Žemės ūkio naujienos: 2023-05-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ministras K. Navickas su grūdų augintojais aptarė pasėlių deklaravimo aktualijas
Šiemet pradedamas įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas, todėl šių metų deklaravime yra nemažai naujovių. Jas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Egidijus Giedraitis aptarė su Lietuvos grūdų asociacijos nariais. „Kalbėdamasis su kitų šalių žemės ūkio ministrais išgirstu, kad esame labai panašioje situacijoje – visiems tai nauja, tad iššūkių turėjome ir mes.
Buvo tokių siurprizų, kurie teorijoje atrodė gerai, pavyzdžiui, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų deklaravimas, bet paaiškėjo, kad tai, kas subraižyta specialistų, realiame gyvenime neveikia.
Tad šioje situacijoje mes vienašališkai, nelaukdami Aplinkos ministerijos priėmėme sprendimus“, – apie iššūkius įgyvendinant naujoves kalbėjo ministras K. Navickas.
Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis sulaukė daug klausimų apie geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, žalinimo reikalavimus, daugiamečių pievų atkūrimą, kitas naujoves.
„Daugiausia klausimų buvo dėl kraštovaizdžio elementų deklaravimo, ieškosime galimybių palengvinti, supaprastinti šį procesą. Siekiame, kad pasėlių deklaravimas ūkininkams būtų kuo sklandesnis, komunikacija šia tema išties labai aktyvi – ne tik susitinkame su žemdirbiais ir jų organizacijomis, bet ir kas savaitę organizuojame nuotolines konsultacijas, kurių metu žemdirbiai gali užduoti ir gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus“, – teigia žemės ūkio viceministras.
Žemės ūkio ministerija, siekdama užtikrinti sklandų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų deklaravimą, ketvirtadieniais nuo 8 iki 10 val. rengia nuotolines konsultacijas, skirtas žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų deklaravimui.
Taip pat kilus bet kokiems su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galima kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt.
Daug atsakymų į pačius įvairiausius klausimus, susijusius su pasėlių deklaravimu, galima rasti ir nuolat pildomoje ŽŪM interneto svetainės rubrikoje „Dažniausiai užduodami klausimai“. Kviečiame aktyvuoti šią nuorodą: https://zum.lrv.lt/lt/dazniausiai-uzduodami-klausimai-3
Informacija teikiama ir ŽŪDC bendruoju telefonu (8 5) 266 0620 arba e. paštu pagalba@zudc.lt. Dėl klausimų, susijusių su PPIS veikimu, galima kreiptis e. paštu e-ibraizymas@zudc.lt.
Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyksta nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 30 d. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, iki gegužės 9 d. jau patvirtintos 15926 paraiškos, deklaruotas 152816,66 ha plotas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-09
Baigėsi paraiškų ūkiams modernizuoti teikimas
Gegužės 2 d. baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio“ (Priemonė) teikimo laikotarpis. Paraiškos buvo teikiamos tik elektroniniu būdu. Buvo priimamos paraiškos iš pareiškėjų, norinčių gauti investicinę paramą, kuriai skirta daugiau kaip 61,7 mln. Eur paramos lėšų, bei lengvatines paskolas, kurioms numatytas daugiau kaip 12 mln. Eur biudžetas. Kvietimo laikotarpiu iš viso pateikta 517 paraiškų.
Populiariausia išliko investicinė parama, kurią gauti, remiantis šiuo metu turimais duomenimis, nori 412 pareiškėjų, jų bendra prašoma paramos suma sudaro beveik 87,8 mln. Eur. Paraiškos buvo teikiamos pagal skirtingus specializuotus žemės ūkio sektorius. Kiekvienam iš remiamų specializuotų žemės ūkio sektorių skirtas atskiras biudžetas.
Populiariausias buvo „mėsos sektorius“, kurio atstovai pateikė 167 paraiškas ir paprašė daugiau kaip 35,7 mln. Eur, kai tuo tarpu šiam sektoriui numatyta skirti beveik 17,4 mln. Eur. Užregistruota 113 paraiškų iš norinčių gauti paramą investicijoms į kitą augalininkystės sektorių. Pareiškėjai prašo daugiau kaip 19,8 mln. Eur, kai tuo tarpu šiam sektoriui yra skirta beveik 17,2 mln. Eur. 100 paraiškų pateikė ūkininkai, kurie nori gautas paramos lėšas investuoti į pieninės galvijininkystės sektorių, – jų bendra prašoma suma sudaro beveik 26,2 mln. Eur, o numatyta šiam sektoriui skirti beveik 17,2 mln. Eur. Taigi, kuriems nurodytų sektorių pareiškėjams atiteks parama, paaiškės sudarius paraiškų atrankos prioritetines eiles.
