Žemės ūkio naujienos: 2023-06-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras K. Navickas: pieno sektoriui gyvybiškai reikalinga išskirtinė ES finansinė parama
„Pieno sektoriaus atsigavimo požymių nematyti – pieno supirkimo kainos toliau mažėja. Vilčių neteikia ir preliminarūs gegužės duomenys. Neatlaikydamas sunkumų mūsų pieno sektorius traukiasi. Šios veiklos atsisako vis daugiau ūkių, mažėja pieno gamyba. Todėl dar kartą kartoju – šiam sektoriui gyvybiškai reikalinga išskirtinė Europos Sąjungos (ES) finansinė parama iš žemės ūkio rezervo“, – Briuselyje vykusioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje į žemės ūkio komisarą Janusz Wojciechowski kreipėsi Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Ministras pabrėžė, kad reikia konkrečių bei skubių veiksmų, juolab, kad ant slenksčio ir nauji iššūkiai dėl pavasarinių šalnų.
„Noriu tikėti, kad paskirstant rezervo lėšas atsižvelgsite į išskirtinę šalių, kuriose jau pusmetį besitęsia pieno sektoriaus krizė, situaciją. Apie tai kartu su Latvija kalbame jau nuo sausio mėnesio. Susirūpinimą Lietuvoje kelia ir užsitęsusios pavasarinės šalnos. Mūsų šalyje gegužės pradžioje užfiksuota žemiausia per šešis dešimtmečius oro temperatūra. Tai stipriai paveikė didžiąją dalį verslinių sodų ir uogynų. Su nerimu laukiame derliaus sezono, kai paaiškės faktinis nuostolių mastas. Tačiau jau dabar gamintojai kalba apie didžiulę žalą“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad reikia priemonių, kurios leistų efektyviau ir laiku spręsti žemės ūkio sektoriaus patiriamus iššūkius, veiksmingiau reaguoti į vis dažnėjančius ekstremalius gamtinius reiškinius, nes esamų BŽŪP įrankių nebepakanka.
Ministras žada organizuoti dar vieną susitikimą su ES žemės ūkio komisaru ir Latvijos žemės ūkio ministru, kad būtų paaiškintos aplinkybės. „Europos Komisija (EK) pripažįsta ir viešai įvardina krizę, tad mes vilties neprarandame. Aplinkybės, kurios buvo, nepasikeitė, tik mums dėl nesuprantamų priežasčių jokio konkretaus sprendimo EK mums nepateikė“, – sako K. Navickas.
EK nurodė vis dar analizuojanti iš įvairių valstybių narių gautą informaciją apie jų patiriamus sunkumus ir tebesvarsto, kaip būtų geriausia panaudoti likusias rezervo lėšas (apie 250 mln. eurų).
Lietuva pasirengusi atverti Klaipėdos uostą plukdant grūdus iš Ukrainos
Pastaruoju metu ypatingo dėmesio sulaukė ženkliai išaugusio importo iš Ukrainos poveikis besiribojančioms su Ukraina valstybėms narėms.
EK ne kartą pabrėžė, kad pagrindinė atsakomybė už rinkos iškraipymus tenka Rusijai, kuri ir toliau ne tik tęsia agresiją, bet ir aktyviai trukdo įgyvendinti susitarimą dėl Juodosios jūros Grūdų iniciatyvos. Dėl to milijonai tonų grūdų vietoj jūros kelio turi būti gabenami geležinkeliu, ne visas kiekis pasiekia galutines paskirties šalis, dalis jo lieka kaimyninėse valstybėse narėse, kas sukelia sunkumų vietos grūdų augintojams. EK laikosi pozicijos, kad tinkamas atsakas – tai ne vienašališki atskirų valstybių narių sprendimai apriboti importą iš Ukrainos, o suderintas ES požiūris, dirbant kartu su Ukraina.
Kalbėdamas apie žemės ūkio sektoriaus padėtį Ukrainoje ministras K. Navickas pabrėžė, kad labai svarbu remti Ukrainą ir jos žemės ūkį, nes Rusijos agresija ne tik niokoja šią Europos šalį, kelia grėsmę pasauliniam apsirūpinimu mastui, bet žymia dalimi lėmė ir nestabilumą žemės ūkio rinkose.
