Žemės ūkio naujienos: 2023-06-02. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Nuo birželio 1 d. pieno gamintojus pasieks 6 mln. Eur nacionalinė pagalba
Nuo birželio 1 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradeda mokėti nacionalinės pagalbos išmokas pieno gamintojams. Didžioji dalis išmokų bus pervesta jau pirmą išmokų mokėjimo dieną – daugiau kaip 6 mln. Eur paramos pasieks beveik 9 tūkst. paramos gavėjų. Iš viso bus išmokėta daugiau kaip 7,88 mln. Eur paramos 10,4 tūkst. pieno gamintojų. Bendra pagalbos suma vienam pieno gamintojui per einamuosius ir dvejus ankstesnius finansinius metus negali viršyti 25 tūkst. Eur.
NMA beveik visiems pareiškėjams paramą išmokės iki birželio 5 d., o išimtinais atvejais, t. y. kai pareiškėjai nėra pateikę savo banko duomenų, iki liepos 7 d., kaip numatyta teisės aktuose.
Primename, kad pagalba, vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintomis Nacionalinės pagalbos pieno gamintojams teikimo taisyklėmis, teikiama pieno gamintojams:
-kurie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre užregistruoti kaip valdos valdytojai arba partneriai ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 31 d.;
-jei vidutinė 2023 m. vasario–kovo mėnesių natūralaus žalio pieno supirkimo kaina buvo ne didesnė kaip 35 ct už kilogramą;
-kurių vardu Ūkinių gyvūnų registre 2023 m. kovo 1 d. buvo registruotų pieninių karvių;
-kurie ir kurių sutuoktiniai nėra ir nebuvo patvirtinti paramos gavėjai pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš priekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“;
-kurie pateikė paraiškas nacionalinei pagalbai gauti.
Pagalba pieno gamintojams mokama už Ūkinių gyvūnų registre 2023 m. kovo 1 d. registruotas pienines karves.
Šaltinis: nma.lt, 2023-06-01
Šiaudas skęstantiems pieno gamintojams
Po ilgų derybų ir įtikinėjimų, regis, už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingą eurokomisarą Janušą Voicekovskį pavyko įtikinti, kad mūsų pieno gamintojai patyrė rimtų nuostolių ir jiems ES parama gyvybiškai reikalinga. Nors dėl paramos į Briuselį ne kartą vyko ir mūsų pienininkų atstovai, jie šiandieną pripažįsta, kad parama būtų tik simbolinė pergalė. Ūkininkai pabrėžia, kad parama padeda tik iš dalies kompensuoti patirtus nuostolius. Dėl to visų dėmesys krypsta į vadinamąjį pieno įstatymą, kuris, regis, tolsta nuo pieno gamintojų iškeltų siūlymų.
Priminė pažadus
Praėjusią savaitę Briuselyje taikiame žemdirbių atstovų proteste dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus sako, kad be kitų svarbių klausimų su ES komisaru J.Voicekovskiu teko bendrauti ir dėl paramos mūsų pieno gamintojams. ŽŪR pirmininkas jam priminė apie Lietuvoje besitęsiančią pieno krizę, kalbėta, kad mūsų pieno gamintojams reikalinga ne tik nacionalinė, bet ir ES parama. Jau nuo šių metų pradžios ŽŪR ne kartą vyko į Briuselį kalbėti apie pagalbą dėl pieno krizės nukentėjusiems ūkininkams. Atrodo, nuo pažadų pamažu pereinama prie konkrečių darbų. Iš ES komisaro pavyko sužinoti, kad Lietuvos pieno gamintojams planuojama skirti paramą iš ES krizių valdymo rezervinio fondo. Koks bus paramos paketo dydis – kol kas nėra skelbiama. Bendras šio fondo krepšelis – apie 250 mln. eurų, o dėl šių lėšų panaudojimo kreipėsi 22 ES narės.
„Reikia suprasti, kad paramos prašome ne mes vieni. Į ES kreipėsi Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos, Čekijos, Rumunijos, Bulgarijos ūkininkai. Jie prašo 100 mln. eurų dėl grūdų kainų kritimo, kai į Europą ėmė plūsti ukrainietiški grūdai. Savo ruožtu pietiečiai derasi dėl sausros, šiauriečiai – dėl šalnų, o Lietuvos ir Latvijos ūkininkai – pieno kainų kompensavimo. Čia visi ir turime rasti bendrus prioritetus, tačiau Lietuvos ir Latvijos atstovams drauge įrodinėjant pieno sektoriaus svarbą, gavome pažadą, kad parama pienininkams turėtų būti skiriama“, – tvirtina ŽŪR pirmininkas.
