Žemės ūkio naujienos: 2023-05-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pakoreguotas paraiškų pagal KPP priemones priėmimo 2023 metais grafikas
Šalies žemdirbiai, kenčiantys nuo vilkų išpuolių, paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ bus kviečiami kreiptis nuo šių metų liepos 10 d. iki rugsėjo 22 d. Anksčiau buvo numatyta paraiškas rinkti nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 14 d.
Įsakymas „Dėl žemės ūkio ministro 2022 m. Lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 3d-690 „Dėl paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones priėmimo 2023 metais tvarkaraščio patvirtinimo“ .
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-11
Ministras K. Navickas: „Investicinės paramos ūkiams modernizuoti paklausa pranoko lūkesčius“
Investicinės paramos ūkiams modernizuoti paraiškų rinkimo rezultatai įspūdingi – per du mėnesius pateikta 411 paraiškų už 87,78 mln. Eur. „Investicinės paramos ūkiams modernizuoti paklausa pranoko mūsų lūkesčius. Nepasitvirtino paraiškų teikimo laikotarpio pradžioje sklidusios kalbos, kad pareiškėjai, ypač pieno sektoriaus, nebus aktyvūs ir paramos lėšos liks nepanaudotos. Nepaisant laikinų sunkumų sektoriuje, ūkininkai mato veiklos perspektyvas, planuoja ūkių plėtrą“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys paraiškas gauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramą teikė du mėnesius – nuo kovo 1 d. iki gegužės 2 d. Šiam paraiškų teikimo laikotarpiui buvo skirta 61,7 mln. Eur paramos lėšų.
Paramą ūkiams modernizuoti galėjo gauti visi žemės ūkio sektoriai, įskaitant augalininkystę. Pienininkystės sektoriui buvo numatyta skirti 17,18 mln. Eur, mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 17,38 mln. Eur, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriui – 10 mln. Eur, kitiems augalininkystės sektoriams – 17,18 mln. Eur. Lengvatinėms paskoloms teikti buvo numatyta skirti 12 mln. Eur.
Tačiau rezultatai pranoko lūkesčius: pateikta 411 paramos paraiškų už 87,78 mln. Eur, o lengvatinių paskolų paprašė 105 pareiškėjai už 13,58 mln. Eur. Ypač aktyvūs buvo mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės sektoriaus pareiškėjai – jų prašoma paramos suma (35,7 mln. Eur) 2 kartus viršijo skirtą biudžetą. Aktyviai paraiškas ūkiams modernizuoti teikė ir pieninės galvijininkystės (pateikta paraiškų už 26,18 mln. Eur) bei kitų augalininkystės sektorių (pateikta paraiškų už 19,81 mln. Eur) pareiškėjai. Mažiau aktyvūs buvo sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorių pareiškėjai, pasinaudoję 61 proc. sektoriui skirtų lėšų.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaudamasi atskiriems žemės ūkio sektoriams nustatytais projektų atrankos kriterijais, per 30 darbo dienų nuo paramos paraiškų teikimo laikotarpio pabaigos sudarys paraiškų pirmumo eiles. Jos bus paskelbtos NMA interneto tinklalapyje. Įvertinusi rezultatus, Žemės ūkio ministerija priims sprendimus dėl projektų finansavimo.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-10
Kviečiame įsijungti NMA radiją
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkų patogumui sukūrė garso įrašą apie tiesioginių išmokų ir paramos pagal programas, susijusias su plotu bei gyvuliais, aktualijas. Ūkininkams pradėjus intensyvius darbus laukuose, kviečiame klausytis NMA radijo. Tai dar vienas būdas neatsitraukiant nuo kasdienės veiklos gauti išsamią informaciją apie tiesioginių išmokų naujoves, su plotu bei gyvuliais susijusių priemonių reikalavimus, laukų stebėjimo sistemą bei pažeidimų prevenciją. Kviečiame klausytis čia!
Siekdami didinti galimybes aktualiausią informaciją gauti patogiausiu būdu, netrukus NMA radijuje transliuosime ir daugiau informacijos. Skatiname nuolat domėtis NMA skelbiamomis naujienomis!
Šaltinis: nma.lt, 2023-05-11
Moldova nusprendė neriboti žemės ūkio produktų importo iš Ukrainos
Kol kas Moldova neplanuoja įvesti ribojimų grūdų ir aliejinių augalų sėklų importui iš Ukrainos, sakė Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministras Vladimiras Bolea, pranešė „Ukrinform“. „Importo ribojimai nieko neišspręstų. Dėl to Moldovos ūkininkams nepadidėtų pardavimo kainos ir nesumažėtų gamybos savikaina. Šis sprendimas neduos jokių rezultatų“, – sakė V. Bolea. Jo žodžiais, reaguodama Ukraina būtų apribojusi Moldovos prekių importą, Moldova galėtų prarasti daug galimybių.
Be to, ministro teigimu, žemės ūkio produktų importas iš Ukrainos nėra itin reikšmingas. Iš viso įvežta maždaug 177 tonos kviečių ir 4000 tonų saulėgrąžų sėklų.
