Žemės ūkio naujienos: 2023-05-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Viceministras: pasėlių deklaravimo tempas – „labai normalus“, deklaruota apie 37 proc. ploto
Likus maždaug mėnesiui iki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pabaigos, jau deklaruota apie 37 proc. viso įprastai deklaruojamo ploto, sako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. Jo Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) pateiktais duomenimis, trečiadienio rytą jau buvo patvirtintos 52 566 ūkininkų paraiškos bendram 714 tūkst. hektarų plotui.
„Šiandien ryte buvo patvirtinta 52 566 paraiškos, tai sudaro 714 tūkst. hektarų. Tai yra 37 proc. nuo bendro įprastai deklaruojamo ploto“, – trečiadienį KRK posėdyje sakė E. Giedraitis.
„Be vienos dienos dar liko keturios savaitės. Kadangi turime savaitę ilgesnį deklaravimą nei pernai, kol kas tempas yra labai normalus“, – teigė viceministras.
Anot jo, kiekvieną darbo dieną patvirtinamos apie 3 tūkst. paraiškų, deklaruoto ploto vidurkis siekia 13,6 hektaro. E. Giedraičio teigimu, vidurkis augs informaciją apie savo pasėlius patvirtinus stambesniems ūkininkams.
„Kadangi didžiąją dalį plotų deklaruoja 10 proc. ūkių, o didieji ūkiai paraiškų patvirtinti dar neskuba, matomai skaičiai augs ir vidurkis padidės“, – kalbėjo viceministras.
E. Giedraitis taip pat pažymėjo, kad nuo šios savaitės pradžios pasėlius jau deklaravę ūkininkai savo paraiškas gali patikslinti: „Tie, kurie buvo patvirtinę paraiškas, gali jas atsidaryti, koreguoti ir naujai patvirtinti“.
Taip pat jis pabrėžė, kad Žemės ūkio duomenų centras netrukus turėtų sukurti galimybę žemdirbiams deklaracijose laisvai įbraižyti kraštovaizdžio elementus.
„Su ūkininko atsakomybe plotiniai elementai, tokie kaip kūdros, užmirkusios vietos ariamoje žemėje, medžių, krūmų grupės ir senos sodybos iki 50 arų maksimalaus ploto. Tokiuose plotuose, kurie netilpo į 50 arų, kitiems metams tą pakeitimą ruošiame, kad būtų galima deklaruoti kraštovaizdžio elementus iki vieno hektaro. Tačiau tinkamas paramai plotas nesikeistų ir būtų 50 arų“, – dėstė viceministras.
E. Giedraičio teigimu, patobulinimas galėtų būti įgyvendintas dar šią savaitę ir leis ūkininkams laisviau kraštovaizdžio elementus įbraižyti – tai esą aktualu Vidurio Lietuvos žemdirbiams, kadangi šiame šalies regione yra našios žemės.
ELTA primena, kad Lietuvoje tęsiasi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Nuo gegužės pradžios paraiškos jau tvirtinamos. To nebuvo galima padaryti pirmąsias dvi deklaravimo savaites.
Sulig naujuoju Lietuvos žemės ūkio strateginiu planu, nuo šių metų nelieka žalinimo išmokos. Vietoje to ūkininkai gali pasididinti tiesiogines išmokas dalyvaudami vienoje iš 10 klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų – vadinamųjų ekoschemų. Taip pat daugėja geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos kitų reikalavimų.
E. Giedraitis yra sakęs, kad proceso pradžioje žemdirbių aktyvumas deklaruojant pasėlius buvo itin didelis, pavyzdžiui, vien per pirmąją savaitę laukų įbraižyta beveik dvigubai daugiau nei praėjusiais metais.
Ministerija kiekvieną ketvirtadienį ūkininkams rengia nuotolines konsultacijas. Pasak E. Giedraičio, jose dalyvauja apie 400 žemdirbių. E. Giedraičio teigimu, jos bus tęsiamos „kol bus poreikis“.
Dirbamus žemės ūkio plotus žemdirbiai gali deklaruoti nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d., pavėluotai – iki birželio 30 d.