Susiduria su panašiomis problemomis
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai VL rašė, kad Europos Komisija (EK) nuolat seka padėtį pieno sektoriuje, stebi įvairius statistinius duomenis ir pagal tai sprendžia, ar yra būtinybė skirti papildomą ES paramą ir kokiomis sąlygomis. EK dar nėra priėmusi sprendimo dėl papildomos paramos iš ES biudžeto, bet ŽŪM aktyviai dirba šiuo klausimu. Šios paramos prašome kartu su Latvija, kur pieno gamintojai taip pat susiduria su panašiomis problemomis. Teikiame visus reikalingus statistinius duomenis, pažymėdami, kad papildoma parama iš tiesų yra labai reikalinga. Su EK įvyko ne vienas susitikimas tiek tiesiogiai, tiek nuotoliniu būdu, tad tikimasi, kad artimiausiu metu būsime informuoti apie priimtą sprendimą.
Nori spręsti problemą, o ne pasekmes
Į Briuselį dėl paramos pienininkams anksčiau vyko kalbėtis ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė. Ji taip pat įsitikinusi, kad parama žemdirbiams reikalinga, ypač dabar, kai visiems prasideda darbymetis – šienapjūtė, tačiau pašnekovė paramą vadina tik trumpalaikiu sprendimu. Be to, ji įsitikinusi, kad net jei ES parama pasieks krašto ūkininkus, jos neturėtų gauti stambieji žemės ūkio koncernai, tokie kaip „Auga group“ ar su „Agrokoncernu“ susijusios stambios bendrovės. Ūkininkės manymu, jie ir taip gauna pakankamai gerą kainą už pieną, todėl papildoma parama jiems nėra gyvybiškai reikalinga. „Į paramą turėtų pretenduoti visi, išskyrus didžiuosius koncernus“, – tikino R.Vilimienė. Jos teigimu, kai kurios žemės ūkio bendrovės kalba apie tai, kad jos stabdys investicijas į plėtrą, o smulkieji pieno gamintojai jau rimtai šneka apie bankrotą. „Iš viešų žemės ūkio bendrovių pasisakymų suprantame, kad jie turi pinigų išgyvenimui, tik nebegali investuoti į plėtrą. Kol vieni visai nebeišgyvena, kitiems kyla sunkumų dėl plėtros“, – pastebi ji.
Ant apsisprendimo slenksčio
Kretingos krašto pieno ūkio šeimininkas Vytautas Buivydas, išgynęs savo gyvulius į laukus, sako stovintis ant apsisprendimo slenksčio. Nors ūkyje nemažai telyčaičių prieauglio, ūkininkas nešykštėjo investicijų į gerą gyvulių genetiką, vis dėlto jis planuoja atsisakyti dalies galvijų, nes ūkis tiesiog negali išgyventi. Pasak ūkininko, bazinė pieno kaina tesiekia 23–25 ct. Galima kelis mėnesius dirbti gaunant mažiau, nei siekia savikaina, tačiau pieno krizei užsitęsus, tenka imtis sunkių, tačiau būtinų sprendimų.
„Pažiūrėkite į pieno kainas prekybos centruose. Nuo naujųjų metų pieno ir pieno produktų kainos tik kilo, bet mes nepajautėme nė menkiausio pagerėjimo. Parama yra paskutinis šiaudas, kurio mes galime griebtis. Jau seniai dirbame į minusą, skriaudžiame ir savo gyvulius, negalime parūpinti jiems kokybiškesnio pašaro. Be to, jei vasarą užeis sausra – pieno ūkis galutinai žlugs, nes mes tiesiog neturėsime kuo šerti gyvulių. Ir pats galvoju drastiškai mažinti savo gyvulių bandą. Nors į jos genetiką nemažai investavau, nebegalėsiu jų išlaikyti, teks parduoti“, – neslėpdamas apmaudo kalba vidutinio pieno ūkio šeimininkas V.Buivydas.
