Žemės ūkio naujienos: 2023-07-07

Lietuva konferencijoje akcentavo ne tik vandens išteklių valdymo ir tausojimo svarbą, bet ir pasmerkė Rusijos agresiją Ukrainoje, atkreipdama dėmesį į didžiulius nuostolius atnešusį Kachovkos užtvankos susprogdinimą. Jis pareikalavo ne tik civilių žmonių aukų ir gyvūnų netekčių, bet ir sukėlė ekologinę katastrofą žemės ūkio regione. Regiono žmonės ir aplinka dar ilgai jaus agresorės brutaliai susprogdintos užtvankos pasekmes.

Lietuvos delegacijos vadovas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad pasaulis kaip niekada turi išlikti vieningas ne tik kovojant su gamtos stichijomis, bet ypač priešinantis totalitarinių režimų sukeltoms grėsmėms regiono ir pasaulio saugumui, kai maistas ir ištekliai naudojami neteisėtiems bei agresyviems tikslams įgyvendinti.

„Tai, kad Lietuva taps FAO tarybos nare, suteiks mums daugiau galimybių būti matomiems ir girdimiems, bet svarbiausia – prisidėti prie organizacijos sprendimų priėmimo aktyviai dalyvaujant diskusijose, sprendžiant globalius maisto ir žemės ūkio išteklių klausimus, taip pat siekiant didesnio organizacijos skaidrumo vykdant veiklas“, – sako ministras K. Navickas.

Konferencijoje Lietuvos žemės ūkio ministras taip pat susitiko su FAO dirbančiais lietuviais ir aptarė Lietuvos galimybes gauti kuo didesnę naudą iš narystės organizacijoje, diskutavo apie lietuvių ekspertų ir mokslininkų įtraukimo į FAO projektus būdus.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-07-05

1. Paramos 2023 metais pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. Strateginio plano intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ galimybių pristatymas.
2. Paramos 2023 metais pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2022 metų programos priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ES ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšomis galimybių pristatymas.
3. Klausimai-atsakymai.

Renginio trukmė – 2 valandos.
Primename, kad paramos paraiškos pagal šias dvi investicines priemones bus pradėtos rinkti jau nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. 1 d.

Strateginio plano intervencinės priemonės „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklės: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ee898cc0152111eea9b3de7dd350a34e?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=5163e6a6-5350-405d-be1a-846c2fd1785d

KPP priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo EURI lėšomis taisyklės: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/bd821c30332511ec992fe4cdfceb5666/asr

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-07-05

„Ten, kur prastesnė žemė, kviečiai, rapsai yra išdegę, o dar šalna vasaros pradžioje užėjo, tai derlius tikrai skirsis nuo įprastinio. Nuostolių tikrai yra daug, prognozuojama, jog derlius bus 30 proc. mažesnis nei įprastai“, – komentavo Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Anot jo, labiausiai nukentėjo javai, vasarinės kultūros.

„Neseniai pagaliau iškritęs lietus jau nelabai ką pagelbės, gal kažkiek vasarines kultūras padengs, bet labai abejoju, ar padarys didesnės įtakos“, – sakė D. Sabulis.

Nors pirmasis žolės šienavimas, pasak pašnekovo, vyko panašiu laiku kaip ir įprasta, tačiau žolės nupjauta perpus mažiau nei reikia. Ar užteks gyvulininkams pašarų, jis atsakyti negalėjo.

„Nežinau, dar tik pirma žolė nupjauta. Jei anksčiau pirmos žolės pjovimu būdavo nupjaunama 40 proc. jos poreikio, tai dabar girdžiu, kad tik 20 proc. yra nupjauta, – sakė sąjungos pirmininkas. –

Antrasis žolės šienavimas taip pat turėtų jau neužilgo prasidėti, paprastai jis būna liepos mėnesį prieš rapsų šienavimą ar rugiapjūtę. Kadangi dabar prasidėjo lietūs, gal dar ją kiek ilgiau paauginsim, kokia savaitėle vėliau šienausim ir gal netgi didesnę normos dalį pasiimsim.“

Savivaldybės Žemės ūki skyriaus vedėja taip pat sutinka ir antrina sąjungos pirmininkui, jog nėra tokios srities ūkininkų, kurie nebūtų nukentėję nuo sausros.

