Žemės ūkio naujienos: 2023-07-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje birželį mažėjo
Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje birželį sumažėjo, rodo Europos Sąjungos pieno rinkos observatorijos (MMO) duomenys. Anot MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 34,6 euro už 100 kilogramų – 3,4 proc. mažiau nei gegužę ir 33,4 proc. mažiau nei pernai birželį. Visoje Europos Sąjungoje pieno kaina birželį vidutiniškai siekė 44,9 euro – 2,5 proc. mažiau nei gegužę ir 9,2 proc. mažiau nei prieš metus.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-07-19
Ūkininkai kviečiami teikti paraiškas dėl ūkių modernizavimo
Rugpjūčio 1 d. – rugsėjo 29 d. galima teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (Priemonė). Kvietimui teikti paraiškas gauti paramą taikomi Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonei (EURI) nustatyti reikalavimai. Šis paraiškų priėmimo etapas skirtas pieninės galvijininkystės sektoriui, jam numatytas beveik 15 mln. Eur biudžetas.
-žemės ūkio produktų gamyba;
-prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai.
Galimi pareiškėjai:
-fiziniai asmenys, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus, kurie užsiima žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą;
-juridiniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą (reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus);
-paramos paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su projekto partneriu (-iais), nepriimamos.
Pagrindiniai reikalavimai pareiškėjams
-Pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo turi nepertraukiamai veikti (vykdoma žemės ūkio veikla ir gaunamos iš šios veiklos pajamos) ne trumpiau kaip 12 mėnesių.
-Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų jo veiklos pajamų.
-Pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 000 Eur (šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus).
-Parama teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus) gamybai ir valdoje pagamintiems produktams apdoroti ir (arba) perdirbti.
-Parama teikiama pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie užsiima iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimu ir jų realizavimu arba supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimu, jei investicijos įgyvendinamos vieno iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių valdoje ir jų rezultatais bendrai naudojasi pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariai.
-Pateiktame verslo plane pareiškėjas įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius ir jų kritines reikšmes.
-Pareiškėjo pateiktame projekte statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos, išskyrus grūdų saugojimo bokštų statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidas, įskaitant pastatų ir (arba) statinių funkcionavimui būtiną infrastruktūrą, išskyrus kelius, ir (arba) pastatų funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos įsigijimo išlaidos projekto vertėje sudaro ne mažiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM).
Paramos dydis ir intensyvumas
Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui negali viršyti 1,5 mln. Eur.
Finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).
Intensyvumas gali būti padidinamas 20 proc. punktų, kai vykdoma žemės ūkio veikla:
-jauniesiems ūkininkams (fiziniai asmenys, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus (pareiškėjui dar nėra suėję 41 metai) ir turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos), pateikusiems paramos paraišką penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos, kaip nustatyta Priemonės įgyvendinimo taisyklių (Taisyklės) 19.29 papunktyje;
-pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, kaip nustatyta Taisyklių 20.14 papunktyje;
-pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 50 proc. jo žemės ūkio paskirties žemės ploto arba kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių žemės ūkio paskirties žemės ploto yra šiose vietovėse (vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, yra nurodytos Programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse).
Intensyvumas gali būti padidinamas 20 proc. punktų, kai vykdomas prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai:
-pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, kaip nustatyta Taisyklių 20.14 papunktyje, vieno iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių valdoje;
-pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie patys užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir įgyvendina kolektyvines investicijas, kaip nustatyta Taisyklių 20.14 papunktyje, savo valdoje.