„Tikiuosi, visi išlaikysime šį solidarumo ir ES vienybės išbandymą, padėsime Ukrainai ir jos žmonėms tiek, kiek reikės. Būtina gerinti „solidarumo koridorių“ veikimą bei didinti jų pralaidumą. Esame pasirengę atverti Klaipėdos uostą bei prisidėti prie „solidarumo koridorių“ įgyvendinimo, pasiūlydami logistinius sprendimus dėl efektyvaus grūdų pervežimo. Tikimės šiuo klausimu greito ir tvaraus sprendimo“, – sakė ministras K. Navickas.
Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje taip pat aptarti Reglamento dėl pakuočių ir pakuočių atliekų aspektai, susiję su maisto sauga ir maisto atliekomis. Ministras K. Navickas pabrėžė, kad kalbant apie su maistu besiliečiančias pakuotes, maisto sauga ir vartotojų sveikata turi išlikti prioritetu. Priimami sprendimai, pasak jo, turi būti paremti įrodymais ir išsamiu poveikio vertinimu, nepakenkti sklandžiam maisto tiekimo grandinės veikimui, nesumažinti ES maisto sektoriaus konkurencingumo.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-31
Įsiterpusius žemės ūkio paskirties plotus įsigyti bus paprasčiau
Nuo šių metų birželio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai, kurie leis ūkininkams lengvatinėmis sąlygomis įsigyti jų sklypuose įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus. Įstatymo pakeitimuose numatyta, kad privačių žemės sklypų savininkai galės be aukciono įsigyti ne didesnius kaip 3 ha įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotelius.
Taip pat bus galima įsigyti ir tarp privačių žemės sklypų ir stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių) įsiterpusius iki 3 ha dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų arba žemės sklypų su privažiuojamaisiais keliais. Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.
2023 m. kovo mėn. duomenimis, bendras žemės ūkio veiklai vykdyti suteiktos laikinai naudotis valstybinės žemės plotas siekė 34,25 tūkst. ha (32,73 tūkst. vienetų įsiterpusių plotų). Iki 3 ha laikinai naudotis buvo suteikta 21,5 tūkst. ha.
Iš viso Nacionalinė žemės tarnyba yra nustačiusi 109,5 tūkst. (108,6 tūkst. ha) ne didesnių kaip 3 ha žemės ūkio paskirtie plotų, iš kurių – 7,9 tūkst. tokių plotelių yra apriboti privačiais žemės sklypais ir atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką. Dar 34,5 tūkst. tokių plotelių ribojasi su keliais, o 5,3 tūkst. plotelių – su valstybinių miškų plotais.
Norintys be aukciono įsigyti ne didesnius kaip 3 ha įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotelius privačių žemės sklypų savininkai turės atlikti geodezinius matavimus ir suformuoti įsiterpusį sklypą.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-05-31
Aplinkos ministras su mokslininkais ir ūkininkais tęsia diskusijas dėl pakrančių apsaugos juostų
Trečiadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitikime su mokslininkais, šalies ūkininkų organizacijų ir Žemės ūkio ministerijos atstovais diskutavo apie pakrančių apsaugos juostų nustatymą ir sutarė, kad pagal Aplinkos ministro įsakymą parengti elektroniniai juostų ir zonų žemėlapiai kol kas nebus tvirtinami. Pirmiausia, dėl Seimo nario Antano Matulo kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl 2022 m. rugsėjo 2 d. aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo atitikimo Konstitucinių vertybių subalansuotumui dėl viešo intereso ir privačios nuosavybės apsaugos subalansuotumo.
Antra, kol nebus pasiektas susitarimas su mokslininkais ir ūkininkais dėl juostų pločių prie sureguliuotų vandens telkinių.
Aplinkos apsaugos agentūros tyrėjai trečiadienio diskusijoje pristatė tyrimų duomenis, jog šiuo metu Lietuvoje geros būklės neatitinka 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų. Pažymėjo, jog žemės ūkio veikla, upių vagų pokyčiai dėl žemės ūkio yra viena iš paviršinių vandens telkinių taršos priežasčių.