Problemos neišspręs
Savo ruožtu R.Vilimienė akcentuoja, kad ES parama yra tik simbolinė, ūkininkai iki šiol laukia principinių sprendimų dėl pieno supirkimo kainos. Kol kas daug optimizmo neteikia ir svarstomas vadinamasis pieno įstatymas. „Nesvarbu, tai bus 18 mln. eurų ar 30 mln. Tai tik iš dalies padės palengvins mūsų bėdas, bet problemos neišspręs. Mes jau seniai sakėme ir dar kartą pakartosiu – mes norime, kad būtų peržiūrėta pieno kainos grandinė. Dabar yra tokia situacija, kad pieno supirkimo kaina visiškai nekyla, o kai kuriuose regionuose dar ir krenta. Problema visiškai nesprendžiama, nes toliau išlieka nesąžiningas kainos paskirstymas grandinėje. Mes labiau džiaugtumėmės problemos sprendimu nei gauta parama“, – atvirai sako R.Vilimienė.
Pieno įstatymui – kritika
Praėjusią savaitę Seimui pateiktas pieno įstatymas, ŽŪM parengta iniciatyva stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias, aiškiau apibrėžti jo kainodarą ir skatinti kooperaciją. Šiuo įstatymu panaikinamos vadinamosios pieno kainos pagal pieno grupes, esą tai labai iškreipė rinką ir buvo nepalankiai vertinama, ypač pačių smulkiausių gamintojų. Projektu siūloma uždrausti savavališkai keisti pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, prieš tai nepranešus kitai sutarties šaliai, mažinti pieno pirkimo kainą dažniau nei du kartus paeiliui parduodamo pieno tiekimo laikotarpiu, taip pat – neleisti mokėti priemokų ar priedų, kurių suma viršija 20 proc. pieno pirkimo kainos. Kartu siūloma įtvirtinti, kad įsigyjant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kai pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę, jo kaina būtų ne mažesnė už kainą, kai žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio specializuoto pieno šaldytuvo. Taip pat pirkėjas iš Lietuvoje registruoto pardavėjo negalėtų pirkti pieno, kurio sudėtis ir kokybė nebuvo įvertinta valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje. Projektą palaikė 102 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, 4 – susilaikė.
V.Buivydas: „Nuo naujų metų pieno ir pieno produktų kainos tik kilo, bet mes nepajautėme nė menkiausio pagerėjimo. Parama yra paskutinis šiaudas, kurio mes galime griebtis.“
Tačiau R.Vilimienė įsitikinusi, kad šis įstatymo projektas – tik akių dūmimas. Ji taip pat tikina, kad į jos atstovaujamos asociacijos siūlymus visiškai nebuvo atsižvelgta. „Toks įstatymas, kuris yra siūlomas šiandieną, mums netinka. Jis neapgins nei smulkaus, nei vidutinio pieno gamintojo. Grupės nuimtos tik dėl formalumo, tai padaryta tik tam, kad parodytų, jog jie kažką dirba“, – negailėjo kritikos vidutinių pieno ūkių atstovė.
Parama – ne esminė
Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius. Pašnekovas sako, kad dabar rengiamas pieno įstatymo projektas laukiamų pokyčių neatneš, jį piktina ir tai, kad ŽŪM neatsižvelgė nei į jų, nei į kitų asociacijų siūlymus. „Tai tik formalus įstatymo projektas, kuris nelabai duos naudos. Pieno perdirbėjai vėl ras būdų, kaip sugrupuoti pieno gamintojus, nesitikim, kad pieno kaina visiems bus vienoda“, – neabejoja E.Bičius.
Pasak jo, net jei EK suteiks paramą Lietuvos ir Latvijos pieno gamintojams – tai iš esmės situacijos nepakeis. Jo manymu, parama turi būti tokia, kad spręstų sektoriuje iškilusias problemas, o 80 eurų už vieną piendavę situacijos nė kiek nepalengvina. Tai padeda tik gauti apyvartinių lėšų einamiesiems darbams. „Tų, kurie jau apsisprendė nebeauginti karvių, nebešienauti pievų, nuomonės parama nepakeis. Juk savaime suprantama, kad pieno gamyba atsigauna tik tada, kai kyla pieno kaina“, – tikino LPGA vadovas.
Kreipėsi per 10 tūkst. ūkininkų
Dar balandį Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą „Dėl nacionalinės pagalbos pieno gamintojams teikimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo numatyta, kaip bus paskirstyti 8 mln. eurų paramos. Pasiteiravus, kiek pareiškėjų kreipėsi dėl šios paramos, ministerijos specialistai VL rašė, kad dėl paramos iš nacionalinio biudžeto kreipėsi daugiau kaip 10 tūkst. pieno gamintojų, t. y. 99,8 proc. nuo potencialiai tinkamų paramai gauti pieno gamintojų. Ją planuojama išmokėti birželio mėnesio pradžioje.