„Manau, kad dėl sausros nukentėjo visų sričių ūkininkai, gal tik žalos mastas vienų bus didesnis, kitų – mažesnis. Gyvulininkystės ūkiai neturėjo galimybės prišienauti žiemai pašarų, nuganė pievas, todėl sausros poveikis bus tikrai nemažas, grūdininkai taip pat negaus nemažo procento derliaus, ypač iš vasarojaus, kadangi ten, kur žemė prastesnė, tiek vasarinių, tiek žieminių kultūrų pasėliai lopais nurudę, derliaus iš jų beveik nebus, varpos trumpos, beveik tuščios. Nors didieji daržininkystės ūkiai ir turi laistymo sistemas, tačiau tikrai ne visiems laukams, be to, laistymas tikrai neatstoja lietaus“, – sakė G. Kundrotaitė-Kozins.

Pagalbos kol kas nėra prašančių

Nepaisant to, jog jau dabar matomi akivaizdūs ūkininkų nuostoliai, G. Kundrotaitė-Kozins teigė, kad prašymų dėl pagalbos ir paramos skyrimo šiai dienai Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius nėra gavęs.

„Kėdainių rajono savivaldybės mero potvarkiu buvo sudaryta sausros padarinių žemės ūkio pasėliams ir augalams įvertinimo komisija, kuri įpareigota pagal ūkio veiklos subjektų pateiktus prašymus fiksuoti sausros poveikį, vietoje patikrinti ir vizualiai įvertinti nukentėjusių pasėlių plotus. Šiai dienai yra gautas vieno ūkininko prašymas įvertinti sausros padarinius pasėlių laukuose“, – komentavo skyriaus l. e. p. vedėja.

Paklaustas, ar iš tiesų ūkininkams nereikia jokios paramos ar kompensacijų dėl sausros padarinių D. Sabulis kalbėjo: „Ministerija (Žemės ūkio ministerija, – red. past.) labai įrodinėja, kad čia nėra jokios stichinės problemos. Pamatysime pagal derlių, kainas, ar tikrai nėra jokios problemos. Jiems spręsti.

Galėtų būti kokios nors lengvatos, pavyzdžiui, žemės mokesčių ar dar kokių nors. Kol kas dar jie svarsto, bet iš praktikos žinom, kuo visa tai baigiasi, o ypač su šita valdžia“.

Kritikos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ir pasipiktinimo Vyriausybės valandos metu Seime neslėpė ir Seimo narė Vilija Tragamadzė: „Sausros nėra, bet praktiškai važiuojant pro Kėdainių kraštą ir kitus kraštus matosi rezultatai… Ūkininkai yra pasiėmę paskolas ir kitų įsipareigojimų turi, kaip jūs ruošiatės jiems pagelbėti? Juk nereikia laukti bankrotų, reikia A Priori (iš anksto, – red. past.) dėlioti žingsnius“…

Palengvinimai ūkininkams

Anot G. Kundrotaitės-Kozins, žemės ūkio ministro teigimu, ūkininkams dėl sausros artimiausiu metu bus taikomi palengvinimai.

„Švelninama kontrolė, „Birželio mėnesio pabaigoje Europos Komisijai (EK) patvirtinus 2023 tiesioginių išmokų reglamentus, galimi tiesioginių išmokų avansai bus padidinti nuo 50 iki 70 proc., o kaimo plėtros plotinių ir su gyvūnais susijusių priemonių – nuo 75 proc. iki 85 proc. Mes, kaip valstybė, pasinaudosime galimybe taikyti maksimalius tiesioginių išmokų avansus visa apimtimi, kai tik naująjį reglamentą bus galima taikyti Lietuvos ūkiams.

Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į pašarų gyvuliams trūkumą, taip pat kreipiasi į EK dėl papildomų išimčių negamybiniuose plotuose leisti ganyti ir ruošti pašarus, taikyti kitas išimtis, – aiškino skyriaus l. e. p. vedėja. – Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kurie dėl sausros negalės įvykdyti su ES parama susijusių prisiimtų įsipareigojimų, nebus taikomos baudos ar sankcijos“, tačiau, jei pareiškėjas dėl ekstremalios situacijos konkrečioje vietovėje negali laiku įvykdyti nustatytų įsipareigojimų, jis privalo per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes apie sausros padarinius informuoti NMA individualiai, pateikdamas savo nukentėjusių pasėlių nuotraukas per ,,NMA AGRO” mobilią programėlę faktui įrodyti.

Sprendimus dėl sankcijų netaikymo priims Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri vadovausis Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis bei ūkininkų pateiktomis sausros paveiktų laukų nuotraukomis.“

Šaltinis: valstietis.lt, Rinkos aikštė, 2023-07-04

„Tikrąją situaciją pamatysime tik išvažiavę į laukus. Akivaizdu, kad gamta jau padarė nepataisomos žalos. Net ir išgyvenę javai ar rapsai nebus tokie, kokių daugelis tikėjosi“, – svarstė Pašeimenių kaime ūkininkaujantis Gražvydas Damidavičius.

Jo žodžius tarsi pagrindžia Vilkaviškio rajone esančios Kybartų automatinės meteorologijos stoties duomenys. Pagal juos, balandžio ir gegužės mėnesiai Vilkaviškio rajone buvo sausesni nei įprastai. Balandžio mėnesį kritulių kiekis buvo maždaug 27 proc. mažesnis, lyginant su daugiamečiais duomenimis, o gegužę iškrito vos 12 proc. įprastai per šį mėnesį iškrentančio kritulių kiekio. Visa tai nesunkiai galima iliustruoti konkretesniais skaičiais: balandį Vilkaviškio rajone iškrito 28 mm, o gegužę – vos 9 mm lietaus. Įprastai mėnesinės normos siekia bent 60–70 mm.

Palyginimui: paskutinį kartą tiek mažai lietaus šiame Suvalkijos kampelyje buvo iškritę 2017 m., tuomet gegužę buvo sulaukta 13 mm lietaus.

Pajus visos grandys

Girkantų kaime žemę dirbantis Valentinas Zubavičius teigė, jog net ir palijus nemažai Suvalkijos laukų geltonuoja, dalies kviečių lapai susisukę. Tai reiškia, kad pasėliai vis tiek badauja, jiems vis dar nepakanka drėgmės.

„Blogiausia pasėlių situacija – lengvesnėse žemėse. Bent 16-oje iš visų mano turimų hektarų žieminių kviečių padėtis labai prasta. Kitose, sunkesnėse žemėse, vaizdas kiek geresnis. Apie vasarines kultūras išvis nesinori kalbėti. Manau, kad šiemet jos visiems bus nuostolingos“, – svarstė Lakštučių kaimo ūkininkas Jonas Tunkulas.

Pašnekinti ūkininkai džiaugėsi bent jau pavėluotu lietumi. Anot jų, dabar kaip tik vyksta grūdų pilnėjimo procesas, tad drėgmė turėtų padėti grūdui bent kiek išbrinkti.

„Man visada atrodo, kad ankstyvesnė sausra, tokia, kokia buvo šiais metais, yra geriau nei ta, kuri užklumpa vėlesniame augalų brendimo etape. Aišku, dar viena kaitri savaitė be lietaus šių metų derlių visai sunaikintų“, – svarstė G.Damidavičius.

Dar vienas Vilkaviškio krašto žemdirbys, Romas Ivanauskas, svarstė, kad, nepaisant visko, šiemet nukentės ne tik kokybė, bet ir kiekybė. Anot jo, aukštesnėse vietose augantys pasėliai šiuo metu yra labai blogos būklės, kiek geresnė situacija su tais, kurie pasėti pakalnėse. Vyrui nuostabą kelia ir rapsų ankštarų spalva. Įprastai jos būna žalios, o šiais metais didžioji ankštarų dalis yra violetinės spalvos. Be to, jis stebėjosi ir neįprastai žemais rapsų pasėliais. Šiemet jie kone pusmetriu žemesni nei būdavo ankstesniais metais.

