Žemės ūkio naujienos: 2023-07-31

Tuo metu ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad 20 mln. – kviečių apimtys, kurias eksportuoja Ukraina, tai tik maža visame pasaulyje užauginamų grūdų dalis, tad rinkos ilgainiui turėtų stabilizuotis. Visgi, jo manymu, tai gali būti didelis smūgis Ukrainos ekonomikai.

Pasak „Reuters“ pateiktų duomenų, Čikagos kviečių ateities sandorių vertė, kuri laikoma pasaulinės grūdų vertės etalonu, nuo liepos 17 dienos pakilo beveik 20 proc. Tuo metu, anot „Business Insider“ liepos 28 d. duomenimis, kviečių kaina nuo birželio ir liepos pakilo iki 6,34 proc.

Tuo metu tokių grūdinių kultūrų kaip kukurūzai kainos, liepos 28 d. duomenimis, išlieka stabilios.

T. Povilauskas: grūdų kainos pakilo, bet kaina gerokai mažesnė, nei buvo prieš metus

T. Povilauskas teigė, kad dabartinis grūdų ir kviečių kainų didėjimas, tai reakcija tiek į Maskvos grasinimus, jog visi laivai plaukiantys į Ukrainą bus laikomi priešiškais, tiek į raketų smūgius jos uostams. Visgi, anot jo, kviečių kainos padidėjo vos 13 proc. ir siekia 260 eurų už toną, kai 2022 m. aukščiausia kviečių kaina siekė iki 400 eurų už toną.

„Aktualiausia yra kviečių kainų didėjimas. Jų kaina yra padidėjusi, grubiai, nuo 230 eurų už toną, kuri buvo savaitę iki susitarimo pabaigos, iki kainos vakar, kuri buvo apie 260 eurų už toną. Tas pakilimas – 30 eurų yra apie 12–13 proc. Tai šuoliukas yra, bet 20 proc., kaip kai kurie teigia, yra kažkiek per didelis pasakymas. Bet ką aš noriu pasakyti, kad ta kaina yra gerokai mažesnė, nei buvo prieš metus, kai tokiu metų laiku buvo apie 330 eurų už toną. Ir tas pikas, kuris buvo 2022 m. gegužės mėn., buvo apie 400 eurų už toną“, – Eltai teigė T. Povilauskas.

„Kainos kilimas prasidėjo, kai pradėjo vykti raketų smūgiai į Odesos infrastruktūrą ir Dunojaus mažesniuosius uostus. Ir aišku prasidėjo tie visi pasakymai iš Maskvos, kad laivai plaukiantis į Ukrainos uostus gali tapti taikiniais. Iš esmės būtent to labiausiai išsigando rinka“, – sakė jis.

Anot jo, jeigu Europoje nuimtas derlius nebus toks gausus, kaip yra tikimasi, o infrastruktūra gabenti grūdus iš Ukrainos bus sunaikinta ir nauji keliai gabenti Vakarų kryptimi nebus rasti, kainos gali augti, bet to tikimybė yra maža. Jo teigimu, šiuo metu kainos remiasi prognozėmis, kad šiais metais Ukraina sugebės išgabenti bent 10 mln. tonų kviečių.

„Ir gali būti tų šuoliukų į viršų artimiausiomis dienomis, nes infrastruktūra dar yra, jos faktiškai nėra sunaikinta. Bet jeigu toliau tęsis šie smūgiai, to potencialo mažės ir tai kainas kažkiek didins. Nes oficialiausiose prognozėse skaičiuojama, kad Ukraina sugebės išvežti 10–11 mln. tonų kviečių. Bet vėlgi, jeigu tie keliai bus uždaromi ir Dunojaus uostai bus bombarduojami toliau ir tų kelių, kaip vežti tranzitu iš Ukrainos Vakarų kryptimi nebus atrasta, mažėja potencialas ir kaina gali augti. Tai tų aukštų kainų rizikų tikrai yra, bet daug didesnė tikimybė, kad 2022 metų lygių nepasieksime“, – aiškino jis.

