Žemės ūkio naujienos: 2023-04-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Netrukus pieno gamintojai bus kviečiami teikti paraiškas nacionalinei pagalbai gauti
Su socialiniais partneriais aptartos jų pateiktos pastabos dėl žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl nacionalinės pagalbos pieno gamintojams teikimo taisyklių patvirtinimo“ projekto”, kuriuo numatoma, kaip pieno gamintojams iš valstybės biudžeto būtų paskirstyti 8 mln. Eur paramos. „Parama nukreipiama labiausiai pažeidžiamiems ūkininkams, kuriems labiausiai reikia paramos. Projektas skirtas padėti tai didžiajai daliai ūkininkų, kuriems itin reikia šios pagalbos“, – sako žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.
Paraiškas paramai gauti numatoma rinkti nuo balandžio 24 iki gegužės 12 d. Pavėluotai paraišką bus galima pateikti ne vėliau kaip iki birželio 12 d., tačiau tik dėl išskirtinių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure). ). Paramos lėšas planuojama išmokėti nuo birželio 8 dienos.
Pagalba bus teikiama pieno gamintojams, teiksiantiems paraiškas nacionalinei paramai gauti, ir atitiksiantiems visus šiuos reikalavimus:
-Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre yra užregistruoti kaip valdos valdytojai arba partneriai ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 31 d.;
-jeigu vidutinė 2023 m. vasario–kovo mėnesių natūralaus žalio pieno supirkimo kaina bus ne didesnė kaip 35 ct už kilogramą (duomenys apie pieno supirkėjų sumokėtą pieno kainą kiekvienam pieno gamintojui imami iš Pieno apskaitos informacinės sistemos);
-kurių vardu Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) 2023 m. kovo 1 d. buvo registruotų pieninių karvių;
-kurie ir kurių sutuoktiniai nėra ir nebuvo patvirtinti paramos gavėjai pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.
Išmokos dydis bus padidinamas 10 proc. tiems pieno gamintojams, kurie buvo pripažintos kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nariais 2023 m. kovo 1 d.
Pagalbos dydžiai bus nustatomi atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu iki š. m. gegužės 19 d.
Kadangi pagalba bus išmokama vadovaujantis 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje − bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma vienam pieno gamintojui per einamuosius ir dvejus ankstesnius finansinius metus negalės viršyti 25 tūkst. Eur.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-06
Seimas skubina pataisas dėl ūkininkų dyzelino, žvėrelių fermų, žvejybos
Parlamentiniam Kaimo reikalų komitetui delsiant priimti sprendimus dėl akcizo lengvatų naikinimo žemdirbiams skirtam dyzelinui ir kailinių žvėrelių fermų naikinimo Seimas nutarė, kad šie klausimai toliau bus svarstomi be šio komiteto išvados. Seimas ketvirtadienį dėl to priėmė tris protokolinius nutarimus. Komitetas nušalintas ir nuo pataisų dėl verslinės žvejybos ribojimų. Visais trimis klausimais komitetas buvo papildomas.
Pagal Seimo statutą pagrindinis komitetas pataisų svarstymo imasi po to, kai jas išanalizuoja ir išvadas pateikia papildomi komitetai.
Premjerė Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad Kaimo reikalų komitete „nėra noro projektą (dėl akcizų kuru – BNS) svarstyti“. Ji pabrėžė, kad kailinių žvėrelių fermų savininkų norima kompensacijų suma „neatitinka nuostolių“.
„Vyriausybė tikrai nemokės kompensacijų, kurios neatitinka nuostolių, kuriuos patiria verslai, kurie yra uždaromi, o juos (nuostolius – BNS) galima įvertinti pagal finansines atskaitas“, – ketvirtadienį Seime pabrėžė I. Šimonytė.
Kaimo reikalų komitetas trečiadienį nutarė prieš priimant sprendimus dėl akcizo lengvatų naikinimo dyzelinui bei krosnių kurui, taip pat dėl kailinių žvėrelių fermų uždarymo kreiptis į Europos Komisiją (EK) – siekiama išsiaiškinti, kokiu keliu eis Europos Sąjunga (ES).