Volo nuoma: privalumai ir nauda žemės ūkio veiklai
Žemės ūkio veikla yra didelis iššūkis ir reikalauja tinkamos įrangos ir technologijų. Volo nuoma yra vienas iš praktiškiausių ir efektyviausių sprendimų, padedančių įgyvendinti planuojamus ūkio darbus. Sėkmingas dirvožemio apdirbimas yra būtinas, siekiant užtikrinti kuo geresnę sėją ir gausų derlių. Volų pagalba paruošite tolygų sėjos gylį, užtikrinsite didesnį derlių, sumažinsite vandens eroziją bei sutrumpinsite žemės grumstus.
Volo nauda žemės ūkio veiklai
Pagrindinė volų paskirtis – paruošti dirvą sėjai, suskaldyti grumstus ir sutankinti dirbamą paviršių. Po pasodinimo beveik bet kokį derlių galima sutankinti, kad būtų geresnis sėklos ir dirvožemio kontaktas. Kapiliarai padeda drėgmei lengviau pakilti į sėklų viršūnę, ypač išdžiūvus, jos greičiau ir tolygiau išdygsta. Tačiau jei neturite tokios įrangos, puikus sprendimas – volo nuoma. Techniką galėsite išsinuomoti patogiausiu metu palankiomis sąlygomis. Bendrovės, teikiančios nuomos paslaugas, siūlo tarptautinius standartus atitinkantį įrankių asortimentą.
Volo nuomos privalumai
Vienas iš pagrindinių volo nuomos privalumų yra finansinė taupymo galimybė. Naujos žemės ūkio technikos įsigijimas gali būti brangus, ypač jei kalbame apie volą. Jei jums įranga bus reikalinga kelis kartus per metus, puikus pasirinkimas – volo nuoma. Tai leidžia sutaupyti lėšų, kurias galima investuoti į kitas ūkio sritis.
Dar vienas privalumas yra didesnis lankstumas darbų planavime. Volo nuoma leidžia prisitaikyti prie skirtingų ūkio darbų poreikių. Jūs galite išsinuomoti įrangą tik tam laikotarpiui, kai jis yra labiausiai reikalingas. Tai ypač svarbu sezoniniams darbams, pavyzdžiui, sėjos ar derliaus nuėmimui. Po atliktų darbų volą tiesiog grąžinkite nuomos įmonei ir taip nesukite galvos dėl įrangos priežiūros ar laikymo.
Volo nuoma yra puikus sprendimas žemės ūkio darbuose, siekiant sutaupyti pinigų, gauti didesnį lankstumą darbų planavime bei išbandyti naujausius volo modelius. Volų pagalba galėsite paruošti dirvožemį, kuris suteiks jums gausesnį derlių. Kokį volą pasirinkti, priklauso nuo dirvos tipo ir pageidaujamo rezultato. Jeigu nesate užtikrinti dėl savo pasirinkimo, nuomos įmonės specialistai yra pasiruošę atsakyti į visus jums susirūpinimą keliančius klausimus.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-05-24
Navickas: kitą savaitę EK priims sprendimus dėl ES paramos Lietuvos pieno ūkiams
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad žemės ūkį kuruojantis eurokomisaras Januszas Wojciechowskis ateinančią savaitę turėtų paskelbti, kokia Europos Sąjungos (ES) parama pasieks Lietuvos pieno ūkius. Pasak K. Navicko, jis ir Latvijos žemės ūkio ministras prašo skirti papildomą finansavimą pieno sektoriaus krizę patiriančioms Lietuvai ir Latvijai, tuo tarpu Europos Komisija (EK) ketina proporcingai išdalinti nepanaudotas ES Žemės ūkio krizių rezervo lėšas 22 Bendrijos šalims.
„Komisaras sakė, kad jis teiks siūlymą dėl paramos paskirstymo iš žemės ūkio rezervo visoms likusioms 22 šalims proporcingai pagal vadinamą tiesioginių išmokų taisyklę. Bet mes su latviu pasakėme, kad mums netinka ir komisarui darkart pakartojome, kad jis turi skaičius, kuriuose mes išskirtinai turime blogą situaciją visoje Europoje dėl pieno sektoriaus“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė ministras.
