Žemės ūkio naujienos: 2023-04-26

Anot E. Giedraičio, per pirmąją pasėlių deklaravimo savaitę fiksuotas rekordinis laukų įbraižymas – laukų įbraižyta beveik dvigubai daugiau nei praėjusiais metais.

„Dabar ūkininkai, kurie įbraižo laukus, intensyvumas braižymo yra rekordiškas, nes mes kaip tik pirma savaitė praėjo ir palyginome šiuos metus su pernai metais, tai jeigu pernai per pirmą savaitę buvo įbraižyta 800 hektarų, tai šiemet beveik 4 800 hektarų, virš dvigubai daugiau laukų įbraižyta“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sakė viceministras.

Pasak jo, kraštovaizdžio elementų skaičiuoklė turėtų pradėti veikti po gegužės 1 dienos. Kitą savaitę taip pat tikimasi patvirtinti deklaruotas paraiškas. E. Giedraitis ragina ūkininkus nelaukti deklaravimo pabaigos termino birželio gale ir užpildyti paraišką šiuo metu.

„Kraštovaizdžio elementų skaičiuoklė jau turi veikti po gegužės pirmos dienos, taigi, kitą savaitę. Ir labai tikimės, kad kitą savaitę bus galima patvirtinti jau paraiškas, nes kai sutikrinimas veiks, tada bus galima patvirtinti“, – pažymėjo viceministras.

„Šiaip visada deklaravimas intensyvėja į pabaigą. Tačiau niekaip nesakome, kad reikėtų laukti gegužės vidurio ar dar vėlesnio laiko. Tie darbai, ką ūkininkai padaro prisijungę, jie niekur nedingsta, viskas sistemoje yra išsaugoma ir tiesiog mes dabar kalbame tik tai apie patikrinimą, ar paraiškoje nėra klaidų“, – pabrėžė E. Giedraitis.

Paklaustas, ar dirbamus žemės ūkio plotus žemdirbiai galės deklaruoti po birželio 20 dienos, viceministras patikino, kad pavėluotai deklaruoti bus galima iki birželio 30 dienos, tačiau papildomo laiko ūkininkai neturėtų tikėtis.

„Žiūrėtume, kokie yra tempai. Viskas yra susiję, mes kaip ir galime ilgiau pratęsti, bet tuomet su ūkininkų bendruomene reikėtų susitarti, ar jie sutinka laukti avansų, nes čia labai susiję yra ir su išmokų mokėjimo terminais. Kai šitą ūkininkai sužino, paprastai nenori tų terminų pratęsti“, – paaiškino E. Giedraitis.

ELTA primena, kad dėl nuo 2023 m. pradedamo įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano šių metų naudmenų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų deklaravime yra nemažai naujovių.

Nebelieka žalinimo išmokos, tačiau ūkininkams atsiranda galimybė rinktis papildomas su klimatu, aplinka ir gyvūnų gerove susijusias veiklas (ekologines sistemas). Patvirtinti ir nauji geros agrarinės bei aplinkosaugos būklės reikalavimai, kurių yra daugiau nei anksčiau ir kuriems atitikti reikia daugiau žinių, informacijos bei pasiruošimo. Deklaravimo procesas labiausiai keisis tiems, kurie pretenduos į didesnes išmokas.

Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) žemdirbiai gali sukurti paraišką, tikslinti jos duomenis, įbraižyti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius bei visa tai išsaugoti.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas tęsis iki birželio 20 dienos.

