Žemės ūkio naujienos: 2023-05-12

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis atkreipė dėmesį į pastebėtą situaciją: paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) šiai dienai nėra ribojimo ir leidžiama buvusiose daugiametėse pievose įbraižyti bei deklaruoti arba trumpaamžių medingųjų augalų juostas, arba daugiamečių žolių juostas. „Ši spraga tuoj bus ištaisyta. Tiems, kurie bandys šias juostas deklaruoti daugiametėse pievose, gresia sankcijos, nes tai yra pažeidimas. Augalų juostas galima įkurti tik ariamojoje žemėje“, – paaiškino viceministras.

Dar vienas aktualus klausimas susijęs su kraštovaizdžio elementų deklaravimu ir valstybine žeme. Tiesioginių išmokų paraiškoje paramos gavėjai gali deklaruoti tik tuos valstybinės žemės plotus, kuriuos teisėtai naudoja ir valdo. Jei įbraižant plotai patenka į „valstybinės žemės“ ar „laisvos valstybinės žemės“ sluoksnius, žemės naudojimo ir valdymo teisės patvirtinimo dokumentus iki paraiškos patvirtinimo ar keitimo dienos pareiškėjai ir paramos gavėjai turi įregistruoti Valdų registre.

Tačiau buvo pastebėta, kad yra daug labai smulkių kraštovaizdžio elementų, kuriuos ūkininkai norėtų deklaruoti, tačiau jie patenka į valstybinės žemės plotus, o jų teisėtumui pagrįsti taip pat reikalaujama žemės naudojimo ir valdymo teisės patvirtinimo dokumentų. Tokių dokumentų ūkininkai neturi, bet yra pasiruošę šiuos kraštovaizdžio elementus prižiūrėti ir už tai gauti išmokas.

Žemės ūkio ministerija užtikrino, kad jau ateinančią savaitę, po atliktų pokyčių PPIS, bus galima deklaruoti, neturint valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų, valstybinėje žemėje esančiuose plotuose kraštovaizdžio elementus šiais klasifikatoriaus kodais: KEK (Natūralios kilmės akmenynai, akmenų, šakų, kelmų krūvos), KEJ (Medžių ir krūmų juostos), KEM (Pavieniai medžiai ar krūmai), KEG (Medžių ir krūmų grupės, miškeliai, apleistos sodybvietės ir ūkiniai pastatai), KEV (Vandens telkiniai (kūdros, tvenkiniai, ežerėliai)) ir KEP (Paviršinio vandens telkinių pakrantės, įskaitant apsaugos juostas, pagrioviai) paviršinio vandens telkinių apsaugos juostose (5 metrų pločio) ir palaukėse (3 metrų pločio) prie melioracijos griovių.

„Ateityje visiems kraštovaizdžio elementams ketiname panaikinti tokį sutikrinimą su valstybine žeme, nes tai yra smulkūs elementai. Apribojimas liks tik kraštovaizdžio elementams „ežios (ribinės juostos), palaukės“ ir „kasmet užmirkstančios nuolatinės vietos ariamojoje žemėje“, – sakė viceministras E. Giedraitis.

Konsultacijos – kiekvieną ketvirtadienį

VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, iki gegužės 11 d. jau patvirtinta 24 tūkst. paraiškų, deklaruotas 251594,44 ha plotas.
Nuotolinės konsultacijos vyksta kiekvieną ketvirtadienį nuo 8 iki 10 val.
Kilus bet kokiems su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galima kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt.

Informacija teikiama ir VĮ Žemės ūkio duomenų centro bendruoju telefonu (8 5) 266 0620 arba e. paštu pagalba@zudc.lt. Dėl klausimų, susijusių su PPIS veikimu, galima kreiptis e. paštu e-ibraizymas@zudc.lt.
Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyksta nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 30 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-12

Įsigijo liofilizavimo įrangą

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ patvirtinta daugiau kaip 2700 paraiškų, vien tik 2022 m. buvo gauta 670 paraiškų. Taigi ši parama padėjo tūkstančiams jaunų žmonių įkurti bei sustiprinti ūkius ir įgyvendinti savo sumanymus.