Atrankos kriterijai
Atrankos balai gali būti skiriami:
-kai pareiškėjas yra investavęs arba numato investuoti į pažangias ir inovatyvias technologijas, mažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) poveikį, suteikiama nuo 5 iki 15 balų;
-kai pareiškėjas ūkyje naudoja ir (arba) pateiktame projekte investuoja į technologijas (bioreaktorius), skirtas mėšlo ir kitų ūkyje susidarančių gamybinių atliekų panaudojimui: komposto gamybą (aerobinis perdirbimas) arba biodujų gamybą (anaerobinis perdirbimas), suteikiami 5 balai;
-kai pareiškėjas įsipareigoja padidinti pieno gamybą (natūrine išraiška, skaičiuojama tonomis) po projekto įgyvendinimo pabaigos, ketvirtaisiais projekto kontrolės metais pasiekti ir iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos išlaikyti pieno gamybos padidėjimą daugiau kaip 15 proc., lyginant su ataskaitiniais metais, suteikiama ne daugiau kaip 30 balų;
-kai pareiškėjas prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, suteikiama nuo 5 iki 15 balų;
-kai pareiškėjas naudoja ir (arba) pateiktame projekte investuoja į įrangą, energiją gaminančią iš atsinaujinančių šaltinių, suteikiami 5 balai;
-kai pareiškėjas projekte numato investuoti į gamybinių procesų skaitmeninimą, suteikiama 10 balų;
-kai pareiškėjas yra ūkininkas, kuris paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus (pareiškėjui dar nėra suėję 41 metai), suteikiami 5 balai;
-kai pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, suteikiami 5 balai;
-kai pareiškėjas vykdo žemės ūkio veiklą vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, suteikiama 10 balų.
Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius visuose žemės ūkio sektoriuose – 35 balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko 35 balų, paramos paraiška atmetama.
Paraiškų pateikimo tvarka
Paramos paraiška ir su paramos paraiška teikiami dokumentai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) turi būti teikiami užpildant Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) elektroninę dokumento formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ŽŪMIS portalo interneto prieigoje adresu https://zumis.lt KPP administravimo taisyklių nustatyta tvarka. Paramos paraiška turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos, užpildžius elektroninę formą ŽŪMIS portale – naudojantis ŽŪMIS portalu pateikta nuskenuota paramos paraiška nepriimama. Labai svarbu pradėti pildyti paraiškas kuo anksčiau, nelaukiant jų priėmimo termino pabaigos, kad būtų pakankamai laiko tinkamai užpildyti informaciją paraiškoje ir pasirūpinti reikalaujamais dokumentais.
Kai paramos paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas įgaliojimas per ŽŪMIS portalą arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu (įgaliojimo dokumentas turi būti skenuotas PDF formatu) el. paštu dokumentai@nma.lt turi būti pateiktas NMA likus ne mažiau nei 3 darbo dienoms iki paramos paraiškų pateikimo termino pabaigos. Paramos paraiška gali būti teikiama gavus iš NMA informaciją, kad įgaliojime nurodytam asmeniui suteikta atstovavimo teisė.
Šaltinis: nma.lt, 2023-07-18
Artėja metas teikti paraiškas dėl tvarių investicijų ūkiui modernizuoti
Nuo rugpjūčio 1 d. bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ (Priemonė). Kvietimui numatyta skirti 15 mln. Eur: 10 mln. Eur dotacijoms ir 5 mln. Eur lengvatinėms paskoloms. Paraiškos bus priimamos iki rugsėjo 29 d., tačiau ne ilgiau, nei bus pasiekta paramos paraiškų priėmimo etapui dotacijoms arba lengvatinei paskolai skirta lėšų suma.
Pareiškėjas gali teikti paramos paraišką:
-gauti tik dotaciją;
-gauti dotaciją ir lengvatinę paskolą;
-gauti tik lengvatinę paskolą.
Pagal Priemonę remiama:
-šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (ar) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje (ŠESD);
-biodujų gamyba iš gyvulininkystės ūkyje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų (Biodujų jėgainės);
-investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų (Gyvūnų gerovė).
Pagal Priemonę remiami gyvulininkystės subsektoriai:
-galvijininkystės (pieninės, mėsinės);
-kiaulininkystės;
-paukštininkystės.
