Žemės ūkio naujienos: 2023-05-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Vyriausybėje – pieno įstatymo projektas
Vyriausybė trečiadienį svarstys Žemės ūkio ministerijos parengtą vadinamąjį pieno įstatymo projektą, kuris numato pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą. Ministerija nurodo, kad būtina tobulinti šią kainodarą, apriboti nesąžiningą prekybą bei stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias ir jų jungimąsi į kooperatyvus.
„Sustiprinus pieno pardavėjų galias rinkoje jie įgaus daugiau pasitikėjimo rinka, o pieno pirkėjams bus numatyta atsakomybė dėl nesąžiningų veiksmų“, – teigia ŽŪM.
Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas siūlo, kad pieno kaina turi būti nustatoma sutartyje, perdirbėjai įpareigojami nustatyti aiškią priedų ir priemokų sistemą.
Siūloma, kad derybos tarp pieno pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais.
Anot ministerijos, tokiu būdu būtų sujungiama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.
Perdirbėjui būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.
Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, būtų draudžiama mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.
Už pažeidimus perdirbėjams bauda siektų iki 1 proc. nuo supirkto pieno vertės per ankstesnius metus, bet ne mažiau kaip 200 eurų. Jei pažeidimai nebūtų nutraukti, būtų skiriama 200 eurų bauda už kiekvieną dieną.
ŽŪM teigimu, šiuo metu pieno gamintojai yra silpnoji visos pieno grandinės dalis – yra gana smulkūs ir nekooperuoti, todėl atskiras pieno pardavėjas neturi didelės derybinės galios, o perdirbimo sektoriuje susiformavusi oligopolinė struktūra – pagrindinės penkios pieno perdirbimo įmonių grupės perdirba apie 90 proc. viso pieno Lietuvoje.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-05-17
ŽŪM: paraiškas paramai gauti pateikė 99,75 proc. visų reikalavimus atitikusių pieno ūkių
Paraiškas išmokoms gauti pateikė 99,75 proc. visų pieno gamintojų, galinčių pretenduoti į šią paramą, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Paaiškėjus galutiniam pareiškėjų skaičiui, pakoreguoti išmokų dydžiai – pripažintų kooperatyvų nariai už karvę gaus 90,2 euro, kiti pieno gamintojai – 82 eurus. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, iš viso sulaukta 10 588 pareiškėjų prašymų gauti išmokas, jie iš viso laiko 96 034 karves. Beveik 11 proc. jų (1282) yra kooperatyvo nariai, laikantys 14 316 karves.
Paraiškas pieno gamintojai teikė nuo balandžio 17 d. iki gegužės 5 d., tačiau tik tie, kurie pirmąjį metų ketvirtį už litrą pieno vidutiniškai gavo mažiau nei 35 centus.
Ministerija yra paskaičiavusi, kad reikalavimus išmokoms gauti atitinka 10 615 ūkininkų. Pasak ŽŪM, tai maždaug 9 iš 10 Lietuvos pieno gamintojų.
Daugiausia paramą gauti galinčių pieno ūkių yra Šilalės rajone (989 arba 91 proc. visų rajono ūkininkų), Kelmės rajone (776 arba 96 proc.), Šilutės rajone (564 arba 91 proc.), Vilkaviškio rajone (552 arba 92 proc.), Alytaus rajone (543 arba 92 proc.), Raseinių rajone (532 arba 95 proc.), Tauragės rajone (493 arba 90 proc.).
Paramos lėšas planuojama išmokėti nuo birželio 1 dienos. Pinigus perves Nacionalinė mokėjimo agentūra.
ELTA primena, kad ši 8 mln. eurų dydžio paramos priemonė sukurta reaguojant į nuo metų pradžios itin nukritusias pieno supirkimo kainas. Kilus vadinamajai pieno krizei Lietuvos ūkininkai ėmė protestuoti, prašė 40 mln. eurų skubios paramos.
