Žemės ūkio naujienos: 2023-05-15

Lengvatinės paskolos teikiamos ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio ar akvakultūros produktų gamyba, jų perdirbimu ir realizavimu, taip pat ir kooperatinėms bendrovėms. Maksimali paskolos suma gali siekti iki 500 tūkst. eurų. Paskolos suteikiamos neįkeičiant turto.

Pakeitus paskolų schemą, paskolas numatoma teikti ne tik trumpalaikiam turtui įsigyti ir darbo užmokesčiui mokėti, bet ir biologiniam turtui įsigyti ir prisiimtiems įsipareigojimams finansų įstaigai vykdyti.

Ketinama patikslinti ir sąlygas dėl galimo suteikti paskolų kiekio. Jei paskolos gavėjui jau buvo suteikta paskola trumpalaikiam turtui ar darbo užmokesčiui mokėti, tai gali būti suteikiama dar viena paskola biologiniam turtui įsigyti arba anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. O jeigu tokia paskola suteikta nebuvo, tai galima gauti vieną paskolą trumpalaikiam ir (ar) biologiniam turtui įsigyti arba vieną paskolą anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti.

Numatoma, kad iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. lėšos bus skolinamos ūkio subjektams, vykdantiems pienininkystės ir (ar) paukštininkystės veiklą, nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. spalio 2 d. – ūkio subjektams, kurių viena iš vykdomų veiklų yra paukštininkystė, kiaulininkystė, galvijininkystė, avininkystė, ožkininkystė, daržininkystė, sodininkystė, akvakultūra, ekologinė augalininkystė, nuo 2023 m. spalio 3 d. – visiems tinkamiems ūkio subjektams.

Paskolos ūkio subjektams, užsiimantiems kailinių žvėrelių auginimu, nebus teikiamos.

Paskolų schemai dar turi pritarti ir Europos Komisija.

Žemės ūkio ministro 2022 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 3d-518 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemos patvirtinimo“ pakeitimo projektas šiuo metu patalpintas TAIS susipažinti visuomenei.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-15

Transliacijos metu apie paramą jauniesiems ūkininkams, naujus reikalavimus ją gauti, paraiškų teikimą papasakos NMA atstovė Ana Suboč. Transliacijos metu žiūrovai turės galimybę užduoti klausimus bei išgirsti atsakymus į juos.

Pasibaigus transliacijai, NMA svetainėje bei NMA Youtube kanale bus paskelbtas jos įrašas.

Šaltinis: nma.lt, 2023-05-12

Derlių išsaugojo tie ūkininkai, kurie aktyviai taikė apsaugos priemones.

Šaltinis: lrt.lt, Ingrida Steniulienė, BNS, 2023-05-12

Nepamiršti apsirūpinimo maistu

Šiuo metu Europos Parlamente ir Europos Komisijoje yra rengiama eilė dokumentų, glaudžiai susijusių su Europos žaliuoju kursu. Ūkininkams šiandieną bene reikšmingiausi gamtos atkūrimo, augalų apsaugos produktų (AAP)ir anglies sekvestravimo reglamentai.Nors jie dar svarstomi, jau dabar akivaizdu, kad jie turės reikšmingos įtakos žemės ūkio sektoriui.

Ūkininkams ypač daug nerimo sukėlė dar šių metų vasarį paskelbtas Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto siūlymas dėl tausaus pesticidų naudojimo reglamento projekto. Paskelbta, jog įvertinus 2018–2020 m. duomenis siūloma daugiau kaip 80 proc. sumažinti AAP, klasifikuojamų pavojingais, naudojimą žemės ūkyje, kuomet jau anksčiau paskelbtoje strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ numatytas 50 proc. sumažinimas kai kuriems mokslininkams atrodė perteklinis.

„Rengiamų dokumentų, susijusių su Europos žaliuoju kursu, iš tiesų labai daug. Žaliasis kursas labai stipriai paveiks ūkininkavimą.Jau kuris laikas diskutuojama, kad teks dar griežčiau riboti AAP naudojimą žemės ūkyje. Tačiau 27 ES šalys turi skirtingą supratimą apie referencinį laikotarpį, kiek procentų reikėtų sumažinti jų naudojimą, kas yra jautrios teritorijos ir pan. Taikydami ribojimus turime nepamiršti pagrindinės misijos – apsirūpinimo maistu“, –pažymėjo A.Baravykas.