Taip pat, ekonomisto manymu, abejotina ar šis pokytis paveiks kitų maisto produktų kainas, kadangi nedidelio grūdų kainų šuolio poveikis miltinių produktų ar mėsos produktų vertei yra ribotas. Visgi, pasak jo, poveikis maisto produktų kainoms priklausys nuo to, kaip situacija atrodys nurinkus derlių.

„Jeigu žiūrėti į mažmeninę kainą, ypač grūdinius produktus, tai galutinė grūdų dedamoji nėra didelė. Ar paimsite šviesią, tamsią duoną, ar paimsite makaronus, ar paimsite kažkokius miltinius produktus, tai žaliavos kaina gali būti 5–20 proc. ir tas pasvyravimas, jeigu pabrango apie 10 proc. grūdai, galutinę kainą keičia daugiausiai 2 proc.“, – teigė T. Povilauskas.

„Pašarų gamintojai, jeigu fiksuoja kainą dabar – ji yra gerokai mažesnė nei prieš metus. Kita vertus, yra 10–15 proc. didesnė, nei prieš dvi savaites. Taip, yra pabrangimo kažkiek, bet lyginant su praeitais metais tas lygis yra žemesnis. Bet reikia luktelėti, pažiūrėti, ar situacija bus jau pakankamai aiški rugsėjo pabaigoje, kai derlius gulės aruoduose ir tada bus galima sakyti, bus aišku, kas gali būti su kainomis rudenį, žiemą ir pavasarį“, – paminėjo jos.

Galiausiai, T. Povilauskas sakė, kad tam tikros įtakos gali turėti ir Rusijos susitarimas su Afrikos valstybėmis. Pasak jo, jeigu Rusija nuspręs šioms valstybėms dideliais kiekiais teikti grūdus pigiai ar net nemokamai, tai gali pastumti kainas žemyn.

„Rusija gali komunikuoti dviem aspektais. Vienu, kad jie yra didžiausia grūdų eksportuotoja ir jeigu pasiteisins lūkesčiai, derlius bus neblogas, tai potencialo eksportui bus daug. Tai jie gali sakyti, kad stengsis kuo daugiau eksportuoti padedant jiems ir bandys mušti kainas žemyn. O kitas variantas gali būti, kad gali būti net aukojimas, siunčiant laivus kviečių ir perkant prielankumą. Ir tai pakankamai stiprus papirkinėjimo mechanizmas“, – sakė ekonomistas.

M. Dubnikovas: Ukrainos kviečių eksporto sumažėjimas nesukels pasaulinės problemos

Tuo metu M. Dubnikovas teigė, kad nors tiekimo sutrikimas ir Rusijos veiksmų barbariškumas užtikrino trumpalaikį kainų pakilimą, ilgesnėje perspektyvoje, grūdų ir kviečių kainos turėtų stabilizuotis. Anot jo, Ukrainos eksportuojami kviečiai sudaro iki 2,5 proc. pasaulinės gamybos, tad tokio dydžio sumažėjimas didžiajai daliai pasaulio drastiško poveikio neturėtų.

„Grūdų kaina turėtų kilti dėl atsiradusio tiekimo sutrikimo, bet ilguoju periodu ji turėtų stabilizuotis ir eksporto sumažėjimas neturėtų daryti jai įtakos, nes Ukrainos išauginamų ir eksportuojamų grūdų kiekis nėra toks didelis. Jeigu jie eksportuoja apie 20 mln. tonų, tai yra apie 2,5 proc. užauginamų grūdų pasaulyje. Tokį kiekio pokytį gali lemti ir oro sąlygos, transporto galimybės ir panašiai“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.

Pasak ekonomisto, Vakarų valstybėms ir Lietuvai šis grūdų tiekimo sumažėjimas poveikio neturės. Be to, jo teigimu, Rusijos pasižadėjimas teikti grūdus Afrikos šalims, nebegalinčioms jų pirkti iš Ukrainos, yra politinis žaidimas, siekiant paveikti valstybes kurios jautriai reaguoja į mažiausius kainų pokyčius.

