Žemės ūkio naujienos: 2023-05-30

Kas gali pretenduoti į paramą?

Į paramą gali pretenduoti fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, ir (arba) rinkodara, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, kurie gali būti pareiškėjais, partneriais ir tarpininkais.

Į paramą gali pretenduoti ir privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, ir (arba) rinkodara, atitinkantys mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kurie gali būti pareiškėjais, partneriais ir tarpininkais.

Paraiškas gali teikti ir privatūs juridiniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio ir maisto produktų realizavimu (prekyba) ir atitinka MVĮ keliamus reikalavimus. Jie gali būti pareiškėjais, partneriais ir tarpininkais. Taip pat – viešieji juridiniai asmenys, veikiantys nustatyta tvarka ir atitinkantys MVĮ keliamus reikalavimus. Jie gali būti partneriais ir tarpininkais.

Projekto partneris – fizinis ir (ar) juridinis asmuo, dalyvaujantis įgyvendinant ir (ar) finansuojant projektą pagal prieš paraiškos pateikimą pareiškėjo ir jo partnerių pasirašytą jungtinės veiklos sutartį. Pareiškėjai ir partneriai projektą įgyvendina kartu kaip projekto grandinės dalyviai.

Koks paramos dydis ir intensyvumas?

Trumpoms tiekimo grandinėms numatoma parama yra diferencijuota, nustatyti trys paramos lygiai:

pagal 1 paramos schemą – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas skatinant tiesioginius pardavimus – iki 150 tūkst. Eur;

pagal 2 paramos schemą – pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties produkcijos realizavimą vietinėje teritorijoje – iki 250 000 Eur;

pagal 3 paramos schemą – žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklų vystymas – iki 1, 5 mln. Eur. Kuriant regioninio lygmens žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklą (regioninį logistikos centrą) patalpų nuomos pagrindu didžiausia paramos suma – iki 700 tūkst. Eur, o statant regioninį logistikos centrą – iki 1,5 mln. Eur.

Paramos intensyvumas

100 proc. paramos intensyvumas taikomas tinkamoms projekto einamosioms bendradarbiavimo ir einamosioms projekto įgyvendinimo išlaidoms, skatinamosios veiklos, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra, ir bendrosioms išlaidoms, o 60 proc. paramos intensyvumas taikomas tinkamoms projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms.

Kaip pateikti paraiškas?

Paramos paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti Administravimo taisyklių nustatyta tvarka: pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, arba teikiami naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).

Itin naudinga smulkesniems

Trumpų tiekimo grandinių plėtra skatina tiesioginius žemės ūkio ir maisto produktų pardavimus ne tik kaimo vietovėse, bet ir miestuose, taip sukuriant papildomą pridėtinę vertę žemės ūkio sektoriuje. Jos sumažina galimų tarpininkų tarp gamintojo ir galutinio vartotojo skaičių, taip pat produkcijos transportavimo ir pardavimo kaštus, žemės ūkio ir maisto produktus susieja su kilmės vieta.

Tai turi reikšmingą įtaką, užtikrinant labai smulkių, smulkių ir vidutinių ūkių pajamų augimą, gyvybingumą, aktyvesnę gamintojų integraciją į maisto tiekimo grandinę. Be to, ši priemonė prisideda prie aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos gerinimo tikslų, nes ja skatinamas vietinės produkcijos vartojimas, ypatingą dėmesį skiriant ekologiškai bei pagal maisto kokybės sistemas užaugintai produkcijai, dėl transportavimo kaštų optimizavimo mažinamas anglies pėdsakas.

2014-2020 m. veiklos sričiai „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ skirta apie 14,2 mln. Eur, o patvirtinta paramos suma – beveik 3,2 mln. Eur, patvirtintos 28 paraiškos.