Moldovos valdžia neketina varžyti ir Ukrainoje užaugintų grūdų tranzito per šalį, nes, ministro teigimu, „tranzito operacijos neigiamos įtakos nedaro“. „Tranzitas padėjo atsigauti Moldovos geležinkeliui, įmonė išmokėjo atlyginimus ir netgi juos padidino“, – pridūrė V. Bolea.
Balandį laikinus grūdų, aliejinių augalų sėklų ir kitų žemės ūkio produktų importo iš Ukrainos ribojimus įvedė Lenkija, Vengrija ir Slovakija, taip jos siekia apsaugoti savo žemės ūkio gamintojus. Vėliau panašius sprendimus priėmė Rumunija ir Bulgarija.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-05-11
Kviečiame naudotis gerosios praktikos vadovu
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) parengė leidinį „Reikalavimų įgyvendinimo gerosios praktikos vadovas 2023 m.“, kuriame nurodyta informacija apie 2023 m. pateiktoms paraiškoms taikomus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) bei žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus. Gerosios praktikos vadovas ūkininkams padės tinkamai vykdyti įsipareigojimus, pasitikrinti, ar deklaruojami plotai atitinka keliamus reikalavimus, nes leidinyje išvardyti GAAB ir valdymo reikalavimai, pateikti gerosios ir blogosios praktikos pavyzdžiai ir juos iliustruojančios nuotraukos. Leidinį galite rasti čia.
Leidinys yra aktualus žemės ūkio veiklos subjektams, siekiantiems gauti bazinę tiesioginę išmoką, perskirstomąją išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos išmoką, susietąją paramą bei dalyvaujantiems įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones: „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Miško priežiūra ir apsauga“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“ ir „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.
Šaltinis: nma.lt, 2023-05-10
Vyriausybė pritarė žemės valdymo ir naudojimo pertvarkai
Vyriausybė trečiadienį pritarė žemės valdymo ir naudojimo pakeitimams, kuriais tikslinamas teisinis reguliavimas, mažinama administracinė našta. Tai daroma, norint nuo kitų metų sausio visoms savivaldybėms atiduoti valdyti valstybinę žemę. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, parengti Žemės įstatymo ir jį lydinčiųjų 17 teisės aktų pakeitimai. Juos Seimo bus prašoma svarstyti skubos tvarka.
„Pernai nusprendėm, kad žemės valdymą perduodame savivaldai ir tuo metu, kai rengėme paketą, atėjo daug siūlymų iš įvairiausių institucijų dėl susikaupusios problematikos su valstybine žeme, valdymo servitutais, efektyvumu ir taip toliau. Tuomet nusprendėme viską perkelti į antrą etapą“, – posėdyje sakė ministras.
„Norėtume išeiti į Seimą ir prašyti skubos tvarka pavasario sesijoje priimti sprendimus, kurie leistų savivaldybėms operatyviai įgyvendinti funkcijas nuo sausio 1 dienos. Šių metų pabaigoje ateisime su Vyriausybės nutarimu, kuris iš esmės visoms 60 savivaldybių atiduos valstybinę žemę patikėjimo teise“, – teigė jis.
Siūloma, kad servitutus sandoriais galėtų nustatyti savivaldybės – valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose valdytojos – ir Valstybinių miškų urėdija, valdanti valstybinius miškus.
Nacionalinei žemės tarnybai būtų suteikiama teisė nustatyti servitutus administraciniu aktu ir kitų subjektų patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams. Pavyzdžiui, kelio servitutą, servitutą – teisę tiesti centralizuotus bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklus.
Numatoma, kad savivaldybės išduos sutikimus dėl valdomos žemės ir derinant teritorijų planavimo dokumentus pritars projekto sprendiniams vienu suderinimu.
Efektyviam valstybinės žemės valdymui planuojama steigti Žemės informacinę sistemą, per kurią būtų teikiami sutikimai, susitarimai ir sutartys, susijusios su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu.
Pareigūnams, atliekantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, ketinama leisti duoti privalomuosius nurodymus dėl pažeidimų pašalinimo bei patekti į tikrinamas teritorijas ir atlikti neplaninius žemės naudojimo patikrinimus.
Tam, kad valstybinė žemė būtų naudojama efektyviau, siūloma suteikti teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypus statiniams, kurių paskirtis neatitinka pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo, eksploatuoti. Tačiau taip pat nustatomas terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti sklypo paskirtį.
Žemės sklypai nebus formuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kurie turi būti griaunami. Taip pat prie įregistruotų apleistų statinių, išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik remontą.
Siekiant sumažinti apleistų statinių skaičių, suteikiama teisė išsinuomoti jau suformuotus sklypus prie apleistų statinių, nustatant terminą jiems sutvarkyti.
Numatoma, kad atlyginimo už galimybę statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje nereikėtų mokėti atnaujinant pastatus, įgyvendinant viešosios infrastruktūros, atsinaujinančių išteklių energetikos projektus ir projektus, susijusius su viešojo intereso tenkinimu.
Savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, numatoma suteikti galimybę nuosavybės teisėms atkurti skirti ne tik sklypus individualiai statybai, bet ir kitai ūkinei-komercinei veiklai.