Pareiškėjas kvietimo laikotarpiu gali pateikti vieną paramos paraišką, kurioje privalomai turi būti numatyta ŠESD veikla ir papildomai Biodujų jėgainės ir (arba) Gyvūnų gerovės veikla. Vykdantiems Gyvūnų gerovės veiklą pagal paukštininkystės subsektorių parama skiriama tik už vištų dedeklių, dedeklinių vištaičių ir broilerių subsektorius.
Svarbu: paraiškų teikimo terminas gali keistis
Paramos paraiškos priimamos iki paramos paraiškų priėmimo termino, numatyto paramos paraiškų priėmimo tvarkaraštyje, pabaigos, t. y. 2023 m. rugsėjo 29 d., tačiau ne ilgiau, nei pasiekiama paramos paraiškų priėmimo etapui dotacijoms arba lengvatinėms paskoloms skirta lėšų suma.
Pasiekus paramos paraiškų priėmimo etapui skirtą lėšų sumą (dotacijoms arba lengvatinei paramai) paramos paraiškų priėmimas stabdomas tokia tvarka:
-NMA, nustačiusi, kad yra pasiekta paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma, kitą darbo dieną apie šį faktą paskelbia NMA interneto svetainėje www.nma.lt ir informuoja Žemės ūkio ministeriją. Informaciniame pranešime apie paraiškų priėmimo stabdymą nurodomas galutinis paraiškų priėmimo momentas (data, valanda), kuris negali būti vėlesnis nei tos pačios dienos 23.59 val.
-Paraiškos, pateiktos nuo informacinio pranešimo paskelbimo iki jame nurodyto galutinio paraiškų priėmimo momento, yra priimamos ir vertinamos Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.
-Paraiškos, pateiktos po informaciniame pranešime nurodyto galutinio paraiškų priėmimo momento, nepriimamos ir nevertinamos.
Tuo atveju, kai pasiekus paramos paraiškų priėmimo etapui skirtą lėšų sumą (dotacijos forma) paraiškų priėmimas gauti dotaciją arba gauti dotaciją ir lengvatinę paskolą stabdomas, pareiškėjai ir toliau, t. y. iki paramos paraiškų priėmimo pabaigos datos, gali teikti paraiškas gauti tik lengvatinę paskolą.
Galimi pareiškėjai
Paraiškas gali teikti:
-fiziniai asmenys, vyresni negu 18 metų amžiaus, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka ir savo vardu kaip valdos valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą Vyriausybės nutarimo nustatyta tvarka;
– juridiniai asmenys, kurie savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą (pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas).
Paramos paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su projekto partneriu (-iais), nepriimamos.
Paramos suma ir intensyvumas
Didžiausias dotacijos dydis:
-kai vykdoma tik ŠESD veikla – iki 200 tūkst. Eur;
-kai vykdomos privalomoji ŠESD veikla ir papildomai Biodujų jėgainių veikla – iki 800 tūkst. Eur;
-kai vykdomos privalomoji ŠESD veikla ir papildomai Gyvūnų gerovės veikla – iki 900 tūkst. Eur;
-kai vykdoma privalomoji ŠESD veikla bei papildomai vykdomos Biodujų jėgainių ir Gyvūnų gerovės veiklos – 1,5 mln. Eur.
Didžiausias lengvatinės paskolos dydis – 200 000 Eur.
Paramos intensyvumas:
-iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų;
-jauniesiems ūkininkams, besikreipiantiems paramos pagal Priemonę pirmą kartą, kurie atitinka Administravimo taisyklių 5 punkte nurodytus reikalavimus, paramos intensyvumas didinamas 15 procentinių punktų.
Tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai
Paramos paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis. Jei duomenys skiriasi nuo viešuosiuose registruose esančių duomenų, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis.
Pagal Priemonę pateiktų paramos paraiškų, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 79 straipsnio 1 dalimi, atrankos vertinimas neatliekamas, o paraiškos vertinamos pagal tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, nurodytus Taisyklių VI skyriuje.
Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei:
-paramos paraišką teikia subjektas, įvardytas galimu pareiškėju Taisyklėse;
-projektas atitinka Taisyklėse nurodytą (-us) bendrosios žemės ūkio politikos tikslą (-us), įgyvendinant projektą bus prisidedama prie Taisyklėse nurodytų nacionalinių žemės ūkio ir kaimo plėtros poreikių įgyvendinimo bei bus pasiekti projekte nurodyti rezultatai;
-užsiima žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų supirkimu (taikoma tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems savo narių valdose pagamintą ir (arba) užaugintą produkciją), ir (arba) perdirbimu, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimu rinkai ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo; pajamos iš žemės ūkio veiklos ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų supirkimo (taikoma tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems savo narių valdose pagamintą ir (arba) užaugintą produkciją), ir (arba) perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimo rinkai 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio subjekto pajamų;
-jo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (VED), yra ne mažesnis kaip 30 001 Eur (šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus);
-jis gamina Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytus produktus (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus) ir (ar) apdoroja, ir (ar) perdirba valdoje (-ose) pagamintus produktus; apdorojimo ir perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas (parama pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems ir realizuojantiems iš savo narių jų valdose pagamintus (išaugintus) žemės ūkio produktus, perdirbantiems iš savo narių supirktus žemės ūkio produktus ir realizuojantiems iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, veiklai vykdyti teikiama, jei produktai yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktai (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus).
Parama neteikiama, jeigu:
-vadovaujantis ES teisės aktais ir žemės ūkio ministro tvirtinama Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, nustatoma, kad sąlygos gauti paramą buvo dirbtinai sukurtos;
-pareiškėjas turi finansinių sunkumų (pareiškėjas bankrutuoja arba yra likviduojamas).
Papildomos tinkamumo sąlygos besikreipiantiems dotacijos bei dotacijos ir lengvatinės paskolos:
-projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nurodytus Administravimo taisyklių 124.5–124.9, 124.12, 124.17, 124.21 papunkčiuose;
-pareiškėjas turi būti įgyvendinęs ankstesnį projektą (t. y. pateikęs galutinį mokėjimo prašymą) pagal SP intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“;
-pareiškėjas turi atitikti ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius ir jų kritines reikšmes, nustatytas Ekonominio gyvybingumo taisyklėse.
Paraiškų priėmimo tvarka
Paramos paraiška ir su ja teikiami dokumentai turi būti pateikti užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) interneto prieigoje adresu https://zumis.lt. Paramos paraiška ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos (jeigu paraiškų priėmimas nebuvo sustabdytas anksčiau).
Kai paramos paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas ir patvirtintas parašu (juridinio asmens atveju vadovo parašu patvirtintas) įgaliojimas (skenuotas PDF formatu) per ŽŪMIS portalą, naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“) arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu el. paštu paraiskos@nma.lt, turi būti pateiktas NMA likus ne mažiau nei 3 darbo dienoms iki paramos paraiškų pateikimo termino pabaigos. Per įgaliotą asmenį paraiška gali būti pateikta tik iškilus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės turi būti įrodomos dokumentais.
Šaltinis: nma.lt, 2023-07-18
Svarbu tinkamai vykdyti įsipareigojimus – tinkamai įgyvendinti projektą ar verslo planą
Tam, kad parama pasiektų investicinio projekto vykdytoją, reikia parengti ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateikti paraišką, jei reikia – ir verslo planą, tuomet atsiraitoti rankoves ir kibti į darbą – įgyvendinti tai, kas buvo paties paraiškoje ir verslo plane numatyta ir surašyta. Vis dėlto išlaikyti šį įsipareigojimą – tinkamai įgyvendinti projektą ir verslo planą – ne visiems pavyksta.