Itin svarbu tai, kad pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas” veiklos sritis yra remiami tie pareiškėjai, kurie bendradarbiauja: kartu teikia paraišką ir kartu įgyvendina projektą. Tai ūkiams, ypač smulkesniems, labai naudingas procesas, nors į jį ūkininkai aktyviau įsitraukė ne iš karto, bet palaipsniui, kai pajuto apčiuopiamą priemonės teikiamą naudą.

Strateginiame plane parama teikiama pagal jau veikiančius KPP modelius

Trumpoms tiekimo grandinėms didelis vaidmuo skiriamas ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane (SP). Tikimasi, kad trumpų tiekimo grandinių plėtra bus dar aktyvesnė, juolab kad tai siejasi su viena Žaliojo kurso sudėtinių dalių – strategija „Nuo lauko iki stalo”.

SP 2023–2027 m. tam skirta 10 mln. Eur. Vidutinė paramos suma projektui bus diferencijuojama pagal projekto tikslus ir apimtis: pagal 1-ąjį paramos modelį – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas – 150 000 Eur; pagal 2-ąjį paramos modelį – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas, orientuotas į didesnės apimties produkcijos realizavimą vietinėje teritorijoje – 250 000 Eur; pagal 3-ąjį paramos modelį bus remiamas žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklo įkūrimas, tam skiriant iki 1 500 000 Eur.

Paramos intensyvumas – nuo 20 iki 60 proc. verslo plano įgyvendinimo išlaidoms, 100 proc. – bendrosioms projekto einamosioms bendradarbiavimo ir kitoms išlaidoms.

Paramos galės prašyti ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, ir (ar) perdirbimo veikla; juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, perdirbimo, rinkodaros, ir (ar) maisto produktų realizavimo veikla.

Išlieka svarbi sąlyga, kad parama bus skiriama projektams, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip du subjektai, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba, perdirbimu, rinkodara, maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-29

„NMA laikosi griežtos pozicijos dėl teisėto ir teisingo paramos paskirstymo“ – pažymi NMA direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Tomas Orlickas. – „Nustačius, kad sąlygos paramai gauti buvo dirbtinai sukurtos, NMA visais atvejais apie tokias paramos paraiškas informuoja teisėsaugos institucijas, todėl raginame paramos gavėjus atsakingai vykdyti projektus, nepažeidžiant teisės aktų“.

T. Orlickas pažymi, kad NMA nuolat ir nuosekliai stebi bei kontroliuoja paramos panaudojimą, taiko papildomas rizikos valdymo priemones, o nustačiusi galimus sukčiavimo ar neteisėto pasinaudojimo paramos lėšomis atvejus visada imasi teisinių priemonių tokioms veikoms užkardyti, esant poreikiui, kreipiasi į teisėsaugos institucijas.

Atkreiptinas dėmesys, kad paramos administravimas apima ne tik paramos lėšų skyrimą, bet ir projekto įgyvendinimą bei projekto kontrolę (jeigu tokia numatyta teisės aktuose). Todėl NMA gali identifikuoti galimai imituojamą projekto veiklą, fiktyvius sandorius – dėl paskolų, agrarinių paslaugų suteikimo ir pan., taip pat – apsimestinius žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo–pardavimo sandorius.

NMA rekomenduoja pareiškėjus ir paramos gavėjus atsakingai, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų įgyvendinti projektus, laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir paramos lėšas panaudoti tik numatytai veiklai vykdyti.

Šaltinis: nma.lt, 2023-05-29

Palyginti su 2022 m. sausio ─ balandžio mėn., pieno supirkimas sumažėjo 3,2 proc., arba 13,07 tūkst. t. Per 2023 m. balandžio mėn. buvo supirkta 100,12 tūkst. t pieno arba 0,4 proc. mažiau nei 2023 m. kovo mėn.