Ūkininkų organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai iš dalies sutinka, kad pakrančių apsaugos juostos galėtų būti vienas iš įrankių, padedančių apsaugoti vandens telkinius nuo kenksmingų medžiagų, tačiau trūksta papildomų tyrimų, pagrindžiančių sprendimus, taip pat finansavimo, kuris padėtų pereiti prie kitokios labiau ekologinės ūkininkavimo sistemos.
Susitikime ūkininkai kėlė klausimą ir dėl vieningos metodikos, kaip matuoti pakrančių juostas natūroje, nes manoma, kad elektroniniame žemėlapyje patvirtintą ribą surasti bus sudėtinga.
Diskusijos dalyviai siūlė siauresnes, 5 metrų, pakrančių apsaugos juostas nustatyti visuose upių aukštupiuose pirmiems 20-iai upės kilometrų. Ši taisyklė nebūtų taikoma tik ypač vandeningoms upėms ištekančioms iš ežerų, kai ištakose upės plotis daugiau nei 12 metrų. Tuo tarpu platesnės 10-30 m pakrančių apsaugos juostos būtų nustatomos nuo 21 upės kilometro.
Aplinkos viceministras Danas Augutis susirinkusiems pabrėžė, kad patvirtinus el. žemėlapius savininkui nebeliktų pareigos individualiai nustatinėti juostą, o jos padėtį būtų galima nustatyti mobiliojo įrenginio pagalba.
Vytauto Didžiojo universiteto Vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Inga Adamonytė ir lektorė Otilija Miseckaitė atkreipė dėmesį, kad pakrančių apsaugos juostų srityje, svarbu ir stiprinti kontrolę, kad jų būtų realiai laikomasi praktikoje.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-05-31
„Linas Agro Group“ pajamos per devynis mėnesius augo 11 proc. iki 1,5 mlrd. eurų
Žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“ per devynis 2022–2023 finansinių metų mėnesius mėnesius gavo 1,5 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Grupės grynasis pelnas mažėjo 5,4 proc. iki 24,9 mln. eurų, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) smuko 6,9 proc. iki 61,2 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.
„Pastarasis finansinių metų ketvirtis buvo labai sudėtingas dėl pasaulinių kainų tendencijų neapibrėžtumo. Energijos kainos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo pradėję kristi, visgi dar išliko aukštos“, – pranešime sakė „Linas Agro Group“ finansų direktorius Mažvydas Šileika.
Anot jo, daug gamybai reikalingų produktų, pavyzdžiui, pašarų komponentus, taip pat energetinius resursus grupė įsigijo anksčiau, aukštomis infliacinėmis kainomis, nes tiekimas gamybai planuojamas iš anksto.
Trąšų, kurių buvome įsigiję anksčiau, kainų nuosmukis, nukritus energetinių resursų kainoms, buvo staigesnis nei prognozavome“, – sakė M. Šileika. Vien trečiojo finansinių metų ketvirčio konsoliduotos pajamos sumenko 26 proc. iki 366 mln. eurų, grynieji nuostoliai siekė beveik 20 mln. eurų, kai prieš metus buvo uždirbta 11 mln. eurų grynojo pelno. „Linas Agro Group“ įmonės per devynis mėnesius pardavė 2,7 mln. tonų produkcijos – 7 proc. mažiau nei ankstesniais metais (2,9 mln. tonų). „Linas Agro Group” valdo didžiausią Baltijos šalių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupę, kurią sudaro 69 pavaldžios ir 2 asocijuotos įmonės. Grupės finansiniai metais prasideda liepą ir baigiasi kitų metų birželio pabaigoje. „Linas Agro Group“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-05-31
„Vilvi Group“ grynasis pelnas šiemet sumenko 51 proc. iki 1,5 mln. eurų
Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-kovą uždirbo 1,5 mln. eurų grynojo pelno – 50,9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 3 mln. eurų. Grupė gavo 53,7 mln. eurų pajamų – 6,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jos siekė 50,4 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą preliminarius rezultatus pranešė „Vilvi Group“.
