Žemės ūkio naujienos: 2023-05-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
EK planuose – Ukrainos grūdų eksportas ir lietuviškais vilkikais
Iš Ukrainos grūdai gali būti vežami Lietuvos transporto įmonių vilkikų konvojais ir perkraunami tolesniam jų eksportui Klaipėdos uoste, jeigu Rusija vėl imsis blokuoti ukrainietiškų grūdų gabenimą laivais Juodąją jūra. Tokia alternatyva svarstoma Europos Komisijos (EK) Baltijos šalių solidarumo koridoriaus darbo grupėje.
Apie tai informavo šios darbo grupės narys, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas. Kaip rašoma aljanso pranešime, be transporto asociacijų, į Baltijos šalių solidarumo koridoriaus darbo grupę įsitraukę Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai, geležinkelių bendrovės, infrastruktūros valdytojai ir uostų direkcijos.
„Komisija dirba ties visais įmanomais variantais, kad Ukraina turėtų alternatyvius eksporto maršrutus. Viena iš alternatyvų – kelių šimtų vilkikų specialusis konvojus, reguliarias reisais dirbantis išskirtinai solidarumo koridoriuje Ukraina – Lietuva“, – sakė P. Drižas.
Pasak jo, mūsų šalies verslo pajėgumai leidžia suformuoti reikiamą sunkvežimių konvojų. Lietuvos kapitalo įmonės Europoje valdo 70 tūkst. vilkikų parką, o pagal tarptautinio kelių transporto operacijas esame treti ES.
„Lietuvos verslas pasirengęs užtikrinti krovos pajėgumus, tačiau krovinių kiekiai priklauso nuo to, kaip pavyks išspręsti transportavimo klausimus Ukrainos, Lenkijos ir Komisijos politiniame lygmenyje“, – sakė P. Drižas.
Pasak jo, viena iš problemų – vairuotojų trūkumas. „Nėra laisvo vairuotojų rezervo, kuris galėtų dirbti solidarumo koridoriuje. Šį klausimą galėtų išspręsti Ukrainos pusė, darydama išimtį savo piliečiams – solidarumo koridoriuje vykstantiems dirbti vairuotojams leisti išvykti iš šalies ilgesniam nei 1 mėnuo laikotarpiui“, – pažymėjo P. Drižas.
Jis pridurė, kad turėtų būti išspręstas ES transporto priemonių draudimo klausimas šalyje, prieš kurią yra vykdomas plataus masto karas, supaprastintos tranzitu gabenamų prekių veterinarinių patikrinimų taisyklės, išvengiant ilgų transporto eilių kertant Ukrainos – Lenkijos sieną bei išspręsta finansinė projekto pusė.
EK duomenimis, Baltijos šalių solidarumo koridoriuje pernai aktyviai veikė tik Lietuvos atkarpa. 2022 metais iš Lietuvos į Ukrainą traukiniais transportuota per 126 tūkst. tonų naftos produktų, o į Klaipėdos uostą vežta per 84 tūkst. tonų ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos.
EK vertinimu, ukrainietiškų grūdų gabenimo į Lietuvą per Lenkiją galimybes riboja skirtingos geležinkelių vėžės. Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – europietiška vėžė, dėl to tenka keisti sąstatų riedmenis.
Ukraina yra viena didžiausių pasaulyje grūdų ir aliejinių augalų sėklų eksportuotojų. Rusija blokuoja saugų patekimą į Ukrainos Juodosios jūros uostus po to, kai pradėjo karą ir okupavo dalį pietinės kaimynės teritorijų.
Dėl to iš Ukrainos sudėtinga išvežti grūdus, eksportuoti ir importuoti kitas prekes. Kilus grėsmei pasauliui apsirūpinti maistu, EK organizuoja solidarumo koridorius, kad Ukraina turėtų galimybių eksportuoti grūdus geležinkeliu, keliais ir upių transportu, jeigu dėl Rusijos karinių veiksmų kiltų problemų grūdus gabenti laivais iš Juodosios jūros uostų.
