būti išgirsti.“ Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Marijus Kaktys antrino, kad paskutinio patikinimo iš ministro sulaukė dar kovo pradžioje.

„O po to – (…) tik atsirašinėjimai. Realių susitikimų ir derybų kaip ir nėra. Matome, kad per mėnesį kažkur 100 su viršum ūkiu užsidaro, apie 700 karvių sumažėjo. Per metus 2,5 tūkst. karvių neliko. Tai kiek mes čia tų metų dar pabūsime ir pieno sektorius išnyks. Ar to Lietuvai reikia? Ar mes negalime aprūpinti savo gyventojų mūsų lietuviškais pieno produktais? Tai nelogiška“, – kalbėjo M. Kaktys.

Jis priminė, kad pieno gamintojai jau tris kartus trečiadieniais, kai vyksta Vyriausybės posėdžiai, rinkosi prie Vyriausybės, tačiau su ministre pirmininke susitikti nepavyko.
„Atrodo, lyg kurčias su neregiu bendrautų – vienas kalba, kitas nemato ar negirdi. Labai sudėtinga situacija“, – teigė M. Kaktys.

Anot jo, būtent dėl to planuojamas ir protestas kovo 23 d. M. Kaktys sutinka su teiginiais, kad ankstesni metai pieno ūkiams buvo geri, tačiau pabrėžia – uždirbtus pinigus ūkininkai investavo į ūkių modernizavimą. „Viską dėjome į tą ūkį ir negalėjo papildomai tų lašinių užsiauginti. (…) Jeigu nori pieno ūkį išlaikyti, be investicijų, be modernizavimo, niekur nenueisi“, – tvirto M. Kaktys.

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos nariai, iniciavę spaudos konferenciją, teigė taip pat raginantys Vyriausybę imtis veiksmų. „Šiandien Lietuvos žemės ūkis išgyvena labai sunkų laikotarpį. Tai ypač skaudžiai liečia pieno sektorių. Dėl drastiškai kritusių pieno supirkimo kainų, gresia pieno ūkių bankrotai“, – kalbėjo Seimo narys, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Anot jo, žlugus pieno ūkiams gali ištikti grandininė reakcija, kuri lemtų, kad su sunkumais susidurtų ir pieno perdirbėjai. „Mes raginame Lietuvos Respublikos Vyriausybę ekstra susėsti su ūkininkais, perdirbėjais pieno produktų ir prekybininkais, nes ūkininkai turi ir savo labai konstruktyvių ir efektyvių pasiūlymų. Vyriausybės nenoras išlįsti iš savo kabinetų, sukelia streikus“, – kalbėjo K. Vilkauskas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas Vidmantas Kanopa taip pat teigė, kad situacija tampa vis sudėtingesnė. Anot jo, dėl susiklosčiusios padėties, būtų galima svarstyti dalį iš pabrangusių maisto produktų surenkamo PVM skirti paramai pieno ūkiams bei svarstyti kitas priemones. Anot V. Kanopos, 40 mln. eurų parama, kurios prašo pieno gamintojai, yra „būtinas minimumas, kompensuojant nuostolius, patiriamus nuo 2023 m. sausio 1 d.“

Taip pat socialdemokratai siūlo imtis pieno rinkos reguliavimo, įsteigiant Maisto tarybą, kurioje visos pusės esą galėtų nusistatyti minimalias kainų dalis. Taip pat raginama lengvinti kreditų sąlygas ūkininkams, atidėti finansinių įsipareigojimų vykdymą ir keisti pieno įstatymą.

Siūloma nedelsiant keisti Viešųjų pirkimų įstatymą, siekiant įteisinti trumpąsias maisto grandines ir palaikyti vietinę maisto gamybą. Ilgalaikėje perspektyvoje siūloma skatinti pieno gamintojų kooperaciją, steigti žemės ūkio subjektų savitarpio pagalbos fondą. Taip pat socialdemorkatai dar kartą priminė savo siūlymą taikyti PVM lengvatą būtiniausiems maisto produktams.

LRT.lt primena, kad praėjusį trečiadienį, ragindami Vyriausybę imtis priemonių, kad būtų sprendžiama kilusi pieno krizė, ūkininkai susirinko prie Vyriausybės. Tuomet jie kartu atsigabeno ir dviejų mėnesių amžiaus teliuką.