Verslo planą būtina atsakingai ne tik rengti, bet ir įgyvendinti
Verslo planų teikimas bei įgyvendinimas – vienas reikšmingiausių projekto įgyvendinimo etapų. Atsakingai sudarytas verslo planas, prieš tai ištyrus rinką, įvertinus galimą konkurencinę aplinką, galimas sąnaudas, užtikrina būsimus projekto rezultatus, o jo laikymasis – garantuoja rezultatų pasiekimą. Tinkamai įgyvendinamas verslo planas yra tada, kai laikomasi jame numatytų terminų, piniginių srautų judėjimo, konkrečiau – paskolų bei jų grąžinimo grafiko, investicijų įsigijimo laikotarpių, taip pat svarbu įsigyti investicijas už verslo plane numatytą kainą.
Paramos priemonėse, pagal kurias yra mokama išmoka, pavyzdžiui, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Parama smulkiems ūkiams“, verslo planas yra esminis dokumentas, o tai, kad pareiškėjui būtų skirta parama, lemia jo įgyvendinimas ir laikymasis. Priemonių įgyvendinimo taisyklės aiškiai apibrėžia, kas yra tinkamas verslo plano įgyvendinimas, – tai yra, kai:
-vykdoma numatyta ūkinė veikla;
-atliktos (apmokėtos, pristatytos į ūkį, įregistruotos viešuosiuose registruose (jei registracija privaloma)) bei naudojamos tik verslo plane numatytai veiklai vykdyti visos verslo plane numatytos investicijos (išskyrus atvejus, kai investicijos buvo pakeistos suderinus su NMA);
-grynojo pelningumo arba skolos rodiklio reikšmė atitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse nurodytas reikšmes;
-projektas atitinka kitus konkrečiai priemonei taikomus reikalavimus, pvz., pasiektas valdos ekonominis dydis (VED) ne mažesnis kaip 12 000 Eur (pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“), paraiškos teikimo metu buvęs produkcijos standartine verte išreikštas VED padidintas ne mažiau kaip 20 proc. (pagal priemonę „Parama smulkiems ūkiams“) ir kt.
Pasikeitus aplinkybėms būtina pranešti NMA
Pasitaiko atvejų, kai įgyvendinant projektą keičiasi aplinkybės ir projekto bei verslo plano dėl objektyvių priežasčių nepavyksta įgyvendinti taip, kaip buvo planuota. Tokiais atvejais apie pokyčius būtina informuoti NMA ir gauti NMA sutikimą pokyčius įgyvendinti.
Jei keičiasi esminiai verslo plano dalykai, norint, kad NMA pokyčius patvirtintų, reikia įvertinti, ar jie nedarys įtakos projekto galutiniams tikslams ir uždaviniams, ar dėl verslo plano pakitimų bus pasiekti ir / arba išlaikyti atrankos kriterijai, už kuriuos buvo suteikti atrankos balai, projekto priežiūros rodikliai, ekonominio gyvybingumo rodikliai.
Projektą sklandžiai įgyvendinti gali sutrukdyti ir nuo žmogaus nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių gali nepavykti pasiekti projekte numatytų rodiklių, pavyzdžiui, sausra.
Raginame bendradarbiauti
Atsakingas projekto parengimas, vykdymas ir priežiūra projekto vykdytojui garantuoja paramą. Vis dėlto kilus klausimų ar abejonių dėl projekto vykdymo, NMA pataria aktyviai bendradarbiauti, bendrauti su projektą administruojančiu NMA specialistu arba kreiptis į NMA bendraisiais telefono numeriais, el. pašto adresais bei susisiekti kitais būdais, kaip nurodyta NMA svetainės skiltyje „Susisiekite“.
Šaltinis: nma.lt, 2023-07-18
Mėsinių galvijų augintojai pakvietė į naktigonę
Ne tik miesto, bet ir kai kurie kaimo žmonės jau pamiršo, kas yra naktigonė. Mūsų senoliai susitikdavo bendram kaimo arklių ir jaučių ganymui vasaros ir rudens naktimis. Šią senąją tradiciją renginių cikle „Atviri ūkiai“ priminė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) renginyje „Naktigonė Isos slėnyje 2023“. Čia primintos ne tik senosios tradicijos, bet ir kalbėta apie biologinės įvairovės išlaikymo svarbą, renginio svečiams leista susipažinti su mėsinių galvijų auginimo ypatumais.