Nepaisant tam tikrų keistenybių rapsų pasėliuose, Vilkaviškio rajone ši kultūra išsilaikė dar gana neblogai. Tiesa, daug labiau nei kaitra rapsams pakenkė pavasarinės šalnos. Dėl jų dalis derliaus taip pat žuvo. Kaip informavo vienintelės Lietuvoje žemės ūkio naudmenas draudžiančios įmonės „VH Lietuva“ atstovė Toma Rickevičienė, Vilkaviškio rajone vien nuo iššalimo nukentėjo daugiau nei 400 ha pasėlių, o dėl įvairių kitų gamtos išdaigų pažeista beveik 1 000 ha. Specialistės teigimu, įmonės atstovai kasmet iš ūkininkų gauna vis daugiau pranešimų apie nukentėjusius pasėlius. T.Rickevičienė spėjo, kad ateityje jų tik dar padaugės.

„Šie metai bet kokiu atveju bus nuostolingi, tačiau ne vien ūkininkų laukia sunkus ruduo. Bijau būti blogu pranašu, bet manau, kad visos susijusios grandys pajus padarinius. Spėju, kad rudenį vėl neišvengsime kainų šuolio parduotuvėse“, – optimizmu netryško žemdirbys.

Teko užarti

Slogi ne vien Suvalkijos javų bei rapsų augintojų nuotaika. Vilkaviškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Linos Grygelaitienės teigimu, šiame rajone itin stipriai nukentėjo ir kai kurie cukrinių runkelių augintojai. Jos teigimu, buvo ir tokių, kurie užarė po kelias dešimtis hektarų neišdygusių arba išdygusių, bet nuo kaitros nudegusių runkelių daigelių. Užarti nemažai laukų teko ir žirnių bei pupų augintojams, kadangi šias kultūras kaitri saulė taip pat labai paveikė.

„Man užarti cukrinių runkelių laukų nereikėjo, tačiau vaizdas juose kol kas tikrai nedžiugina. Sudygo gal tik 80 proc. sėklų. Tikiuosi, jog iki jų ėmimo likęs laikas bus palankus, nes šiemet pagaliau atrodo, kad cukrinių runkelių augintojai po ilgos pertraukos vėl galės uždirbti. Esu sudaręs išankstinę sutartį po 50 eurų už hektarą. Ankstesniais metais už tą patį kiekį mokėdavo perpus mažiau“, – pasakojo Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Kazys Zaveckas.

Situacija pasikeitė

Gyvulių augintojai sausais orais taip pat nesidžiaugia. Didžioji dalis pievų nurudę, nauja žolė į viršų ėmė stiebtis tik pastarosiomis dienomis, dangui prakiurus. Šiais metais Vilkaviškio rajone, kaip ir didžiojoje Lietuvos dalyje, susiklostė iki tol neregėta situacija: anksčiau internete būdavo pilna skelbimų, siūlančių ūkininkams nemokamai nusipjauti didžiules pievas. Dabar jau prašoma už tai primokėti.

„Gyvulių augintojai baiminasi, kad šiemet neturės iš ko pasiruošti žiemai pakankamai pašarų. Dėl žemų pieno supirkimo kainų rajone drastiškai mažėja karvių ūkių, o gamta situaciją dar labiau sunkina“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vedėja L.Grygelaitienė.

„Dabar tikrai nėra pats geriausias metas būti ūkininku. Daug kas iš mūsų juokiasi, kad nuolat kuo nors skundžiamės. Bet juk iš tikrųjų esame visiškai priklausomi nuo gamtos. Šiemet sukrito ir daugybė kitų problemų. Pavyzdžiui, dar rudenį pirkau skystas KAS trąšas. Už toną mokėjau po 800 eurų. Dabar šios trąšos perpus pigesnės. Už salietrą dar šį pavasarį atseikėjau po 600 eurų, o dabar ir jų kaina beveik perpus mažesnė. Aišku, gerai tiems, kas neskubėjo, tačiau tokių buvo tikrai nedaug. Blogai ir tai, kad ir grūdų supirkimo kainos šiuo metu nė iš tolo neprilygsta pernykštėms“, – apgailestavo R.Ivanauskas.

