Žemės ūkio naujienos: 2023-04-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Šį pavasarį mineralinio azoto ir sieros atsargos dirvožemyje labai negausios
Šį pavasarį Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorija vėl atliko mineralinio azoto ir mineralinės sieros stebėseną šalies dirvožemiuose. Žemdirbiai nekantriai laukė atsakymo, kiek mineralinio azoto po šiltos ir be įšalo žiemos liko šį pavasarį. Daugiamečiai dirvožemio agrocheminių savybių stebėjimo tyrimai parodė, kad mineralinio azoto (Nmin) dirvožemyje yra mažai beveik visoje šalies teritorijoje. Kiek daugiau (Nmin) rasta žiemkenčių ir žieminių rapsų plotose.
Vidutiniai ar didesni kiekiai nustatyti tik Vakarų Žemaitijos plynaukštėje – dalyje Skuodo, Kretingos, Klaipėdos savivaldybėse esančių plotų bei Vidurio Lietuvos ir Nemuno žemumų – Šakių, Jurbarko, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės savivaldybių teritorijose.
Šį pavasarį šalies žemės ūkio naudmenose 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai nustatyta 39,7 kg/ha, tuo tarpu praėjusių metų rudenį, lapkričio pradžioje, jo buvo 53,5 kg/ha. Tai rodo, kad per žiemą mineralinio azoto atsargos vidutiniškai sumažėjo net 26 proc., o ten kur jo rudenį buvo daug – dar daugiau. Vertinant mineralinio azoto atsargas pagal dirvožemio sluoksnius, 0–30 cm jo vidutiniškai nustatyta 25,4 kg/ha, 30–60 cm – 15,6 kg/ha, o 60–90 cm sluoksnyje – 14,8 kg/ha.
Nitratinio azoto, kuris yra didžioji mineralinio azoto sudedamoji dalis, šį pavasarį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai rasta 27,3 kg/ha (69 proc. viso mineralinio azoto kiekio). Tai gerokai mažiau nei ankstesniais metais, kai jis sudarydavo 75–87 proc. viso Nmin kiekio. Todėl gilesniuose dirvožemio sluoksniuose Nmin buvo mažiau nei viršutiniame – tai tik patvirtina faktą, kad nitratinis azotas išsiplovė giliai į podirvį.
Rytų Lietuvoje net 69,1 proc. visų tirtų aikštelių dirvožemyje Nmin rasta labai mažai (mažiau 35 kg/ha), o turinčių jo labai daug (daugiau 105 kg/ha) – iš viso nerasta! Vakarų ir Vidurio Lietuvoje labai mažai mineralinio azoto turinčių aikštelių skaičius atitinkamai sudarė 47,5 ir 33,7 proc. Kaip ir ankstesniais metais, vidutiniškai šalyje 0–60 cm sluoksnyje daugiau Nmin nustatyta po buvusių žiemkenčių ir žieminių rapsų pasėlių – atitinkamai 41,2 ir 43,3 kg/ha, po buvusių kaupiamųjų augalų – 48,9 kg/ha. Mažiausiai Nmin rasta daugiamečių žolių pasėliuose – 32,8 ir po buvusių vasarojų – 41,0 kg/ha.
Visa tai rodo, kad mineralinio azoto dirvožemyje šį pavasarį yra labai nedaug, todėl peržiemojusiems žiemkenčiams ir žieminiams rapsams skubus bei neatidėliotinas tręšimas azotu yra būtinas. Azoto trąšų normos, palyginti su įprastinėmis vidutinėmis šį pavasarį, turėtų būti didesnės. Intensyvios gamybos ūkiuose ir ten, kur žemės našumo balas yra didesnis nei 40, azoto trąšų normą tikslinga didinti 30–40 kg/ha, mažesnio našumo žemėse ir mažesnio gamybos intensyvumo ūkiuose – 20–30 kg/ha. Padidintą azoto trąšų normą reikėtų įterpti su pirmuoju ar antruoju pavasariniu tręšimu. Azoto trąšų normą reikėtų didinti lauko ir daržo augalams, daugiametėms žolėms. Dirvožemio organinės medžiagos mineralizacijos intensyvumas ir augalų įsavinamų azoto atsargų padidėjimas priklausys nuo tolimesnės pavasario eigos. Esant palankioms sąlygoms, jų gali padidėti ir tuomet dar neįterptas papildomam tręšimui numatytas azoto trąšas bus galima pataupyti.