Žemės ūkio organizacijų komiteto COPA pirmininkė Christiane Lambert laikėsi griežtos pozicijos. Jos teigimu, kai pasaulyje trūksta maisto, ES negali mažinti gamybos apribojant pesticidų naudojimą. Ji taip pat akcentavo, jog siekiant įvesti ribojimus labai svarbu atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio įvertinimą. Be to, reikėtų kruopščiai apskaičiuoti, kiek ir kokių pesticidų naudojimo ribas turėtų įsivesti kiekviena atskira ES narė, nes šiandieną pasiskirstymas nevienodas. Pavyzdžiui, AAP naudojimo ES vidurkis yra apie 2,2 kg/ha, o Rumunija naudoja 0,6 kg/ha.

„AAP uždraudimas turi būti pagrįstas mokslu. Jei, tarkime, būtų uždrausti žmonių vaistai, kurie jau institucijų yra leisti naudoti, daug kam tai būtų tiesiog mirties nuosprendis. Tas pats yra su AAP“, – kritikos negailėjo C.Lambert.

Siūlo grąžinti skolą gamtai

Dar vienas daug diskusijų sukėlęs klausimas COPA-COGEGA prezidiumo posėdyje – gamtos atkūrimo reglamentas. Juo siekiama iki 2050 m. atitaisyti Europos gamtai padarytą žalą, kurią sukelia žmonių veikla. Pasak ŽŪR vicepirmininko, šio reglamento pakeitimus kaip tik nagrinėja COPA-COGECA sekretoriatas Aplinkos tarybos darbo grupėje.

„Pakeitimai progresuoja lėtai. Yra keletas gana naudingų pasiūlymų, susijusių su pačių gamtos atkūrimo planų koregavimu, taip pat apibrėžimų, pavyzdžiui, dėl pakartotinio drėkinimo, koregavimo. Tačiau procedūra Europos Parlamente blogėja, nes pateikiamos kompromisinės pataisos yra visai ne kompromisinės ir visiškai iškreiptos „žaliųjų“ NVO naudai, didinant tikslus dėl įgyvendinimo metų ir procentų“, – sako susirūpinęs A.Baravykas.

Prezidiumo posėdyje sutarta, kad klestinti biologinė įvairovė yra svarbi kiekvienam, o mūsų nykstančių buveinių ir nykstančių rūšių stiprinimas gali lemti tik gyvybingesnę ir turtingesnę ES. Tačiau tam, kad galėtume prisidėti prie šių ambicijų, tikslai turi būti realūs ir pasiekiami. Taip pat turi būti pakankamai finansavimo ir paramos, valstybėms narėms turi būti leista pritaikyti priemones pagal savo poreikius, turi būti gerbiamos nuosavybės teisės. Visa veikla, kuria siekiama skatinti biologinę įvairovę, turi visiškai atsižvelgti į ekonominę ir socialinę perspektyvą.

Pasak A.Baravyko, neatsižvelgiama į šio pasiūlymo aprūpinimo maistu ir energetinio saugumo aspektus, o didžiulis gamybinio ploto sumažėjimas daro didelę įtaką mūsų gebėjimui apsirūpinti maistu ir pereiti prie tvarių energijos šaltinių.

„Per daug metų mūsų gamta pasikeitė. Išsiplėtė dirbamos žemės plotai, numelioruoti laukai, užtvenktos upės. Aktyvi visuomenės dalis ragina mus sugrįžti 70 metų atgal ir iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų, o iki 2050 m. atkurti visą eilę ekosistemų. COPA-COGECA skaičiuoja, kad bendras ekosistemų pasiūlymų finansinis poveikis per ateinančius 30 metų prilygsta maždaug 127 mlrd. eurų. Natūralu, kad ūkininkai į tai žiūri su nerimu, nes iki šiol gamyba plėtėsi, o šiandien jau kalbama apie atvirkštinį procesą, kad žemdirbiai turės dalį plotų grąžinti gamtai. Žinoma, visiems aktualu, kas už tai sumokės. Be to, nėra aišku, kaip ES narės įgyvendins reglamentą, nes kiekvienoje šalyje situacija skirtinga“, – kalbėjo A.Baravykas, pridurdamas, kad ES nėra aiškios ir ilgalaikės paramos schemos gamtos atkūrimui finansuoti.