Vienas tokių – Biržų rajono ūkininkas Vygantas Januševičius, kuris jaunojo ūkininko įsikūrimo paramą panaudojo inovatyviai veiklai vystyti. Kartu su žmona Justina į žieminių česnakų auginimo verslą paniręs vyras įsigijo liofilizavimo procesui reikalingą įrangą. Tai toks konservavimo būdas, kai šaldant aukštoje temperatūroje produktas džiovinamas ir išlaiko maistinę vertę.

„Vartotojams pateikiame išvalytus, nepažeistus ir kokybiškus česnakus. Apdorodami juos pastebėjome, kad daug česnakųtenka išmesti dėl neprekinės išvaizdos. Sugalvojome, kad juos reikėtų kažkaip perdirbti ir nusprendėme liofilizuoti“, – pasakojoVygantas.

Jis pirko ne tik liofilizatorių, dar reikėjo skiltelių atskyrimo, jų „nurengimo“, granuliavimo įrangos, reikalingas buvo ir giluminis šaldiklis, reikalingas tarpiniam šaldymo procesui prieš liofilizavimą. „Parama buvo labai naudinga, nes savo lėšomis viso to neįsigysi“, – tvirtino ūkininkas.

Dabar biržiečiai liofilizuoja ne tik česnakus, bet ir savo auginamas braškes. „Liofilizuotas produktas labai patrauklus, išsaugo maistines medžiagas, o uogų skonis atsiskleidžia dar labiau. Eksperimentuojame ir bandome išnaudoti visas liofilizavimo įrangos galimybes“, – sakė česnakų augintojas.

Akys bijo, bet rankos padaro

Justinai ir Vygantui ūkininkavimas – tik papildoma veikla, sutuoktiniai turi darbus, o ūkyje pluša po darbo, savaitgaliais ir per atostogas. Augina 2,5–3 ha česnakų, dėl sėjomainos sėja apie 14 ha javų. „Pradėjome nuo „nulio“ ir pasirinkome česnakus, nes manėme, kad bus mažiau darbo. Bet paaiškėjo, kad jo labai daug ir sunkaus, nes neišsiversi be rankų darbo. Technikos pagalba sodiname ir nuimame derlių, bet karpymas, valymas, rūšiavimas ir kt. – tik rankomis, mes orientuojamės į aukščiausią kokybę. Veiklos nemažai tenka visai giminei“, – šypsojosi biržietis.

V. Januševičius prisipažino, kad sumanius rengti projektą ir prašyti paramos buvo baimės dėl laukiančių įsipareigojimų. Tačiau procesui pajudėjus, ji išgaravo. „Jeigu viską darai sąžiningai ir nuosekliai, nebijai darbo, NMA reikalavimai nėra baisūs. Akys bijo, bet rankos padaro. Ir bendravimas su NMA darbuotojais yra malonus. Šiemet yra paskutiniai projekto įgyvendinimo metai, plečiame veiklą, tai esame įsipareigoję pagal projektą“, – sakė ūkininkas.

Pagal minėtą priemonę remiama jaunųjų ūkininkų vykdoma veikla – žemės ūkio produktų pirminė gamyba bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą.Šiemet paraiškas kviečiama teikti pagal naujojo programinio laikotarpio analogišką priemonę, vadovaujantis naujai patvirtintomis įgyvendinimo taisyklėmis.

Kokios svarbiausios naujovės?

Šio paraiškų teikimo įgyvendinimo taisyklėse yra nemažai naujovių, į kurias svarbu atkreipti dėmesį. Viena jų – praplėstas pareiškėjų ratas, kai pretenduoti į paramą gali ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Nauja ir tai, kad atsirado kelios paramos formos: 100 proc. vienkartinė išmoka– dotacija, vienam paramos gavėjui galinti siekti iki 60 000 Eur, ir (arba) 100 proc. lengvatinė paskola, galinti siekti iki 100 000 Eur. Bendra dotacijos ir lengvatinės paskolos gali sudaryti taip pat 100 000 Eur.