ŽŪDC PAIS duomenimis, 2023 m. balandžio mėn. supirkimo įmonių pieno gamintojams mokėta vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno kaina (su priedais ir nuoskaitomis) (toliau – faktinė bazinių rodiklių kaina), palyginus su 2022 m. balandžio mėn., sumažėjo 24,3 proc. ir sudarė 298,99 Eur/t. Faktinė bazinių rodiklių kaina 2023 m. balandžio mėnesį, palyginti su 2023 m. kovo mėn., padidėjo 1,2 proc.

ŽŪDC PAIS duomenimis, 2023 m. balandžio mėnesį vidutinė natūralaus (4,30 proc. riebumo ir 3,41 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su 2023 m. kovo mėn., sumažėjo 0,7 proc. ir siekė 379,24 Eur, o, palyginti su 2022 m. balandžio mėn., ji buvo 25,7 proc. mažesnė.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2023 m. balandžio mėnesį už natūralų pieną (4,32 proc. riebumo ir 3,52 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 419,51 Eur už t. Palyginus su 2023 m. kovo mėn., ši pieno kaina sumažėjo 0,03 proc. (2022 m. balandžio mėn. ji buvo 560,79 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2023 m. balandžio mėn., palyginti su 2023 m. kovo mėn., padidėjo 1,0 proc. ir buvo 321,89 Eur/t Eur už t (2022 m. balandžio mėn. – 424,76 Eur už t).

Šaltinis: vic.lt, 2023-05-29

Pagal naują tvarką pareiškėjas kviečiamas teikti paraiškas prieš apsidraudžiant pasėlius. Kadangi šiuo metu visi pareiškėjai jau yra apsidraudę, o sprendimai apie jiems skiriamą paramą turi būti priimti iki liepos 1 d., paraiškų priėmimas privalo baigtis birželio 16 d., pranešime žiniasklaidai nurodo ŽŪM. Sprendimus dėl valstybės pagalbos skyrimo savivaldybės priims iki birželio 30 d. Taisyklėse nustatyti galutiniai mokėjimo dokumentai turės būti pateikti iki rugsėjo 15 d., informuojama pranešime.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-05-25

Jeigu Seimas pritartų, ūkininkams, kurie yra pradėję projektavimą ir statybas, būtų taikomos anksčiau galiojusios Ūkininko ūkio įstatymo nuostatos. Parlamentarai nutarė ištaisyti teisinę problemą, nes šių metų kovo 16 d. Seimui priėmus Respublikos Prezidento vetuotą Ūkininko ūkio įstatymą jame neliko įstatymo taikymą reglamentuojančių nuostatų.

„Pri­ta­rė­me Pre­zi­den­to ve­to, ta­čiau po ve­ta­vi­mo iš­ny­ko tam tik­ros įsi­ga­lio­ji­mo tai­syk­lės, kaip an­tai, ką da­ry­ti žmo­nėms, ku­rie pra­dė­jo že­mė­tvarkinius pro­jek­tus, pla­nuo­ja ūki­nin­ko so­dy­bos sta­ty­bą, tu­ri sta­ty­bos lei­di­mą, bet ne­spė­jo šių planų įgy­ven­din­ti, o nuo lie­pos 1 die­nos tar­si brūkš­nys už­brė­žia­mas ir jie pa­baig­ti sa­vo pro­jek­ta­vi­mo ne­be­ga­li. Yra pro­ble­ma dėl tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo, nes žmo­nės tik­rai at­si­ras to­kio­je pa­dė­ty­je, kai lyg ir pra­dė­jo le­ga­liai ir tvar­kin­gai tvar­ky­tis do­ku­men­tus, bet dėl tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo pa­baig­ti ne­be­ga­lės“,- praėjusią savaitę iš Seimo tribūnos sakė A. Gedvilienė.

Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė pasidžiaugė, kad įstatymas yra taisomas, pastebėdama, kad žmonės nori konkretesnių at­sa­ky­mų. „Projekte rašoma, kad kai­mo plėt­ros že­mė­tvarkos pro­jek­tai ar­ba pa­reng­ti, ar­ba pra­dė­ti reng­ti. Tai ko­kia ta sta­di­ja „pra­dė­ti reng­ti“? No­rė­čiau iš­girs­ti kon­kre­čių at­sa­ky­mų, nes žmo­nės krei­pia­si į sa­vi­val­dy­bes, pa­vyz­džiui, no­rė­da­mi sa­vo že­mės ūkio pa­skir­ties že­mė­je, iki pu­sės hek­ta­ro pa­gal se­ną reg­la­men­ta­vi­mą, pra­dė­ti sta­ty­ti ūki­nin­ko so­dy­bą.

Tik­rai pri­ta­riu sku­bai, nes žmo­nės ne­ži­no, kaip pa­si­elg­ti su sa­vo jau pra­dė­tais reng­ti do­ku­men­tais, kuriems yra iš­lei­dę reikš­min­gą su­mą pi­ni­gų“,- sakė R. Tamašunienė. Pasak A. Gedvilienės, dėl to reikėtų dar diskutuoti. „Pa­gal da­bar­ti­nę for­mu­luo­tę, tai tar­si ap­im­tų vi­sus tuos, ku­rie net ir pra­de­da reng­ti, pa­tei­kia pra­šy­mus, pa­ro­do sa­vo va­lią. Bet ne­at­mes­čiau, kad ko­mi­te­te po dis­ku­si­jų ši­tą tvar­ką su­griež­tin­tu­me. Ko­mi­te­te yra įvai­rių nuo­mo­nių“,- sakė Seimo Aplinkos komiteto pirmininkė.

Įstatymo pataisas parengti paskatino ir Seimo kanceliarijai adresuoti gyventojų prašymai išaiškinti naujų Ūkininko ūkio įstatymo nuostatų taikymą. Nežinioje yra gyventojai, kurie yra pradėję rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ar jau juos yra parengę, tačiau dar negavę ūkininko sodybos pastatų statybą leidžiančių dokumentų. Ūkininko ūkio įstatymo pataisas kartu su A. Gedviliene teikia Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo nariai Aidas Gedvilas, Justinas Urbanavičius, Petras Gražulis, Ligita Girskienė, Romualdas Vaitkus, Kasparas Adomaitis.

ELTA primena, kad šių metų liepos 1 d. įsigalios Ūkininko ūkio įstatymo pataisos, kurios neleis „sofos“ ūkininkams lengvatinėmis sąlygomis statyti sodybas. Įstatyme nustatyta, kad gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio pastatais galės būti statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, o kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, galėtų būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.

Šaltinis: delfi.lt, Jadvyga Beliavska, 2023-05-29

Pasak asociacijos vadovo Aušrio Macijausko, Lietuvos ūkininkai, gaudami bene mažiausias išmokas ES, yra priversti vykdyti griežčiausius žaliojo kurso reikalavimus, nes Žemės ūkio ministerijos valdininkų pastangomis tokie reikalavimai buvo parengti. Kai kuriuos iš jų numatoma sušvelninti kitais metais. Grūdų augintojų asociacija siekia reikalavimus kiek galima, taisyti, paprastinti jau šiemet. Apie tai diskutuota susitikime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku bei viceministru Egidijumi Giedraičiu.

Pasak ministro, šių metų deklaravime yra nemažai naujovių, rašoma pranešime. „Kalbėdamasis su kitų šalių žemės ūkio ministrais išgirstu, kad esame labai panašioje situacijoje – visiems tai nauja, tad iššūkių turėjome ir mes. Buvo tokių siurprizų, kurie teorijoje atrodė gerai, pavyzdžiui, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų deklaravimas, bet paaiškėjo, kad tai, kas subraižyta specialistų, realiame gyvenime neveikia. Tad šioje situacijoje mes vienašališkai, nelaukdami Aplinkos ministerijos, priėmėme sprendimus“, – apie iššūkius įgyvendinant naujoves kalbėjo ministras K. Navickas.