Šaltinis: lrt.lt, Irtautė Gutauskaitė, ELTA, 2023-04-26

– deklaruoti ne mažesnį kaip 0,1 ha vaisių, uogų, riešutų ar daržovių atvirame grunte plotą;
– daugiamečius sodinius išlaikyti visus kalendorinius metus, kuriais yra teikiama paraiška, o tais atvejais, jei daugiamečiai sodiniai iki kalendorinių metų pabaigos neišlaikomi, pareiškėjai privalo per mobiliąją programėlę „NMA agro“ pateikti nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi auginti daugiamečiai sodiniai ir bendras lauko vaizdas;
– įdirbtoje ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo užtikrinti, kad vyrautų auginamos daržovės;
– deklaruodami pagal bendrą sumą 3 ha ir didesnį vaisių, uogų, daržovių atvirame grunte bei 1 ha ir didesnį riešutų plotą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki pirmo derliaus nuėmimo, bet ne vėliau iki spalio 1 d., per „NMA agro“ programėlę turi pateikti nuotraukas iš kiekvieno lauko kelių skirtingų vietų, kur aiškiai matytųsi užaugintas derlius ir bendras lauko vaizdas.

Norintys gauti susietąją paramą už daržovių auginimą uždarame grunte (šildomuose šiltnamiuose), pareiškėjai privalo:

– deklaruoti ne mažesnį kaip 0,1 ha uždarame grunte auginamų daržovių plotą;
– šiltnamiuose gamybinę veiklą vykdyti ne trumpiau kaip 8 mėnesius per kalendorinius metus, auginti produkciją žemėje arba substratuose – gamybinės veiklos pradžia nustatoma pagal sėjos ar daigų sodinimo aktą, surašytą ir patvirtintą Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sėjos arba daigų sodinimo pabaigos, apie kurią likus ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas pareiškėjas raštu informuoja NMA;
– gamybinės veiklos laikotarpiu realizuoti užaugintą produkciją – pareiškėjas ne vėliau kaip iki kiekvieno gamybinės veiklos laikotarpio kalendorinio mėnesio 10 dienos turi NMA pateikti informaciją apie realizuotą produkciją;
– turėti veikiančias stacionarias šildymo ir automatines laistymo sistemas;
– šiltnamius įregistruoti kaip statinius Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų metų lapkričio 15 d.

Siekiantys gauti susietąją paramą už baltyminių augalų auginimą, turi deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha baltyminių augalų plotą.

Pareiškėjai, kurie yra įtraukti į Valstybinėje augalininkystės tarnyboje (VAT) administruojamą Atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą, gali gauti susietąją paramą už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės (klasifikatoriaus kodas BUL ir požymis SĖ), jeigu:

– deklaruoja ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, kuriame auginamos sėklinės bulvės;
– įsipareigoja VAT nustatyta tvarka aprobuoti deklaruojamus sėklinių bulvių plotus ir sertifikuoti išaugintas sėklines bulves – reikalavimo įgyvendinimas įvertinimas pagal VAT NMA pateiktą informaciją apie ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 d. išduotus sėklinių bulvių aprobavimo aktus ir sėklinių bulvių sertifikatus.

Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai, privalo:

– deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, kuriame auginami cukriniai runkeliai;
– su baltojo cukraus gamintoju ar žemės ūkio kooperatyvu būti sudarę cukrinių runkelių pirkimo–pardavimo sutartį, galiojančią einamųjų metų produkcijai parduoti.

Parama už pienines karves – pagal ūkio dydį

Parama bus mokama valdos valdytojams, kurie atitiks visus šiuos reikalavimus:

1. einamaisiais metais pateiks Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) paraiškas gauti paramą už deklaruotus plotus ir šiose paraiškose nurodys, jog prašo skirti susietąją pajamų paramą už pienines karves. Valdos partneriai valdoje gali būti užregistruoti ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 30 d. (imtinai);
2. už Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) įregistruotas valdos valdytojo ir (ar) partnerių vardu ir nepertraukiamai išlaikytas valdoje einamųjų metų gegužės 1 d.– birželio 30 d. (imtinai) pienines karves;
3. jeigu ŪGR yra nustatyta tvarka įregistruoti duomenys apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą) per paskutinius 18 mėnesių iki einamųjų metų balandžio 30 d. Jeigu per minėtus 18 mėnesių pieninė karvė ŪGR buvo registruota kitos valdos valdytojo ir (ar) partnerio vardu, laikoma, kad šis reikalavimas įvykdytas, jeigu prieauglio atvedimas arba gaišimas užregistruotas ŪGR bet kurios valdos valdytojo ir (ar) partnerio vardu per minėtus 18 mėnesių.