Anot jo, konkreti ES paramos suma turėtų paaiškėti antradienį, Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje, į kurią vyks ir pats K. Navickas.
„Komisaras pažadėjo dar iki antradienio apsvarstyti ir antradienį, kadangi bus taryba, žadėjo viešai įvardinti sprendimus“, – patikino jis.
ELTA primena, kad nuo šių metų nukritus pieno supirkimo kainoms, prasidėjo ūkininkų protestai, jų atstovai prašė 40 mln. eurų skubios paramos.
Gegužės pradžioje K. Navickas žurnalistams sakė, kad EK rimtai svarsto galimybę padėti Lietuvos pieno ūkiams. Pati Žemės ūkio ministerija dar kovą prašė iš Komisijos Žemės ūkio krizių valdymo rezervo Lietuvai kas ketvirtį skirti 18,6 mln. eurų, tačiau tuomet paraiška buvo atmesta motyvuojant tuo, kad šalies pieno gamintojams itin sėkmingi buvo 2022 m.
Ministerija išmokoms ūkiams, kurie už litrą pieno pirmą metų ketvirtį gavo mažiau nei 35 centų vidutinę kainą, jau skyrė 8 mln. eurų. Pripažintų kooperatyvų nariai už karvę gaus 90,2 euro, kiti pieno gamintojai – 82 eurus. Anot ministerijos, paraiškas paramai gauti pateikė 99,75 proc. reikalavimus atitikusių pieno gamintojų
Balandžio pabaigoje su J. Wojciechowskiu susitiko ir skubios paramos prašė smulkių bei vidutinių, ekologinių ir stambiųjų ūkininkų atstovai.
Išskirtinai sunkus pavasaris žemdirbiams – sako, kad tokių prastų orų nebuvo 30 metų
Išskirtinai sunkus pavasaris žemdirbiams: nuo sausros ir šalnų derlius sunyko dar nė nenuimtas, o draudikai pastebi, kad tokių prastų orų nebuvo jau trisdešimt metų, praneša LNK žinios. Tačiau ūkius apdraudę toli gražu ne visi ir dėl to žemdirbių asociacija kaltina Žemės ūkio ministeriją. Esą ministerija siūlo per mažą draudimo kompensaciją.
Gegužė pats rapsų žydėjimo metas, tačiau ūkininkai sako, kad šie augalai pražydo toli gražu ne visur. Kalti orai. Dėl užsitęsusių šalnų neliko dalies pasėlių. Pristigus lietaus prasčiau augo žolė ir ypatingai nukentėjo rapsų laukai.
„Akivaizdus šalnos padarinys, kai pagrindinis centrinis žiedynas yra apšalęs tame pačiame aukštyje, kuriame buvo šaltis. Tik šoniniai ūgliai mėgina augti. Nuostoliai mažiausiai 30 proc. derliaus“, – pasakoja ūkininkas Tautvydas ir tikis, kad šią žalą kompensuos draudikai. Į ūkį atvykę vertintojai įvertino žalą, tačiau tikrieji nuostoliai paaiškės tik nuėmus derlių. Vis dėlto aišku, kad praradimai dideli. Tokių nuostolių nebuvo jau dešimtmečius. Martynas Rusteika, pasėlius draudžiančios „VH Lietuva“ administracijos vadovas, sako, kad šalnos tęsėsi nuo balandžio 27 daugiau nei 10 dienų, tai išskirtiniai metai per 30 metų. Jau kreipėsi 500 žemdirbių ir planuojama išmokėti apie 2,5 mln. eurų.
Labiausiai nukentėjo Šiaurės Lietuva. Tačiau savo ūkius draudžia ne visi. Ir Žemės ūkio bendrovių asociacija dėl to kaltina Žemės ūkio ministerija, kuri nuo 50 iki 40 proc. sumažino draudimo įmokų kompensacijas. „Dabar visiškai netinkamas laikas mažinti įmokų kompensacijas, nes tik apie 30 proc. grūdines kultūras auginančių ūkininkų apsidraudę“, – sako Alfredas Bardauskas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas.