Vertinant projektų atitiktį atrankos kriterijams ir joms suteikiant atitinkamą balų skaičių, pagal surinktą balų skaičių sudaroma paraiškų pirmumo eilė, kuri labai svarbi, jei bendra paraiškose prašoma paramos suma viršija paraiškų teikimo etapui skirtą sumą.Svarbu atkreipti dėmesį, jog reikalavimas atitikti atrankos kriterijus taikomas tik besikreipiantiems dėl dotacijos arba dotacijos ir lengvatinės paskolos kartu, tad šiems pareiškėjams, jei bendra jų prašoma paramos suma viršytų skirtąją, surinkti atrankos balai ir sudaryta pirmumo eilė turėtų didelę reikšmę toliau pretenduojant į paramą – toliau būtų vertinami tik daugiausia balų gavę projektai, kuriems užtektų skirtos paramos sumos.

Už ką suteikiami balai?

Jei kuriamas ekologinis ūkis – suteikiama 15 balų;jei numatyta vykdyti gamybą pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus – 5 balai.

Kai projektas prisideda prie tvarios žemės ūkio veiklos vykdymo, daugiausia gali būti suteikiama 20 balų. Po 5 balus gali būti skiriama už kiekvieną nurodytą požymį:

· projektas prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, dalyvaujant ne mažiau kaip 50 proc. deklaruoto žemės ūkio naudmenų(ŽŪN) ploto bent vienoje (ar keliose) SP intervencinėje priemonėje, patenkančioje į Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (eko schemas), išskyrus už dalyvavimą priemonėse „Ekologinis ūkininkavimas“, „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa“ (NKP), „Gyvūnų gerovė“;

· pareiškėjas verslo plane investuoja į įrangą, energiją gaminančią iš atsinaujinančių šaltinių (balai suteikiami ir tuo atveju, kai investicijos atliktos arba numatomos atlikti naudojant ir kitų fondų ar nuosavas lėšas). Balai suteikiami tik už šias investicijas: saulės baterijos, saulės kolektoriai, saulės moduliai, geoterminio šildymo, oras-oras, oras-vanduo šildymo sistemos, kai nurodytos investicijos susijusios su valdos gamybiniais poreikiais (pardavimui skirta energija neremiama);

· pareiškėjas verslo plane investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimo inovacijas;

· projektas prisideda prie veiklos rizikų valdymo. Balai suteikiami, dalyvaujant SP intervencinėje priemonėje „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ arba verslo plane investuojama į remiamos veiklos rizikos mažinimo priemones;

Jei projekte numatytas savo ūkyje pagamintos ir (arba) užaugintos žemės ūkio produkcijos perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, suteikiama 20 balų.

Po 10 balų skiriama, kai kuriamas mišrusis ūkis, taip pat kai kuriamasgyvulininkystės ūkis vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.

Jeigu į pareiškėjo žemės ūkio valdą nėra įtrauktų sklypų, kurie 2 metų laikotarpyje iki paraiškos pateikimo buvo artimojo giminaičio ar susijusio asmens žemės ūkio valdoje, suteikiama 20 balų.

Atrankos pirmumo eilės sudaromos per 30 darbo dienų nuo paskutinės paraiškų teikimo laikotarpio dienos, o paraiškos galutinai turi būti įvertintos per 2 mėnesius nuo paskutinės paraiškų teikimo laikotarpio dienos.

Vienas iš svarbių įsipareigojimų įgyvendinant ir įgyvendinus verslo planą – atitikti atrankos kriterijus, už kuriuos vertinant paraišką buvo suteikti atrankos balai, todėl labai svarbu, kad pareiškėjai, kurie siekia gauti atrankos balus, įvertintų savo galimybes iki verslo plano pabaigos išlaikyti prisiimtus įsipareigojimus.

Įsipareigojimai, kurių nevalia pamiršti

NMA, siekdama padėti pareiškėjams tinkamai įgyvendinti projektus ir užtikrinti tinkamą jų priežiūrą verslo plano kontrolės laikotarpiu,primena svarbiausius jų įsipareigojimus. Labai svarbu verslo planą (VP) pradėti įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo skirti paramą, o apie jo pradžią būtina raštu informuotiNMA, pateikiant patvirtinančius dokumentus (pvz. banko išrašą, sąskaitą faktūrą, sutartis ir pan.).VP būtina įgyvendinti per ne ilgesnį kaip 5 metų nuo sprendimo skirti paramą priėmimo laikotarpį, kurio pabaiga turi sutapti su finansinių metų pabaiga ir būti ne vėlesnė kaip 2028 m. gruodžio 31 d.