Ciklo „Atviri ūkiai“ renginio organizatorė, netoliese, Gineitų kaime, turinti savo mėsinių galvijų ūkį LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė džiaugiasi, kad tokie renginiai pritraukia ne tik specializuotų mėsinių galvijų augintojų, bet ir gyventojų, besidominčių, kaip kaime auginami gyvuliai, kokia yra ūkininkų darbo kasdienybė, kokią produkciją jie užaugina ir gali pasiūlyti rinkai. Pašnekovė pabrėžia, kad norėjosi ne vien tik ūkį pristatyti, bet ir parodyti, kad augintojai nori bendrauti, dalintis tuo, ką turi, parodyti savo ūkį, kalbėti apie galvijininkystę. Vilmos ir jos vyro Valdo ūkyje, esančiame Šetenių kaimo apylinkėse, auginama apie 50 mėsinių galvijų. Didžioji ūkio dalis – prancūziškos veislės grynaveisliai mėsiniai galvijai aubrakai.
„Norėjome parodyti ne tik ūkį, bet ir papasakoti kaimo bendruomenei, kas yra toji naktigonė. Gineitų kaime dar yra atsimenančių, kaip tai atrodo. Iš buvusių 23 gryčių karvės būdavo išgenamos į Nevėžio slėnio pievas ir ten ganomos ir naktimis. Prie laužo vakarodavo ne tik piemenys, bet ir kaimo jaunimas. Sovietų okupacijos metais ganyti kolūkio gyvuliai, naktigonės tradicijos išnyko. O kaimo gyventojai savo 60 arų sklype gyvulius pradėjo rišti. Šiuo metu vėl grįžtama prie laisvo gyvulių laikymo naudojant aptvarus, elektrinius piemenis“, – pasakoja LMGAGA vadovė.
Ekstensyvaus ūkininkavimo svarba
Tiek patys augintojai, tiek vartotojai vis labiau rūpinasi aplinkosauga, todėl šios temos ne be reikalo atsispindėjo ir renginio programoje. Ji prasidėjo konferencija ,,Ar augindami mėsinius galvijus gelbstime Baltijos jūrą ir padedame išsaugoti biologinę įvairovę“. Anot V.Živatkauskienės, nuolat kalbama apie tai, kad reikia išlaikyti daugiametes pievas, o ypač paupiuose, paežerėse. Intensyvi žemdirbystė atvedė prie to, kad į mūsų vandens telkinius išplaunama nemažai teršalų, kurie blogina upių ir Baltijos jūros vandens kokybę. Baltijos jūra jau kuris laikas vadinama viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, be kitų taršos šaltinių, prie neigiamo poveikio prisideda ir agroverslas. Dėl to ūkininkė įsitikinusi, kad patys sau padėtume paupiuose ganydami gyvulius, laikydami pievas, skatindami ekstensyvią gyvulininkystę, o ne pakrantėse sėdami grūdines kultūras.
Pasibaigusi pasėlių deklaracija rodo, kad ūkiai toliau stambėja, o gyvulininkystė – traukiasi. Tai lemia neteisinga išmokų mokėjimo sistema, nes augalininkystės ūkiai gauna daugiau, dirbdami mažiau už gyvulininkus. Tai nėra teisinga.
„Maža to, girdėjau, kad kai kurie ,,gerųjų žemių“ grūdininkai nuomojasi žemes mažiau našių žemių vietovėse tik todėl, kad gautų didesnes išmokas. Gaila, kad smulkūs ūkiai atsisako auginti gyvulius ir pievas tiesiog išnuomoja grūdininkams. Galbūt ten bus šienaujama, gal žolė smulkinama, bet pridėtinės vertės tai nekurs. Būtų daug geriau, jei būtų užtikrintas gyvulininkystės tęstinumas“, – įsitikinusi V.Živatkauskienė.