Nauja yra tai, kad paramos dydžiai bus diferencijuojami pagal valdoje įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatytos 4 pakopos:

Už pirmąsias 10 karvių (imtinai),
Už 11–50-tąją karves (imtinai),
Už 51–150-tąją karves (imtinai).
Nuo 151 karvės ir daugiau už likusias karves.

Paramos dydžiai bus apskaičiuojami vadovaujantis atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta paramos dydžių apskaičiavimo metodika. Tikslūs paramos dydžiai bus nustatyti atskirais žemės ūkio ministro įsakymais, kasmet paaiškėjus tiksliam pareiškėjų skaičiui ir šiuose ūkiuose laikomų pieninių karvių skaičiui.

Papildoma išmoka už pieninę karvę

Nauja ir tai, kad papildomą 10 Eur išmoką už pieninę karvę, atitinkančią reikalavimus paramai gauti, numatoma skirti, jeigu laikytojo tiriamoji pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose nepertraukiamai nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iki einamųjų metų balandžio 30 d. Valdos valdytojai ir jų partneriai privalo laikytis Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo.

Labai svarbu į ŪGR laiku suvesti ne tik pieninių veislių karvių duomenis, tačiau taip pat laiku suvesti ir duomenis apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą), t. y. per 7 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo sekančios dienos nuo įvykio. Taip pat išlikusi nuostata, kad valdos valdytojai turės laikytis valdymo ir Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, (GAAB reikalavimai).

Administravimo tvarka : VĮ Žemės ūkio duomenų centras pateiks duomenis iš registrų, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliks ūkinių gyvūnų patikras vietoje. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, remdamasi gautais duomenimis ir atlikusi administracines patikras, apskaičiuos galutines paramos sumas ir perves į valdos valdytojų sąskaitas.

Susietosios paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas naujovės

Pakeistas susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas reikalavimas: dviem savaitėmis paankstintas gyvulių išlaikymo laikotarpis. Anksčiau reikalavimo nepertraukiamai išlaikyti gyvulius valdoje ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų terminas buvo nuo vasario 1 d. iki gruodžio 31 d., dabar – nuo sausio 15 d. iki gruodžio 31 d. Šis pakeitimas leis ūkininkams anksčiau skersti gyvulius, pasiekusius skerdimui tinkamą svorį, neprarandant paramos.

Naujovė, jog nuo 2023 m. išmokos dydžiai už mėsinius galvijus bus diferencijuojami pagal laikomo galvijo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį: išmokos už mėsinius galvijus, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis siekia 51 ir daugiau proc. bus ženkliai didesnės, nei išmokos už mėsinius galvijus, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis nesiekia 51 proc., taip pat bus papildomai mokamas 6 Eur priedas už mėsinio galvijo produktyvumo tyrimą.

Naujuoju laikotarpiu ūkininkai galės pretenduoti gauti paramą ne tik už mėsines avis ar pienines ožkas, bet ir už pienines, mėsines ir mišrūnes avis (avinus) bei ožkas (ožius), išmokos bus mokamos už gyvulio vnt.

Ką reikia žinoti apie gyvūnų gerovės reikalavimus

Ūkininkai, šiemet deklaruodami plotus ir žemės ūkio naudmenas bei ūkinius gyvūnus, galės pažymėti paraiškoje, jog siekia gauti paramą pagal ekologinę sistemą „Gyvūnų gerovė“ už aukštesnių gyvūnų gerovės reikalavimų laikymąsi pagal priemonės 4 veiklas: „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“, „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“, „Parama už geresnes naminių paukščių (broilerių, kalakutų ir vištų dedeklių) laikymo sąlygas ir sveikatingumo didinimą“ „ Parama už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą penimoms kiaulėms“.