ŽŪM, įvertinusi visas pateiktas paraiškas, nustatė nacionalinės pagalbos dydį pieno gamintojams – už pieninę karvę bus mokami 82 eurai. Pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams pagalbos dydis yra padidintas 10 proc. – jis yra 90,2 euro už karvę. Pinigus į pareiškėjų sąskaitas perves Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Jungtinės Tautos nerimauja dėl Ukrainos grūdų eksporto sulėtėjimo
Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus biuras ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl sulėtėjusio Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą. Svarbus susitarimas, pagal kurį, nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą, ukrainietiški grūdai gali patekti į pasaulinę rinką ir kurį 2022-ųjų liepą pasirašė Rusija, Ukraina, Turkija ir Jungtinės Tautos, gegužę vėl buvo pratęstas, tačiau tik dviem mėnesiams – iki liepos 17 dienos.
Maskva reikalauja garantijų dėl kito susitarimo, susijusio su jos pačios eksportu, ypač trąšų komponentų. „Esame susirūpinę dėl nuolatinio Juodosios jūros iniciatyvos įgyvendinimo lėtėjimo, ypač balandžio ir gegužės mėnesiais“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso atstovas spaudai Stephane`as Dujarricas.
„Gegužę iš Ukrainos uostų išplaukė 33 laivai, perpus mažiau nei balandį. Tik trys iš jų išplaukė iš Pietinio uosto Južnės mieste, vieno iš trijų Ukrainos uostų, kuriems taikoma iniciatyva“, – sakė jis.
Eksporto sulėtėjimą S. Dujarricas susiejo su Rusijos reikalavimais, kad, nepaisant griežtų Maskvai dėl karo įvestų sankcijų, būtų atlaisvintas jos trąšų komponentų eksportas. Jo teigimu, Rusija „informavo apie savo sprendimą apriboti registraciją į Južnės Pietinį uostą tol, kol nebus eksportuojamas amoniakas“.
Maskva visų pirma ragina atnaujinti amoniako – esminio mineralinių trąšų cheminio komponento – vamzdyno iš Toljačio Rusijoje į Odesą Ukrainoje eksploatavimą.
S. Dujarricas taip pat pridūrė, kad sulėtėjimą iš dalies nulėmė sumažėjęs grūdus gabenančių laivų patikrinimų skaičius. Anot jo, kasdien vidutiniškai patikrinami tik trys laivai.
„Tai rimta situacija. Turime judėti į priekį, – sakė jis. – Pasaulyje daugėja bado židinių, o maisto infliacijos ir rinkos nepastovumo šmėkla tyko visose šalyse.“
Šaltinis: lrt.lt, 2023-06-02
Seime skinasi kelią laikini palengvinimai ūkininko sodybų statytojams
Šalies gyventojams, jau pradėjusiems arba iki šių metų liepos pradėsiantiems ūkininko sodybų statybas pagal ankstesnius liberalesnius reikalavimus, siūloma leisti ir toliau vadovautis sena tvarka. Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokiai parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narių inicijuotai Ūkininko ūkio įstatymo pataisai. Už balsavo 94 Seimo nariai, prieš nebuvo, o penki susilaikė. Galutinis balsavimas vyks kitą savaitę.
Pakeitimais siekiama palengvinti statybas ūkininkams, kurie darbus buvo pradėję iki Seimo kovo viduryje patvirtintos naujos sugriežtintos tvarkos.
Siūloma leisti darbų imtis pagal anksčiau galiojusią tvarką, kai tokių sodybų statybai jau buvo pradėti ar baigti rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektai arba statybą leidžiantys dokumentai išduoti ar pateikti prašymai.
Be to, tęsti statybas pagal seną tvarką būtų galima, jeigu jau pradėti statyti pastatai.
Pagal dar mėnesį galiosiančią tvarką ūkininko sodybos statybų gali imtis bet kuris žmogus, kurio ne mažesnis kaip 50 arų ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Vėliau įsigalios sugriežtinimai, dėl kurių Seimas apsisprendė kovą.
Nuo liepos 1-osios įsigalios Seimo inicijuota ir prezidento Gitano Nausėdos pakoreguota nauja ir griežtesnė ūkininkų sodybų statybų tvarka, nustatyta siekiant užkirsti kelią gyvenamųjų pastatų statybai tais atvejais, kai asmenys iš tikrųjų nesiverčia ūkininko veikla.