Šiuo metu veikia Lenkijos ir Rumunijos solidarumo koridoriai. Per juos Ukraina turi alternatyvius maršrutus gabenti grūdus sunkvežimiais ir traukiniais per šalies vakarinę sieną bei per Dunojaus upės uostus pietvakariuose. Ukrainietiškiems grūdams pasiekus Rumunijos ir Lenkijos uostus, toliau jie keliauja į Artimuosius Rytus, Aziją, Šiaurės Afriką, kitus pasaulio regionus. Tačiau Rumunijos ir Lenkijos uostai, nuėmus derlių, vasarą ir rudenį būna užkrauti sava žemės ūkio produkcija.
Todėl, kaip pažymima EK Baltijos šalių solidarumo koridoriaus darbo grupėje, Ukraina tikisi didelius grudų krovinius eksportuoti imsis Lietuvos bei Latvijos transporto ir logistikos kompanijos bei uostai.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-05-08
Pieno supirkėjai galimai bando pasinaudoti valdžios skirtais pinigais
Situacija pieno sektoriuje negerėja. Pieno pardavėjai apimti nevilties, praneša LNK žinios. „Istorija kartojasi metai po metų. Jei mums valdžia duoda paramą, tai pieno supirkimo kainos tą pačia dieną krenta žemyn“, – kalba Renata Vilimienė, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė. Ne kartą dėl didesnių supirkimo kainų protestavę ūkininkai jau nebeturi vilties. Vienas po kito parduoda arba uždaro savo ūkius. Tą patį galvoja daryti ir Kupiškio raj. ūkininkaujantis Mindaugas.
„Vieniems moka keletą centų, kiti pasiima grietinėlę. Tai neteisinga. Tai mažųjų genocidas. Negali dalyvauti rinkoje, jei gauni 15 ct. už kilogramą, o kitas 50 ct“, – aiškina Mindaugas. Žemės ūkio ministerija tikėjosi, kad skirta 8 mln. eurų parama padės atsitiesti, tačiau panašu, kad taip nebus. „Gauname labai daug ūkininkų žinučių, kad nuo gegužės 1 d kaina gali mažėti 5 ct už kilogramą. Kyla klausimas, ar pagalba pasiekia ūkininkus, ar ja mėgina pasinaudoti perdirbėjai“, – sako žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. R. Vilimienė sako, kad dalis žmonių jau gavo pranešimus apie mažinamas kainas 2-3 ct.
Pieno perdirbėjai ir supirkėjai tikina, kad ūkininkai meluoja. Nijolė Barkauskienė, žemės ūkio kooperatyvo „Žalioji lanka“ tikina, kad ūkininkų pasisakymai yra melas. Jų kaina nuo sausio 1 d. nesikeitė. Kiti supirkėjai, su kuriais žurnalistams pavyko susisiekti, tikino, kad šių žemdirbių pasisakymų nekomentuos, nes kalbėti apie kainas draudžia įstatymas. „Norėčiau paakcentuoti, kad kitą savaitę Vyriausybėje svarstysime Pieno įstatymą“, – dėsto P. Astrauskas. R. Vilimienė sako, kad šios Žemės ūkio ministerijos paramos pasekmė tik sukiršinti ūkininkai, nes jos negavo tie, kurie modernizavo ūkius ir kurių pieno kokybė gera. Lietuva prašė EK skirti kas ketvirtį beveik po 19 mln. eurų, tačiau ar ši parama bus skirta dar neaišku.
Šaltinis: lnk.lt, 2023-05-08
Siūlo individualiai dirbančius ūkininkus prilyginti verslui: keisis kelios sąlygos
Finansų ministerija siūlo individualiai dirbantiems ūkininkams suvienodinti veiklos sąlygas kartu su tomis pat sąlygomis dirbančiu verslu. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, siūloma taikyti momentinį turto nusidėvėjimą, kaip ir verslo įmonėms. „Tarkime, momentinis turto nusidėvėjimas, kuris ekonomikos augimo pakete siūlomas kitiems, verslams, tam tikros turto klasės būtų leidžiamos atskaityti per vienerius metus, o ne reikėtų jų atskaitymo išdėlioti per keletą metų.