Žemės ūkio viceministras E. Giedraitis sulaukė daug klausimų apie geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, žalinimo reikalavimus, daugiamečių pievų atkūrimą, kitas naujoves. Daugiausia neaiškumų ir klausimų buvo dėl kraštovaizdžio elementų deklaravimo. „Kilo pradžioje daug neaiškumų su deklaravimu, ypač su kraštovaizdžio elementais didelės problemos. Tiesiog mūsų Duomenų centras nespėja, sako, kad yra milijonas elementų, kuriuos reikia įkelti. Prašo pinigų, ieškome tų pinigų. Ieškosime galimybių palengvinti, paprastinti kraštovaizdžio elementų deklaravimo procesą.

Siekiame, kad pasėlių deklaravimas ūkininkams būtų kuo sklandesnis, – ne tik susitinkame su žemdirbiais ir jų organizacijomis, bet ir kas savaitę organizuojame nuotolines konsultacijas, kurių metu žemdirbiai gali užduoti ir gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus,“– aiškino žemės ūkio viceministras.

Deklaravimo sunkumai – iš pirmų lūpų

Apie šiemetį deklaravimą kalbėjo Kupiškio rajono ūkininkė Aistė Petrulienė, Alizavos seniūnijoje padedanti kitiems ūkininkams deklaruoti pasėlius ir gyvulius. Ji neslėpė, – šį pavasarį deklaravimas vyksta labai sunkiai, patvirtintų deklaracijų dar labai mažai. Ypač daug problemų kyla stambiems ir vidutiniams ūkiams. „Patvirtinta labai nedaug deklaravusiųjų, dažniausiai tai žmonės, turintys kelis hektarus, o stambesni, galima sakyti, tik įsibėgėja deklaruoti. Ankstesniais metais 200 – 100 ha pasėlių deklaracijas sutvarkydavome per kelias valandas, tai dabar jokių galimybių tai padaryti, tenka užtrukti 2 – 3 kartus ilgiau.

Kupiškio rajono ūkininkai sako, turintys krūmelių plotelių, akmenų krūvelių, esą tai kraštovaizdžio elementai. Bet tai per maži ploteliai, kad būtų galima užskaityti. Kur labiausiai stringa? Tai ten, kur ribojasi su valstybine žeme, ten sistema blokuoja, veikia „apkirpimo“ funkcija. Jei valstybinės žemės plotelis šiek tiek didesnis, tai sistema palieka tik valstybinę žemę. Užtrunka daug laiko su sodybvietėmis, nes nėra pažymėta. Su akmenų krūvomis ne visai protingai padaryta, jos dabar paliktos, kaip taškinis kraštovaizdžio elementas, tai čia kažką reikia keisti.

Dar stringa vandens apsaugos juostos, ypač kur yra įsiterpusi valstybinė žemė, neleidžia žymėti. Jei šiek tiek ne į tą zoną brėži, tai tikrai blokuoja. Su sodybvietėmės irgi problemos. Jei ūkininkas sako, kad greta griovio platesnę juostą palieka, sistema automatiškai karpo. Prie kraštovaizdžio elemento braižyti neleidžia, leidžia tik daugiamečių žolių juostą, leidžia gal 9 arus, ūkininkas neturi naudos. Daug problemų yra dėl daugiamečių pievų – ūkininkai ateina, klausiame, ar jas saugo, sako, kad saugo. Tai kokia iš jų nauda, – klausia. Mūsų Kupiškio rajone daug kas daugiametes pievas aria, kad net žemė dulka, nes nemato naudos“, – emocingai kalbėjo A.Petrulienė.

Siūlo pratęsti pasėlių deklaravimo terminą

Ji siūlė, kad už daugiametes pievas, jei jų norima daugiau turėti, ūkininkas turėtų gauti ne tik pagrindinę išmoką, reikėtų leisti šiek tiek pievų įsitraukti ir į negamybines veiklas. Esą, jei ūkininkas žinos, kad tai leidžiama, paliks daugiau daugiamečių pievų. Panašiai siūloma daryti ir su šlapynėmis, – leisti ir šlapynes įtraukti į negamybines veiklas, kad ūkininkas gautų kiek daugiau naudos nei dabar.