Ūkininkai, vykdantys sodininkystės, uogininkystės bei daržininkystės sektorių veiklas, pateikė 32 paraiškas ir paprašė daugiau kaip 6 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui skirtas 10 mln. Eur biudžetas. Taigi šiems sektoriams paramos lėšų paprašyta mažiau nei skirta, todėl paramos pakanka visiems pareiškėjams.
Atskiros investicinių priemonių paraiškų pirmumo eilės sektorių lygmeniu bus sudarytos ir paskelbtos per 30 darbo dienų nuo paskutinės paraiškų teikimo dienos, įvertinus paraiškų atitiktį pagal atitinkamam sektoriui nustatytus atrankos kriterijus, o mažiausias balų skaičius norint gauti paramą – 35 atrankos balai.
Didesnio ūkininkų susidomėjimo sulaukė ir galimybė gauti paramą lengvatinėms paskoloms: užregistruotos 105 paraiškos, kurių bendra prašoma paramos suma – beveik 13,6 mln. Eur, tuo tarpu finansinėms priemonėms numatyta skirti daugiau nei 12 mln. Eur. Pažymėtina, kad gauti tik lengvatinę paskolą investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui nori tik 3 pareiškėjai, kitose 102 paraiškose prašoma investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui. Kadangi dalį sumos padengia finansiniai tarpininkai, prašoma suma neviršija skirtosios, taigi paramos užteks visiems. Žinotina, jog Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nurodyta, jei paraiškos nesurinks mažiausio privalomo atrankos balų skaičiaus, pareiškėjas galės atsisakyti investicinės paramos ir gauti lengvatinę paskolą, jei lėšų užteks finansuoti lengvatinės paskolos paraiškoms.
Primintina, kad tuo atveju, kai dėl paramos paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos, trūkstamų dokumentų Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) negali įvertinti paramos paraiškos, ji kreipiasi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų ir (arba) informacijos pateikimo. Paklausimas paskelbiamas NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt), papildomai pareiškėjas dar ir informuojamas paramos paraiškoje nurodytu informavimo būdu. Paklausimas laikomas įteiktu paklausimo NMA informaciniame portale paskelbimo dieną. NMA teikia tik vieną paklausimą, į kurį svarbu atsakyti per minimalų 5 darbo dienų terminą. Ne iki galo užpildytos paraiškos arba atsakymo į paklausimą nepateikimas per nurodytą terminą vertinama kaip neatitiktis tinkamumo kriterijams, tokiu atveju projektams finansavimas neskiriamas.
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ (Priemonė) įgyvendinimo taisyklės. Pagal Priemonę remiamas ekologinis ūkininkavimas, kuriam taikomi Reglamente (ES) Nr. 2018/848 apibrėžti metodai. Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus ūkininko reikalavimus, nustatytus Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (Tiesioginių išmokų taisyklės) II skyriuje.
Įsipareigojimų laikotarpio trukmė – 5 metai. Įsipareigojimų laikytis privaloma nuo paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų nustatytos naudmenų deklaravimo pradžios dienos. 5 metų įsipareigojimų laikotarpis apima ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir (arba) Tiesioginių išmokų taisyklių ekologinę sistemą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ įvykdytus įsipareigojimus.
Pareiškėjas įsipareigoja deklaruoti:
-javus, javų mišinius (klasifikatoriaus I ir II grupės kodai), jei deklaruojamas mišinys sėklai (kodas BMI arba AKM), mišinyje turi būti vikiai arba žirniai;
-daugiametes žoles, daugiametes žoles sėklai (klasifikatoriaus III grupė, kodai: GPŽ, DGP, DGA, AGP, ŽMI).
Kompensacinė išmoka yra mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už:
-javus, daugiametės žolės sėklai – 239 Eur už 1 ha;
-daugiametes žoles – 198 Eur už ha.
Atkreipiame dėmesį, kad, jei pareiškėjas prašo paramos už plotą iki 200 ha, jis yra remiamas 100 proc., o kai plotas viršija 200 ha, remiamas 70 proc.
Paraiškos teikiamos vadovaujantis paraiškos teikimo metu galiojančiomis Tiesioginių išmokų taisyklių nuostatomis.