Seimas leido gyvenamąjį namą su priklausiniais statytis ūkininkams, bent trejus metus deklaravusiems, ko iki šiol nebuvo, pajamas iš žemės ūkio veiklos. Šis reikalavimas negalios kitos paskirties ūkinių pastatų statybai. Namas su pagalbiniais pastatais galės būti statomas gerokai didesniame sklype, nei leidžiama dabar – tik 2 ha ir didesniame sklype, o kitos paskirties pastatai – nuo 0,5 ha.
Lietuvoje šių metų gegužės antroje pusėje grūdų ir rapsų supirkimo kainos sumažėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2023 m. 20 savaitę (05 15–21) kviečius supirko vidutiniškai po 238,22EUR/t. Palyginti su kaina, buvusia prieš savaitę (19 savaitę (05 08–14), ji sumažėjo 14,63 proc. bei buvo 28,43 proc. mažesnė negu prieš metus (2022 m. 20 savaitę (05 16–22). Analizuojamu laikotarpiu pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 198,04 EUR/t – 13,23 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir 38,71 proc. pigiau negu prieš metus.
Rapsai buvo superkami vidutiniškai po 405,87 EUR/t – 2,85 proc. ir 48,52 proc. atitinkamai mažesne kaina palyginti su prieš savaitę ir prieš metus buvusiomis kainomis.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 9 (423) / 2023 m.
Gyventojai informuojami dėl žemės laikino naudojimo pokyčių
Iki šių metų liepos 15 d. visi piliečiai, turintys leidimus laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti kaimiškosiose vietovėse, iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) gaus registruotus laiškus-pranešimus dėl žemės laikino naudojimo tvarkos pokyčių. Laikinai naudojantiems žemę kaimiškosiose teritorijose bus pranešta, kad:
-nuo 2024 m. gruodžio 31 d. jie nebegalės naudotis suteiktais valstybinės žemės plotais;
-išduoti leidimai po šios datos nebus pratęsiami;
-iki pranešime nurodytos datos gali būti teikiamas prašymas išnuomoti naudojamus žemės plotus.
Asmenys, šiuo metu laikinai naudojantys valstybinės žemės plotus (didesnius nei 10 arų), turės galimybę juos išsinuomoti (sudaryti nuomos sutartį), kai žemės sklypas asmenų (nuomininkų) lėšomis bus suprojektuotas NŽT organizuotame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginamame žemės sklypo plane (toliau – Projektas), paženklintas vietovėje (atlikti kadastriniai matavimai) ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
NŽT organizuojamų Projektų grafikas jau yra skelbiamas NŽT teritorinių skyrių skelbimų lentose ir NŽT interneto svetainėje ( nzt.lt).
Pasirinkus dominantį NŽT teritorinį skyrių (kurio aptarnavimo teritorijoje yra suteiktas laikinai naudotis valstybinės žemės plotas), atsiverčia detalus (pagal kadastro vietoves ir metų ketvirčius) Projektų rengimo grafikas.
Kviečiame susipažinti su šia informacija, aktyviai NŽT teikti nustatytos formos prašymus dėl nuomos sutarčių sudarymo ir dalyvauti Projektuose.
Suprasdama didelį žemdirbių užimtumą ir dažnai didelį aktualios informacijos srautą, NŽT visus asmenis, laikinai naudojančius valstybinę žemę kaimiškosiose teritorijose, tačiau nepateikusius prašymų išnuomoti šiuos žemės sklypus, ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki teritorijų Projektams rengti patvirtinimo, papildomai asmeniškai (registruotais laiškais) informuos apie planuojamą patvirtinti teritoriją Projektams rengti. Jiems bus pasiūlyta per 20 dienų nuo šių pranešimų išsiuntimo dienos pateikti NŽT teritoriniam skyriui prašymus išnuomoti naudojamus valstybinės žemės sklypus.
Pažymėtina, kad jeigu iki 2024 m. gruodžio 31 d. asmenims suteikti laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti valstybinės žemės plotai jų pageidavimu bus suprojektuoti Projektuose, tačiau asmenys dar nebus sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių, suteiktais valstybinės žemės plotais jie galės naudotis iki valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, bet ne ilgiau kaip 9 mėnesius nuo Projekto patvirtinimo dienos.