Atlyginama už aplinkosauginius įsipareigojimus
Renginyje „Atviri ūkiai“ dalyvavo ir Mindaugas Kirstukas, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus specialistas, kuris kalbėjo apie tai, kaip aplinkai palankus ūkininkavimas gali reikšmingai prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Pasak jo, tinkamai parinkti ir taikomi ūkininkavimo būdai gali pagerinti „Natura 2000“ teritorijose saugomų buveinių būklę. Pavyzdžiui, norint išsaugoti pievose perinčius paukščius, jos yra vėliau šienaujamos, nustatomas mažesnis ganomų gyvulių tankumas, siekiant išsaugoti pievų buveines – jos turi būti šienaujamos, nuganomos ir t. t., to saugomų teritorijų direkcijos nėra pajėgios padaryti, todėl svarbus bendradarbiavimas su ūkininkais.
Anot jo, parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje siekiama atlyginti už tam tikrų reikalavimų, kurie viršija geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus vietovėse, kuriose nustatyti aplinkosaugos apribojimai yra susiję su Paukščių direktyvos ir Buveinių direktyvos įgyvendinimu, vykdymą. Dar viena priemonė, susijusi su vertingų pievų priežiūra, yra ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikla – „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“. Čia reikalavimai aukštesni, bet atitinkamai ir išmokos yra didesnės.
Šią vasarą laukia dar du „Atvirų ūkių“ ciklo renginiai. Vienas jų numatomas šarolė ūkyje, kitas – limuzinų. Rugsėjo mėnesį mėsinių galvijų augintojai ir visi, besidomintys tvariu ūkininkavimu, bus kviečiami iš arčiau susipažinti su biodinaminio ūkio specifika Kristinos ir Arūno Martinėlių ūkyje.
Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2023-07-19
Ukrainos kaimynės ragina ES pratęsti ribojimus ukrainietiškų grūdų importui
Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos kaimynės paragino Europos Sąjungą pratęsti grūdų importo draudimą, kuris baigs galioti rugsėjo 15 dieną, kad būtų išvengta didelių trikdžių rinkai. „Pasirašėme bendrą penkių šalių – Lenkijos, Bulgarijos, Vengrijos, Slovakijos ir Rumunijos – pareiškimą dėl draudimo importuoti (…) grūdus iš Ukrainos į mūsų šalis pratęsimo iki metų pabaigos“, – sakė R. Telusas po susitikimo su savo kolegomis Varšuvoje, ragindamas ES pritarti ribojimų pratęsimui.
Draudimai yra tiksliniai ir liečia tik kviečius, kukurūzus, rapsus ir saulėgrąžų sėklas, įvežamus į penkias Ukrainos pašonėje esančias šalis.
Šiuos produktus leidžiama vežti tik tranzitu per minimas penkias šalis, jie negali būti sandėliuojami jų teritorijoje ir įsigyjami vidaus vartojimui. Trečiadienį Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) paragino ES vykdomąją instituciją dar labiau išplėsti apribojimus.
„Arba Europos Komisija sutiks parengti… taisykles, kuriomis būtų pratęstas šis draudimas, arba tai padarysime patys“, – žurnalistams sakė M. Morawieckis. Lenkija, tvirta Ukrainos, kovojančios su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, sąjungininkė, taip pat kritikavo ukrainietiškų grūdų importą, kuris sukėlė vietos ūkininkų protestus.
„Tai nėra nukreipta prieš ukrainiečius, tai yra… už Lenkijos ūkininkus“, – sakė Lenkijos premjeras, pridurdamas, kad Lenkija šiuo metu leidžia grūdų tranzitą iš Ukrainos. „Tai nekelia grėsmės vidaus rinkos destabilizacijai, todėl palengviname šį eksportą ir sudarome sąlygas tranzitui“, – sakė M. Morawieckis. Per pastaruosius metus ES tapo pagrindiniu Ukrainos grūdų tranzito ir eksporto maršrutu.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-07-19
Ankstesnės žemės ūkio naujienos