Žemės ūkio naujienos: 2023-05-31. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Sunkumų dėl karo Ukrainoje patiriantiems ūkiams ketinama ir toliau teikti lengvatines paskolas
Artimiausiu metu Žemės ūkio ministerija pateiks Europos Komisijai (EK) derinti lengvatinių paskolų ūkio subjektams priemonės schemą. Siekiama ir toliau teikti lengvatines paskolas apyvartiniam kapitalui finansuoti pagal skatinamąją finansinę priemonę ūkio subjektams, Rusijos agresijos prieš Ukrainą laikotarpiu susiduriantiems su likvidumo problemomis. Šios paskolos pirmiausia būtų teikiamos pienininkystės, paukštininkystės, kiaulininkystės ir (ar) sodininkystės sektoriui. Paskoloms teikti ketinama papildomai skirti 23 mln. eurų.
Nauja tai, kad iki rugpjūčio 15 d. lėšos bus skolinamos ne tik pienininkystės ir paukštininkystės sektoriuose veikiantiems ūkio subjektams, kaip buvo numatyta anksčiau, bet ir vykdantiems kiaulininkystės ir (ar) sodininkystės veiklą.
Šie pokyčiai priimti atsižvelgus į socialinių partnerių prašymus kiaulininkystės ir sodininkystės veiklas įtraukti į pirmąjį lėšų išskolinimo etapą, kuris truks iki rugpjūčio 15 d.
Nuo rugpjūčio 16 d. iki spalio 2 d. paskolos būtų teikiamos ūkio subjektams, kurių viena iš vykdomų veiklų yra paukštininkystė, kiaulininkystė, galvijininkystė, avininkystė, ožkininkystė, daržininkystė, sodininkystė, akvakultūra arba ekologinė augalininkystė, o nuo spalio 3 d. – visiems tinkamiems ūkio subjektams.
Paskolos ūkio subjektams, užsiimantiems kailinių žvėrelių auginimu, nebus teikiamos.
Lengvatinės paskolos teikiamos ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio ar akvakultūros produktų gamyba, jų perdirbimu ir realizavimu, taip pat ir kooperatinėms bendrovėms. Maksimali paskolos suma gali siekti iki 500 tūkst. eurų. Paskolos suteikiamos neįkeičiant turto.
Pakeitus paskolų schemą, paskolas numatoma teikti ne tik trumpalaikiam turtui įsigyti ir darbo užmokesčiui mokėti, bet ir biologiniam turtui įsigyti ir prisiimtiems įsipareigojimams finansų įstaigai vykdyti.
Ketinama patikslinti ir sąlygas dėl galimo suteikti paskolų kiekio. Jei paskolos gavėjui iki 2023 m. birželio 30 d. jau buvo suteikta paskola trumpalaikiam turtui ar darbo užmokesčiui mokėti, tai gali būti suteikiama dar viena paskola biologiniam turtui įsigyti arba anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. O jeigu tokia paskola suteikta nebuvo, tai galima gauti vieną paskolą trumpalaikiam ir (ar) biologiniam turtui įsigyti arba vieną paskolą anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti.
Paskolos ūkio subjektams galės būti teikiamos tik priemonės schemą suderinus su EK.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-30
Konsultacijos pasėlių deklaravimo klausimais – tiesioginė transliacija ketvirtadienį 8 val.
Žemės ūkio ministerija birželio 1 d. nuo 8 iki 10 val. rengia nuotolinę konsultaciją. Ūkininkus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, tiesioginių išmokų taisyklių klausimais konsultuos ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, VĮ Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Norėdami prisijungti per Microsoft Teams programą, aktyvuokite šią nuorodą: Click here to join the meeting
Siekiant kokybiško renginio, prisijungus prašome išjungti mikrofonus ir kameras, o norint pasisakyti reikės naudoti funkciją „pakelti ranką“.
Kilus bet kokiems su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galite kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt.
Nuotolinės ūkininkų ir savivaldybių specialistų konsultacijos vyksta kiekvieną ketvirtadienį.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-31
300 ha dirbantis ūkininkas: trūksta norinčių dirbti
Marijono Mikutavičiaus daina „Trys milijonai“ jau seniai nebeatspindi realybės – Lietuvos gyventojų kiek daugiau nei 2,8 mln. Šalyje mažėja ne tik gyventojų, bet ir norinčių dirbti, teigia šalies ūkininkai, darbymečiu susiduriantys su pagalbinių darbuotojų stoka. Be patikimų partnerių būtų išvis riesta, teigia jau 30 metų žemę su šeima dirbantis ūkininkas Viktoras Gedaminskis. Akmenės rajone ūkininkaujantys Gedaminskiai šiuo metu valdo 300 hektarų žemės.