A. Petrulienė atkreipė valdininkų dėmesį, kad daugelį ūkininkų neramina elektroninis Trąšų naudojimo ir Augalų apsaugos žurnalų pildymas. Pasak jos, jei elektroninis trąšų žurnalas jau yra pildomas, yra taisyklėse apibrėžta, kaip deklaruoti, tai su Augalų apsaugos elektroninio žurnalo pildymu yra problemų: parašyta taip, reikalaujama dar kitaip. „Pirmas pasiūlymas ministerijos vadovams, – reikėtų pasėlių deklaravimo terminą, kuris numatytas iki birželio 20 dienos, pratęsti.

Žemės ūkio ministerija turėtų daryti nuotoliniu būdu mokymus, kaip pildyti tuos žurnalus, ypač Augalų apsaugos priemonių žurnalą“, – sakė ūkininkė A. Petrulienė, Kupiškio rajono Alizavos seniūnijoje padedanti deklaruoti pasėlius kitiems ūkininkams.

Pripažįsta kai kurias ministerijos klaidas

Grūdų augintojų asociacijos vadovas A. Macijauskas piktinosi, kad kraštovaizdžio elementams yra nustatytas 50 arų plotas, kodėl jis negali būti didesnis? Jo teigimu, – kuo didesnis kraštovaizdžio elementas, tuo didesnę naudą jis duos. Žemės ūkio viceministras E. Giedraitis pripažino kad yra padaryta klaida dėl kraštovaizdžio elementų ploto, ministro komandai reikia prisiimti atsakomybę bei taisyti, kad kitais metais vietoje 50 arų būtų hektaras. A. Macijauskas pabrėžia – klaidas reikia kuo greičiau taisyti ir kad visuomenei ministerija tai aiškiai pasakytų.

Apibendrindamas susirinkime išsakytas mintis, Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas sakė, kad išartos daugiametės pievos nėra didžiausia asociacijos narių problema, bet asociacijoje yra jaunų ūkininkų, kurie paveldėjo iš tėvų ūkius, kur anksčiau karvės buvo parduotos ir kurie turi tokių išartų pievų. „Manau, jeigu būtų galima sumokėti baudas, tada tą klausimą uždarome. Antras dalykas, kurio neįgyvendinsime – valstybinės žemės nuomos sutartys buvo klaida ir neįgyvendinamos, jei ūkininkas negali deklaruoti tos žemės, Nekalbu apie tuos atvejus, kad kai kurie žmonės paskutinę minutę deklaruodavo valstybinės žemės šimtą ar du šimtus hektarų, kaip savo dirbamą žemę. Gal niekas to nepatikrins ir gaus išmoką ir taip „pralįsdavo“.

Bet jei valstybinė žemė sudaro nedidelį procentą, tai maži ploteliai, palaukės, tai gal galima juos deklaruoti, neieškant dokumentų. Mes sklypus formuokime. Aplinkos ministerija, kuriai dabar priklauso Nacionalinė žemės tarnyba, žada per dvejus metus suformuoti sklypus ir juos nuomoti pagal ilgalaikes nuomos sutartis. Deja, minėta tarnyba ir anksčiau, gal prieš du dešimtmečius tai žadėjo ir nepadarė. Manau, kad ir dabar nepadarys. Nebent tam bus skirta pinigų, kokių dar nematėme ir pakeista vadovybė, ko manau, tikrai nebus, tad turi leisti ūkininkams tuos žemės plotelius deklaruoti“, – kalbėjo A. Macijauskas.