„Lietuvoje mes užsiauginame daug grūdų, juos eksportuojame ir kartais esame palyginti reikšmingas eksportuotojas Europoje. Ir šiuo atveju kainos augimas yra problema daugiau maisto neturinčioms šalims. Visoms išsivysčiusioms šalims, ši problema taip pat praktiškai neegzistuoja“, – sakė jis.

„Grūdų siūlymas Afrikai iš Rusijos pusės yra žaidimas. Mes turime suprasti procentinius dydžius. Tai, ką daro Rusija, yra politiniai žaidimai, deklaruojant, kad jie gali pateikti grūdus ir pakeisti ukrainietiškus. Ir taip, jie gali tai padaryti“, – aiškino jis.

Visgi, M. Dubnikovo manymu, nors toks grūdų tiekimo nutrūkimas neturės stipraus poveikio pasauliniu mastu, tai gali būti didelis smūgis Ukrainos ūkininkams.

„Iš kitos pusės, drama yra stipri tame, kad viena iš šalių gali bombarduoti, uždaryti kelius, drausti eksportuoti grūdus dėka savo interesų ir tai yra baisiausias dalykas. Tie 2 proc. pasaulyje nieko nekeičia, bet Ukrainai turi poveikį. Supraskime, kad jų ūkininkai užaugins grūdus ir negalės jų išvežti. Tai ten yra drama. Ir būtent tai Rusija bando padaryti, jie bando spausti visuomenę, kad ši spaustų politinius žaidėjus dėl to, kad jie atsitrauktų. Pabandytų kažkaip kitaip spręsti problemą. Čia yra esmė, tai spaudimas ne pasaulio, tai spaudimas Ukrainos visuomenės“, – teigė M. Dubnikovas.

„Pasaulio bado ar pasaulinės problemos nebus, čia nutaikyta grynai į Ukrainos vidų“, – pabrėžė jis.

Elta primena, kad liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Po šio pasitraukimo Rusijos kariuomenė pradėjo grudų terminalų Odesos srityje apšaudymą sparnuotosiomis raketomis, o Kremliaus rėžimas pabrėžė, kad krovininius laivus, plaukiančius į Ukrainą per Juodąją jūrą, laikys potencialiais kariniais taikiniais.

Liepos 26–27 dienomis, vykstant antrajam Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimui bei Rusijos ir Afrikos ekonomikos ir humanitarinis forumui, Vladimiras Putinas šešioms šalims – Burkina Fasui, Zimbabvei, Maliui, Somaliui, Centrinės Afrikos Respublikai ir Eritrėjai – prižadėjo, kad teiks grūdus nemokamai. Tuo metu humanitarinės grupės teigia, kad Afrika yra labai priklausoma nuo grūdų importo iš Rusijos ir Ukrainos.

Pagal Juodosios jūros grūdų sandorį per pastaruosius metus buvo eksportuota daugiau kaip 32 mln. tonų ukrainietiškų grūdų.

Šaltinis: www.lrt.lt, Žygimantas Šilobritas, ELTA, 2023-07-30

„Atvežti pirmieji šių metų derliaus miežiai, kviečiai ir rapsai rodo, kad bus standartiniai, vidutiniai metai žemės ūkyje“, – pranešė „Agrochema“.

Lietuvos grūdų ir perdirbėjų asociacija (LGPA) šią savaitę skelbė, jog kviečių derlius Baltijos šalyse gali būti 1–1,3 mln. tonų prastesnis nei praėjusiais metais. Tai esą lems ir mažesnes grūdų eksporto apimtis.

Tuo tarpu „Linas Agro“ prognozėmis, visas Lietuvos grūdų derlius šiemet bus apie 6,3–6,4 mln. tonų. Pernai metais visi šalies grūdų augintojai nuėmė 7,5 mln. tonų grūdų.