Ūkininkas, laikydamas galvijus, paraiškos 14 lentelėje turi nurodyti galvijų bandos numerį, įsipareigotų ganyti (ar išleisti) ganytis sutartinių gyvulių skaičių ir pasirinktą vieną iš veiklų, jeigu laiko tik pieninius galvijus, arba apsirinkti abi veiklas, jeigu laiko ir pieninius ir mėsinius galvijus. Jeigu ūkininkas laiko kiaules ir arba naminius paukščius, paraiškos 15 lentelėje jis turi nurodyti bandos ir (ar) pulko numerį, įsipareigotą sutartinių gyvulių skaičių, kuriems taikys aukštesnius gyvūnų gerovės reikalavimus, pagal pasirinktą veiklą, bei nurodyti tvarto unikalų numerį ir kt. Atkreipiame dėmesį, jog pareiškėjai, siekdami paramos už aukštesnių gyvūnų gerovės reikalavimų taikymą penimoms kiaulėms ir (ar) naminiams paukščiams, paraišką privalo pateikti ne vėliau, kaip iki gegužės 15 d.

Taip pat labai svarbu, jog ūkininkai, laikantys po kelias vištas, ar vieną galviją, negalės pretenduoti gauti ekologinės sistemos išmokų pagal priemonę „Gyvūnų gerovė“, nes pareiškėjas paraiškos pateikimo dieną privalo turėti tokį sutartinių gyvulių (SG) skaičių, kad susumavus SG ekologinės sistemos išmokų dydžius, ekologinės sistemos išmokų suma viršytų 100 Eur sumą.

Konsultacijos – kiekvieną savaitę

Primename, kad kiekvieną ketvirtadienį 8–10 val. rengiamos nuotolinės ūkininkų konsultacijos. Ūkininkus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, tiesioginių išmokų taisyklių klausimais konsultuoja Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, VĮ Žemės ūkio duomenų centro (anksčiau – Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras) (ŽŪDC) specialistai.

Nuotolinio prisijungimo nuoroda skelbiama ŽŪM interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose artėjant renginiui. Turintys klausimų, susijusių su pasėlių deklaravimu, juos gali atsiųsti ir e. paštu tiesiogines@zum.lt. Ši naują e. pašto adresą ministerija sukūrė tam, kad klausimas patektų tiesiai pas reikiamą specialistą, o paklausėjas kuo greičiau sulauktų jį dominančio atsakymo. Informacija teikiama ir ŽŪDC bendruoju telefonu (8 5) 266 0620 arba e. paštu pagalba@zudc.lt. Dėl klausimų, susijusių su PPIS veikimu, galima kreiptis į ŽŪDC e. paštu e-ibraizymas@zudc.lt.

Šaltinis: lrytas.lt, 2023-04-25

Asmenys, laikantys 10 ar daugiau sąlyginių gyvūnų, skystojo mėšlo ir srutų kauptuvuose turi taikyti aplinkos oro taršos ir nemalonių kvapų mažinimo priemones. Tai gali būti kietosios sandarios stogo dangos, lanksčiosios dangos, vientisos plūdriosios dangos (plastiko lakštų, granulių, šiaudų, natūraliai susidarančios plutos), biologiniai filtrai. Taip pat galima skaidyti srutas aerobiniu (aeravimas) arba anaerobiniu būdu biodujų įrenginyje.

Mėšlo laikymas prie tvartų  

Laikant ne daugiau kaip 100 sąlyginių gyvūnų, tirštąjį mėšlą galima kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Rietuvei parenkama tokia vieta, kad neapsemtų paviršiniai vandenys. Turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, kad srutos netekėtų į aplinką.  Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės urbanizuotose teritorijose turi būti uždengtos (pvz., lanksčiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažiau kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksnių ir kt.). Uždengti nebūtina, kai mėšlas apdorotas moksliškai pagrįstomis amoniako išsiskyrimą į aplinką  mažinančiomis priemonėmis (separavimas, probiotikai ar kt.). 