Šaltinis: lrt.lt, Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, 2023-03-21

„Delfi agro“. Žemdirbys grįžo iš Ukrainos ūkių: kodėl bulgarai blokuoja kelius ir kas laukia mūsų šį sezoną

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas grįžo iš kelionės po Ukrainos ūkius. „Delfi agro“ pokalbis su juo apie tai, ko tikisi Ukrainos ir mūsų ūkininkai. Prognozės kol kas neaiškios, nes analitikai skelbia, kad Ukrainos grūdų derlius bus 37 proc. mažesnis nei prieškariniais metais. A. Macijauskas pabrėžia, kad patys vietos ūkininkai kalba apie 50 proc. kritimą. Iš kitos pusės, javai ten ypatingai pigūs ir, pavyzdžiui, Bulgarijos, per kurią jie vežama į Europą, ūkininkai jau pradeda blokuoti kelius, nes bijo konkurencijos.

Ukrainoje kviečiai kainuoja 100-120 eurų už toną. Lietuvoje iki 280 eurų. Bruzda ir lenkai. Įdomus faktas ir tai, kad bankrutavus dviem JAV bankams, iš kurių vienas specializavosi aptarnauti kriptovaliutas, pradėjo kilti ir javų kainos. Taip tradiciškai nutinka kai spekuliantai, krentant akcijoms, pradeda pirkti žaliavas. Apie tai, kuo pokyčiai Ukrainoje gali būti naudingai ar žalingi mums.

– Kaip gyvena Ukrainos provincija?
– Ukrainoje karo metu lankiausi antrą kartą. Pirma kelionė buvo į Kyivą, dabar į Lvivą. Ten karo nesijaučia, veikia restoranai, tačiau matosi kariniai patruliai, apsaugoti kultūros paminklai. Gyvenimas verda. Tiktai pravažiuojant kapines matosi labai daug naujų kapų, ant kurių plevėsuoja vėliavos. Miestuose, kuriuose gyvena 20-30 tūkst. žmonių, kasdien vyksta laidotuvės ir laidojama po 2-3 žmones. Ukrainiečiai nuostabi tauta ir jie sugeba gyventi įprastinį gyvenimą net tokiomis sąlygomis.

– Ūkininkai taip pat ramūs?
– Ne, tačiau dėl kitų priežasčių. Artėja sėjos metas, ten pagrindinė sėja vasarojus, žieminių, skirtingai nuo mūsų, nedaug. Pelningiausi augalai kukurūzai, saulėgrąžos ir soja. Kviečių auginama mažiau, jiems skiriamos nederlingos žemės, ne juodžemis. Tačiau šalis milžiniška ir derlius vis tiek didžiulis. Jie vieni pagrindinių kviečių tiekėjų pasaulyje. Keista, tačiau jiems trūksta pinigų. Trąšų, degalų, sėklų, visko yra. Nepaisant to, kad grūdų kainos pasaulyje buvo išaugusios, jie savo derlių pardavė labai pigiai. Netgi šiandien jie derlių parduoda kur kas pigiau nei jis kainuoja Europoje.

Už savo grūdus savo šalyje jie gauna 100-120 eurų. Kaina priklauso nuo to, kurioje vietoje ūkis, nes logistika visiškai sutrikusi. Tradiciškas gabenimas jūra sumenkęs. Derlių jie veža keliais, kuriais iki tol nevežė. Geležinkeliais ir sunkvežimiais per Lenkiją į uostus, kurie yra prie Rumunijos kanalo. Pavyzdžiui, Izmaile pritaikė Dunojaus uostą ir ten jau perkrauta 5 mln. t. Panašiai, kaip Klaipėdoje. Traukiniais per Rumuniją ir Bulgariją, tačiau logistika kol kas labai brangi. Sistemos nėra, vagonai ir sunkvežimiai stovi didžiulėse eilėse. Logistai tapo labai turtingais žmonėmis. Pavyzdžiui, jei Lenkijoje, netoli Ukrainos sienos, turi plačios geležinkelio vėžės atšaką, kur gali stovėti 40-50 vagonų, esi milijonierius. Šią atšaką nuomoja didžiausios pasaulio grūdų prekybos įmonės.

– Tačiau prasideda bėdos. Bulgarai jau blokuoja kelius, nes bijo konkurencijos su labai pigiu derliumi.
– Kadangi grūdus gabenti sudėtinga ir brangu, stengiamasi juos parduoti kuo arčiau sienos ir pigiai. Tai vyksta ne dėl to, kad problema ukrainietiški grūdai, o dėl to, kad nėra infrastruktūros. Jei jie būtų pakrauti pačioje šalyje ir vagonais nukeliauti iki Prancūzijos, Lenkijos ar Nyderlandų, Lietuvos uostų. Arba iki uostų Viduržemio jūroje. Tačiau logistika tik dabar lipdoma. Skiriasi vėžės, reikia perkrauti į autovežius ar kitus vagonus. Jei tik yra proga, juos parduoda vietoje.