Sėja grūdines kultūras – kviečius, miežius, žirnius, rapsus. Nukultas derlius parduodamas, nes jau gerą dešimtmetį ūkininkai yra pasukę iš pienininkystės ūkio į augalininkystę.
„Užsiimti pienininkyste Lietuvoje yra labai sunku, kaip ir gyvulininkyste – ūkininkai susiduria ne tik su griežtais reikalavimais, bet ir mažomis produkcijos supirkimo kainomis. Šiuo metu gyvulininkyste užsiimti gali ne bet kuris ūkis. Nors augalininkystėje irgi netrūksta iššūkių – esame labai priklausomi nuo gamtos, vis dėlto tai yra kur kas pelningesnė veikla“, – sako V. Gedaminskis.
Per 30 metų ūkininkavimo akmeniškis spėjo išbandyti ne tik galvijų auginimą ir pieno ūkį, bet ir ekologinį – apie 50 ha augino avižas, kviečius ir miežius. Tačiau visą derlių, be to, kad jis būdavo mažesnis, tekdavo realizuoti ne Lietuvoje, o Vokietijoje ir Olandijoje: „Lietuvoje ekologinių ūkių produkcija vis dar nėra vertinama, tad mums buvo daugiau vargo, nei naudos – iš mūsų ekologinio ūkio daugiau uždirbo tarpininkai, nei mes patys.“
Paklaustas, kas vis dėlto ūkininkaujant sunkiausia be išdaigas krečiančių meteorologinių sąlygų, ūkininkas neslepia – per menkas žmonių noras dirbti ir gyvenimas vien tik iš pašalpų.
„Dabar daug žmonių nori gyventi tik iš pašalpų, bet dirbti nenori. Valstybė juos išlepino. Kai kuriems žmonėms dabar kaip diena, taip šventė – o per šventes jie nedirba. Kai auginome galvijus 2008–2013 m., pasamdyti gerų, norinčių dirbti žmonių nebuvo problema. O pastaruosius penkerius metus sunku prisišaukti net į vienadienę talką rinkti akmenų. Žmonių nenoras dirbti atsiliepia ne tik žemės ūkiui – štai Akmenės rajone atsidarė nauja gamykla, ieško naujų darbuotojų, bet jų kaip nėra, taip nėra“, – dalijasi V. Gedaminskis.
Trūksta ūkininkams ir didesnio valdančiųjų palaikymo, kad žemės ūkis nebūtų žlugdomas vis naujais įstatymais ar nelogiškais reikalavimais.
„Paramos žemės ūkiui nereikia, nes kas dirba žemę, ji yra nereikalinga. Trūksta tik palaikymo, kad leistų dirbti, nes sveiki žmonės turi dirbti, o ne laukti valstybės išlaikymo. Tačiau susiduriame vis su naujais apribojimais. Štai nusprendė, kad pagal įstatymus 5 proc. žemės negalės būti dirbama, vadinasi, aš nupirkau žemę, moku už ją mokesčius ir negaliu jos dirbti? Nedirbami 5 ha iš 100 ha – tai yra labai didelis plotas, nesvarbu, kiek žemės turi“, – stebisi ūkininkas.
Be finansavimo nebūtų ir plėtros
Ūkininkus guodžia tik tai, kad norint plėsti žemės ūkį šiuo metu kur kas lengviau gauti finansavimą nei Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje.
„Kai pradėjome ūkininkauti apie 1992 m., šalies bankai į žemės ūkį net nežiūrėjo, nebuvo jokios kalbos apie finansavimą. Tik vėliau pradėjo megztis bankų ir ūkininkų bendradarbiavimas. Šiuo metu prireikus lėšų yra galimybė ne tik pasitarti dėl reikalingo kredito, bet ir prireikus pakoreguoti mokėjimų grafikus. Svarbiausia turėti viziją ir norą dirbti“, – teigia V. Gedaminskis.
Akmeniškis per visą ūkininkavimo laikotarpį išbandė ne vieną banką, šiuo metu yra Medicinos banko klientas, refinansavęs anksčiau turėtą kreditą.