Kauptuvo ar rietuvės talpa 

Į mėšlidę ir srutų kauptuvą, tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto turi tilpti ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir srutos.  Turi tilpti ir srutos, susidarančios nuo mėšlidėse sukaupto mėšlo, mėšlo pakrovimo aikštelių, melžimo vietų, pašarų ruošimo aikštelių.  Talpa apskaičiuojama vadovaujantis pastatų technologinio projektavimo taisyklėmis, Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso rekomendacijomis (9 priedas). Kai mėšlas ir srutos laikomos tvarte, naudojamos komposto, biodujų gamybai ar perduodamos kitam asmeniui tvarkyti, jų tūris arba plotas atitinkamai gali būti mažinamas. 

Jei tirštasis mėšlas laikomas laukuose 

Jei tirštasis mėšlas laikomas tręšiamuosiuose laukuose, privaloma įrengti lauko rietuves. Vieta parenkama taip, kad rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys.  Rietuvė negali būti arčiau kaip 20 m nuo upių, karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Taip pat turi būti ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų.  Atstumas gali būti mažesnis, jei tų pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą. Jį galima pateikti ir elektroninėmis ryšio priemonėmis, pvz., el. paštu ar SMS. 

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos  

Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.  Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti tvartus, fermas, įrengti srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas, įrenginius ir tirštojo mėšlo rietuves prie esamų tvartų ir fermų.  Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus vandens telkinių apsaugos zonose. 

Vietos įrengimas

Pirmiausia ant dirvos paviršiaus suformuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų ar nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis, pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. (Reikalavimas netaikomas, jei planuojama tirštąjį mėšlą laikyti tręšiamajame lauke ne ilgiau kaip 2 savaites.) Vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų. (Reikalavimas netaikomas, jei planuojama tirštąjį mėšlą laikyti tręšiamajame lauke ne ilgiau kaip 2 savaites.) 

Rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius

Rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos. Rietuvė uždengiama lanksčiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ir nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu. Rietuvė turi būti užtikrinti, kad srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir nesklistų kvapai. 

Mėšlo kiekis rietuvėje ir tręšimo planas 

Tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio.  Keliems laukams, kuriems parengtas tręšimo planas, bet kuriuos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai, galima įrengti vieną lauko rietuvę, neviršijančią šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio.  Vieną lauko rietuvę galima įrengti, jei numatyti tręšti laukai, kuriems parengtas tręšimo planas, ribojasi. Tręšiant mėšlu ir srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privaloma turėti ir vykdyti reikalavimus atitinkantį tręšimo planą. Planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant tręšti laukus. Planas ir dokumentai saugomi ne trumpiau kaip 2 metus nuo sudarymo dienos. Kitam asmeniui perduoti ar parduoti 100 ar daugiau tonų mėšlo ir (ar) srutų per kalendorinius metus galima tik pagal rašytinį sutartį ar pirkimo-pardavimo įrodymo dokumentus.  Dokumentus privaloma pateikti Žemės ūkio ir kaimo verslo registrui.  

Atsakomybė 

Už netinkamą mėšlo tvarkymą asmenims gresia bauda iki 230 eurų, kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, kiti atsakingi asmenys – iki 1100 eurų. Taip pat gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą.  Išsamiau, kaip tinkamai mėšlą laikyti, saugoti ir juo tręšti, skaitykite Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme

Šaltinis: delfi.lt, 2023-04-25

Šiuo metu numatyta, kad draudimo įmonės galėtų prašyti valstybės paramos tik tada, kai išmokėtų 6,5 kartų didesnę už surinktas įmokas sumą, o tai nerealu, nes draudimo įmonių mokumas nėra neribotas. Toks perdraudimo koeficientas neturi įtakos nei privačių perdraudimo kompanijų sąlygoms, nei Lietuvoje augalus bei pasėlius draudžiančių draudimo įmonių įmokų tarifams bei draudžiamų plotų apimtims.

Gamtos stichijos – mažiau bendrosios žemės ūkio produkcijos, daugiau žemdirbių ir valstybės biudžeto nuostolių

2022 m. stichinė sausra augalų vegetacijos laikotarpiu iš 60 savivaldybių registruota 27 savivaldybėse, nuo šios rizikos buvo apdraustas beveik 14 tūkst. ha plotas. 2021 m. sausra registruota 8 savivaldybėse ar jų dalyse, 2020 m. – 6, o 2019 m. – 47 savivaldybėse (2019 m. stichinė sausra paveikė daugiau kaip 64 tūkst. ha pasėlių).