„Prognozuojame būtent tokį derlių, jei derliaus nuėmimui bus palankios sąlygos“, – Eltai komentavo „Linas Agro” grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis.

Jo teigimu, jau dabar matoma, jog šiemet tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse bus mažesnis rapsų derlius. Lietuvoje šios kultūros turėtų būti surinkta kiek daugiau nei 0,7 mln. tonų (pernai rapso sėklų derlius buvo itin geras bei beveik siekė 1 mln. tonų).

Tuo metu ankštinių kultūrų derlius, pasak S. Banelio, tikėtina, jog šiemet gali nežymiai išaugti. „Jei pasiseks, Lietuvoje galime turėti geresnį nei pernai ankštinių kultūrų derlių, t. y. žirnių bei pupų. Pernai metais bendras ankštinių kultūrų derlius Lietuvoje buvo 0,356 mln. tonų. Šiais metais galime augti iki 0,386 mln. tonų“, – teigė ekspertas.

Išlaikyti eksporto apimtis gali būti sudėtinga dėl ryškių kainų skirtumų

Anot S. Banelio, lietuviški grūdai tarptautinių pirkėjų visuomet buvo vertinami dėl savo kokybės. Visgi, pastebi jis, konkurencija tarptautinėje rinkoje yra labai didelė, kokybišką produkciją užaugina ir Lenkija, Ukraina, Rumunija, Bulgarija ar Rusija bei kitos šalys – tad pirkėjai turi galimybę rinktis grūdų tiekėją.

„Linas Agro“ atstovo teigimu, Lietuvos ir Europos eksportuotojams sudėtinga konkuruoti su Rusija, kuri rinkoje grūdus siūlo 40–50 JAV dolerių pigiau.
„Šiai dienai nepastebime jokios tendencijos, kad būtų žemesnės kokybės grūdų poreikis, todėl kokybiniai reikalavimai turėtų išlikti tokie pat, o perspektyvos gana miglotos. Stebime vėl paaštrėjusius karo veiksmus, bandymą sutrikdyti Ukrainos grūdų eksportą bei Rusijos, kaip grūdų eksportuotojos, suaktyvėjimą rinkose. Rusija prieš keletą metų užėmė vieną iš pagrindinių Baltijos šalių rinkų (Saudo Arabiją), o dabar taikosi į Afrikos žemyną. Mūsų kompanijai, kaip Baltijos grūdų eksportuotojams, kurie kasmet eksportuoja apie 2 mln. tonų, tenka nelengvas uždavinys – konkuruoti su jais, kai jie savo grūdus siūlo 40-50 JAV dolerių pigesnėmis kainomis“, – teigė S. Banelis, pažymėjęs, kad toks kainų kontrastas – istoriškai ryškus.

„Arba turi atpigti europietiški kviečiai, arba pabrangti rusiški kviečiai, nes toks skirtumas istoriškai yra labai didelis“, – sakė jis.

S. Banelio teigimu, kokiomis kainomis šalys galės pasiūlyti grūdus, taip pat priklausys nuo derliaus dydžio ir kokybės rezultatų, politinės padėties.

„Tokio kainų kintamumo, kokį stebime pastaruosius dvejus metus, taip pat nėra buvę, nes kainos biržose per dieną pasikeičia ir 10 ar daugiau eurų“, – taip pat pastebėjo jis.

„Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas vardijo, jog daugiausia lietuviškų kviečių parduodama rinkoms Afrikoje, rapso sėklų – vietinėje, Latvijos ir Europos rinkose, ankštinių kultūrų – Egipte ir Skandinavijoje.

LGPA duomenimis, pernai pagrindinė kviečių iš Lietuvos pirkėja buvo Nigerija, antra didžiausia – Saudo Arabija, toliau – Pietų Afrikos Respublika, Kenija, Ispanija, Mozambikas.