Šaltinis: valstietis.lt, Rinkos aikštė, 2023-07-04

Trūksta apie 150 tūkst. hektarų pievų

Pagal ES reglamentą daugiamečių pievų ir ganyklų plotas negali sumažėti daugiau kaip 5 proc. – kasmet ūkininkų deklaruotas plotas lyginamas su referenciniu laikotarpiui, kuris šiemet keičiasi. Iki praėjusių metų plotai buvo lyginami su 2015 metais deklaruotu plotu, o šiemet – su 2018 metais.

Viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad pagal šių metų deklaravimą trūksta 150 tūkst. hektarų pievų ploto, todėl bus tariamasi, ką daryti ir kaip ūkininkus paskatinti deklaruoti pievas.

„Iki gruodžio 15 dienos turime Europos Komisijai pasakyti, ką mes darysime. Iki to laiko reikia žiūrėti, tikrintis, skaičiuoti ir galvoti, kieno prašyti, kiek prašyti. Mes jau esame naujų kodų padarę tų plotų pievų, kurie galėtų užsiskaityti kaip daugiametės pievos, tik kol nebuvo reikalo atstatinėti pievų, nelabai ūkininkai susidomėjo, bet galvosime“, – BNS sakė viceministras.

„Galvojame ir galbūt apie tiesiogines išmokas, kažką padaryti, kad ūkininkai surastų prasmę deklaruoti tas daugiametes pievas, jas sėti ir išlaikyti. Būtų geriausia, jei gyvulininkystės sektorius kažkiek atsigautų ir reikėtų tų pievų“, – pridūrė jis.

E. Giedraičio teigimu, Lietuvoje pievų plotų problema stebima nuo 2021 metų, tačiau iki šiol pavykdavo atrasti rezervinių plotų, kurie būdavo užskaitomi, todėl atkurti pievų ūkininkams nereikėjo, tačiau šiemet tą padaryti sudėtingiau.

„Lietuvos ūkininkams yra labai nenaudingas Europos Sąjungos nustatytas referencinių metų pasikeitimas. 2014 metais buvo 350 tūkst. hektarų daugiamečių pievų o 2018 metais – 750 tūkst. hektarų“, – sakė jis.

„Sunku pasakyti, kodėl toks kilimas. Tada buvo sofos ūkininkai, buvo už pievas ir kurą išmokos, pievos užsiskaitė žalinimui… Tuo momentu niekas nepagalvojo ir mums tas referencinis laikotarpis yra labai negeras, turime bėdą keliems metams. Reikia sulaukti pagal būsimą reglamentą, kur naujam laikotarpiui po 2027 metų bus naujas referencinis laikotarpis, tikėtina, 2022 ar 2023 metai ir mums tas plotas su kuriuo lygina, sumažės, ūkininkai pasijus ramiau“, – teigė E. Giedraitis.

Jo teigimu, pievų atkūrimo problema aktuali visoms Baltijos šalims. Dar pernai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrai bandė derėtis su EK, kad ji taikytų lankstesnes sąlygas, tačiau įtikinti nepavyko.

„Turime visi susitarti, kaip išeiti iš tos padėties, nes čia tiek Lietuvai blogai, tiek ūkininkams“, – sakė viceministras.

Ūkininkų atstovas: padaryti ne visi namų darbai

Ūkininkai įsitikinę, kad reikalavimas atkurti pievas priverstų riboti gamybą dideliuose plotuose, jie negalėtų pagaminti daugiau produkcijos, mažėtų konkurencingumas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad nenaudinga išlaikyti pievas, kuriose negali užsiimti žemės ūkio veikla.

„Mūsų interesas – užsiimti žemės ūkiu ir gauti pajamas, o laikyti pievas drugeliams, o ne gyvuliams, kurie duotų pridėtinę vertę, intereso tokio neatsirado pas ūkininkus“, – BNS sakė R. Juknevičius.