Toms pačioms turto klasėms, kaip ir juridiniams asmenims, verslo subjektams, siūloma tą pačią galimybę numatyti ir ūkininkams“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Skaistė.
Siūloma, kad išlaidos melioracijai būtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir įtraukiamos į sąnaudas. Iki šiol jos nebuvo įtraukiamos į sąnaudas. Taip pat siūloma neapmokestinti ūkio perleidimo šeimos nariams, jei išlaikomas veiklos tęstinumas. „Toks pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į kitų šalių praktiką“, – sakė G. Skaistė. Siūloma įvesti minimalų nekilnojamo turto mokesčio tarifą tam naudojamoms pajamoms iš žemės ūkio veiklos, suvienodinant verslo ir ūkių veiklos sąlygas.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-05-08
Skaistė: minimalus NT mokestis siūlomas vėjo jėgainėms, žemės ūkiui
Finansų ministerija siūlo minimalų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifą taikyti vėjo jėgainėms bei žemdirbiams, kurie dabar jo nemoka. Nuo šio mokesčio siūloma atleisti prižiūrimus kultūros paveldo objektus. „Vėjo jėgainėms, kurios taip pat yra nekilnojamas turtas, siūloma taikyti minimalų tarifą, nes tai visgi Vyriausybės prioritetas, žaliosios generacijos plėtra“, – pirmadienį pristatydama pakoreguotą mokesčių pertvarkos projektą spaudos konferencijoje sakė ministrė Gintarė Skaistė.
„Taip pat siūloma žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams taikyti minimalų tarifą, nes šiuo metu žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys yra nepamokestinami nekilnojamo turto mokesčiu“, – kalbėjo ji.
Tuo metu kultūros paveldo turtui, kuris turi sutartis dėl jo priežiūros, siūloma tokio mokesčio netaikyti. „Kultūros paveldo turtui, kuris turi sutartis dėl to, kad kultūros paveldas bus prižiūrimas, siūloma tokio turto taip pat neapmokestinti“, – sakė G. Skaistė.
Anot ministrės, minimalus tarifas komerciniam turtui nesikeičia – nuo 0,5 iki 3 proc., o konkretų tarifą nustato savivaldybės. Tuo metu anksčiau pasiūlytas gyventojų NT apmokestinimas nekeičiamas: pirmam būstui tarifas siektų nuo 0 iki 0,1 proc., o kitiems – nuo 0,1 iki 1 proc. „Labai tikėtina, kad kol kas tai būtų minimalus 0,1 proc. tarifas“, – sakė G. Skaistė.
Siūlo keisti individualiai dirbančių ūkininkų apmokestinimą
Finansų ministerija siūlo individualiai dirbantiems ūkininkams suvienodinti veiklos sąlygas kartu su tomis pat sąlygomis dirbančiu verslu. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, siūloma taikyti momentinį turto nusidėvėjimą, kaip ir verslo įmonėms. „Tarkime, momentinis turto nusidėvėjimas, kuris ekonomikos augimo pakete siūlomas kitiems, verslams, tam tikros turto klasės būtų leidžiamos atskaityti per vienerius metus, o ne reikėtų jų atskaitymo išdėlioti per keletą metų. Toms pačioms turto klasėms, kaip ir juridiniams asmenims, verslo subjektams, siūloma tą pačią galimybę numatyti ir ūkininkams“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Skaistė.
Siūloma, kad išlaidos melioracijai būtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir įtraukiamos į sąnaudas. Iki šiol jos nebuvo įtraukiamos į sąnaudas. Taip pat siūloma neapmokestinti ūkio perleidimo šeimos nariams, jei išlaikomas veiklos tęstinumas. „Toks pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į kitų šalių praktiką“, – sakė G. Skaistė. Siūloma įvesti minimalų nekilnojamo turto mokesčio tarifą tam naudojamoms pajamoms iš žemės ūkio veiklos, suvienodinant verslo ir ūkių veiklos sąlygas.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-05-08
Nedelskite, skiria iki 15 tūkst. eurų: štai kas gali gauti pinigų
Iki birželio 30 d. paramos paraiškas dėl paramos vystyti ir atnaujinti savo ūkius kviečiami teikti smulkieji ūkininkai – pienininkystės arba kitiems žemės ūkio sektoriams atstovaujantys pareiškėjai, praneša Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ šiuo paraiškų teikimo etapu pienininkystės sektoriaus atstovų projektams įgyvendinti skirta 5,5 mln. Eur paramos lėšų, kitiems sektoriams atstovaujantiems smulkiesiems ūkininkams – beveik 10,73 mln. Eur paramos lėšų. Smulkieji ūkininkai gali tikėtis iki 15 tūkst. eurų paramos.