Asociacijos vertinimu, šiemet žemynas greičiausiai vėl bus pagrindinis lietuviškų kviečių pirkėjas, tačiau nerimą eksportuotojams kelia dėl valiutų nuvertėjimo smunkanti Afrikos šalių perkamoji galia.

Šaltinis: www.delfi.lt, Lukas Juozapaitis, ELTA, 2023-07-30

Nuo sausros labiausiai nukentėjo būtent nekultūrinės pievos. Dažnai ten ne natūralios žolės, o natūralus smėlis“, – šaržuoja Vytautas Buivydas, Jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas ir sako, kad šiemet bus masinis apsisprendimo metas. Daug smulkių ir vidutinių ūkių pasitrauks. Jis pats laiko mėsinius gyvulius, kurių kiekį taip pat mažins kai pasibaigs įsipareigojimai gavus paramą.

„Sūnus su pieninėmis karvėmis neprasideda, laiko tik mėsines. Jas laikau tik aš. Kalbant apie gyvulius, geresnėje būklėje tik stambūs ūkiai, kurie sėjo kukurūzus. Jie užaugo gerai. Tie, kurie kaip mes, šienauja kultūrines ir natūralias pievas, pakankamai pašarų nepriruoš. Rudenį daug kas parduos gyvulius. Be to, brangsta grūdai, kurie tuo pačiu brangina kombinuotuosius pašarus“, – liūdną perspektyvą piešia Jonas Kuzminskas, ūkininkas, kooperatyvo „Pieno gėlė“ vadovas ir prognozuoja, kad trauksis mažesni ir vidutiniai, kurie laiko 20-30 karvių bei gauna mažesnę supirkimo kainą.

Stambūs, kurie investavo pakankamai, vertina rizikas, sėja kukurūzus, baltyminius pašarus ir dabar dirba pelningai. Patys auginti kukurūzus gali tik stambūs ūkiai, turintys jiems apdoroti tinkamą techniką.

Gyvulių perteklius

V. Buivydas sako, kad mato, jog krenta supirkimo kainos, o tai signalizuoja, kad rinkoje parduodamų raguočių perteklius. Jei anksčiau užtekdavo paskambinti ir supirkėjas jau sukdavosi tavo kieme, dabar eilė dvi savaitės ir kaina už mėsinį gyvulį 1,6 euro už kilogramą gyvo svorio.

Kaip pasakoja, iš vienos pusės, nyks ne prekiniai ūkiai, iš kitos, kyla nauja problema – ir taip mes nežinome ką daryti su daugiametėmis pievomis, nes nesugebame jų išsaugoti ir jau gresia sankcijos iš EK, o dabar, traukiantis gyvulininkystei, jų prarandama, tiksliau tiesiog išariama, dar daugiau.

Pasak V. Buivydo, kelio jas išlaikyti nėra, o sankcijos bus didelės ir jas mokės visi mokesčių mokėtojai. Ūkininkai tuo piktnaudžiauja ir, nors ir draudžiama, dažnai tiesiog ignoruoja reikalavimus. Pasak V. Buivydo turi būti ryžtingesnis sprendimai. Baudžiami tie, kurie pievas aria ir didesnes išmokas gauti tie, kurie jas išlaiko.

Perka lenkai

„Natūralios pievos nepatrauklios net gyvulininkystei. Matau, kad Strateginiame plane, pasėlių deklaravimo sistemos patrauklesnės grūdininkams. Jie turėjo daugiau erdvės ir surenka daugiau išmokų nei gyvulininkai“, – dėsto V. Buivydas.

Jo žiniomis, gyvulių skaičių mažina tie, kuriems trūksta pašarų, o pirkti labai brangu. Šienainio rulonas pernai kainavo 15 eurų, 20 buvo brangu, dabar 30 ar 40, tačiau pas mus atvažiuoja lenkai ir juos perka, nes gauna iš savo Vyriausybės paramą. Švedijoje pašarų taip pat trūksta ir kaip į potencialą jie žiūri į Baltijos šalis. Iš mūsų šalies, kai Skandinaviją nutinka stichinės nelaimės, šienainis tradiciškai eksportuojamas.