Pirmojo ketvirčio pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 2,8 mln. eurų – 37,6 proc. mažiau nei prieš metus. Grupės teigimu, EBITDA mažėjimą lėmė mažesnės grietinėlės ir sausų pieno produktų eksporto kainos. Per sausį-kovą supirkta 73,1 tūkst. tonų pieno – 7 proc. mažiau nei prieš metus. Grupės teigimu, mažiau pieno supirkta ir perdirbta dėl vasarį vykusių gamybinių įrengimų priežiūros darbų. „Vilvi Group“ sudaro Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė, „Kelmės pienas“, „Pieno logistika“ ir Latvijos „Baltic Dairy Board“.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-05-31
Kaimo bendruomenės jau gavo avansines išmokas
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) jau išmokėjo 70 proc. avansinių išmokų kaimo bendruomenėms. Parama skirta 351 kaimo bendruomenių projektui, bendra paramos suma – beveik 1,17 mln. eurų. Kaimo benruomenės, kurios sausio 16 d. – vasario 17 d. teikė paraiškas gauti paramą pagal 2023 metų nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles (toliau – Taisyklės) ir kurioms skirta parama, jau gali pradėti įgyvendinti projektus. Daugiausiai valstybės lėšų skirta Raseinių r. (30), Tauragės r. (16), Biržų r. (16), Rokiškio r. (15), Panevėžio r.(13), Alytaus r. (12), Vilkaviškio r. (11), Pakruojo r. (10), Klaipėdos r. (9), Kėdainių r. (9) Kauno r. (7), Joniškio r. (7 ) savivaldybių projektams finansuoti.
Primintina, kad įgyvendinti projektą ir pateikti mokėjimo prašymą bei įgyvendinto projekto ataskaitą ir finansinius dokumentus reikia ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 31 d.
Dokumentai teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt. Mokėjimo prašymo formą galima rasti čia.
Pažymėtina, kad pavėluotai teikiamas mokėjimo prašymas gali būti priimamas (užregistruojamas) dar 15 darbo dienų, tačiau taikomos sankcijos. Vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami. Išimtis gali būti taikoma projektams, pateiktiems pagal trečiąją veiklos sritį (mokomųjų vizitų arba tradicinių renginių, renginių, skirtų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių veikloms įgyvendinti, taip pat renginių Seimo ir (ar) savivaldybės, kurioje veikia organizacija, paskelbtoms metų temoms garsinti, minėti organizavimas), ir tik tais atvejais, kai renginys vyksta lapkričio mėn. Minimu atveju projektas turi būti įgyvendintas ir mokėjimo prašymas pateiktas ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 29 d.
Primintina, kad, jei keičiama paramos paraiškoje nurodyta organizuojamo renginio data, valanda ir (arba) vieta, pareiškėjas privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų iki organizuojamo renginio datos informuoti NMA apie pasikeitimus el. paštu nacparama.kb@nma.lt.
Kai projektas įgyvendinamas pagal antrąją veiklos sritį (kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymas ir (arba) priežiūra, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams), mokėjimo prašymo ir projekto įgyvendinimo terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 6 mėn. terminui, tačiau iki mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos NMA turi būti pateikiamas motyvuotas prašymas raštu, kuriame nurodoma projekto įgyvendinimo ir mokėjimo prašymo termino pratęsimo priežastis ir kuriam laikui prašoma terminą pratęsti.
Primintina, jog būtina viešinti gautą paramą. Viešinimo priemonėms turi būti naudojamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) logotipas ir nurodyta, kad lėšas projektui įgyvendinti skyrė ŽŪM (logotipai skelbiami ŽŪM internetinėje svetainėje).
Atkreipiame dėmesį, kad galimas iki 30 proc. išlaidų viršijimas nuo skirtos paramos sumos pagal atskiras išlaidų rūšis, tačiau neviršijant bendros projektui įgyvendinti skirtos paramos sumos. Turi būti užtikrinta projektų, pateiktų pagal Taisyklių pirmąją (kaimo bendruomenės materialinės bazės sukūrimas ir (arba) stiprinimas) ir antrąją (kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymas ir (arba) priežiūra, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams) veiklas, paramos gavėjo nuosavų lėšų dalis.
