Žemės ūkio naujienos: 2023-07-28

Stambių, ekologinių ir vidutinių ūkių bei kooperatyvų atstovai kritikuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) planus pieno gamintojams skirti 8,86 mln. iš 10,66 mln. eurų Lietuvai liepą paskirtos Europos Sąjungos (ES) paramos.

Ūkininkai tikina likę nusivylę, nes ministerija jiems neketina paskirstyti visų iš Bendrijos gautų lėšų, o parama esą ir vėl nepasiektų taip pat nukentėjusiųjų, į gamybos modernizavimą investavusių, todėl didesnę savikainą ir supirkimo kainą nustačiusių pieno ūkių.

„Užvakar išvydome ŽŪM projektą dėl galimo paramos skirstymo. Jis nebuvo diskutuotas nei su viena žemės ūkio organizacija. Matome vėl tą pačią problemą, kad tik iki 35 ct/kg už žaliavinį pieną tą paramą gaus“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

„Visa eilė produktyviausių ūkių vėl lieka be paramos (…) Skatiname investuoti į ūkius, į ūkių modernizavimą, į naujas fermas, mėšlides, į mažiau kvapų, į naujas technologijas, į robotus. Nei vienas iš šitų investavusių paramos negaus“, – pabrėžė jis.

Stambiuosius ūkius atstovaujančios Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas sakė, kad parama reikalinga ir didiesiems pieno ūkininkams.

Jis pažymėjo, jog stambiųjų pieno gamintojų savikaina yra apie 10 centų didesnė nei ŽŪM pasiūlyta 35 ct/kg riba. Pasak E. Pranausko, stambieji ūkiai patiria daugiau kaštų dėl aplinkosaugos, gyvūnų gerovės reikalavimų, kokybiško pieno gamybos, darbo užmokesčio.

„Jūs gaunate virš 35 ct/kg kainą, jums nepriklauso. Niekas neklausia kokia mūsų savikaina, o ji, turime pasiskaičiavę, yra daugiau nei 10 centų didesnė“, – teigė E. Pranauskas.

„Maži ūkiai mažiau investuoja, galbūt kuklesni pašarai, dėl to jie gauna šiek tiek mažesnę kainą – nes pienas nebūna toks riebus ir baltymingas. Stambesni investuoja į pašarus, į technologijas, kokybė pieno kyla. Dėl to didėja savikaina, bet dėl to jie ir daugiau gauna“, – antrino M. Maciulevičius.

Kooperatinės bendrovės „Pienas.lt“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius dėstė, kad teisingiausia paramą būtų paskirstyti už turimas karves.

„Pagal karvę. Jei ūkis tiekia pieną į rinką, gamino pieną, reiškia, jis yra nukentėjęs ir taip ta parama turi būti padalinama. Tai būtų pats sąžiningiausias dalykas. Tikrai labai siūlau ŽŪM pergalvoti paskelbtą projektą“, – tikino T. Raudonius.

Tuo metu Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius akcentavo, kad paramos pagal ŽŪM siūlomą modelį negautų ir ekologiniai ūkiai, kurių pieno gamybos savikaina yra apie 20 proc. didesnė.

Pasak M. Maciulevičiaus, metinis pieno ūkių rezultatų kritimas siekia 11 proc., kadangi dėl vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje vyraujančios sausros nepavyko pasiruošti pašarų.

„Prognozuojame, kad rudenį bus didelis pieno karvių (skaičiaus – ELTA) kritimas“, – teigė M. Maciulevičius.

Savo ruožtu T. Raudonis teigė, jog dalis pieno ūkių nusprendė nešienauti laukų ir nekaupti pašaro gyvuliams, o rudenį planuoja karves parduoti.

Tikina, jog ŽŪM į pastabas neatsižvelgia

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė kalbėjo, jog ministerija neatsižvelgia į sektoriaus atstovų pastabas, nepadeda spręsti patiriamų sunkumų, kilusių šiemet ženkliai nukritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms.

Ji kalbėjo, kad ūkininkų atstovai dar raštiškai nesikreipė į ministeriją, tačiau jų pasiūlymai išlieka tie patys, kokie ŽŪM buvo teikti ministerijai ruošiant jau išmokėtą 8 mln. eurų dydžio nacionalinę paramą. Tuomet, pažymėjo ūkininkų atstovė, ŽŪM neatsižvelgė į 9 iš 10 pateiktų pastabų.

„Vilčių neturime, bet, jei kvies, eisime į diskusijas“, – sakė R. Vilimienė.

Jos teigimu, pieno gamintojai prašo imtis iniciatyvos ir sureguliuoti pieno kainos pasiskirstymą tarp ūkininkų, pieno perdirbėjų ir prekybininkų.