Žaliojo kurso paketas dėl akcizų kurui yra svarbus Lietuvai siekiant gauti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas, kurios dabar yra įšaldytos, nes Lietuva nevykdo įsipareigojimų ES dėl dviejų rodiklių, susijusius su mokesčių peržiūra nekilnojamojo turto, ir aplinkosaugos bei taršos srityse.
Aplinkosaugos tikslus numatantis projektas Seimui buvo pateiktas 2021 metų gruodį, tačiau jis įstrigo Kaimo reikalų komitetui atmetus Aplinkos ministerijos siūlymą „žaliojo“ itin pigaus dyzelino įsigijimą žemdirbiams riboti nuo 2024 metų liepos.
Komitetas yra pritaręs Žemės ūkio ministerijos pozicijai – 100 tūkst. litrų per metus „lubas“ nustatyti nuo 2026 metų liepos, o nuo 2029-ųjų liepos – 50 tūkst. litrų.
Akcizų įstatymo pakeitimais siūloma nuo 2023-2025 metų mažinti arba naikinti akcizų lengvatas iškastiniam kurui ir keisti akcizų skaičiavimo tvarką. Planuojama didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus, nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir nuosekliai juos didinti.
Žaliosios mokesčių pertvarkos pakete numatyta šildymui skirtam dyzelinui, vadinamajam buitiniam krosnių kurui, akcizą nuo 2023 metų siūlyta didinti iki 140 eurų, o nuo 2024 metų – iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų. Šiuo metu jis yra 21,14 euro.
Dyzelino akcizą nuo 2023 metų buvo siūloma didinti 10 proc. nuo 372 iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų, nuo 2024 metų – iki 466 eurų (toks dabar yra akcizas bešviniam benzinui), o nuo 2025 metų – iki 500 eurų, tuomet jis būtų 34 proc. didesnis nei dabar.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė yra sakiusi, kad dėl lengvatos žaliajam žemdirbių kurui biudžetas netenka 92 mln. eurų akcizų pajamų. 2020-2021 metams leidimą įsigyti „žalią“ dyzeliną yra gavę 126 tūkst. ūkininkų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad lengvatos dyzelinui ūkininkams turėtų nebelikti iki 2024 metų.
Stiprinama paviršinių vandens telkinių apsauga: kaip 2023 m. bus įgyvendinamas GAAB 4 standartas
Veiksmingesnį vandens išteklių tausojimą ir efektyvesnę vandensaugą numato Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane įrašytas geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartas GAAB 4, įpareigojantis aplink vandens telkinius arba išilgai jų įrengti apsaugines juostas. Žemės ūkio ministerija atsako į aktualiausius klausimus, kaip reikės įgyvendinti GAAB 4 reikalavimą 2023 metais.
Deklaruojant bus naudojamas senasis žemėlapis
Naujausias vandens telkinių vertinimas atskleidė, kad Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Siekiant gerinti paviršinių vandens telkinių būklę ir sumažinti maistinių medžiagų išsiplovimus, numatoma, kad nuo 2023 m. pagal GAAB 4 reikalavimą pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, mėšlą ir (ar) srutas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, pažymėtose Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų (toliau – apsaugos juostos) sluoksnyje.
Nuo š. m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarka, patvirtinta aplinkos ministro. Kadangi pagal naują tvarką parengti apsaugos zonų bei juostų žemėlapiai dar nepatvirtinti ir naujai nustatytos pakrančių juostos neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tai 2023 m. pasėlių deklaravimo ir paraiškų administravimo metu bus naudojamas senasis (naudotas nuo 2018 m.) apsaugos juostų sluoksnis.
Su minimu sluoksniu galite susipažinti čia: Teritorijos, kur privaloma laikytis žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) ir žemės ūkio veiklos valdymo (VR) reikalavimų (arcgis.com) (atsidariusioje nuorodoje žiūrėti „Vandens apsaugos juostos (GAAB4)“ sluoksnį).