– Kaip Lietuva? Dar neseniai buvo planai, kad pro mus plūstels ukrainietiški javai.
– Po to, kai įsigaliojo sankcijos, Klaipėda prarado pusę krovinių, Kalbėta, kad tai galima kompensuoti ukrainietiškais grūdais. Galima, bet tam reikia sprendimų. Tokių kiekių neatveši nei autovežiais, nei perkraudamas iš vieno vagono į kitą. Vienas iš sprendimų kartu su lenkais daryti bendrą projektą. Jų lemiamas žodis, ar jie to nori, kad supaprastintų logistiką iki Klaipėdoje. Lietuvoje ūkininkai kelių neblokuoja, nes pas mus vežami tik kukurūzai, kurių mes auginame nedaug, nekonkuruojame, tačiau jie palengvina gyvenimą gyvulininkystės ūkiams, kurie gauna pigesnių pašarų. Aišku, yra ir problemų. Pavyzdžiui, buvo atvežtas grikių sąstatas ir jų rinka tiesiog sugriuvo.

– Jei dabar kyla sunkumų, kas bus ateityje?
– Ukrainos potencialas didžiulis, nes ten geriausias pasaulyje dirvožemis. Jie gali lengvai padvigubinti derlių. Ateityje jie užims 60-70 proc. tarptautinės prekybos grūdais. – Ką mes darysime? – Aiškaus atsakymo nėra. Turėsime ieškoti nišų. Auginti kokybiškus grūdus, kurie reikalingi čia, Europoje, ir imtis perdirbimo. Jau statomos gamyklos ir Lietuvoje. Tada atsivers naujos rinkos ir neribotos galimybės.

– Tokią pat gamyklą galima pastatyti ir Ukrainoje, kur pigus derlius?
– Grūdų savikaina visada bus mažesnė nei pas mus, tačiau ten ne viskas taip paprasta, kaip atrodo. Ten trūksta kritulių ir jis ne toks stabilus, kaip pas mus. Jei sausra, jis mažėja 2-3 kartus. Gali būti, kad tada perdirbėjui į savo gamyklą reikės atsivežti javus iš Lietuvos. Kas turės technologijas ir laiku investuos, tas ir laimės. Manau, ateityje mažės žaliavinių grūdų eksportas ir didės perdirbtų produktų išvežimas.

– Kokie ūkiai vyrauja Ukrainoje?
– Tai stambūs ūkiai nuo 5 iki 10 tūkst. ha. Kalbėjau su paprastais ūkininkais, jie tai įvardina kaip pačius optimaliausius. Didesniu jau sunku prižiūrėti. Žemė iki šiol nebuvo parduodama. Ji buvo išdalinta buvusiems kolūkiečiams, bet neatmatuota. Žmogus tik žinojo, kad kelių tūkstančių hektarų plote yra ir jo plotelis, bet nežinojo kur. Kai mes pasakėme, kad pas mus ribojimas 500 ha, jie nustebo. Ten tokio dydžio ūkis, kaip pas mus trijų hektarų ūkelis, ir tokios savininkas, nevertinamas kaip ūkininkas. Paprastai žmogus turi darbą ir po to dar prižiūri savo kelis šimtus hektarų. Tikras ūkininkas, iš to gyvenantis, nuo 3 tūkst. ha. Kalbant apie derlingumą, jie praktiškai nenaudoja trąšų ir kulia priklausomai nuo kritulių kiekio. Taip užauga 5 tonos kviečių. Jį padidinti iki 10-12 t nesunku.

Šaltinis: Arūnas Milašius, delfi.lt, 2023-03-17

Siūlo pieno gamintojams skirti maisto produktų PVM perviršio lėšas, steigti specialią tarybą

Dėl nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų nukentėjusiems ūkininkams Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) siūlo padėti jiems skiriant perteklines maistui taikomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamas – tai esą galėtų siekti iki 1 mlrd. eurų. Taip pat siūloma svarstyti rinkos reguliavimui įsteigti maisto tarybą, keisti prekybos tvarką reglamentuojantį įstatymą. Anot politikų, pieno gamintojų prašomi 40 mln. eurų skubios paramos yra „būtinas minimumas“ ūkių padėčiai stabilizuoti.