2018 m. dėl stichinės sausros žemės ūkio bendrosios produkcijos buvo pagaminta 253 mln. Eur mažiau nei 2017 m. ir patyrusių nuostolius žemės ūkio veiklos subjektų pajamų stabilizavimui buvo išmokėta 17 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Lietuvoje nuo stichinės sausros draudžiama nuo 2008 m.

Ilgas lietingas laikotarpis (bendrais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis) 2022 m. registruotas 52 stotyse iš 97, nuo šios rizikos buvo apdraustas 18 tūkst. ha plotas. 2021 m. – 21 stotyje iš 69, o 2020 m.- 9 stotyse iš 58.

2017 m. dėl lietingos vasaros patyrusių nuostolius žemės ūkio subjektų pajamų stabilizavimui buvo išmokėta 9,13 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Lietuvoje nuo ilgo lietingo laikotarpio draudžiama nuo 2019 m.

Šiuo metu Lietuvoje parama augalų ir pasėlių draudimo sistemai teikiama pagal 3 priemones:

-Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2009-04-10 įsakymu Nr. 3D-236 „Dėl draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių patvirtinimo”. Pagal jas žemės ūkio veiklos subjektams kompensuojama iki 50 proc. draudimo įmokų dalis;
-Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu žemės ūkio veiklos subjektams, įgyvendinimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2016-05-25 įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Pagal jas žemės ūkio veiklos subjektams kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokų dalis (2024 m. derliaus paraiškos planuojamos kompensuoti pagal atitinkamą LŽŪKP 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę “Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija”);
-Draudimo įmonių išlaidų, susidariusių išmokant draudimo išmokas už nuostolius, patirtus dėl stichinės sausros, dalinio kompensavimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2008-06-13 įsakymu Nr. 3D-333 „Dėl dalies draudimo įmonių išlaidų, susidariusių išmokant draudimo išmokas už nuostolius, patirtus dėl stichinės sausros, kompensavimo taisyklių“. Pagal Perdraudimo priemonę draudimo įmonėms teikiama išmokų dėl stichinės sausros dalinė kompensacija.

Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1218 ,,Dėl augalų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos, draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams ir draudimo įmonių išlaidų dalinio kompensavimo“ pakeitimo“ projektas

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-25

Atsparumas žiemai ir atsparumas šalčiui – sudėtingos žieminių augalų fiziologinės būsenos, kurios nuolat kinta priklausomai nuo vystymosi tarpsnio ir augimo sąlygų.Atsparumas šalčiui – tai augalų atsparumas žemoms neigiamoms temperatūroms (kritinis atskiroms augalų rūšims šis rodiklis siekia 15–22 ° C šalčio).

Augalininkystės tarnybos Augalų veislių tyrimo skyriuose (toliau – AVT skyrius), remiantis atliekamų ūkinio vertingumo tyrimų duomenimis, augalai žiemodami žūsta vis rečiau. Šią žiemą, kaip ir ankstesnėmis, ilgesniam laikui nusistovėjusių žemų temperatūrų beveik nebuvo. Kauno, Pasvalio, Plungės ir Utenos AVT skyriuose tiriamos žieminių kviečių, miežių, kvietrugių, rugių ir rapsų veislės šią žiemą peržiemojo palyginti gerai. Žuvusių veislių iki kovo 3-ios dekados nenustatyta.

Kauno AVT skyriuje 2022–2023 m. tiriama 74 veislės žieminių kviečių, 11 – žieminių miežių, 14 – žieminių kvietrugių, 2 – žieminių rugių ir 111 žieminių rapsų veislių. Praėjusi žiema augalams žiemoti buvo palanki. Sniego daugiau buvo tik prieš Naujuosius metus, o šiais metais praktiškai jo nebuvo. Didelių šalčių nebuvo taip pat. Šiame regione šių metų pavasaris nėra lietingas, todėl užmirkusių pasėlių nėra. Visų žieminių javų, taip pat ir rapsų žiemojimas įvertintas 8–9 balais (9 – labai geras įvertinimas).