Priemonės taisyklių pakeitimai
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Priemonės įgyvendinimo taisyklės.
Kompensacinės išmokos bus mokamos už bendrą sertifikuotą pagal ekologinės gamybos reikalavimus, nustatytus Reglamente (ES) 2018/848, tinkamą paramai naudmenų plotą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 1 ha ir kurį sudaro laukai, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,1 ha.
Pagal Priemonę parama neteikiama pareiškėjams, kurie yra įsipareigoję perleisti valdą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ arba dalyvauja Strateginio plano intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklose „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“, „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“.
Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą už sertifikuotas daugiametes žoles, įsipareigoja laikyti ne mažiau kaip 0,3 SG/ha sutartinio gyvulio įsipareigotuose sertifikuoti daugiamečių žolių plotuose. Ūkiniai gyvūnai turi būti sertifikuoti pagal Reglamento (ES) Nr. 2018/848 ir Ekologinės gamybos taisyklių reikalavimus. Ūkinių gyvūnų neprivalu turėti pareiškėjams, kurie deklaruoja laukus, vieną kartą per 5 metus dalyvauja sėjomainoje, kuriuose ne ilgiau nei 2 metus auginamos azotą kaupiančios žolės (klasifikatoriaus III ir IV grupės).
Šaltinis: nma.lt, 2023-04-07
Šalnos pridarė nuostolių sodininkams ir žemdirbiams – gali vėluoti uogų sezonas, nerimaujama dėl javų derliaus
Pavasarinės šalnos pridarė nuostolių sodininkams ir žemdirbiams. Daugiausia iššalusių plotų – Šiaurės Lietuvoje, kur vietomis temperatūra nukrito net iki 9 laipsnių šalčio. Augintojai sako, kad vėluos uogų sezonas, o žemdirbiai nerimauja, kad šalnos sumažins javų derlių. Šiaulių rajono ūkininkas Dainius Serva apžiūri braškyną. Tikisi, kad po danga augančios braškės šalčius bus ištvėrusios. Tačiau žiedynai juodi, dalis derliaus prarasta.
Vienas stambiausių Šiaurės Lietuvos uogų ir vaisių augintojų sako, kad Šiaulių rajone augalai šalnas kentė visą savaitę. Didžiausios buvo šeštadienį, kai termometrai rodė apie 4 laipsnius žemiau nulio. Nukentėjo ir uogynai, ir vaismedžiai.
„Galim pasidžiaugt, kad tik minus 4, ne minus 8, ne minus 9. Jau kaip sakau, minus 9 reikštų, kad viskas jau, visą derlių tikriausiai gali palaidot. Ir net lapai gali nušalti. O pas mus, sakykim, taip, braškės, kaip matėm, visos pirmosios, stambiosios uogos pašalę“, – vertina uogų ir vaisių augintojas D. Serva.
Šalnų nukankintas derlius bus mažesnis. Pirmosios braškės ant prekystalių pasirodys bent savaite vėliau, nei planuota. Tikimasi, kad nuostolius bent iš dalies padengs vėlyvosios sodų gėrybės.
Žalą skaičiuoja ir žemdirbiai, labiausiai nukentėjo lepesni, silpnesni augalai.
„Net žieminis rapsas, kuris peržiemojo pakankamai neblogai, matom, jau žiedynų lapeliai sustresavę ir pats augalas pastresavęs, palinkęs, nuleistos galvos“, – rodo Ginkūnų agrofirmos vadovas Arūnas Grubliauskis.
Dėl pavasarinių šalnų gali būti prastesnis ir vasarojaus derlius.
Draudėjai sako jau sulaukę ūkininkų skundų. Nuo šalnų labiausiai nukentėjo Šiaurės Lietuvos žemdirbiai. Kai kuriose vietovėse, ypač Skuodo ir Mažeikių rajonuose, dirvos paviršiuje savaitgalį fiksuotos net 9 laipsnių šalnos.
„Mes tik ką pabaigėm vertinti iššalimo nuostolius, peržiemojimo nuostolius. Tikėjomės šiek tiek ramesnio laikotarpio, manėm, kad jau ateina tas pavasaris, bet vis dėlto atėjo pavasaris su tomis aktyviomis minusinėmis temperatūromis. Tai tas tikrai sukelia daug iššūkių“, – sako savidraudos fondo „Vh Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Pasak draudėjų, dėl klimato kaitos žemdirbystė tampa vis rizikingesne verslo sritimi. Pastaraisiais metais draudžiama daugiau pasėlių, šalyje jau apdraustas kas trečias laukas. Draudimo suma, kurią ūkininkai skiria pasėlių apsaugai, artėja prie milijardo eurų.