Nesutinka dėl lėšų panaudojimo

Europos Komisija siekia, kad nemaža šio Gamtos atkūrimo reglamento ir jo įgyvendinimo finansavimo dalis būtų skirta iš Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto ir būsimų ekologinių schemų. Tačiau ŽŪR vicepirmininkas pažymi, kad šios schemos yra savanoriškos ir nustoja galioti pasibaigus dabartiniam BŽŪP laikotarpiui.

„Tačiau Europos Komisija siekia, kad mūsų natūralių ekosistemų atkūrimas būtų ilgalaikis, o nauda pasiektų mūsų vaikus ir anūkus. Kad Europos žaliojo kurso tikslai būtų veiksmingi, finansavimą ir atkūrimą turi sudaryti trumpalaikis, vidutinės trukmės ir ilgalaikis tikslinis valdymas“, – tikino A.Baravykas.

Taip pat siekiama atkurti žemę iš žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties arba pakeisti gamybą į alternatyvą, tokią kaip pelkių plėtimas ir stumbrų ganymas durpynuose. Sprendimas atkurti pelkes, kopas ir senuosius miškus BŽŪP sąskaita vertinama prieštaringai. BŽŪP biudžetas ir taip yra nepaprastai įtemptas, todėl labai svarbu, kad BŽŪP lėšos būtų skiriamos ūkininkams ir miškų savininkams už tai, kad jie tvariai gamintų maistą, medienos pluoštą ir kitas žaliavas.

„Europos Komisijai reikia priminti, kad BŽŪP lėšos jau yra rezervuotos. BŽŪP neturi naujų šaltinių, kuriais būtų galima pasinaudoti gamtos atkūrimo priemonėms“, – pabrėžė A.Baravykas.

Mažinti anglies išmetimą

Posėdyje išsamiai aptartas ir reglamento, nustatančio anglies šalinimo sertifikavimo sistemą, projektas. Projektiniu pasiūlymu siekiama plėtoti ir užtikrinti anglies dioksido pašalinimą ES ir sukurti aukštos kokybės valdymo sistemą, kad visoje ES būtų tinkamai taikoma vieninga anglies dvideginio apskaitymo metodika ir užtikrinta patikima sistema, skatinanti mažinti anglies dvideginio emisijas ir net absorbuojanti bei sukaupiant anglį dirvožemyje.

Anot A.Baravyko, Europos privačių miškų savininkai ir ūkininkai džiaugiasi būsima galimybe gauti atlygį už klimato apsaugos paslaugą, surišant anglies dioksidą žemės ūkio paskirties dirvožemyje ir miškuose, taip pat gaminant medieną ir biologinius produktus, kurie kaupia anglį ir yra iškastinių medžiagų pakaitalas. COPA-COGECA palankiai vertina Europos Komisijos pastangas visoje ES sukurti vieningą ir suderintą sistemą, skatinančią anglies dioksido absorbavimą ir sukaupimą, tačiau, išnagrinėjusi projektą, siūlo šią sistemą supaprastinti.

„Ūkininkams kyla daug klausimų, kiek ir ar iš viso bus mokama ūkininkams už anglies dvideginio pašalinimą įprastiniu būdu auginant augalus. Pavyzdžiui, žemdirbiams iš Danijos, Lenkijos rūpėjo sužinoti, ar už auginamus kukurūzus bus mokama išmoka, nes tokiu būdu dirvoje užrakinama anglis. Jiems buvo atsakyta, kad tai yra įprastinė ūkininkavimo praktika ir už tai nebus mokama. Tačiau COPA–COGECA pozicija griežta: net jei įprasta ūkininkavimo praktika mažina anglies išmetimą, už tai turi būti sumokama“, – tvirtino ŽŪR vicepirmininkas.