VP privalo būti įgyvendintastinkamai, t. y.: vykdoma numatyta ūkinė veikla, atliktos bei naudojamos tik verslo plane numatytai veiklai vykdyti visos verslo plane įvardintos investicijos, grynojo pelningumo arba skolos rodiklio reikšmėatitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse nurodytas reikšmes, išlaikyti reikalavimai ir įsipareigojimai.

Vienas iš svarbių įsipareigojimų įkūrus jaunojo ūkininko ūkį – užtikrinti, kad valdos ekonominis dydis (VED) nuo VP įgyvendinimo pabaigos iki VP kontrolės laikotarpio pabaigos bus ne mažesnis kaip 12 000 Eur. Minėtu laikotarpiu taip pat būtina įvykdyti ir kitą reikalavimą – užtikrinti, kad pajamos iš žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, bus ne mažesnės kaip 50 proc. VED reikšmės.

Iki VP įgyvendinimo pabaigos pareiškėjas taip pat turi sukurti ir iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos išlaikyti numatytas naujas darbo vietas (ne mažiau kaip vieną).

Svarbu ir tai, jog projekto kontrolės laikotarpis apima 3 metus nuo paskutinio paramos išmokėjimo dienos, o gavus lengvatinę paskolą ir paskolos terminui viršijus 3 metų laikotarpį – iki paskolos grąžinimo datos.

Žinotina, jog taisyklėse neliko nuostatos, kad pareiškėjas tinkamas gauti paramą, jei jis, kaip ūkio ir (arba) valdos valdytojas, nebuvo ir nėra pateikęs paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti – t. y. pareiškėjas, pateikęs paraišką dėl tiesioginių išmokų, yra tinkamas gauti paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui.

Paraiškos – tik per ŽŪMIS

NMA primena, kad paraiškos ir kartu pateikiami dokumentai priimami tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema (ŽŪMIS) adresu www.zumis.lt. iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 val.

NMA rekomenduoja pradėti pildyti paraiškas kuo anksčiau, nelaukiant jų priėmimo termino pabaigos, kad būtų pakankamai laiko tinkamai užpildyti informaciją paraiškos bei verslo plano formose ir pasirūpinti reikalaujamais dokumentais.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-05-10

Pirmasis polapis skirtas bendrai situacijai apie susidariusį ŠESD kiekį žemės ūkio sektoriuje apžvelgti. Jame pateikiama informacija apie bendrą ŠESD susidarymo lygį bei pasiskirstymą tarp gyvulininkystės ir augalininkystės.

Pagal pateiktus duomenis, matyti, kad ankstesniais metais gyvulininkystė labiausiai prisidėdavo prie ŠESD kiekio augimo. Susidariusi ŠESD kiekio dalis siekė net 70 proc. Nuo 2019 metų stebimas pokytis –gyvulininkystė ir augalininkystė pradėjo išskirti panašią ŠESD dalį, o nuo 2020 metų fiksuojama, kad didesnis ŠESD kiekis susidarė augalininkystės sektoriuje. Toks pokytis susijęs su gyvulių skaičiaus mažėjimu ir padidėjusiu mineralinių azotinių trąšų naudojimu.

Gyvulininkystės sektoriuje didžiausią dalį ŠESD sudaro galvijų žarnyno fermentacija. Iš visų ŠESD, susidarančių gyvulininkystės sektoriuje, apie 80 proc. yra tiesiogiai susiję su galvijų išskiriamomis dujomis. Galvijų žarnyno fermentacija yra natūralus procesas, kurio metu susidaro metanas – viena iš ŠESD.

Augalininkystės sektoriuje žymiai išsiskiria mineralinių azotinių trąšų naudojimas. Apie 43 proc. viso šiame sektoriuje susidariusio ŠESD kiekio yra tiesiogiai susiję su mineralinių azotinių trąšų naudojimu. Jų naudojimas prisideda prie N2O ir CO2 didėjimo.

ŠESD yra svarbi aplinkosaugos problema, sukelianti klimato kaitą. Žemės ūkis yra vienas iš sektorių, turintis didelę įtaką išmetamų ŠESD kiekiui.