Naujoje Bendrojoje žemės ūkio politikoje nustatytas GAAB 4 reikalavimas numato, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos negali būti siauresnės nei 3 metrai, matuojant nuo vandens (kranto linijos). Todėl tais atvejais, kai žemėlapyje nurodyta ir išskirta juosta yra siauresnė, pareiškėjams privaloma laikytis reikalavimų ne siauresnėje nei 3 metrų pločio apsaugos juostoje. Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ganymas ar mulčiavimas nėra draudžiamas.
Planuojama, kad 2024 m. deklaravimo metu įgyvendinant GAAB 4 bus taikomas atnaujintas paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų žemėlapis. Dėl jame numatytų juostų dydžių tebevyksta derybos su Aplinkos ministerija. Atkreipiame dėmesį, kad naujosios paviršinių vandenų apsaugos juostos įsigalios tik tada, kai žemėlapis bus patvirtintas ir atliktos žemės savininkų informavimo procedūros apie nustatytas ar pakeistas teritorijas, kuriose taikomos pakrančių apsaugos juostų specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Kol toks informavimas neįvyks, prieš tai vykdyta veikla, pvz., 2022 m. rudenį pasėti žieminiai pasėliai, nebus laikoma neatitikimu GAAB 4.
Minėtame žemėlapyje atvaizduojamos tik paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, tačiau šalia paviršinių vandens telkinių taip pat yra išskirtos apsaugos zonos. Jų nereikėtų painioti, nes apsaugos zonos yra daug platesnės ir jose galioja švelnesni aplinkosauginiai apribojimai, nustatyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnyje.
Už įrengtas apsaugos juostas – parama
Siekiant užtikrinti geresnę paviršinių vandens telkinių apsaugą, nuo 2024 m. pareiškėjai privalės laikytis papildomo reikalavimo – prie visų jų laukuose esančių melioracijos griovių turės būti paliekamos (nuo šlaito viršaus) ir deklaruojamos bent 3 metrų pločio palaukės su žoline danga.
Kadangi reikalavimas apsaugos juostas įrengti prie melioracijos griovių atsiranda tik naujajame BŽŪP laikotarpyje (aukščiau aprašyti paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų reikalavimai galiojo ir anksčiau), ūkininkams sudaryta galimybė pasirengti šiam reikalavimui nukeliant jo įsigaliojimo pradžią į 2024 metus. Su apsaugos juostų palei melioracijos griovius sluoksniu buvo galima susipažinti ir praėjusių metų deklaravimo metu, jį galite rasti čia: Teritorijos, kur privaloma laikytis žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) ir žemės ūkio veiklos valdymo (VR) reikalavimų (arcgis.com) (atsidariusioje nuorodoje žiūrėti „Palaukės (3m) palei melioracijos griovius (GAAB4)“ sluoksnį).
Tikimasi, kad prie melioracijos griovių įrengtos 3 metrų pločio palaukės su žoline danga sumažins maistinių medžiagų praradimus, suteiks naudos biologinei įvairovei, nes atsiras sąlygos susidaryti naujoms buveinėms ir jungtims tarp jų. Be to, jos padės išlaikyti daugiamečių pievų referencinį rodiklį, kuris svarbus įgyvendinant GAAB 1 reikalavimą ir klimato kaitos švelninimo tikslus.
Papildomas reikalavimas dėl apsaugos juostų šalia melioracijos griovių netaikomas, kai palei griovį deklaruojami ekologinio ūkio sertifikuoti laukai. Taip pat visose GAAB 4 įgyvendinimui skirtose teritorijose ganymas ar pievų smulkinimas nėra draudžiamas.