Siūlo atsisakyti ekologinių sistemų kompleksiškumo

Pasak asociacijos vadovo, grūdų augintojams svarbūs ir keliantys nerimą – numatomi dideli žaliojo pūdymo plotai, taip pat ekologinių sistemų kompleksiškumo reikalavimai. „Matome, kad žaliojo pūdymo 5 proc. negamybinių plotų nepasieksime. Reikėtų atšaukti kompleksiškumo reikalavimą. Dabar reikalaujama kelių ekologinių schemų, kraštovaizdžio elementų. Mums reikėtų, kad būtų leista ūkininkui daryti ir po vieną ekologinę sistemą.

Padarėme savo narių apklausą, paaiškėjo, kad 10 proc. ūkininkų net nesiruošia daryti ir deklaruoti ekologinių schemų, nes negali įvykdyti 5 proc. reikalavimo, negali palikti žalio pūdymo, nes iš rudens viskas apsėta. Manau, kad toks procentas ūkininkų gali būti ir per Lietuvą“, – sakė asociacijos vadovas. Anot A. Macijausko, ES reglamente numatyta galimybė, kad ūkininkas gali tame pačiame plote deklaruoti žalią pūdymą kitais metams. Tai reikia įtvirtinti ir taisyklėse Lietuvoje, aiškiai numatyti, kad ūkininkas žalią pūdymą gali deklaruoti kitais metais. Taip pat grūdų augintojai nepatenkinti, kad Lietuva savo ruožtu nustatė, kad ekologinė schema turi būti kompleksinė.

Reikės įgyvendinti bent tris veiklas, viena iš jų turės būti negamybiniai elementai. Tuo metu didžiosiose ES valstybėse kompleksiškumo reikalavimo nėra numatyta. O pas mus, norint taikyti ekologinę schemą, reikės ne mažiau nei 4 proc. ariamos žemės palikti negamybinėms reikmėms. Skaičiuojama, kad dėl to Lietuvos žemdirbiai neteks apie 7000 ha. „Esame vienintelė ES šalis, kuri įsivedė kompleksiškumą. Po to EK pasakė, kad 4 proc. nebūtina palikti, bet pas mus tai yra numatyta. Žemės ūkio ministerijos specialistai aiškina, kad taip negalima daryti dėl augalų kaitos. Taisyklės kitaip rašo, – nedraudžia deklaruoti kitaip, o Lietuvos ūkininkams nurodoma daryti augalų kaitą būtent taip, nes negalima atsėliuoti, reikia 4 augalų.

Tiesiog patologinis ministerijos valdininkų noras apsunkinti ūkininkų gyvenimą juos verčia aiškinti, pvz., kad Nacionalinė mokėjimo agentūra nesugebės kontroliuoti, ar ūkininkas sugebės užtikrinti, kad tame lauke bus ar ne atsėliuojama. Kaip nesugebės, ar jis nežino, jis nežino, kas tame lauke buvo pasėta? Daugiau žemės dalyvautų augalų kaitoje, ir bus naudingiau. Tik reikia tai pasakyti, kad bus šitaip“, – kalbėjo A. Macijauskas.

Dėl įsiterpusių sklypų bus lengviau

Komentuodamas Raseinių rajono ūkininko klausimą dėl įsiterpusių valstybės žemės sklypų, ministras K. Navickas sakė, kad jau pakeistos įstatymo nuostatos dėl įsiterpusių sklypų žemės kriterijų ir dar ketinama kai ką peržiūrėti. A. Macijauskas ragino ministeriją kuo greičiau apie tai informuoti ūkininkus, nes kai kur netrukus baigiasi sklypų nuomos sutartys.

Viceministras E. Giedraitis, kalbėdamas apie žaliąjį pūdymą, sakė, kad ūkininkai, deklaruojantys žaliąjį pūdymą turi užtikrinti, kad tame plote iki rugpjūčio pirmosios nebūtų vykdoma žemės ūkio gamyba. Reikalaujama, kad būtų pasėtas bent dviejų žemės ūkio augalų mišinys. Svarbu, kad tas žaliasis pūdymas sužaliuotų iki rugpjūčio pirmos, be to, ne anksčiau, kaip iki rugsėjo pradžios reikėtų nuimti, užarti. Pasak A. Macijausko, svarbiausia, kad žaliasis pūdymas būtų įrengtas, o kaip jį sutvarkyti, spręs ūkininkas.