„Kiekviena investicija yra su tikslu – įsigyti žemės arba technikos. Žemės ūkyje investuojama ne vieneriems ar dvejiems metams – jei perki naują traktorių, tai tikiesi, kad su juo dirbsi bent 10 metų ar iki gyvenimo pabaigos. Įsigijus žemės taip pat negalvoji apie jos pardavimą – perki tam, kad galėtum dirbti, pragyventi su šeima ir kažką palikti po savęs vaikams. Jei ne kreditai, tokia ūkio plėtra būtų buvusi sunkiai įmanoma“, – sako pašnekovas.
Medicinos banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos teigimu, galimybė refinansuoti turimus kreditus yra gana paklausi paslauga tarp ūkininkų.
„Suprantame, kad ūkininkai susiduria su įvairiais iššūkiais savo veikloje – žemės ūkio pelningumas priklauso tiek nuo gamtos sąlygų, tiek nuo produkcijos supirkimo kainų, tad galimybė pasirinkti geresnes finansavimo sąlygas iš esmės padeda suvaldyti galimas pelningumo rizikas. Juo labiau, kad esame linkę įsiklausyti į ūkininkų poreikius ir lanksčiai priimti abiem pusėms tinkamas kreditavimo sąlygas“, – sako J. Ivaška.
Norėtų didinti ūkį
Ūkininko keliu pasuko ir vienas iš Gedaminskių sūnų, ūkininkaujantis kartu su tėvais. Nors ūkis ir nemenkas, tolesnės galimybės jį plėsti yra ribotos – aplinkui nebėra laisvos žemės.
„Šiuo metu 300 ha ūkis Lietuvoje laikomas smulkiu, juo labiau, kad skiriasi ir turimos žemės derlingumas – iš mano dirbamos žemės apie 70 ha yra prastesnė. Jei turėtume bent 500 ha, būtų geriau. Tarkime, jei dabar išdega ar užmirksta koks 50 ha pasėlių iš turimų 300 ha, toks nuostolis itin atsiliepia bendram rezultatui, o 500 ha ūkyje to beveik nepajustum“, – teigia V. Gedaminskis.
Dirbama žemė taip pat nepigi – jei anksčiau 1 ha kainavo 6 tūkst. litų, dabar už tiek prašoma 6 tūkst. eurų.
„Praktiškai tik dėl vaikų ir stengiamės. Jau seniai apgalvojome šį klausimą – jei nebūtų kam ūkio palikti, neverta ir dirbti. Dabar kaimuose vis mažiau jaunimo lieka – išvažiuoja mokytis ir nebegrįžta, arba grįžta po darbo užsienyje susigadinę sveikatą ir papildo valstybės išlaikytinių gretas. Vis dėlto yra noras stengtis, nepaleisti lengvai to, ką per šitiek metų sukūrėme“, – atsisveikindamas sako Akmenės r. ūkininkas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-05-29
Navickas: dėl paramos pieno gamintojams kol kas aiškumo nėra
Žemės ūkio ministrui gegužės pradžioje žadėjus, kad Europos Komisija (EK) netrukus turėtų skirti paramą krizę išgyvenantiems Lietuvos pieno ūkininkams, dabar Kęstutis Navickas sako, kad sprendimo kol kas nėra. Ministras tikėjosi, kad eurokomisaras Januszas Wojciechowskis sprendimą paskelbs antradienį vykstančiame Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje, tačiau to neįvyko.
Jis žada organizuoti dar vieną susitikimą su eurokomisaru ir Latvijos žemės ūkio ministru.
„Neišgirdome šiandien nei mes, nei latviai iš komisaro jokio konkretaus pasiūlymo, priminėm komisarui, kad tokiais tempais krizė nėra sprendžiama, belieka tik vėl prašyti trišalio susitikimo – mano, Latvijos ministro ir komisaro, kad būtų paaiškintos aplinkybės“, – BNS telefonu iš Briuselio antradienio vakarą sakė K. Navickas.
„Lūkesčiai buvo sukelti, kad per tarybą bus pasakyta, bet konkretumo neišgirdo ir kitos šalys, ypač tos, kurios nukentėjo nuo sausrų, pietų šalys“, – pridūrė jis.
Ministras teigė, jog taryboje komisaras įvardijo, kad situaciją Lietuvos ir Latvijos pieno sektoriuose žino, tačiau viskas, anot jo, tuo ir pasibaigė.