Svarbu paminėti, kad GAAB 4 įgyvendinimas yra suderinamas ir su kitais GAAB bei paramos priemonėmis. Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos arba palaukės šalia melioracijos griovių taip pat gali būti laikomi tinkamais kraštovaizdžio elementais, įgyvendinant su biologinės įvairovės apsauga susijusį GAAB 8, arba tinkamais plotais sudalyvauti paramos priemonėse, pvz., kompleksinė ekologinės sistemos veikla „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ arba kompleksinė ekologinės sistemos veikla „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-06
Patvirtinta nauja pažymos apie gaunamas pajamas iš žemės ūkio veiklos forma
Pakoreguota Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamų iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika. Joje patvirtinta nauja pažymos forma, kurią pildys subjektai, besikreipiantys paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemones. Strateginiame plane (SP) naujai apibrėžta žemės ūkio veiklos sąvoka yra pasikeitusi, todėl naujoje metodikos redakcijoje paaiškinama, kaip turi būti apskaičiuota žemės ūkio veiklos subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Strateginio plano priemones, pajamų dalis, gaunama iš žemės ūkio veiklos.
Šie subjektai pildys 3 Metodikos priedą ,,Pažyma apie žemės ūkio veiklos subjekto, siekiančio pasinaudoti parama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 –2027 metų strateginio plano priemones bei valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos priemones, praėjusių kalendorinių metų pajamas“.
Subjektai, siekdami pasinaudoti nacionaline parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (išskyrus valstybės pagalbą ir nereikšmingą (de minimis) pagalbą) ar kitais teisės aktų nustatytais atvejais, kaip ir anksčiau, turi pildyti pažymą, nustatytą metodikos 1 priede, o subjektai, siekdami pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones (KPP), turi pildyti pažymą, nustatytą metodikos 2 priede.
Siekiant daugiau aiškumo, metodikoje patikslinta lėšų, gautų iš tikslinių programų ir kitų, iš tikslinių programų gautų lėšų, susijusių su KPP bei SP priemonėmis, pavadinimai. Nurodyti 2 ir 3 priedų papunkčiai, kurių neprivaloma pildyti, jei KKP ir (arba) SP priemonės arba veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nėra numatyto reikalavimo apskaičiuoti įvardintuose papunkčiuose nurodytos veiklos pajamų dalies.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-06
Parama jaunajai ūkininkei – kelias į savo verslą
Lietuvai, kaip ir visai Europos Sąjungai, būdinga tai, kad jaunimas mieliau traukia į miestus nei kuria gyvenimą kaime. Todėl žmonėms, kurie nori tęsti tradicijas ir kurti ūkius, skiriamas ypatingai didelis dėmesys ir jiems siūloma daug galimybių pradėti šią veiklą. Jaunų žmonių įtraukimas į žemės ūkio veiklą – vienas iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023– 2027 m. strateginio plano (SP) tikslų. Jiems finansiškai remti skirta priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (įskaitant finansines priemones)“.
Paraiškos pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (įskaitant finansines priemones) bus priimamos nuo gegužės 2 iki birželio 30 d. Šiam kvietimui skirta 15 mln. eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros ir Lietuvos biudžeto lėšų.
Tikslas buvo moderni technika
Skeptikams galima iš karto pasakyti, kad jaunų žmonių, kurie nori gyventi ir dirbti kaime, yra. Jų kuriamas verslas tvarus. Pavyzdžiui, parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) pasinaudojo jaunoji ūkininkė Vaida Viliušienė iš Žemaitijos, Šilalės rajono. Gautas lėšas skyrė traktoriui įsigyti. Jis tapo pagrindine ūkio žemės ūkio technikos priemone. „Norint pasiekti geriausių rezultatų, labai svarbu turėti modernią žemės ūkio techniką. O jeigu ji dar atitinka inovatyvumo, aplinkosaugos kriterijus, tai ir vystoma gamyba bus tvari, prisidedanti prie klimato kaitos suvaldymo. Naujame traktoriuje įdiegtos šiuolaikinės technologijos, kurios leidžia sumažinti išmetimus į atmosferą“, – sakė V. Viliušienė.