Piktinasi, kad dėl ribojimų žemė praranda vertę

Susirinkę į Kauno rajone vykusį susitikimą su Žemės ūkio ministerijos vadovais, grūdų augintojai piktinosi, kad jų žemė praranda vertę dėl reikalavimų laikyti daugiametes pievas, taip pat dėl paukščių apsaugos. Anot viceministro, reikalaujama saugoti paukščius, o daugiamečių pievų plotus sistema automatiškai perkelia, jeigu išarsi, gali tekti atkurti. Paukščių apsaugai numatytus plotus braižė Valstybinė Saugomų teritorijų tarnyba, pavaldi Aplinkos ministerijai.

Pasak E. Giedraičio, jeigu dėl paukščių apsaugos yra užbrėžta, ūkininkas negali panaikinti tų pievų. Grūdų augintojų asociacijos vadovo teigimu, tokiu būdu pažeidžiamos Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus nuosavybės teisės. „Jei nori saugoti, tegu daro, kaip JAV, – valstybė nuperka tą žemę ir ką nori saugo. Ten privačioje žemėje nėra nacionalinių parkų, kitų saugomų teritorijų“, – aiškino A. Macijauskas.

Daugiamečių pievų tiek nebus, kiek įrašyta Strateginiame plane?

Ūkininkas Ignas iš Kaišiadorių rajono kalbėjo, kad valdininkai į Strateginį planą įrašė pernelyg didelį plotą daugiamečių pievų, tokio ploto rajone tikrai nebus. Ką ruošiasi daryti Žemės ūkio ministerija? Viceministro teigimu, Strateginiame plane įrašyta tiek, kiek buvo anksčiau deklaruota daugiamečių pievų. Esą Europos Komisija darė spaudimą dėl pievų plotų, dėl Strateginio plano, grasino, jog nebus skirta paramos. Iki šiol dar EK nesutinka dėl 12 tūkst. ha daugiamečių pievų, reikalauja, kad jos būtų laikomos bent 5 metus. Kol kas sankcijos negresia, dar duoti metai, tada skaičiuos, kiek deklaruota, kiek trūksta daugiamečių pievų.

Ūkininkai priminė, kad prie vandens telkinių, gausu paukščių, bet už jų daromą žalą kompensacijos stringa. E. Giedraitis paaiškino, kad Aplinkos ministerija parengė dokumento projektą „Dėl kompensavimo už laukinių paukščių padarytą žalą“, bet jo nepasirašo. Žodžiu, Grūdų augintojų asociacijos susitikime su žemės ūkio ministru K. Navicku bei viceministru E. Giedraičiu klausimų buvo daug, į kai kuriuos nespėta, ar nežinota, ką atsakyti. Pvz., kur dėti iš negamybinių plotų nušienautą žolę, jeigu ūkininkas neturi gyvulių.

Kitas susitikimas – dar nesibaigus deklaravimui

A.Macijauskas ministerijos vadovams priminė, – jeigu diskusijose Seime ar vyriausybėje prireiktų žemdirbių pagalbos, galima pakviesti ir grūdų augintojų atstovus. Asociacijos vadovas sakė, kad sekantį asociacijos narių susitikimą su Žemės ūkio ministerijos vadovais reikėtų surengti dar nesibaigus pasėlių deklaravimui, – birželio viduryje.

Tuomet būtų galima aptarti, kas pavyko padaryti, ar ministerija atsižvelgė į asociacijos siūlymus dėl pasėlių deklaravimo. Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyksta nuo balandžio 17- tos iki birželio 20 dienos. Neatmetama, kad šiemet, kilus problemų dėl pasėlių deklaravimo, terminas gali būti pratęstas.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-05-29