Anot jo, tiesioginių išmokų už pievas padidinimas galėtų labiau paskatinti deklaruoti pievas, tačiau tuo pat metu pabrėžia, kad tokiu atveju galėtų mažėti gamybos konkurencingumas, augtų maisto kainos. R. Juknevičiaus teigimu,
geriausias sprendimas būtų toliau bandyti įtikinti Komisiją pakeisti reikalavimus.

„Ūkininkams duodamos didesnės išmokos leistų nepatirti didelių nuostolių laikant daugiametes pievas ir nenaudojant jų gamyboje, bet kitas klausimas, ar tikrai šito dalyko nori visuomenė, nes jei skiriame daug pinigų, kad įtiktume Europos Komisijai, mes mažiname konkurencingumą, reiškia, tos išmokos didina maisto produktų kainas“, – teigė R. Juknevičius.

„Su Europos Komisija nėra padaryti visi darbai, kurie gali būti padaryti ir jei to nedarysime, galiu tik tvirtinti, kad ir ūkininkams, ir Lietuvos piliečiams bus blogai“, – pridūrė jis.

Anot jo, daugiamečių pievų išlaikymas ūkininkams – didelė našta: „Daugiametes pievas reikia tvarkyti, šienauti, ir tą daryti tik dėl drugelių, kurie ūkininkui neduos pridėtinės naudos“.

Lietuvoje pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad jo duomenys rodo nerimą keliančius signalus – mažėja daugiamečių pievų plotai, yra tikimybė, kad nebus išpildyti įsipareigojimai Europos Komisijai.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet buvo pateikta 116,2 tūkst. paraiškų (pernai – 118,7 tūkst.), deklaruotas 2,9 mln. ha (2,9 mln. ha) plotas. Palyginti su 2022 metais, bendras deklaruotas plotas liko iš esmės nepakitęs.

Šaltinis: lrt.lt, Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS, 2023-07-07

Didžiausi maisto praradimai nustatyti namų ūkiuose – net 61 proc. visų maisto praradimų. Žemės ūkio sektoriuje nustatyti maisto praradimai sudaro 21 proc., prekyboje –12 proc., maisto pramonėje – 4 proc., viešajame maitinime – 1 proc.

Atsižvelgdama į šio tyrimo rezultatus, ŽŪM nuo 2022 m. pradėjo teikti finansinę paramą labdaros organizacijoms už maisto, surinkto iš pirminės gamybos ir maisto pramonės, tvarkymą. Už kilogramą maisto produktų, surinktų iš ūkininkų ir maisto pramonės įmonių ir vėliau išdalytų vargstantiems, kompensuojamos patirtos išlaidos iki 0,5 Eur.

2022 m. paraišką paramai gauti pateikė tik „Maisto bankas“, kuriam už išgelbėtus 350 tonų maisto buvo išmokėta per 130 tūkst. Eur. Iš ūkininkų buvo surinkta 150 tonų, o iš maisto pramonės įmonių – per 200 tonų.

Šiemet „Maisto bankui“ jau išmokėta 270 tūkst. Eur už beveik 540 t maisto, išdalyto vargstantiems žmonėms. Daugiausia išsaugota daržovių – bulvių, svogūnų, raudonųjų burokėlių. Parama surinkta iš 115 skirtingų ūkio subjektų.

„Nepaprastai džiaugiamės ir dėkojame, kad prie kilnios „Maisto banko“ misijos jungiasi vis daugiau ūkininkų ir gamintojų, kurie vietoj maisto utilizavimo priima atsakingesnį sprendimą – atiduoti perteklinį maistą labdarai. O mes savo ruožtu įsipareigojame, jog maistas bus išskirstytas ir išdalytas pagal visus galiojančius teisės aktus“, – sako „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.

„Maisto bankas“ pastebi, kad šiuo metu prašančiųjų paramos skaičiai rekordiškai auga, greta vargingai gyvenančiųjų Lietuvos žmonių į paramos gavėjų eiles stoja ir nuo karo pabėgę ukrainiečiai, kuriems sunkiau įsitvirtinti mūsų šalyje. Dažniausiai tai senjorai, žmonės su negalia, mažus vaikus auginančios mamos, vieniši tėvai. Pastaruoju metu „Maisto bankas“ paramą teikia 230 237 žmonėms.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-07-05