Azoto pasisavinimui ženklios įtakos turi siera. Atlikti mineralinės sieros tyrimai parodė, kad šį pavasarį mineralinės sieros kiekiai 0–60 cm sluoksnyje yra maži arba vidutiniai. Rytų Lietuvoje jos nustatyta 21,6, Vakarų – 22,8, Vidurio – 32,7 kg/ha, o vidutiniškai šalyje – 26,8 kg/ha. Pagal gylį mineralinė siera dirvožemyje pasiskirstė taip: 0–30 cm sluoksnyje – 11,8, 30–60 cm – 15,0, 60–90 cm – 16,5 kg/ha. Todėl gilesniuose dirvožemio sluoksniuose mineralinės sieros nustatyta daugiau. Žieminiams rapsams ir žiemkenčiams pirmasis pavasarinis tręšimas azotu yra svarbesnis, o sieros galima duoti su sekančiu tręšimu, naudojant amonio sulfatą.
Rekomenduojamos sieros trąšų normos rapsams yra 20–40 kg/ha, javams – 10–20 kg/ha. Jei nėra galimybės sieros trąšų įterpti su pagrindiniu ar papildomu tręšimu, tuomet augalus galima nupurkšti sieros trąšomis per lapus.
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ (Priemonė) įgyvendinimo taisyklės. Pagal Priemonę remiamas ekologinis ūkininkavimas, kuriam taikomi Reglamente (ES) Nr. 2018/848 apibrėžti metodai.
Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus ūkininko reikalavimus, nustatytus Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (Tiesioginių išmokų taisyklės) II skyriuje.
Tinkamas paramai naudmenų plotas, už kurį mokama kompensacinė išmoka, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha, kurį sudaro ne mažesni kaip 0,1 ha laukai. Įsipareigojimų laikotarpio trukmė – 5 metai. Įsipareigojimų laikytis privaloma nuo paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų nustatytos naudmenų deklaravimo pradžios dienos. 5 metų įsipareigojimų laikotarpis apima ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, ir (arba) Tiesioginių išmokų taisyklių ekologinę sistemą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ įvykdytus įsipareigojimus.
Pareiškėjas įsipareigoja deklaruoti:
– javus, javų mišinius (klasifikatoriaus I ir II grupės kodai), jei deklaruojamas mišinys sėklai (kodas BMI arba AKM), mišinyje turi būti vikiai arba žirniai;
– daugiametes žoles, daugiametes žoles sėklai (klasifikatoriaus III grupė, kodai: GPŽ, DGP, DGA, AGP, ŽMI).
Kompensacinė išmoka yra mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už:
– javus, daugiametės žolės sėklai – 239 Eur už 1 ha;
– daugiametes žoles – 198 Eur už ha.
Atkreipiame dėmesį, kad, jei pareiškėjas prašo paramos už plotą iki 200 ha, jis yra remiamas 100 proc., o kai plotas viršija 200 ha, remiamas 70 proc.
Paraiškos teikiamos vadovaujantis paraiškos teikimo metu galiojančiomis Tiesioginių išmokų taisyklių nuostatomis.
Šaltinis: nma.lt, 2023-04-07
Patvirtintos ekologinės sistemos „Gyvūnų gerovė“ veiklų, susijusių su galvijais, taisyklės
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklos „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganybą laukuose šaltuoju metų laiku“ ir veiklos „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ (Priemonė) įgyvendinimo taisyklės.