Jaunajai ūkininkei priklauso mišrus ūkis, ji dirba apie 80 ha žemės, laiko mėsinius galvijus. Ūkininkaujant Šilalės krašte tokia kryptis – vienas geresnių sprendimų. Čia vystyti gyvulininkystę skatina pati gamta. „Šilalės rajonas išsiskiria tuo, kad čia vyrauja gyvulininkystė, gyvuoja nedideli ūkiai, kurie yra prisitaikę prie kalvoto kraštovaizdžio ir nederlingų žemių. Esant tokiai geografinei padėčiai ir nenašioms žemėms, geriausia laikyti gyvulius“, – aiškino Vaida.
Parduoda Lietuvoje
Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje populiarėja ir stiprėja, mėsinius galvijus laikyti renkasi ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus ūkininkai. V. Viliušienė pasakojo, kad auginamus mėsinius mišrūnus realizuoja vietos rinkoje – parduoda galvijus supirkėjams. „Tai mums priimtiniausias variantas, nes vežti realizuoti mėsą į turgus būtų daug rūpesčių ir vargu, ar šis kelias apsimokėtų. Vietoje pardavinėti nerealu, nes mūsų kraštas – gyvulininkystės, todėl mėsos gaminiais nenustebinsi. O vežti į sostinę, kur kitos žmonių pajamos ir yra daugiau galvijininkystės produkcijos pirkėjų, per toli. Per dieną tektų nuvažiuoti apie 500 kilometrų, be to, tektų samdyti žmogų, nes pats negali atsitraukti nuo ūkio darbų“, – teigė ūkininkė.
KPP parama pasinaudojo ir jau įsikūrė per 2 700 jaunųjų ūkininkų, kuriems išmokėta apie 97 mln. eurų. Iš viso 2014–2022 m. pagal KPP jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta daugiau kaip 100 mln. eurų. Remiantis Žemės ūkio ir kaimo verslo registro 2021 m. duomenimis, Lietuvoje 32 proc. ūkių savininkų yra pensinio amžiaus ir tik 16 proc. – jaunesni nei 40 metų, todėl 2014–2020 m. KPP buvo orientuota į kartų kaitos palaikymą ir rėmimą. Tai įvertino jauni žmonės – „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ buvo viena populiariausių KPP priemonių. Jaunimas naudojosi šia parama, įkūrė ūkius ir ėmėsi pačių įvairiausių – tradicinių ir netradicinių – veiklų: nuo mėsinės galvijininkystės iki uogų, vaisių ir daržovių auginimo ir kt.
Kokią paramą bus galima gauti 2023–2027 m.
SP laikotarpiu 2023– 2027 m. jauniesiems ūkininkams numatyta daug finansinių paskatų. 2023–2027 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta 95 mln. Eur, iš jų 20 mln. Eur teks paskoloms. Jiems bus mokama 60 tūkst. eurų įsikūrimo išmoka, pagal KPP jie gaudavo 40 tūkst. eurų. Dabar jie papildomai galės pasinaudoti ir lengvatine paskola. Bendra įsikūrimo išmokos ir paskolos suma sudarys 100 tūkst. eurų. Tai turėtų suteikti didesnes galimybes ir geresnį startą jauniems žmonėms kuriant ūkius ir įgyvendinant savo verslo planus. 2023– 2027 m. jaunieji ūkininkai gaus gerokai didesnes išmokas jaunajam ūkininkui.
Anksčiau jie už pirmuosius 90 ha gaudavo po 87 Eur/ha, o dabar už pirmuosius 70 ha jiems bus mokama 137 Eur/ha. Be to, įgyvendinant kai kurias kitas intervencines priemones jauniesiems ūkininkams yra numatytos palankesnės paramos sąlygos. Tačiau, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, yra ir skirtumų. Atsirado reikalavimas įrodyti pasirengimą ūkininkauti, t. y. turėti žinių arba patirties žemės ūkyje. Paramos galės prašyti ne vyresni kaip 40 m. amžiaus ūkininkai, kurie pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojai.
Svarbu tai, kad nuo valdos ir/ar ūkio įregistravimo iki paraiškos pateikimo negali būti praėję daugiau nei 24 mėn. Parama teikiama ūkiams, kurių planuojamas žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, yra nuo 12 000 Eur (anksčiau buvo 8000 Eur) iki 70 000 Eur.