ŽŪM pritaikytą paramos modelį dalis ūkininkų gyrė, dalis – kritikavo. Lietuvos žemės ūkio rūmų ir Jaunųjų ūkininkų sąjungos atstovai yra sakę, jog išmokų tvarka yra teisinga, nes skirta iš tikrųjų nukentėjusiems smulkiesiems, o ne stambiems pieno ūkiams.
Savo ruožtu ministerijos sprendimais nepatenkinti ūkininkai, pavyzdžiui, stambius ūkius vienijanti Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, tikino, jog modelis yra blogas. Asociacijos direktorius Jonas Sviderskis yra teigęs, kad valstybės parama reikalinga ir stambiesiems pieno gamintojams, investavusiems į savo ūkių plėtrą, gaminamos produkcijos kokybę.
Gegužės pradžioje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino, kad Europos Komisija (EK) turėtų skirti Lietuvos (ir Latvijos) pieno sektoriui finansavimą iš Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Ministras informavo, jog EK pirmiausia turės apibrėžti sąlygas, kokiomis parama būtų teigiama.
Kovą K. Navickas prašė Komisijos skirti 18,6 mln. eurų paramą kas ketvirtį, tačiau paraiška buvo atmesta motyvuojant 2022 m. buvusiomis aukštomis kainomis ir tuo, kad likusiose ES šalys pieno krizės nėra.
2023 metų pradžioje Lietuvoje buvo laikoma 222,95 tūkst. karvių, veikė 21,5 tūkst. jas laikančių ūkių.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-05-16
Kremlius: lieka neatsakytų klausimų dėl ukrainietiškų grūdų eksporto pratęsimo
Rusija antradienį sakė, kad vis dar neapsisprendė, ar atnaujins savo dalyvavimą svarbiame susitarime, kuriuo leidžiama eksportuoti grūdus iš karo draskomos Ukrainos. Susitarimas, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos ir Turkija, turi baigti galioti gegužės 18 dieną. „Yra daug neatsakytų klausimų dėl mūsų susitarimo dalies… Dabar turime priimti sprendimą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje Rusijos reiškiamą susirūpinimą savo maisto produktų ir trąšų eksportu, kurį paveikė Vakarų sankcijos.
Ukraina ir Rusija yra pagrindinės kviečių, miežių, saulėgrąžų aliejaus ir kitų maisto produktų, nuo kurių priklauso besivystančios šalys, tiekėjos pasaulyje. 2022 metų liepą Maskva ir Kyjivas pasirašė susitarimą su JT ir Turkija, kuriame išdėstytas procesas, pagal kurį po Rusijos invazijos į kaimyninę šalį atnaujinamas krovinių gabenimas iš trijų Ukrainos Juodosios jūros uostų.
Nuo to laiko jis buvo atnaujintas du kartus, vėliausią kartą – kovą. JT duomenimis, pagal susitarimą, kuriuo nustatytas saugus laivybos koridorius iš Ukrainos uostų į Turkiją, iš šalies išvežta daugiau kaip 30 mln. tonų grūdų ir maisto produktų. Rusija ne kartą skundėsi, kad atskiras susitarimas su JT dėl kliūčių jos trąšų gabenimui pašalinimo, kuris buvo įtrauktas į liepos mėnesio paketą, nedavė rezultatų. Maskva teigia, kad problemos kyla dėl antrinio Vakarų sankcijų poveikio laivybos ir draudimo bendrovėms bei bankams.
Neseniai Stambule vykusiose derybose Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras pareiškė: „Artėjame prie susitarimo dėl grūdų sandorio pratęsimo.“ Rusija pateikė sąrašą sąlygų, kurias įvykdžius būtų pratęstas susitarimas dėl grūdų, įskaitant tai, kad Rusijos žemės ūkio bankui „Rosselchozbank“ būtų leista vėl prisijungti prie SWIFT mokėjimo sistemos.