Ekologinės sistemos išmokos mokamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdų valdytojams, kurie einamaisiais metais, ne vėliau kaip gegužės 15 d., Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateikė paraiškas gauti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkius gyvūnus ir paraiškose nurodė, jog prašo skirti ekologinės sistemos išmokas pagal pasirinktą Priemonės veiklą, nurodydami galvijų bandos, kurioje nurodyta veikla bus taikoma, numerį ir įsipareigotą ganyti / išleisti ganytis į atvirą erdvę sutartinių gyvulių (SG) skaičių.
Pareiškėjas paraiškos pateikimo dieną privalo turėti tokį SG skaičių, kad, susumavus SG ekologinės sistemos išmokų dydžius, ekologinės sistemos išmokų suma viršytų 100 Eur sumą:
-pagal veiklą „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ (1 veiklos sritis) pareiškėjas privalo paraiškoje įsipareigoti pieninių veislių galvijus ganyti ganykloje nepertraukiamai ne trumpiau kaip 140 dienų einamaisiais metais;
-pagal veiklą „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę / ganyklas“ (2 veiklos sritis) pareiškėjai privalo paraiškoje įsipareigoti išleisti ganytis galvijus į atvirą erdvę / diendaržius / ganyklas ne mažiau kaip 120 dienų arba pienines užtrūkusias karves 60 dienų per einamuosius metus pasirinktu nepertraukiamu laikotarpiu iki gruodžio 31 d.
Pareiškėjai, kurių valdoje laikomi mėsiniai ir pieniniai galvijai, gali pretenduoti dalyvauti abiejose veiklos srityse, o tie pareiškėjai, kurių valdoje laikomi pieniniai galvijai, gali dalyvauti tik vienoje veiklos srityje.
Ekologinės sistemos išmokos dydžiai apskaičiuojami diferencijuojant pagal SG dydžio vienetus: galvijams, jaunesniems negu 6 mėn. amžiaus, taikomas 0,4 SG, galvijams nuo 6 mėn. iki 2 metų amžiaus – 0,6 SG, galvijams, vyresniems nei 2 metų, – 1 SG.
Ekologinės sistemos išmokos dydis už SG pagal 1 veiklos sritį neturi viršyti 48 Eur, o pagal 2 veiklos sritį 22 Eur. Išmokos pareiškėjams bus mokamos nuo kitų metų kovo 1 d. iki birželio 30 d.
Šaltinis: nma.lt, 2023-04-07
Lenkija bent iki liepos stabdo Ukrainos grūdų importą
Ukrainos grūdų importas į Lenkiją sustabdytas „bent iki liepos mėnesio“, pranešė Lenkijos žemės ūkio viceministras Januszas Kowalskis. „Europos Sąjunga nepadarė nieko, kad padėtų Lenkijos ūkininkams“, – sakė J. Kowalskis „TVP Info“, pranešė „Ukrinform“.Tačiau, pasak jo, naujojo Lenkijos žemės ūkio ministro Roberto Teluso veiksmai ir derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu rezultatas „parodė, kad gebame susitarti su Ukraina ir laikinai sustabdyti importą bent iki liepos mėnesio“.
J. Kowalskis pridūrė, kad „tai tik pirmas žingsnis“, į valdančiąją koaliciją įeinanti jo partija „Solidari Lenkija“ pasisako už tai, kad „visiems žemės ūkio produktams iš Ukrainos būtų įvesti muitai“. „Mes padedame Ukrainai, bet turime būti tranzitinė šalis. Visa produkcija (…) siunčiama per Lenkiją, bet tai neturi kenkti Lenkijos ūkininkams ir gamintojams ir kelti maisto saugumo krizės“, – sakė J. Kowalskis.
Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos ūkininkai rengė masines protesto akcijas, ypač priešindamiesi Ukrainos žemės ūkio produktų gabenimui per Lenkijos teritoriją į trečiąsias šalis. Jie pabrėžė, kad nemaža dalis Ukrainos grūdų nėra toliau vežami, o lieka Lenkijoje ir muša grūdų supirkimo kainas.
Ūkininkų spaudžiama, Lenkijos vyriausybė prašė Europos Komisijos panaikinti nulinį muitą Ukrainos žemės ūkio produktams. Tačiau Europos Komisija neįvykdė pagrindinio Lenkijos ūkininkų reikalavimo įvesti muitus ukrainietiškoms žemės ūkio prekėms ir dar metams – iki 2024 m. birželio 5 d. – pratęsė sutartį dėl neapmuitinto Ukrainos prekių importo.