Aplinkos apsaugos agentūra ateityje planuoja ŠESD švieslentes pildyti ir kitų sektorių (energetikos, transporto ir kt.) duomenimis, kad būtų galima analizuoti ŠESD pokyčius konkrečiame sektoriuje pagal kategorijas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-05-11

Į priekį vedantys sprendimai

„Iš pradžių visi keturi karves melždavome rankomis. Kai pasistatėme linijas ir pradėjome melžti aparatais, pastebėjome, kad nėra būtinybės vienu metu suktis keturiese, – sako D. Skrupskienė. – Taip pradėjome mainytis kas savaitę. Kiekvienas žino savo pareigas ir atsakingai jas vykdo“.

Skrupskių ūkyje visi sprendimai priimami diskutuojant ir ieškant kompromisų. Savininkai atvirauja, kad ūkio valdyme svarbi vertybė – lygybė. „Jei ūkio valdymą prilygintumėte orkestrui, tai čia griežiančio pirmu smuiku nerasite“, – šypsosi Elegijus Skrupskis. Vyras taip pat pamini, kad ūkininkavimo specifika išsiskiria ir griežta dienotvarke: „Kaip sakoma: Karas – karu, pietūs – laiku! Norint viską spėti ir neprarasti motyvacijos, svarbu laikytis dienos rėžimo. Atėjo pietų metas – laikas pasistiprinti“, – šypsosi Elegijus.

Vienu iš geriausių sprendimų šeimos įvardina ir šių metų vasarį pagaliau įtvirtintą norą prisijungti prie „Pienas LT“ kooperatyvo. „Dirbome ne su viena perdirbimo įmone ir iš šalies ilgai stebėjome kooperatyvą. Ilgainiui vis labiau vargino pasikartojančios derybos dėl pieno kainos. Kantrybei išsekus, vieningai priėmėme sprendimą pradėti pieną tiekti „Pienas LT“. Netrukus pajautėme, kad kooperatyvo vertybės atliepia mūsiškes, todėl nuoširdžiai džiaugiamės įgyta drąsa pakeisti perdirbėją“, – teigia D. Skrupskienė.

Daugiau privalumų, nei trūkumų

D. Skrupskienė priduria, kad su kooperatyvu sąžiningumo ir pasitikėjimo vertybėmis grįsti santykiai ne tik tausoja sveikatą, bet ir sutaupo laiko bei energijos, kurią anksčiau reikėdavo skirti deryboms.

Pasidalinimas atsakomybėmis Skrupskiams taip pat suteikia daugiau laiko ir mažiems bei dideliems gyvenimo džiaugsmams. Daiva ir Svajūnas Skrupskiai neretai pasinaudoja galimybe keliauti, aplanko Danijoje gyvenančią dukrą. „Dabar gyvenime daug mažiau skubėjimo – galima neskubant išgerti kavos, ilgesniam laikui išvykti. Net susirgus žinome, kad yra į ką kreiptis pagalbos. Tai motyvuoja nesustoti ir judėti į priekį,“ – priimtais teisingais sprendimais džiaugiasi šeima.

Atsigręžus atgal

Pati ūkininkavimo pradžia, kaip atsimena Elegijus Skrupskis, siekia dar tarybinius laikus: „Man ūkininkavimas prasidėjo prieš daugiau nei 30 metų. Tuo metu gyvenome ūkyje, dirbome kolūkyje, užsiėmėme žemdirbyste, o brolis prisijungė kolūkiams sugriuvus“. Su kolūkio griūtimi atsirado naujų galimybių – Elegijus ir Svajūnas prisijungė prie kuriamos bendrovės, kurioje darbavosi penkiese.

Tuo metu laukuose augintos įvairios grūdinės kultūros ir kiti augalai, o karvių abiejų brolių šeimos turėjo keletą. Laikui bėgant, ūkis vis plėtėsi, daugėjo auginamų gyvulių. 2000-ųjų pradžioje iširus pirminei bendrovei, brolis Elegijus ir Svajūnas su žmonomis sujungė savo ūkius. „Ūkiui plečiantis auginome ir mėsinius galvijus, tačiau vis tik nusprendėme plėtoti pieno ūkį. Tuo metu šis sprendimas buvo pelningiausias, – atsimena Svajūnas. – Tikimės, kad nepaisant vis pasikartojančių krizių, pieno ūkių perspektyva išliks ir ateityje“.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-05-11

„Kiekviena šalis yra įsipareigojusi 4 proc. negamybinių plotų palikti ir plius1 proc. ekoschemose. Yra remiamos veiklos, kaip kalkinimas, mineralinių trąšų tikslus tręšimas, o mes esame įsirašę, kad norint dalyvauti ekoschemose, būtinai reikia 5 procentus. Taip mažinama konkurencija tarp kaimyninių šalių“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį teigė A. Vanagas.