Ruošiamas dirvožemio sveikatos reglamentas

Iš Europos Komisijos sklinda žinios apie dar vieną būsimą direktyvą, numatančią saugoti dirvožemį. Tikimasi, kad naujasis siūlymas bus paskelbtas 2023 m. birželio 7 d. Žinoma, kad įstatymas bus direktyvos pavidalu, į kurį bus įtraukti bent keturi skirtingi pasiūlymai, kurie visi yra iš Dirvožemio strategijos. Tai yra dirvožemio sveikatos sertifikatai, dirvožemio kasimo pasai, žemės paėmimo tikslai ir tvarios dirvožemio priemonės. Įstatymo tikslas – nustatyti pagrindinius dirvožemio ir dirvožemio sveikatos pagrindus, siekiant sujungti ES apibrėžtis ir praktiką. Turi būti siūlomos dirvožemio sveikatos, užteršto dirvožemio teritorijų ir žemės paėmimo apibrėžtys.

Būtina vienytis

Jis taip pat pastebėjo, kad į šiuos posėdžius atskirų šalių žemdirbių organizacijų atstovai atvyksta gerai susipažinę su rengiamais teisės aktais, reglamentais. Paruošti namų darbai padeda lengviau atstovauti ir šalies žemdirbių interesams. Anot ŽŪR vicepirmininko, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Nyderlandai, itin proaktyviai įsitraukia į reglamentų svarstymo procesus, matyti, kad šiais klausimais jie dirba sistemingai. Jiems itin aktualus Gamtos atkūrimo reglamentas.

„Gerai žinome, kiek jie numelioravę laukų, pastatę užtvankų. Jeigu jiems reikės grįžti į tokį kraštovaizdį, kuris vyravo prieš 70 metų, bus labai daug iššūkių. Mums taip pat reikėtų labiau susitelkti ir vienytis, nesikivirčyti tarpusavyje, kad atvykę į Briuselį galėtume pateikti vieningą ir suderintą poziciją,kol reglamentas dar rengiamas. Šie reglamentai ir toliau bus svarstomi, todėl turime ir patys labiau dalyvauti rengimo procese bei skatinti mūsų Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas dalintis turimomis žiniomis, nes tai labai glaudžiai susiję su mūsų žemės ūkio ateitimi“, – reziumavo ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2023-05-12

Visų pirma, statiniais, nepriklausomai nuo jų techninės būklės ar teritorijos, turėtų pasirūpinti šių statinių naudotojai. Statybos įstatyme įtvirtinta, jog ne savivaldybių administracijos, o statinių naudotojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą, taip pat suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų teisės aktuose nurodytų priemonių.

Statinių, išskyrus energetikos objektų, susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūra yra Konstitucija ir įstatymu nustatyta (priskirta) savivaldybės savarankiškoji funkcija.

Savivaldybių administracijos informaciją apie statinių naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia Statybos inspekcijai. Statybos inspekcijai nustatyta pareiga kaupti šiuos duomenis, o savivaldybės administracija, atlikdama statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę:

1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdama į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje);

2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas);

3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui;

4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui;

5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus;

6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką;

7) kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas.

Savivaldybių administracinę priežiūrą atlieka, t. y. prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės skiriami Vyriausybės atstovai.

Primename, kad dėl pavojų keliančių apleistų statinių galima kreiptis į atsakingus už statinių naudojimo priežiūrą viešojo administravimo subjektus, kurie nustatyti Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje:

1) dėl energetikos objektų – į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos pagal Energetikos ministerijos nustatytą tvarką;

2) dėl susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – į Susisiekimo ministeriją ir (ar) jos įgaliotas organizacijas (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą;

3) dėl statinių, nenurodytų 1 ir 2 punktuose (pavyzdžiui, daugiabučių gyvenamųjų namų, viešbučių, taip pat administracinės, mokslo, gydymo, prekybos, paslaugų, maitinimo paskirties statinių ir kt.) – į savivaldybių administracijas;

4) dėl statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo – į statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijas.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-05-11

Bendras grūdų sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu prognozuojamas 5,1 mln. t didesnis ir turėtų sudaryti 2 293,3 mln. t. 2023– 2024 m., palyginti su 2022–2023 m., grūdų sunaudojimas pasaulyje turėtų būti didesnis 29,7 mln. t. 2023–2024 m. grūdų prekybos apimtys pasaulyje pagal naujausias prognozes turėtų sudaryti 407,4 mln. t ir tai būtų 3,2 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2023 m. kovo mėn. bei 1,0 mln. t mažiau, palyginti su 2022–2023 m. Prognozuojama mažesnė kviečių, kukurūzų ir sorgo prekyba pasaulyje.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 8 (422) / 2023 m