Pasak ūkininkų sąjungos, vidutiniškai kartą per dešimtmetį kultūros iššąla. Paskutinį kartą didžiulių nuostolių dėl to visos šalies ūkininkai patyrė 2011-aisiais.
Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, 2023-05-09
Lietuvoje šių metų balandžio pabaigoje kviečių ir pašarinių miežių supirkimo kainos padidėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2023 m. 17 savaitę (04 24–30) kviečius supirko vidutiniškai po 266,32 EUR/t. Palyginti su kaina, buvusia prieš savaitę (16 savaitę (04 17–23), ji padidėjo 4,39 proc., bet buvo 20,97 proc. mažesnė negu prieš metus (2022 m. 17 savaitę (04 25– 05 01). Analizuojamu laikotarpiu pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 217,68 EUR/t – 8,09 proc. didesne kaina negu prieš savaitę, bet 28,50 proc. pigiau negu prieš metus.
Rapsai buvo superkami vidutiniškai po 430,30 EUR/t – atitinkamai 13,98 proc. ir 52,23 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir metus atitinkamu laikotarpiu. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina balandžio mėnesio pabaigoje, palyginti su kaina, buvusia prieš savaitę, buvo mažesnė 25,56 proc. ir sudarė 229,37 EUR/t.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 8 (422) / 2023 m.
Biodinaminė žemdirbystė: ūkininkavimas ne tik sau, bet ir ateities kartoms
„Ne tik imti, bet ir duoti“ taisyklė galioja ir gyvenime, ir ūkininkavime. Kristina ir Arūnas Martinėliai, Širvintų rajone besiverčiantys hailendų veislės galvijų auginimu ir biodinamine žemdirbyste, yra įsitikinę, kad jeigu ateityje nedidės ūkininkų sąmoningumas užsiimti dirvos sveikatinimu, nederlinga žemė ir skurdi augmenija taps dažnesnė ir skaudesnė lietuvių problema.
Aktyvus ekologinis ūkininkavimas
Biodinaminės žemdirbystės terminą K. Martinėlienė aiškina kaip aktyvų ekologinį ūkininkavimą. Tai aukštesnė ekologinio ūkininkavimo pakopa, kurios svarbiausias tikslas – nenualinti žemės, kad ji išliktų derlinga ateities kartoms. Tokiame ūkyje taikomi ekologiniam ūkininkavimui būdingi metodai bei žemės ir augalų sveikatinimui naudojami ūkyje pagaminti preparatai, pavyzdžiui, humuso gerinimo preparatas, gaminamas karvės rage. „Biodinaminis ūkis neįmanomas be gyvulių – jame turi augti ne mažiau kaip 0,2 sąlyginio galvijo vienam viso ūkio ploto hektarui. Toks skaičiavimas reikalingas balansui, kad ūkis būtų pajėgus išmaitinti gyvulius ir būtų pagaminta pakankamai komposto turimos žemės tręšimui“, – detalizuoja pašnekovė.
Biodinaminės žemdirbystės principas yra išlaikyti ir didinti dirvoje esančio humuso sluoksnį, kad joje vyktų natūralūs dirvodaros procesai. Visgi Martinėliai, ir anksčiau ūkininkavę ekologiškai, pripažįsta, kad iš pradžių biodinamikos filosofiją priėmė su skepticizmu: „Kai apsilankėme viename, kitame biodinaminiame ūkyje Vokietijoje, įsitikinome, kokie jie harmoningi, sveiki ir klestintys. Tada ir kilo mintis – kodėl mums nepradėjus taip dirbti?“, – pasakoja ūkininkė. Tokia ūkininkavimo filosofija Europoje taikoma jau apie šimtmetį. Lietuvoje šiuo principu dirbamos žemės yra 14 ūkių, bendrai apimančių apie 4 tūkst. hektarų. Vis dėlto šie skaičiai galėtų būti kur kas didesni, neslepia Martinėliai.