Pasak jo, visų ES šalių ūkininkai norėdami gauti tiesioginę bazinę išmoką už pasėlius privalo ne gamybai skirti 4 proc. ariamos žemės, o dar 1 proc. privalo skirti, jei nori dalyvauti ekoschemose ir taip gauti didesnę nei bazinę išmoką.

Šiemet dėl karo Ukrainoje atidėtas reikalavimas ir norint gauti bazinę išmoką ne gamybai 4 proc. palikti nereikia, tačiau reikia palikti 1 proc., jei norima dalyvauti ekoschemose. Tuo metu Lietuvoje būtina palikti 5 procentus. Anot A. Vanago, ministerija turi sugalvoti, kaip supaprastinti šią situaciją. „Šiemet negamybiniams plotams turime griežtesnius reikalavimus, nei bus jie taikomi sekančiais metais.

Tuomet 4 proc. kraštovaizdžio palikimas ir jų priežiūra bus nebūtina, o šiemet turime įsipareigoti trejiems metams, kad prižiūrėsime tuos kraštovaizdžio elementus“, – sakė A. Vanagas. Tuo metu komiteto posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis teigė, kad 5 proc. reikalavimas galioja tik 24 proc. visų tiesioginių išmokų, be to, jo šiemet pakeisti neįmanoma.

„Reikia suprasti, kad pirmame ramstyje, kur yra tiesioginės išmokos, tik 24 proc. skirta ekoschemoms, ir tie 5 proc. galioja tik 24 proc. pas mus. Mes kalbame apie didesnes išmokas. Tie, kurie nori didesnių išmokų, jiems reikia tų 5 proc. negamybinių veiklų, čia mes nukentėjome su savo traktavimu šitos ekoschemos, kai kiti pasirašė 1 proc., o mes prie 4 proc. pridėjom 1 proc. ir parašėm 5 procentus“, – sakė viceministras. „Deja, bet Komisija mums pakeisti neleidžia“, – pridūrė jis. E. Giedraitis pabrėžė, kad kitais metais šis reikalavimas bus pakeistas ir atitiks kitose Bendrijos šalyse taikomus reikalavimus.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-05-10

„Jei matysime, kad dėl kažkokių priežasčių vėluoja, tikrai pratęsti galima. Aišku svarbu ūkininkams suprasti, kad pratęsti deklaravimą galima, jokių problemų nėra, bet gali tuomet prasitęsti ir avansų išmokėjimas, ko ūkininkai visiškai nenori“, – trečiadienį KRK posėdyje teigė E. Giedraitis.

Anot viceministro, Nacionalinė mokėjimų agentūra pirmąsias patikras ir išmokų mokėjimą pradės tik pasibaigus deklaravimui. „Ar paskui (…) ūkininkai nesiskųs, kad vėluoja avansai“, – svarstė jis. Dirbamus žemės ūkio plotus žemdirbiai gali deklaruoti nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d., pavėluotai – iki birželio 30 d. KRK narys Jonas Gudauskas kalbėjo, kad deklaracijų patvirtinimas, tikėtina, vėluos, nes pirmąsias dvi savaites jų nebuvo galima tvirtinti.

Be to, iki gegužės 2 d. neveikė kraštovaizdžio elementų skaičiuoklė. „Noras susitikus su ūkininkais ar žemės ūkio specialistais, kad tikrai būtų pratęsta iki birželio 30 d. be sankcijų. Nes yra nemažai naujovių deklaracijose“, – posėdyje teigė J. Gudauskas. KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis akcentavo, kad reiktų svarstyti pratęsti deklaracijų teikimo terminą, pavyzdžiui, dviem savaitėms – siekiant užtikrinti, jog visi ūkininkai gautų tinkamas išmokas. „Reikėtų pagalvoti apie terminų pratęsimą, negalvojant apie tai, kad pinigus reikės išmokėti vėliau, jei dviem savaitėms nusikels. Nežinau, ar tai bus blogai, jei gaus jų žmonės daugiau arba išvis galės gauti“, – pažymėjo V. Pranckietis. Tuo tarpu kitas komiteto narys, Kęstutis Mažeika, kalbėjo, jog, pavyzdžiui, Marijampolės rajono savivaldybėje iš visų 2,2 tūkst. pasėlius deklaruojančių ūkininkų kol kas tą padarė apie 10 proc.