Pasvalio AVT skyriuje šiuo metu tiriama 70 veislių žieminių kviečių, 14 – žieminių kvietrugių ir 101 veislė žieminių rapsų. Kalbant apie žiemojimo sąlygas reikėtų išskirti kelis aspektus: pirmiausiai tai, kad prisnigo ant neįšalusios dirvos ir susidarė sąlygos augalams iššusti ir ligoms vystytis. Antras svarbus dalykas – keli atlydžiai ir pasikartojantys užšalimai. Po atlydžio baigiantis metams, sausio 5–8 dienomis temperatūra krito iki 17 ° C, o dirvos paviršiuje ji siekė 21,7 °C šalčio. Sniego dangos tuo metu nebuvo, žemė vos bolavo. Sausio mėnesio viduryje ir vasario 2-ą dekadą atlydžiai pasikartojo. Kovo pradžioje dirvos paviršiuje vėl šalo iki 16,5 ° C šalčio, o šiam mėnesiui baigiantis šalnos naktimis kėlė stresą jau pradėjusiems vegetuoti augalams. Nepaisant permainingų orų, žieminiai kviečiai peržiemojo gerai, jis įvertintas 7–8 balais, o žieminiai kvietrugiai peržiemojo patenkinamai, – jie labiau nukentėjo nuo pavasarinio pelėsio. Žieminiai rapsai peržiemojo taip pat patenkinamai. Šiems pasėliams pakenkė užmirkimas.

Plungės AVT skyriuje tiriama 70 veislių žieminių kviečių, 14 – žieminių kvietrugių, 5 – žieminių miežių, 2 – žieminių rugių ir 91 – žieminių rapsų. Pirmasis sniegas iškrito lapkričio 22 d. ir laikėsi iki gruodžio 26 d., sniego danga šiuo laikotarpiu siekė 33 cm, oro temperatūra svyravo nuo 0,8 iki 18,6 l °C šalčio. 2023 m. sausio mėnesį sniegas iškrito 19 dieną, jo danga siekė 8 cm ir laikėsi iki sausio 28 d. Kovo 1-ą dekadą sniego danga siekė 20 cm. Ryškių vegetacijos pradžios požymių tuo metu dar nebuvo, pavasaris į šį regioną neskubėjo ateiti. Pavasarinio pelėsio pažeidimų pasėliuose neaptikta.

Utenos AVT skyriuje tiriama 62 žieminių kviečių, 5 – žieminių miežių ir 2 – žieminių rugių veislės. Žieminius javus sniegas uždengė jau ant pašalusios dirvos. Gruodžio mėn. viduryje laukuose sniego danga siekė iki 25 cm, atšilus orams sniego sluoksnis suplonėjo iki 10 cm. Sniegas laikėsi beveik visą žiemą, jo danga siekė 10–15 cm. Žemiausia oro temperatūra gruodžio mėn. buvo 10°C–13°C šalčio. Jis laikėsi 6 dienas. Gruodžio 24–25 d. dirvos paviršiuje užfiksuota 13°C–14° C šalčio.

Sausio mėn. minimali oro temperatūra 3 dienas laikėsi apie 16 °C šalčio. Vasario mėn. pabaigoje dirvos paviršiuje oro temperatūra buvo apie 11°C–16 °C šalčio. Kovo mėn. sniego danga laikėsi iki 13 d., minimali oro temperatūra 10 dieną buvo 17,1 °C šalčio, o dirvos paviršiuje dvi dienas šalo nuo 16,5 iki 23,5 °C šalčio. Pavasarinio pelėsio žieminiuose javuose nenustatyta. Šiuo metu vegetacija jau pilnai prasidėjusi ir, galima sakyti, kad javai peržiemojo gerai.

Šaltinis: vatzum.lt, 2023-04-17