„Siūlome iš pabrangusių maisto produktų surenkamą PVM perviršį skirti paramai ūkiams. Pernai šis perviršis sudarė daugiau nei 1 mlrd. eurų. Raginame imtis pieno rinkos reguliavimo įsteigiant maisto tarybą, kurioje visos pusės – gamintojai, perdirbėjai, prekybininkai, valdžios institucijos – galėtų nusistatyti minimalias kainų dalis. Raginame gerinti lengvatinių kreditų sąlygas ūkininkams, atidėti finansinių įsipareigojimų vykdymą, taip pat siūlome keisti pieno įstatymą“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė LSDP parlamentaras Vidmantas Kanopa.

„Šiais žingsniais būtų galima užtikrinti sąžiningesnį vertės pasidalijimą pieno kainos grandinėje“, – pažymi Seimo narys. Jo teigimu, dėl šiemet nukritusių supirkimo kainų kiekvieną mėnesį užsidaro 60–100 vidutinių ir smulkių pieno ūkių, o nuo 2005 m. jų iš viso sumažėjo nuo maždaug 180 tūkst. iki 21 tūkst. Socialdemokratas tikino remiantis ūkininkų prašymą jiems skirti 40 mln. eurų.

„40 mln. eurų parama yra būtinas minimumas kompensuojant nuo 2023 m. sausio 1 d. patiriamus nuostolius“, – teigė V. Kanopa. Pasak jo, ūkininkams brango visi veiklos kaštai, o, negavę valstybės paramos, liko be apyvartinių lėšų. Kitas LSDP parlamentaras Kęstutis Vilkauskas antrino, jog praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pristatyta 8 mln. eurų dydžio finansinė parama už laikomas karves nėra pakankama.

„Tai tik lašas jūroje“, – konferencijoje sakė K. Vilkauskas. Anot jo, prašomas lėšas pieno gamintojams reikia suteikti skubiai. „Žmonės akcentuoja: dabar padėkite, paskui susikooperuosime, susitvarkysime, susikaupsime ir vėl teiksime produkciją“, – teigė jis. Partijos Žemės ūkio komiteto pirmininkas Mindaugas Maciulevičius savo ruožtu pabrėžė, kad socialdemokratai norėtų, jog ministerija parengtų specialią programą ūkininkų kooperacijai skatinti.

„LSDP tikrai paremsime iniciatyvą ŽŪM parengti dedikuotą investicijų į žemės ūkio kooperatyvų, ypatingai perdirbimo, programą ir pagaliau paskatinti ūkininkus realiai, o ne kalbomis, imtis veiksmų“, – sakė M. Maciulevičius. ELTA primena, kad nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie ŽŪM, Vyriausybės, o ketvirtadienį didelio masto protestas planuojamas Seimo prieigose. Ūkininkų atstovai teigia, jog pieno supirkimo kainos nukrito tiek, kad nebepadengia gamybos savikainos, o vien tam, kad galėtų išsilaikyti, jiems reikia 40 mln. eurų paramos.

Įtampai sumažinti ministerija praėjusį antradienį pasiūlė skirti 37–38 eurų paramą už laikomą karvę – iš viso šiai trumpalaikei priemonei numatoma skirti 8 mln. eurų. Tuo tarpu dar vasarį Kęstutis Navickas, kreipėsi į už žemės ūkį atsakingą Europos Komisijos pareigūną Januszą Wojciechowskį, prašydamas suteikti „skubią išskirtinę paramą“ Lietuvos pieno gamintojams iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Tiesa, tuomet eurokomisaras K. Navickui adresuotame laiške skirti prašomos paramos dar nesutiko. K. Navickas Briuselyje viešėjo ir šią savaitę, kur klausimas buvo aptartas darkart.

Antradienį ŽŪM skelbė, jog kartu su Latvijos kolega Didziu Šmitu, J. Wojciechowskio prašoma iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis. Pasak ministerijos, Lietuvos ir Latvijos prašymą dėl paramos pieno sektoriui palaikė Lenkija, Vokietija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, o susirūpinimą dėl prastėjančios ir nerimą keliančios padėties šiame sektoriuje taip pat išsakė Estija, Suomija, Graikija ir Kroatija. Tuo tarpu eurokomisaras nurodė, kad EK atidžiai vertins situaciją, teigia ŽŪM.

Šaltinis: lrt.lt, Lukas Juozapaitis, ELTA, 2023-03-21

Ankstesnės žemės ūkio naujienos