Žemės ūkio naujienos: 2023-04-12

Pagalba bus teikiama pieno gamintojams, pateikusiems paraiškas nacionalinei pagalbai gauti, ir atitinkantiems visus šiuos reikalavimus:

-Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre yra užregistruoti kaip valdos valdytojai arba partneriai ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 31 d.;
-jeigu vidutinė 2023 m. vasario–kovo mėnesių natūralaus žalio pieno supirkimo kaina bus ne didesnė kaip 35 ct už kilogramą (duomenys apie pieno supirkėjų sumokėtą pieno kainą kiekvienam pieno gamintojui imami iš Pieno apskaitos informacinės sistemos);
-kurių vardu Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) 2023 m. kovo 1 d. buvo registruotų pieninių karvių;
-kurie ir kurių sutuoktiniai nėra ir nebuvo patvirtinti paramos gavėjai pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.

Išmokos dydis bus padidinamas 10 proc. tiems pieno gamintojams, kurie buvo pripažintos kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nariais 2023 m. kovo 1 d.

Pagalbos dydžiai bus nustatomi atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu iki š. m. gegužės 12 d.

Kadangi pagalba bus išmokama vadovaujantis 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje − bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma vienam pieno gamintojui per einamuosius ir dvejus ankstesnius finansinius metus negalės viršyti 25 tūkst. Eur.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-11

Ūkininkus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, tiesioginių išmokų taisyklių klausimais konsultuos ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, VĮ Žemės ūkio duomenų centro (anksčiau – Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras) specialistai. Nuotolinio prisijungimo nuoroda bus paskelbta ŽŪM interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose artėjant renginiui.

Turintys klausimų, susijusių su pasėlių deklaravimu, juos gali atsiųsti ir e. paštu tiesiogines@zum.lt. Ši naują e. pašto adresą ministerija sukūrė tam, kad klausimas patektų tiesiai pas reikiamą specialistą, o paklausėjas kuo greičiau sulauktų jį dominančio atsakymo.

Primename, kad daug atsakymų į pačius įvairiausius klausimus, susijusius su pasėlių deklaravimu, galima rasti ir nuolat pildomoje ŽŪM interneto svetainės rubrikoje „Dažniausiai užduodami klausimai“ (,,Pasėlių deklaravimas“). Kviečiame aktyvuoti šią nuorodą: https://zum.lrv.lt/lt/dazniausiai-uzduodami-klausimai-3

Artėjančiam pasėlių deklaravimui aktyviai ruošiasi ir už paraiškų surinkimą atsakingas VĮ Žemės ūkio duomenų centras. Šių metų deklaravimas apima daug naujovių: patvirtinti nauji geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai, nebelieka žalinimo išmokos, ūkininkams atsiranda galimybė rinktis papildomas su klimatu, aplinka ir gyvūnų gerove susijusias veiklas (ekologinės sistemos), už kurias bus mokama parama. Pirmas dvi deklaravimo savaites Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje žemdirbiai galės sukurti paraišką, tikslinti paraiškos duomenis, įbraižyti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius bei visa tai išsaugoti.

Nacionalinė mokėjimo agentūra deklaravimo pradžiai išleis specialų informacinį laikraštį, kuris bus paskelbtas NMA ir ŽŪM interneto svetainėse, o gegužės pradžioje ir nemokamai dalijamas seniūnijose. Jame bus pateikta informacija apie pagrindinius tiesioginių išmokų bei su plotu susijusių Kaimo plėtros programos ir Strateginio plano priemonių taisyklių pasikeitimus, darbų atlikimo terminus, įsipareigojimus. Ūkininkai gaus ir patarimų, į ką turėtų atkreipti dėmesį, norėdami išvengti sankcijų. Laikraštyje bus gerosios ir blogosios praktikos pavyzdžių, taip pat pateiktas patikrų grafikas bei kita su parama susijusi aktuali informacija.

Šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 30 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-11

Bandys pažaboti priedus

Pristatydamas Pieno įstatymo projektą, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas buvo viltingas: „Teikiame viešajam svarstymui įstatymo projektą, kuriame numatomi svarbūs ir svarūs pokyčiai, sustiprinsiantys pieno gamintojų derybines galias.“

Naujasis Pieno įstatymas panaikintų pieno grupes. Priedams ir priemokoms siūlomos lubos, o žalio pieno pardavėjai galėtų sudaryti derybines grupes dėl žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų su kiekvienu pirkėju. Taip pat siekiama, kad priedai ir priemokos už perkamą pieną negalėtų sudaryti daugiau kaip 20 proc. žalio pieno pirkimo kainos. Iki šiol priedai sudaro didžiąją dalį superkamo pieno kainos. Priedų skyrimo tvarka turėtų būti skelbiama viešai.