Balandžio 5 d. dėl Ukrainos grūdų krizės atsistatydino Lenkijos žemės ūkio ministras Henrykas Kowalczykas. Ketvirtadienį naujuoju ministru buvo paskirtas R. Telusas.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-04-09
Lietuvoje 2023 m. kovo mėnesio viduryje labiausiai mažėjo rapsų supirkimo kaina
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2023 m. 11 savaitę (03 13–19) rapsai buvo superkami vidutiniškai po 523,86 EUR/t – 8,06 proc. mažesne kaina, palyginti su prieš savaitę (10 savaitę (03 06–12) buvusia kaina bei 28,00 proc. mažesne kaina negu prieš metus (2022 m. 11 savaitę (03 14–20). Kviečių vidutinė supirkimo kaina šių metų 11 savaitę sudarė 266,10 EUR/t – ir tai buvo atitinkamai 3,77 proc. ir 15,92 proc. mažesnė kaina negu prieš savaitę bei prieš metus buvusia kaina.
Pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 251,78 EUR/t – 8,76 proc. didesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, bet 4,45 proc. mažesne kaina negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu, kvietrugiai – po 318,28 EUR/t – 4,49 proc. didesne kaina negu prieš savaitę bei 17,01 didesne kaina negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 5 (419) / 2023 m
Ūkininkams – platesnės galimybės dalyvauti Nacionalinėje maisto kokybės sistemoje
Pieno ir mėsos produktų gamintojai nuo šiol turės daugiau galimybių prisijungti prie Nacionalinės maisto kokybės sistemos. Jie galės rinktis tarp kelių gyvulių ganymo alternatyvų. Iki šiol Nacionalinėje maisto kokybės sistemoje (NKP sistema) dalyvauti ir savo produkciją ženklinti ženklu „Kokybė“ ketinantiems ūkininkams buvo keliamas reikalavimas šiltuoju metų laiku ne trumpiau kaip 120 dienų per metus ganomus gyvulius laikyti lauke.
Dabar jie galės tvarte laikomus ganomus gyvulius ne trumpiau kaip 120 dienų per metus išleisti į atvirą erdvę (mociono aikšteles (diendaržius), ganyklas), jiems teikiant šviežiai nupjautą žolę pašarui. Pasirinkę šią alternatyvą ūkio subjektai turės būti įdiegę technologijas, mažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas arba naudoti technologijas (bioreaktorius), skirtas mėšlo ir kitų ūkyje susidarančių gamybinių atliekų panaudojimui, todėl numatomas poveikio aplinkai mažinimas.
NKP sistemos galimybės
Tikimasi, kad ši galimybė rinktis paskatins ūkininkus gerinti gyvulių laikymo sąlygas ir leis ūkininkams paprasčiau veikti bei įsijungti į NKP sistemą, kuri Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.
Nacionalinė maisto kokybės sistema apima šias produktų grupių specifikacijas: bitininkystės, grūdų, mėsos, paukštienos, pieno produktų, vaisių ir daržovių bei jų produktų, kiaušinių, cukrinės konditerijos ir šokolado bei nealkoholinių gėrimų, giros ir fermentuotų gėrimų.
Dalyvaujantys NKP sistemoje taip pat gali gauti valstybės paramą tiek gamybai ir prekiniam paruošimui, tiek ir informacijos apie kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus sklaidai, populiarinimo leidinių apie juos leidybai ir kt. išlaidoms. Didžiausia pagalbos suma vienų metų laikotarpiui perdirbėjui yra iki 14500 Eur, o didžiausia pagalbos suma pirminių produktų gamintojui per trejų finansinių metų laikotarpį – 25 tūkst. Eur. Didžiausia pagalbos suma kokybiškų produktų populiarinimui vienų metų laikotarpiui vienam pareiškėjui gali siekti iki 29 tūkst. Eur.