Ragina ilgai nedelsti
Paraiškos NMA turi būti teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS.
Taip pat visi teikiantys paraiškas smulkieji ūkininkai, kurių pajamos už paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau nei 1 750 eurų, turi pateikti ir metinę pajamų deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį.
„Raginame pradėti pildyti paraiškas kuo anksčiau, nelaukiant jų priėmimo termino pabaigos, kad būtų pakankamai laiko tinkamai užpildyti informaciją paraiškos bei verslo plano formose ir pasirūpinti reikalaujamais dokumentais. Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos – vėliau paraiškos nebus priimamos“, – nurodo NMA.
Sąlygos gauti paramą
Parama pagal KPP veiklos sritį skirta žemės ūkio produktų gamybai vykdyti, taip pat žemės ūkio produktams (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbti ir tiekti rinkai. Dėl paramos kviečiami kreiptis asmenys, iki paraiškos pateikimo dienos savo vardu įregistravę valdą ir ūkininko ūkį bei kurie bent paskutiniais metais prieš paraiškos pateikimo metus deklaruoja pasėlius ir (arba) registruoja ūkinius gyvūnus. Pareiškėjai turi atitikti mažos ar labai mažos įmonės reikalavimus. Reikalavimai pareiškėjui, priklausomai nuo to, ar paramos kreipiamasi pieninei galvijininkystei, ar kitai žemės ūkio veiklai vykdyti, yra skirtingi.
Pienininkai, kai jų pateiktame verslo plane planuojama investuoti į pieninės galvijininkystės sektorių, dėl paramos gali kreiptis, kai:
-valdoje pieninių veislių melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius sudaro nuo 3 iki 9;
-produkcijos standartine verte išreikšto valdos ekonominio dydžio (VED) struktūroje tik pagal pieninių veislių melžiamas karves apskaičiuotas VED sudaro daugiau kaip 50 proc. bendro VED.
Kitų žemės ūkio sektorių ūkininkai dėl paramos gali kreiptis, kai:
-įregistruotos valdos dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paraiškos pateikimo dieną yra nuo 4 000 iki 7 999 Eur;
-produkcijos standartine verte išreikšto VED struktūroje pajamos, gautos už paslaugas žemės ūkiui, sudaro mažiau kaip 50 proc. bendro VED.
Mišrių ūkių savininkai laikomi tinkamais pareiškėjais, kai ūkio pajamos, įgyvendinus verslo planą, gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus ir kai pajamos nė iš vieno žemės ūkio sektoriaus nesudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų.
Tiek pienininkai, tiek kitų žemės ūkio sektorių atstovai iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos turi išlaikyti arba padidinti reikalavimuose nurodytus vidutinį metinį karvių skaičių arba VED – t. y. gali būti ir daugiau nei 9 karvės arba 7 999 Eur VED. Svarbu atkreipti dėmesį, jog parama gali būti neteikiama, jei būtų nustatytas VED ir karvių skaičiaus neatitikimas. Išmokos suma vienam ūkininkui, įgyvendinančiam projektą, – iki 15 tūkst. eurų.
Išmoka 100 proc. kompensuojamos tinkamos finansuoti išlaidos. Išmoka mokama 2 dalimis: 80 proc. dalis mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, ir likusi 20 proc. dalis – tuo atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas tinkamai. Netinkamai įgyvendinus verslo planą, likusi išmokos dalis nemokama, o išmokėta išmokos dalis susigrąžinama.