Buvęs žemės ūkio ministras, dabartinis Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas VL sakė, kad pieno ūkio nebeturi, tačiau iki šiol seka pieno rinkos aktualijas, stebi, kaip valdoma dabartinė pieno krizė. Jo pastebėjimu, dabartinės krizės šviesoje gerai matyti senos pieno sektoriuje paliktos spragos. Tačiau siūlomi kosmetiniai pakeitimai iš esmės situacijos nespręs, o didžiausia problema yra įsigalėjusi oligopolinė rinka.

„Tai, kad bus peržiūrima priedų mokėjimo tvarka, iš esmės yra teigiamas dalykas, tačiau šiandien didžiausia bėda yra ta, kad ūkininkai neturi derybinės galios dėl stiprios oligopolinės rinkos. Kai dirbau ministru, bandėme parengti įstatymą, kuris būtų naudingas krizės atveju. Tiesa, toks įstatymas, kuris padėtų subalansuoti kainą tarp gamintojo, perdirbėjo ir prekybininko, nebuvo populiarus, sunku jį priimti“, – nespėtus pabaigti įstatymo projektus prisimena buvęs žemės ūkio ministras B.Markauskas (jis žemės ūkio ministro portfelio atsisakė sulaukęs kritikos paskelbus, kad jo šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo ES išmokas, – red. past.).

B.Markauskui dabartiniai politikų, įskaitant ir premjerę, raginimai ūkininkams kuo skubiau kooperuotis kelia šypseną. Esą taip agropolitikai pripažįsta, kad pasiskirstymas pieno kainos grandinėje yra netinkamas.

„Ar dėl to, kad rytoj atsiranda 10 naujų kooperatyvų, apjungiančių pieno pardavimą, ūkininkai gaus daugiau pinigų? Tiesiog reikia pripažinti, kad mūsų pieno rinkoje yra blogas kainos pasiskirstymas. Galiu pasidžiaugti, kad man būnant ministru pavyko padaryti bent vieną gerą darbą, tai – žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Pienas LT“, nes buvau vienas pirmųjų jo iniciatorių. Tiesa, savo laiku labai stipriai atsiėmiau už tai iš politikų. O dabar matome, kad tai stiprus ir sėkmingas projektas“, – sako B.Markauskas.

Netiki derybinėmis grupėmis

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė, susipažinusi su minėto įstatymo projektu, jau rengia savo pastabas. Ji pasidžiaugė, kad dabartiniame Pieno įstatymo projekte nelieka pieno gamintojų skirstymo į atskiras grupes, kaip yra dabar (tokių grupių yra 10), tačiau, pašnekovės manymu, siūlomos derybinės grupės iš esmės pieno krizės problemų nesprendžia.

Šiuo metu ŽŪM siūlo, kad žalio pieno pardavėjai galės sudaryti žalio pieno pardavėjų grupes deryboms dėl žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų su kiekvienu pirkėju. Derantis sutartų sąlygų taikymas būtų privalomas visose žalio pieno pirkimo ir pardavimo sutartyse, sudarytose su tuo pieno pirkėju. Žalio pieno pardavėjų grupių sudarymo ir jų veiklos tvarką (pieno pardavėjų atstovavimo principus ir kitas sąlygas) nustatytų žemės ūkio ministras.

„Ir iki šiol niekas nedraudė 2–3 ūkiams susivienyti ir derėtis su perdirbėjais dėl pieno supirkimo kainos. Žinant, kokios dabar gamintojų derybinės galios, koks yra perdirbėjų godumas šiandienos kontekste, nemanau, kad kas nors keisis Pieno įstatyme įrašius, kad tokios derybinės grupės privalomos. Atvirai sakau, kad toks siūlymas netinkamas. Kalbėkime konkrečiais pavyzdžiais: sujungę tris kooperatyvus ir įsteigę bendrovę „Pieno partneriai“, prie perdirbėjų vartų nuvežame 28 t pieno kiekvieną dieną ir už tai gauname 25 ct/l. Ką mes laimėtume suvieniję kelis smulkius ūkius, pristatančius po 3 t?“ – retoriškai svarsto R.Vilimienė.