„Ūkininkai skaičiuoja, kad melžti pieną ir šerti karves, kai šienainio rulonas 40 eurų, tiesiog nėra prasmės“, – dėsto V. Buivydas. Jis pats taip pat planuoja mažinti gyvulių kiekį. Pasiliks tik turinčius didžiausią potencialą. Dabar jis laiko 50 mėsinių galvijų, parduos 20-30. Priežastis – supirkimo kainos tokios, kad šią veiklą paversti pelningu verslu nepavyks.

Gyvulį reikia auginti du metus iki 800 kg ir parduoti po 1,6 euro už kilogramo. Per dieną pajamų kiek virš euro, o gyvulį dar reikia išlaikyti ir šerti.

„Tai darbo, kurį darai, pažeminimas. Kalbėti apie vadinamas trumpąsias grandines, kai produkcija parduodama tiesiogiai vartotojui, tai atskiras verslas. Kiekvienas ūkininkas nestovės turguje ir nedalyvaus viešuosiuose pirkimuose“, – dėsto V. Buivyda ir sako, kad stambūs ūkiai gyvena pakankamai gerai ir mums reikia apsispręsti, ar juos reikia remti, ar leisti užaugti mažesniems ir toliau remti kitus.

J. Kuzminskas sako, kad kol kas pieno supirkimo kainos daugeliui nepadengia savikainos, tačiau šis laikotarpis baigsis, kai estai atidarys planuojamą pieno perdirbimo įmonę ir jiems truks žaliavos.

Nepatenkinti paramos skirstymu

Ūkininkai surengė spaudos konferenciją, kurioje pareiškė nepasitenkinimą, kaip bus paskirstyta ES parama pieno ūkiams.

Stambių, ekologinių ir vidutinių ūkių bei kooperatyvų atstovai kritikuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) planus pieno gamintojams skirti 8,86 mln. iš 10,66 mln. eurų Lietuvai liepą paskirtos Europos Sąjungos (ES) paramos.

Ūkininkai tikina likę nusivylę, nes ministerija jiems neketina paskirstyti visų iš Bendrijos gautų lėšų, o parama esą ir vėl nepasiektų taip pat nukentėjusiųjų, į gamybos modernizavimą investavusių, todėl didesnę savikainą ir supirkimo kainą nustačiusių pieno ūkių.

„Užvakar išvydome ŽŪM projektą dėl galimo paramos skirstymo. Jis nebuvo diskutuotas nei su viena žemės ūkio organizacija. Matome vėl tą pačią problemą, kad tik 35 ct/kg už žaliavinį pieną tą paramą gaus“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

„Visa eilė produktyviausių ūkių vėl lieka be paramos“, – pabrėžė jis.

Stambiuosius ūkius atstovaujančios Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas sakė, kad parama reikalinga ir didiesiems pieno ūkininkams. Jis pažymėjo, jog stambiųjų pieno gamintojų savikaina yra apie 10 centų didesnė nei ŽŪM pasiūlyta 35 ct/kg riba. „Niekas neklausia kokia mūsų savikaina, o ji, turime pasiskaičiavę, yra 10 centų didesnė“, – teigė E. Pranauskas.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė kalbėjo, jog ministerija neatsižvelgia į sektoriaus atstovų pastabas, nepadeda spręsti patiriamų sunkumų, kilusių šiemet ženkliai nukritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms. Ji kalbėjo, kad ūkininkų atstovai dar raštiškai nesikreipė į ministeriją, tačiau jų pasiūlymai išlieka tie patys, kokie ŽŪM buvo teikti ministerijai ruošiant 8 mln. eurų dydžio nacionalinę paramą.

„Vilčių neturime, bet, jei kvies, eisime į diskusijas“, – sakė R. Vilimienė. Jos teigimu, pieno gamintojai prašo imtis iniciatyvos ir sureguliuoti pieno kainos pasiskirstymą tarp ūkininkų, pieno perdirbėjų ir prekybininkų.