Šaltinis: lrytas.lt, 2023-04-04
I. Šimonytė ir G. Landsbergis tikina, kad nėra planų atleisti K. Navicką iš ministro pareigų: tokių svarstymų nėra
Konservatorių partijai vadovaujantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad, jo žiniomis, Ingridos Šimonytės vadovaujamoje Vyriausybėje nėra svarstymų atleisti Kęstutį Navicką iš žemės ūkio ministro pareigų. „Nėra tokių (svarstymų – ELTA) su kuriais aš būčiau supažindintas“, – Delfi TV ketvirtadienį sakė G. Landsbergis. Tai, kad nėra planų atsisveikinti su žemės ūkio ministru leidžia suprasti ir pati I. Šimonytė. Eltai perduotame komentare Vyriausybės ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyrius pažymi, kad premjerė gandų nekomentuoja. Savo ruožtu pati Vyriausybės vadovė akcentuoja, kad po pusantros savaitės prasideda svarbiausias žemės ūkio srityje procesas – deklaravimas.
„Kadangi įsigaliojo nemažai pakeitimų, itin svarbi yra nuolatinė proceso priežiūra ir kontrolė, kad procesas būtų maksimaliai sklandus ir tai yra asmeninė ministro atsakomybė. Pareigūnų keitimą šiame etape matyčiau kaip žalingą procesui ir galintį kelti papildomų problemų ten, kur jų turi būti kuo mažiau. Todėl jokie keitimai mano iniciatyva nebus daromi iki deklaravimo proceso pabaigos“, – teigia I. Šimonytė Eltai perduotame komentare.
Tai, kad premjerė svarsto atleisti K. Navicką remdamasis savo šaltiniais ketvirtadienį pranešė naujienų portalas lrytas.lt. Kaip interviu Delfi teigė G. Landsbergis, K. Navickui veikiausiai teks patirti dar vieną opozicijos inicijuotą interpeliaciją. „Šis Seimas turbūt pasižymi – bent jau šio Seimo opozicija pasižymi – reikalavimais patraukti vieną ar kitą ministrą ir bandymais tą padaryti. Arba kurti kokias nors komisijas. Mes tą matėme, priblokšti nesame, tad žiūriu į tai gana ramiai. O dėl šaltinių, kuriuos „Lietuvos ryto“ žurnalistai turi, aš pakomentuoti negalėčiau“ – sakė G. Landsbergis.
Raginimai keisti Vyriausybės sudėti iš politinių oponentų premjerei adresuojami jau nuo dešiniųjų Ministrų kabineto darbo pradžios. Žemės ūkio ministerijai vadovaujantis K. Navickas yra vienas iš pagrindinių opozicijos taikinių. Ministras vieną jam inicijuotą interpeliaciją yra atlaikęs, o pastarosiomis savaitėmis opozicija subrandino dar vieną interpeliacijos procedūrą. Parlamento opozicija ketvirtadienį pareiškė jau surinkusi reikiamus parašus ir suderinusi interpeliacijos tekstą. Eltos gautame interpeliacijos dokumente reiškiamas „didelis susirūpinimas kritine padėtimi žemės ūkio sektoriuje“, abejonės K. Navicko sugebėjimais situaciją suvaldyti.
Jame ministrui nurodytas vienas klausimas, susijęs su vadinamąja pieno krize. Praėjusių metų gegužę 56 Seimo nariai organizavo pirmąją K. Navicko interpeliaciją. Tuomet Vyriausybės narys atsakė į 35 klausimus apie įsisenėjusias Lietuvos žemės ūkio problemas. Tačiau tąkart patraukti K. Navicko nepavyko – interpeliacija atmesta valdančiųjų balsais sušaukus neeilinį Seimo posėdį. Seimo statutas numato, kad interpeliacija Vyriausybės nariui gali būti organizuojama, jeigu iniciatyvą palaiko ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Tam, kad ministras būtų atstatydintas, nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu turi išreikšti daugiau kaip pusė Seimo narių.