Žemės ūkio ministerija sako, kad kompensacijos bus mažinamos tik tada, jei pritruks lėšų, tačiau taip neturėtų nutikti, nes tam skirta daugiau lėšų nei anksčiau. Ūkininkų nerimo tai nemažina. A. Bardauskas sako, jog dalis ūkininkų nevaldo rizikų ir tiesiog prisiima visą riziką už šalnas, sausrą ir pan. pagalbos tikėtis nėra iš kur. „Gamta tampa agresyvi. Netolygūs temperatūrų šuoliai. Ryte minusinė temperatūra, dieną dvidešimt šilumos. Tai labai kenkia augalams“ – kaip gyvena dėsto ūkininkas Tautvydas Zelba.
Šaltinis: lnk.lt, 2023-05-24
2023 m. sausio–vasario mėn. ES valstybėse* padidėjo žalio pieno supirkimas ir kai kurių pieno gaminių gamyba
Šių metų sausio–vasario mėn. ES valstybėse buvo supirkta** 22,96 mln. t žalio pieno, t. y. 0,8 proc. daugiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu. Labiausiai žalio pieno supirkimas padidėjo Rumunijoje (12,5 proc., iki 184,8 tūkst. t), o daugiausia sumažėjo – Kroatijoje (5,7 proc., iki 64,72 tūkst. t). Tarp ES valstybių didžiausiosepieno gamybos šalyse, Vokietijoje ir Prancūzijoje, žalio pieno supirkimas kito skirtingai: Vokietijoje – padidėjo 3,0 proc. (iki 5,31 mln. t), o Prancūzijoje – sumažėjo 1,2 proc. (iki 3,95 mln. t). Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu buvo supirkta 197,0 tūkst. t žalio pieno – 4,8 proc. mažiau nei prieš metus.
Europos Komisija (toliau – EK) prognozuoja, kad 2023 m. žalio pieno supirkimas ES valstybėse turėtų būti apie 0,2 proc. mažesnis nei 2022 m., tačiau pieno sudėties parametrai (riebumas ir baltymingumas) turėtų būti geresni.
Analizuojamą laikotarpį sviesto ir kitų pieno riebalų gaminių*** (toliau – sviesto) gamyba ESvalstybėse siekė 336,4 tūkst. t ir buvo 3,4 proc. didesnė nei 2022 m. sausio–vasario mėn. Vokietijoje ir Prancūzijoje (didžiausiose tarp ES valstybių sviesto gamybos šalyse) sviesto gamyba padidėjo, atitinkamai 9,5 proc. (iki 87,0 tūkst. t) ir 5,0 proc. (iki 74,0 tūkst. t). Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu buvo pagaminta 2,2 tūkst. t sviesto – 1,4 proc. mažiau nei 2022 m. sausio–vasario mėn. EK prognozuoja, kad 2023 m., palyginti su 2022 m., sviesto gamyba turėtų sumažėti apie 0,2 proc.
Šių metų sausio–vasario mėn., palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, ES valstybėse nugriebto pieno miltelių (toliau – LPM) gamyba padidėjo 4,3 proc. (iki 221,6 tūkst. t). Analizuojamu laikotarpiu Vokietijoje, didžiausioje tarp ES valstybių LPM gamybos šalyje, LPM gamyba padidėjo 23,6 proc. (iki 67,0 tūkst. t). EK prognozuoja, kad nors 2023 m. LPM paklausa tiek vidinėje ES rinkoje, tiek trečiųjų šalių rinkose turėtų atsigauti, tačiau būsimas didesnis LPM poreikis bus kompensuotas iš atsargų, o LPM gamyba turėtų sumažėti apie 0,2 proc.2023 m. sausio–vasario mėn. sūrių gamyba ES valstybėse siekė 1,50 mln. t ir buvo 0,9 proc.
* Kai kurių ES šalių duomenys yra konfidencialūs, todėl
neįtraukti į pateiktą informaciją.
** Be Liuksemburgo duomenų.
*** Pateikiama sviesto ekvivalentu, kurio riebalų kiekis
yra 82 proc. gaminio masės.