Dar vienas svarbus niuansas yra tas, kad ne visuose kaimuose rastume kelis pieno gamintojus, kurie galėtų suremti pečius. Pasak R.Vilimienės, jos apylinkėse veikia trys pieno ūkiai ir visi jie pieną parduoda skirtingoms supirkimo įmonėms, o kooperuotis su kito kaimo ūkiais sunkiau dėl tolimesnės lokacijos.

Kaina pagal pristatymo būdą

Ji atkreipia dėmesį į tai, kad rengiamo Pieno įstatymo projektas negaliotų kooperatyvams. Vidutinių pieno ūkių atstovė pripažįsta, kad ne visi kooperatyvai veikia sąžiningai ir tai galbūt atneštų daug sumaišties. „Mes siūlome eiti paprastu keliu, apie kurį kalbame jau seniai. Geriausia, kad pienas būtų superkamas pagal jo pristatymo būdą“, – siūlo R.Vilimienė.

Su ja sutinka ir ŽŪK „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas. Jo manymu, turėtų egzistuoti trys pieno supirkimo kainos grupės. Pirma, kai ūkininkas pats pristato pieną į pieninę, antra, kai pienas atvežamas į punktą ir išvežamas supirkėjų, trečia, kai pienas yra paimamas tiesiogiai iš ūkininko šaldytuvo. Pasak jo, turėtų būti palikta ne daugiau kaip 20 proc. manevro laisvė, įvertinus logistikos kaštus ar kokybinius rodiklius.

Jis taip pat neabejoja, kad viešai skelbiamos pieno priedų kainos įneštų daugiau aiškumo pieno gamintojams. Nors pieno perdirbėjai yra skundęsi, kad tai gali pažeisti laisvos konkurencijos sąlygas, J.Kuzminskas primena Nyderlandų atvejį, kur pieno produktų kainos skelbiamos ne kas mėnesį, o kas savaitę.

Žinias, kad priedai ir priemokos už perkamą pieną negalėtų sudaryti daugiau kaip 20 proc. žalio pieno pirkimo kainos, J.Kuzminskas sutinka teigiamai. Esą šiuo metu pieno perdirbėjai manipuliuoja tuo, kad dalis ūkininkų neturi pakankamai žinių įvertinti savo produkcijos kainos ir sutinka su jų diktuojama.

„Mes esame pateikę ir daugiau siūlymų, tačiau tik laikas parodys, ar mus išklausys. Bet panašu, kad bus rengiamas žemės ūkio ministro įsakymas, o ne tik įstatymas. Reikia suprasti, kad įstatymą per šią kadenciją vargu ar pavyks paruošti ir priimti. Pieno taryboje buvo pasakyta, kad kai kurie punktai nuguls į ministro įsakymą“, – dėsto ŽŪK „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas.

Nori skaidrios kainodaros

Vidutinių pieno ūkių atstovė R.Vilimienė sako, kad siekiant skaidrios pieno kainodaros, Pieno įstatyme reikėtų aiškiai apibrėžti, kas yra priedai ir kokiomis sąlygomis jie mokami. Taip pat ūkininkė pasigedo paaiškinimo ir dėl Pieno įstatymo projekte pateikiamų kitų sąvokų: kintanti ir fiksuota kaina.

„Kaip mes galime diskutuoti, jeigu nežinome, apie ką sukasi kalba? Turėtų būti įtraukiamos sąvokos bei jų išaiškinimai, – aiškumo pasigedo R.Vilimienė. – Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad kai kurie Pieno įstatyme numatyti aspektai bus nusprendžiami ministro įsakymu. Mes jų nematėme, nežinome, ko tikėtis.“

Per didelės žirklės

Kretingos krašte 40 karvių laikantis ūkininkas Mindaugas Šukys į rengiamą įstatymo projektą žiūri viltingai. Jis tikisi, kad pagaliau bus pažabota priedų ir priemokų mokėjimo tvarka. „Mes ilgai prašėme, kad toks punktas atsirastų. Labai tikiuosi, kad jis nepasikeis. Pieno gamintojai buvo skirstyti į 10 atskirų grupių. Nuo pirmos iki paskutinės buvo labai didelės žirklės“, – pabrėžia ūkininkas.

Jis taip pat abejoja, ar siūlomos derybinės grupės duos norimą rezultatą. M.Šukio teigimu, jis pieną parduoda individualiai, supirkėjas jį išsiveža tiesiai iš ūkio šaldytuvo. Paklaustas, ar prireikus turėtų su kuo sudaryti derybinę grupę, ūkininkas atsidūsta – jo krašte kitų pieno ūkių praktiškai neliko.