„Tai, kad Komisija pripažįsta ir viešai įvardina krizę, mes tos vilties neprarandame. Aplinkybės, kurios buvo, nepasikeitė, tik mums dėl nesuprantamų priežasčių jokio konkretaus sprendimo Komisija mums valstybėms narėms nepateikė“, – sakė K. Navickas.
Gegužės pradžioje ministras sakė, kad Lietuva gali tikėtis iki 18,6 mln. eurų paramos.
Balandžio 27 dieną dėl itin kritusių pieno kainų nukentėję Lietuvos ūkininkai lankėsi Briuselyje ir ten susitiko su už žemės ūkį atsakingu EK nariu. Susitikimo metu J. Wojciechowskis ūkininkams pažadėjo pasistengti surasti lėšų ir juos paremti.
Kovo pradžioje į K. Navicko prašymą padėti ūkininkams J. Wojciechowskis atsakė, kad pieno supirkimo kainos augo dvejus metus, jos ES, taip pat ir Lietuvoje buvo pakilusios iki rekordinio lygio, o dabartiniai pokyčiai nėra „rimtas rinkos disbalansas“.
Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams EK prašė skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis. K. Navickas anksčiau teigė, kad pagalba Lietuvai galėtų būti numatyta kitame EK pakete.
Siekiant stabilizuoti krizinę situaciją sektoriuje, Žemės ūkio ministerija gamintojams iš valstybės biudžeto skyrė 8 mln. eurų paramos už laikomas karves, tuo metu ūkininkai prašo bent 40 mln. eurų.
Seimo komitetas tęsia svarstymus dėl ūkininkų sodybų statybų
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį tęs svarstymus dėl ūkininkų sodybų statybų – norima, kad neseniai nustatyti sugriežtinimai nebūtų taikomi jau pradėtoms statyboms. Ūkininko ūkio įstatymo pataisomis siekiama šiek tiek palengvinti statybas ūkininkams, kurie statybas buvo pradėję iki Seimo kovo viduryje nustatytos naujos sugriežtintos tvarkos.
Siūloma leisti darbų imtis pagal anksčiau galiojusią tvarką, kai tokių sodybų statybai jau buvo pradėti ar baigti rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektai arba statybą leidžiantys dokumentai išduoti ar jiems gauti pateikti prašymai.
Be to, tęsti statybas pagal seną tvarką būtų galima, jeigu jau pradėti statyti pastatai. Seimo inicijuota ir prezidento Gitano Nausėdos pakoreguota nauja ūkininkų sodybų statybų tvarka įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Griežtesni reikalavimai nustatyti siekiant užkirsti kelią gyvenamųjų pastatų statybai tais atvejais, kai asmenys iš tikrųjų nesiverčia ūkininko veikla.
Seimas leido gyvenamąjį namą su priklausiniais statyti ūkininkams, bent trejus metus deklaravusiems pajamas iš žemės ūkio veiklos, bet to nereikės kitos paskirties ūkinių pastatų statybai. Namas su pagalbiniais pastatais galės būti statomas tik 2 ha ir didesniame sklype, o kitos paskirties pastatai – nuo 0,5 ha.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-05-31
Informaciniame portale – visos NMA paslaugos vienoje vietoje
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama, kad klientams būtų patogu naudotis elektroninėmis paslaugomis, atnaujino NMA informacinį portalą, kuriame klientai nuo šiol galės rasti visą reikiamą informaciją vienoje vietoje. Klientų patogumui, NMA įgyvendino dar vieną priemonę – atnaujino informacinio portalo pradinį langą, kuriame klientai jau gali lengviau ir greičiau rasti visą reikiamą informaciją apie visas NMA teikiamas bei susijusias el. paslaugas.
Lankytojai gali pasirinkti dominančią paslaugą ir peržiūrėti išmokas, pateikti dokumentus, apsilankyti „NMA agro“ svetainėje, stebėti laukus ir sužinoti daugiau apie automatinę laukų nuolatinio stebėjimo sistemą, patekti į Projektų vykdytojų pirkimo sistemą, peržiūrėti atvirus duomenis, patogiau sekti mus socialiniuose tinkluose, rasti aktualiausią informaciją dažniausia užduodamų klausimų skiltyje, stebėti kalendoriuje informaciją apie būtinus atlikti ūkio darbus, pranešti apie galimą pažeidimą per „Pasitikėjimo liniją“ ir kt.