Pasak M. Maciulevičiaus, metinis pieno ūkių rezultatų kritimas siekia 11 proc., dėl vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje vyraujančios sausros nepavyko pasiruošti pašarų. „Prognozuojame, kad rudenį bus didelis pieno karvių (skaičiaus – ELTA) kritimas“, – teigė M. Maciulevičius.

ŽŪM pirmadienį pranešė, jog parengė ir socialiniams partneriams pateikė liepą iš ES žemės ūkio rezervo gautų lėšų paskirstymo pieno gamintojams tvarką. Pieno ūkiams numatyta 8,86 mln. eurų, nors iš viso iš Bendrijos fondo liepą Lietuvai skyrė 10,66 mln. eurų. ŽŪM šią suma įvardijo „išskirtine parama“ Lietuvai.

Reaguojant į metų pradžioje ženkliai nukritusias pieno supirkimo kainas, 8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų jau buvo skirta ūkininkams, pirmąjį metų ketvirtį už kilogramą pieno gavusiems vidutiniškai 35 centus arba mažiau. Naująją paramą taip pat siūloma skirti ūkiams, kurie antrąjį ketvirtį pieną pardavinėjo už mažesnę nei vidutinę 35 ct/kg kainą.

ŽŪM yra teigusi, kad už tiek pieną parduoda – todėl gali pretenduoti į išmokas – maždaug 9 iš 10 ūkininkų. Išmokas Žemės ūkio duomenų centras apskaičiuos kiekvienam mėnesiui atskirai, o Nacionalinė mokėjimo agentūra ūkiams išmokėtų skirtumą tarp 35 ct/kg tarifo ir vidutinės kainos, kurią ūkis už kilogramą parduoto pieno gavo tą mėnesį.

Galutinę sumą agentūra apskaičiuotų konkretaus mėnesio paramos dydį padauginusi iš balandį, gegužę ir birželį faktiškai parduoto natūralaus pieno kiekio kilogramais.

Šaltinis: www.delfi.lt, Arūnas Milašius, 2023-07-28

Planuojama, kad karvidžių statybos prasidės jau ateinančių metų pavasarį. Vykstant darbams padidės sunkiasvorio transporto eismas, todėl gyventojai nerimauja, kas bus su krašto keliais, nes kelias nuo Miežaičių iki Bebrujų yra neasfaltuotas, be to, šalikelėse nėra griovių, todėl per pavasario polaidžius ar po gausesnio lietaus kelias būna pažliugęs. Prognozuojama, jog tokiais keliais pradėjus važiuoti sunkiasvorei technikai jie gali tapti sunkiai pravažiuojami, rašoma pranešime spaudai.

Per susitikimą kalbėta, kad kelyje nuo Linkaičių iki Miežaičių pakloto asfalto juosta labai siaura, todėl baiminamasi, jog sunkiasvorė technika pavasarį gali išmauroti kelkraščius.

Bendruomenės atstovai prašė bent jau statybų laikotarpiu gyvenvietėje riboti automobilių greitį iki 30 kilometrų per valandą, nes ir dabar dūzgia keturračiai, vežamos malkos, o prasidėjus statyboms eismas taps dar intensyvesnis.

Gyventojai sakė, kad jie nėra prieš naujo komplekso statybas, tačiau norėtų žinoti, kuo vykstant statyboms gali padėti savivaldybė, domėjosi, kokie jos ateities planai dėl kelių asfaltavimo.

Keliams pažadėjo daugiau dėmesio

„Galime su seniūnijos pagalba pasirūpinti didesne kelių priežiūra, nes asfaltuoti kelią prieš statybas – tikrai ne laikas. Apie asfaltavimą galėsime svarstyti, kai statybos bus baigtos. Kol vyks statybos, bendruomenės paprašysime informuoti apie problemas, o seniūnija tuos kelius, kuriais važiuos statybų technika, turės įtraukti į prioritetinių sąrašą ir skirti jiems daugiau dėmesio. Jeigu reikės, skirsim tam papildomai lėšų“, – sakė rajono meras Kazimieras Račkauskis.