„Mūsų prašymas yra ne parama, o padaryti, kad grandinėje gautume visi vienodai – ar veži 10 litrų pieno, ar 100 litrų. (…) Turėtume grandinėje gauti, kaip ir kitos ES šalys, dalinantis perdirbėjams, ūkininkams, gamybininkams“, – sakė R. Vilimienė.

Rengia kreipimąsi į eurokomisarą

Spaudos konferencijoje kalbėjusių ūkininkų delegacija gegužę vyko į Briuselį, susitikti su žemės ūkio politiką kuruojančiu eurokomisaru Januszu Wojciechowskiu bei paprašyti ES paramos.

Pasak M. Maciulevičiaus, tikėtina, jog ūkininkai vėl vyks į susitikti su eurokomisaru, prašydami tarpininkauti.

E. Pranauskas patikino, jog į komisarą ketinama kreiptis dar kartą, esą ŽŪM pasiūlyta 35 ct/kg kainos riba nėra objektyvi ir diskriminuoja dalį nukentėjusių ūkininkų.

„Kol kas laiško neišsiunčiau, esu susirašęs projektą ir manau, kad jį išsiųsiu“, – sakė jis.

ŽŪM pirmadienį pranešė, jog parengė ir socialiniams partneriams pateikė liepą iš ES žemės ūkio rezervo gautų lėšų paskirstymo pieno gamintojams tvarką.

Pieno ūkiams numatyta 8,86 mln. eurų, nors iš viso iš Bendrijos fondo liepą Lietuvai skyrė 10,66 mln. eurų. ŽŪM šią suma įvardijo „išskirtine parama“ Lietuvai.

Reaguojant į metų pradžioje ženkliai nukritusias pieno supirkimo kainas, 8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų jau buvo skirta ūkininkams, pirmąjį metų ketvirtį už kilogramą pieno gavusiems vidutiniškai 35 centus arba mažiau.

Naująją paramą taip pat siūloma skirti ūkiams, kurie antrąjį ketvirtį pieną pardavinėjo už mažesnę nei vidutinę 35 ct/kg kainą. ŽŪM yra teigusi, kad už tiek pieną parduoda – todėl gali pretenduoti į išmokas – maždaug 9 iš 10 ūkininkų.

Išmokas Žemės ūkio duomenų centras apskaičiuos kiekvienam mėnesiui atskirai, o Nacionalinė mokėjimo agentūra ūkiams išmokėtų skirtumą tarp 35 ct/kg tarifo ir vidutinės kainos, kurią ūkis už kilogramą parduoto pieno gavo tą mėnesį.

Galutinę sumą agentūra apskaičiuotų konkretaus mėnesio paramos dydį padauginusi iš balandį, gegužę ir birželį faktiškai parduoto natūralaus pieno kiekio kilogramais.

Reikalinga paramos suma augs

Metų pradžioje, vos kilus vadinamajai pieno krizei, ūkininkų atstovai prašė 40 mln. eurų paramos. Tuomet teigta, jog tokia suma reikalinga, kad ūkiai galėtų išsilaikyti nuo vasario iki rugpjūčio.

Anot M. Maciulevičiaus, pieno gamintojų gyvybingumui išlaikyti būtina pagalbos suma gali dar labiau augti, nes nuo metų pradžios pieno supirkimo kainos nepakilo, ūkininkus ištiko sausra, tad papildomų išlaidų prireiks pašarams įsigyti.

„Situacija tebesitęsia. Dar didesnė bėda yra sausros, nes nepasiruošėme pašarų, pašarų gamyba ženkliai pabrango, reikės užsipirkinėti papildomai, nes savo neturi“, – teigė Kauno rajono ūkininkų atstovas.

Pasak jo, ūkininkų asociacijos tikslių skaičiavimų, kokio dydžio paramos reikia šiuo metu, dar neturi, tačiau jie bus atlikti.

„Suma turės augti, vienareikšmiškai“, – akcentavo M. Maciulevičius.

ŽŪM pirmadienį pranešė, jog parengė ir socialiniams partneriams pateikė liepą iš ES žemės ūkio rezervo gautų lėšų paskirstymo pieno gamintojams tvarką.

Pieno ūkiams numatyta 8,86 mln. eurų, nors iš viso iš Bendrijos fondo liepą Lietuvai skyrė 10,66 mln. eurų. ŽŪM šią suma įvardijo „išskirtine parama“ Lietuvai.

Reaguojant į metų pradžioje ženkliai nukritusias pieno supirkimo kainas, 8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų jau buvo skirta ūkininkams, pirmąjį metų ketvirtį už kilogramą pieno gavusiems vidutiniškai 35 centus arba mažiau.

Naująją paramą taip pat siūloma skirti ūkiams, kurie antrąjį ketvirtį pieną pardavinėjo už mažesnę nei vidutinę 35 ct/kg kainą. ŽŪM yra teigusi, kad už tiek pieną parduoda – todėl gali pretenduoti į išmokas – maždaug 9 iš 10 ūkininkų.