Jis pabrėžė, kad savivaldybės žemės ūkio skyriaus darbuotojai padėdami vienam ūkininkui deklaruoti pasėlius užtrunka bent porą valandų. „Man matematiškai skaičiuojant, iki tos birželio 30 d. fiziškai niekaip praktiškai neįmanoma, kad visi ūkininkai galėtų deklaruoti pasėlius. (…) Chaosas tikrai didžiulis, žmonės pasipiktinę. Ministerijai siūlau padaryti išvadas, atšaukti reikalavimus, kur jums ir patiems neaišku, nes realiai procesas yra visiškai nesklandus“, – deklaravimo procesą kritikavo K. Mažeika. E. Giedraitis savo ruožtu atsakė, jog padėtis nėra tokia bloga, tačiau patikino, esą deklaravimas tikrai vėluos, jei savivaldybių specialistai daug laiko skirs ūkininkų konsultacijoms.

„Kalbamės su ūkininkais, susitikimai vis dar vyksta ir taip blogai tikrai nėra. Seniūnijų darbuotojai tikrai gali ir nekonsultuoti ūkininkų, jie turi įbraižyti laukus. Jei seniūnijų darbuotojai konsultuos ūkininkus, jei tą daro Marijampolėje ir sugaišta tam labai daug laiko, tikrai vėluos deklaravimas“, – aiškino žemės ūkio viceministras. Anot Žemės ūkio ministerijos atstovo, per pirmąją savaitę, kuomet sistema veikia pilnu pajėgumu, patvirtintos jau 12 tūkst. pasėlių deklaracijų. Antradienio ryto duomenimis, patvirtintų paraiškų skaičius išaugo iki 16 tūkst.

„Aišku, kaip ir ankstesniais metais, pirmosios patvirtintos paraiškos apima nedaug hektarų. Vidurkis, jei pačioje pradžioje, buvo visada 7 hektarai vienoje paraiškoje, šiuo metu vidurkis artėja arti 10 hektarų. Po truputį deklaruotas plotas didėja“, – teigė E. Giedraitis. ELTA primena, kad Lietuvoje tęsiasi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Kaip praėjusią savaitę pranešė ŽŪM, savo dirbamų plotų deklaracijas užpildžiusiems ūkininkams nuo praėjusio antradienio jau leidžiama jas patvirtinti.

To nebuvo galima padaryti pirmąsias dvi deklaravimo savaites. E. Giedraitis trečiadienį patikino, jog iki tol buvę trūkumai pašalinti ir sistema veikia pilnu pajėgumu. „Kas suplanuota iki gegužės 2 d. buvo padaryta – tai klaidų sutikrinimas deklaracijoje ir veiklos ariamoje žemėje skaičiuoklė, kuri turi sutikrinti kad ūkininkas surinktų 5 proc., negamybinių veiklų. Viskas tas veikia“, – sakė viceministras.

Sulig naujuoju Lietuvos žemės ūkio strateginiu planu, nuo šių metų nelieka žalinimo išmokos. Vietoje to ūkininkai gali pasididinti tiesiogines išmokas dalyvaudami vienoje iš 10 klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų – vadinamųjų ekoschemų. Taip pat daugėja geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos, įvedami kiti reikalavimai.

E. Giedraitis yra sakęs, kad proceso pradžioje žemdirbių aktyvumas deklaruojant pasėlius buvo itin didelis, pavyzdžiui, vien per pirmąją laukų įbraižyta beveik dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. Ministerija kiekvieną ketvirtadienį ūkininkams rengia nuotolines konsultacijas, jų įvyko jau trys. Pasak viceministro, į jas prisijungia apie 420–520 žemdirbių.

Šaltinis: delfi.lt, Lukas Juozapaitis, 2023-05-10