„Aš gyvenu Kretingos rajone, labiau į Palangos pusę. Žinokite, čia karvių nelabai kas laiko. Kai kurie pieno perdirbėjai turi savo kooperatyvus, kurie pieną surenka ir jiems pristato. Įsivaizduokite, kas bus toji derybinė grupė – 10, 15 ar 20 susimetusių ūkių? Tačiau ką jie galėtų derėtis su pieno perdirbėjais, kai jie neturi nei transporto, nei šaldytuvų“, – reziumuoja kretingiškis M.Šukys.

Šaltinis: Monika Kazlauskaitė, valstietis.lt, 2023-04-11

Deklaruojant pasėlius ir dalyvaujant klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose), pareiškėjams reikės pildyti augalų apsaugos produktų žurnalą, atliktų ūkio darbų žurnalą, tręšimo apskaitą suvesti į PPIS.

Ūkininkų patirtis pildant elektroninius žurnalus yra labai skirtinga. Vieni dar nėra bandę sistemoje dirbti, kiti jau savarankiškai pildė žurnalus. Mokymuose aptarti įvairūs tiek bendrojo pobūdžio, tiek techniniai PPIS sistemos naudojimo ir joje esamų žurnalų pildymo klausimai.

Kaip teigė VĮ Žemės ūkio duomenų centro Geografinių informacinių sistemų skyriaus vadovė Raminta Vitkauskienė, tokie mokymai jau buvo surengti Lietuvos grūdų augintojų asociacijos nariams ir Pasvalio rajono ūkininkams. „Jeigu bus poreikis, nuotolinius mokymus surengsime visoms to pageidaujančioms ūkininkus vienijančioms organizacijoms ir jų nariams“, – teigė R. Vitkauskienė. Dėl mokymų galima kreiptis: pagalba@zudc.lt; e-ibraizymas@zudc.lt

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-12

Be to, kad žūsta augalai, jų sėklos, daigai, kiekviename deginamos pievos kvadratiniame metre netenkame daugybės vorų, vabzdžių, bestuburių. Keliaujanti liepsna nepagaili nieko: žūsta driežai, ežiai, kiškiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai, sudega ir perimvietės.

Vieną kartą išdeginus žolę, dirvos derlingumas sumažėja 5–8 procentais. Be to, neretai ugnis persimeta į miškus, durpynus ar gyventojų sodybas. „Žmonėms būtina priminti ir tai, kad deganti sausa pievos paklotė teršia aplinkos orą, o teršalai gali kenksmingi ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Todėl, jei įmanoma, žolės, lapų ar kitų kultūrų nedeginkite“, – sako E. Skrebė.

Kaip teigia aplinkosaugininkas, svarbu paskatinti gyventojus žoles ne deginti, o įsigyti kompostavimo konteinerius arba įsirengti savadarbes kompostines, kad aplinkos oras būtų kuo mažiau teršiamas. Be to, biodegraduojančias atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojams nemokamai. O jų pridavimo punktus rasite stambiųjų atliekų pridavimo aikštelėse.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad draudžiama deginti medieną jos neperkrovus (jeigu į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei prieš savaitę). Ši taisyklė nustatyta tam, kad apsaugotume smulkiąją fauną, apsigyvenančią ar besislepiančią neliečiamose medienos krūvose.

Išimtys žolės deginimui daromos, jei laikomasi Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Juose numatyta, kad sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba jei kompostavimas padeda plisti augalų kenkėjams) ar kitaip panaudoti, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas. Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu.

Draudimai ir apribojimai

-Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės miškų gaisringumui (šias sąlygas rasite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos svetainėje, jas skelbia žiniasklaida).
-Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą laužų kūrenimui nustatytose vietose).
-Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).
-Kai sugrėbtų (surinktų) augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 kub. m tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).
-Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.

Atsakomybė

-Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.
-Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
-Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
-Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
-Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.

Kilus klausimų, darbo metu galite pasikonsultuoti su Aplinkos apsaugos departamento specialistais telefonu 8 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Pamatę deginamą žolę, nedelskite – iškart skambinkite telefonu 112.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-04-07

„Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“,
„Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“,
„Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“,
„Dirvožemio apsauga“,
„Ražienų laukai per žiemą“.

Šaltinis: nma.lt, 2023-04-12