Mero žodžiais, kelyje tarp Miežaičių ir Bebrujų reikėtų nelaukiant kitų metų pavasario suformuoti griovius, kad kelias nebūtų pažliugęs, o tuose keliuose, kuriuose grioviai yra, būtina juos prižiūrėti – išpjauti prižėlusius krūmus, išvalyti griovių šlaitus.

Susitikime dalyvavęs vicemeras Vytautas Krikščiūnas pažadėjo pats nuvažiuoti į vietą ir pasižiūrėti, kuriose vietose palei kelius reikia suformuoti griovius.

Rajono vadovai atvykusiems miežaitiškiams bei karvidžių statytojų atstovams paaiškino, jog keliai rajone asfaltuojami pagal prioritetų sąrašą. Po to, kai Bebrujuose pradės veikti modernus karvidžių kompleksas ir bus sukurtos žadamos darbo vietos, tikėtina, kad ir šis kelias prioritetinių kelių sąraše pakils aukštyn ir greičiau sulauks savo eilės.

Gyventojų prašymą riboti automobilių greitį meras K. Račkauskis žadėjo perduoti svarstyti Saugaus eismo komisijai, tačiau meras siūlo pagalvoti, ar ne veiksmingiau už greitį ribojančius ženklus būtų įrengti kelio kalnelius, kurių poveikis žymiai efektyvesnis.

Karves ir jaučius augins išmaniai

Jau skelbta, kad Radviliškio rajone, Bebrujuose, UAB „Agrokoncernas“ planuoja statyti didelį karvidžių kompleksą. Šiame komplekse planuojama auginti apie 6 tūkstančius sąlyginių galvijų vienetų, iš jų – 3800 melžiamų karvių. Tam bus statomos fermos, pašarų ruošimo cechas, stoginės šiaudams, skysto mėšlo rezervuaras.

UAB „Agrokoncernas“ šio projekto vietą rinkosi iš kelių skirtingų rajonų, tačiau Radviliškio rajono savivaldybė pasirinkta dėl nenašių žemės plotų, tinkamų pašarų ruošimui ir gamybai bei atsižvelgiant į kompetentingų specialistų įdarbinimo galimybes.

Planuojama, kad kompleksas bus ne tik didžiulis, bet ir inovatyvus bei modernus. Jame planuojama naudoti draugiškas aplinkai naujausias ir išmaniausias technologijas – melžimo robotus, stacionarią organinių trąšų (srutų) paskleidimo sistemą, kuri neturi sąlyčio su aplinka.

Antruoju projekto vystymo etapu planuojama pastatyti biometano jėgainę, kuri surinktų 80 procentų kvapų, o tai ženkliai sumažintų aplinkos užterštumą.

Vėlesniame projekto etape taip pat numatomas saulės elektrinės įrengimas elektros išteklių poreikiams patenkinti.

Šis kompleksas bus pavyzdinė žemdirbystės bazė, vienintelė tokia visose Baltijos šalyse. Pirminiais paskaičiavimais, investicijos į karvidžių kompleksą sieks daugiau nei 50 milijonų eurų, ketinama sukurti 40–50 darbo vietų.

Šaltinis: www.delfi.lt, Radviliškio naujienos, 2023-07-28

Taip pat tuo atveju, jei pareiškėjai iki paraiškos pateikimo dienos valdoje naudoja organines ar mineralines (neorganinės) trąšas, išskyrus neorganines antrinių augalų maisto medžiagų (kalcio, magnio, natrio, sieros) bei mikroelementines trąšas, arba profesionaliajam ar neprofesionaliajam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus, iki rugpjūčio 1 d. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje turi užpildyti duomenis apie panaudotas trąšas.

Šaltinis: www.nma.lt, 2023-07-28