Žemės sveikatinimas duoda vaisių
Širvintų rajono žemės nepasižymi derlingumu, čia vyrauja smėlis ir priesmėlis, tačiau nuoseklus įdirbis sveikatinant dirvą duoda vaisių, pastebi ūkininkai. Martinėlių ūkyje gaminamas kompostas yra įterpiamas į dirvą prieš jos arimą, o dėl stabilios jo struktūros azotas ir kitos maistinės medžiagos iš dirvos neišsiplauna. Neseniai atlikti dirvos tyrimai parodė, kad per penkerius metus taikant biodinaminę žemdirbystę sumažėjo dirvos rūgštingumas, ypatingai tose vietose, kur buvo ganyklos. O Martinėlių ūkio ganyklose ganosi išskirtinės išvaizdos hailendų (angl. Highland) veislės galvijai.
Škotiški galvijai ir lietuviškam klimatui
Hailendai – tai prieš 300 metų išvesta Škotijos kaimiškų mėsinių galvijų veislė, pasižyminti ekstensyvumu – lėtu augimu ir vėlyva branda. „Jeigu, pavyzdžiui, limuzinų veislės galvijai suauga per 12–18 mėnesių, hailendai brandą pasiekia per 3 metus“, – pasakoja K. Martinėlienė. Kita vertus, ši veislė mažiau išranki pašarams, labai ištverminga ir nereikli – hailendai gali žiemoti lauke, o pačioms šalčiausiomis dienomis pakanka nesunkiai surenčiamos pastogės, kurių, šylant lietuviškoms žiemoms, prireikia vis rečiau. Hailendų galvijai pasižymi romiu ir taikiu būdu, tačiau kartu yra smalsūs ir nevengia susipažinti su į juos pažiūrėti atvykusiais lankytojais. „Renkantis veislę, atkreipėme dėmesį į hailendų romumą, išskirtinį grožį ir jų nedidelį ūgį – kadangi su vyru ir patys esame nedideli, tai mums labai tiko“, – juokiasi pašnekovė.
Karvė Sigutė – lyg iš pasakos
Šiandien Martinėliai augina per 130 Hailendų veislės galvijų, su kuriais daugiausiai užsiima vyras Arūnas su sūnumis. K. Martinėlienė pripažįsta, jog visos pirmosios bandos karvės turėjo savo vardus, tačiau bandai išaugus – kiekvieno gyvulėlio vardu nebepašauksi. „Vyras visas karves, kaip aš sakau, „iš veidų“ atpažįsta, jas skiria, – pasakoja pašnekovė. – Tačiau turime karvę vardu Sigutė. Ji kaip iš tos pasakos – našlaitėlė, nes neteko mamos, kuri nugaišo per nelaimingą veršiavimąsi. Tad mažutę Sigutę auginome patys, girdėme pieno buteliuku, augo kaip naminis augintinis – žaidė su mūsų šunimis, bėgiojo kieme su vaikais. Vėliau visi pergyvenome, kai atėjo laikas Sigutei grįžti į bandą, tačiau jai įsilieti galiausiai pavyko.“
Tramplinas ūkio plėtrai
Martinėliai hailendų galvijus augina nuo 2006-ųjų. Nuo to laiko kelis kartus padidinę savo bandą, o taip pat ir dirbamos žemės plotą, ne kartą įsitikino – pasitelkus išorinį finansavimą ūkį įmanoma auginti kur kas sparčiau. „Stengiamės pamažu ir atsakingai didinti apyvartą, todėl apsvarstę ir pasvėrę tam tikrą riziką, laikas nuo laiko pasiskoliname iš išorės šaltinių. Ne kartą skaičiavome ir įsitikinome, kad dažniau verta pasiskolinti negu bandyti sutaupyti patiems iš ūkyje gaunamų pajamų“, – sako K. Martinėlienė. Prieš daugiau nei du dešimtmečius ūkininkai tapo ir LKU grupei priklausančios „Pilies“ kredito unijos (buv. Širvintų kredito unija) nariais. Kredito unija tada vienintelė palankiai įvertino ūkininkų veiklą ir sutiko finansuoti jų plėtrą.
„Draugystę su kredito unija pradėjome nusprendę įsigyti 100 hektarų žemės sklypą su dvaro sodyba. Tada bankams pasirodėme per maži, o kredito unija mumis patikėjo. Tai tapo reikšmingu tramplinu mūsų ūkio plėtrai“, – prisimena K. Martinėlienė. Dvaro sodyba įtraukta į kultūros vertybių registrą ir šiuo metu dvaras restauruojamas. Anot pašnekovės, galima teigti, kad suteikdama paskolą kredito unija kartu prisidėjo ir prie kultūros vertybių išsaugojimo.