Taip pat Rusija reikalauja, kad būtų atnaujintas žemės ūkio technikos, atsarginių dalių ir paslaugų tiekimas, be to, panaikintos kliūtys, neleidžiančios Rusijos laivams gauti privalomąjį draudimą ir įplaukti į užsienio uostus. Tarp Maskvos keliamų sąlygų taip pat yra reikalavimas atnaujinti trąšoms skirto amoniako eksportą per Ukrainą einančiu svarbiu vamzdynu.
Šaltinis: 15min.lt, 2023-05-16
Įsipareigojimas įsėti daugiamečių žolių įsėlį
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog ūkininkai, vykdantys veiklas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos sritis „Dirvožemio apsauga“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, ariamojoje žemėje turi įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Ūkininkai, vykdydami veiklą „Dirvožemio apsauga“, įsipareigoja įsėti daugiamečių žolių įsėlį ne mažesniame kaip 20 proc. pagal veiklą deklaruotame ariamosios žemės plote ir išlaikyti 2 metus tame pačiame lauke nuo įsėjimo metų.
„Rizikos“ vandens telkinių teritorijose daugiamečių žolių įsėlis turi būti ne mažiau kaip 30 proc. pagal programą deklaruoto ariamosios žemės ploto ir išlaikomas 2 metus tame pačiame lauke nuo įsėjimo metų. Įsėlį deklaruoti privaloma antraisiais įsėjimo metais.
Vykdantys veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įsipareigoja pirmaisiais programos įgyvendinimo metais iki liepos 1 d. įsėti daugiametes žoles ariamojoje žemėje.
Draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines trąšas.
Primename, kad ūkininkams, vykdantiems KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Dirvožemio apsauga“, mokama parama siekia 45 Eur už ha, o vykdantiems veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ – 232 Eur už ha.
Šaltinis: nma.lt, 2023-05-17
Tręšiamųjų produktų panaudojimo žurnalo pildymas – tiesioginė nuotolinė konsultacija penktadienį 9 val.
Gegužės 19 d. nuo 9 iki 11 val. Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Žemės ūkio duomenų centro specialistai ūkininkams pristatys Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje patalpintą Trąšų naudojimo apskaitos žurnalą ir konsultuos dėl jo pildymo. Norėdami prisijungti per Microsoft Teams programą, aktyvuokite šią žemiau esančią nuotolinės konsultacijos nuorodą: Spustelėkite čia norėdami prisijungti prie susitikimo
Siekiant kokybiško renginio, prisijungus prašome išjungti mikrofonus ir kameras, o norint pasisakyti reikės naudoti funkciją „pakelti ranką“.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-16
Darbą pradeda naujasis žemės ūkio viceministras V. Tomkus
Antradienį darbą Žemės ūkio ministerijoje pradeda naujasis viceministras Vytenis Tomkus. Jis kuruos finansų ir biudžeto, tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo, Europos Sąjungos reikalų bei bioekonomikos sritis. Viceministras bus atsakingas už finansinių priemonių koordinavimą. Prieš užimdamas viceministro pareigas, V. Tomkus 2015-2023 m. dirbo Kaišiadorių rajono savivaldybės meru, iki tol dirbo Lietuvos centrinės kredito unijos Teisės ir kredito unijų finansinės veiklos vertinimo skyriaus vadovu ir įvairiose pareigose kitose įmonėse.
Naujasis žemės ūkio viceministras Vytauto Didžiojo universiteto Tarptautinės teisės ir politikos mokslų institute (Politikos mokslų ir diplomatijos institutas) įgijo viešojo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį, o Ekonomikos ir vadybos fakultete – verslo administravimo gretutinės specialybės pagrindus.
Šio universiteto Teisės institute V. Tomkus baigė komercinės teisės magistrantūros studijų programą ir įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, jam taip pat buvo suteiktas Mičigano universiteto (JAV) Transnacionalinės teisės sertifikatas. Išklausęs papildomus teisės vientisųjų studijų programos dalykus įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį.