Išmokas Žemės ūkio duomenų centras apskaičiuos kiekvienam mėnesiui atskirai, o Nacionalinė mokėjimo agentūra ūkiams išmokėtų skirtumą tarp 35 ct/kg tarifo ir vidutinės kainos, kurią ūkis už kilogramą parduoto pieno gavo tą mėnesį.

Galutinę sumą agentūra apskaičiuotų konkretaus mėnesio paramos dydį padauginusi iš balandį, gegužę ir birželį faktiškai parduoto natūralaus pieno kiekio kilogramais.

Šaltinis: www.lrt.lt, Lukas Juozapaitis, ELTA, 2023-07-27

Jis pažymi, jog ministerija šią, jau antrąją paramos pieno ūkiams priemonę šiemet, dar tik pateikė vertinimui, o iš sektoriaus atstovų tikisi konstruktyvių diskusijų.

„Reaguoju ramiai, nes reikia pabrėžti, kad tai mūsų tik pasiūlymas, ne sprendimas. Ir ūkininkai, apart to, kad darytų spaudos konferenciją, galėtų pateikti pasiūlymus, kuriuos tikrai svarstysime, į juos atsižvelgsime. Juos svarstysime, į juos atsižvelgsime“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė K. Navickas.

Taip ministras reagavo į ketvirtadienį spaudos konferencijoje stambių, vidutinių ir ekologinių pieno ūkių, taip pat kooperatyvų atstovų išsakytas pastabas dėl ŽŪM planų pieno gamintojams skirti 8,86 mln. iš 10,66 mln. eurų Lietuvai liepą iš ES žemės ūkio rezervo asignuotos paramos.

Ūkininkai tikina likę nusivylę, nes ministerija jiems neketina paskirstyti visų iš Bendrijos gautų lėšų, o parama esą ir vėl nepasiektų taip pat nukentėjusiųjų, į gamybos modernizavimą investavusių, todėl didesnę savikainą ir supirkimo kainą nustačiusių pieno ūkių.

K. Navicko teigimu, tai, kad dabar siūloma skirti ne visas iš ES gautas lėšas, nereiškia, jog šie beveik 2 mln. eurų nebus paskirstyti vėliau. Ministras tikino sulaukęs pastabų dėl paramos skaičiavimo kriterijų. Tiksli suma, tikina jis, bus aiški išnagrinėjus gautus pasiūlymus.

„Tai nėra kažkoks mechanizmas, kuriame dovanų krepšelis – gavai kažkokią sumą ir būtinai turi ją išdalinti. Yra kriterijai ir sąlygos, kaip išdalinti, galų gale, yra ir laikotarpis“, – sakė ministras.

„Viskas yra tose taisyklėse, kurios, labai norėčiau, kad būtų aptartos konstruktyviu būdu, o ne spaudos konferencijoje“, – tęsė jis.

ŽŪM pirmadienį pranešė, jog parengė ir socialiniams partneriams pateikė liepą iš ES žemės ūkio rezervo gautų lėšų paskirstymo pieno gamintojams tvarką.

Pieno ūkiams numatyta 8,86 mln. eurų, nors iš viso iš Bendrijos fondo liepą Lietuvai skyrė 10,66 mln. eurų. ŽŪM šią suma įvardijo „išskirtine parama“ Lietuvai.

Reaguojant į metų pradžioje ženkliai nukritusias pieno supirkimo kainas, 8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų jau buvo skirta ūkininkams, pirmąjį metų ketvirtį už kilogramą pieno gavusiems vidutiniškai 35 centus arba mažiau.

Naująją paramą taip pat siūloma skirti ūkiams, kurie antrąjį ketvirtį pieną pardavinėjo už mažesnę nei vidutinę 35 ct/kg kainą. ŽŪM yra teigusi, kad už tiek pieną parduoda – todėl gali pretenduoti į išmokas – maždaug 9 iš 10 ūkininkų.

Ketvirtadienį ūkininkų atstovai pabrėžė, jog toks paramos skirstymo modelis nėra teisingas, nes nuo metų pradžios ženkliai nukritus pieno supirkimo kainoms, nukentėjo ne tik smulkieji, bet ir investicijas į modernią gamybą atlikę pieno ūkiai.

„Visa eilė produktyviausių ūkių vėl lieka be paramos (…) Skatiname investuoti į ūkius, į ūkių modernizavimą, į naujas fermas, mėšlides, į mažiau kvapų, į naujas technologijas, į robotus. Nei vienas iš šitų investavusių paramos negaus“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė kalbėjo, jog rengiant nacionalinę pagalbos pieno gamintojams priemonę, ŽŪM neatsižvelgė į sektoriaus atstovų pastabas. Jų pasiūlymai, anot R. Vilimienės, nepasikeitė.

Išmokas Žemės ūkio duomenų centras apskaičiuos kiekvienam mėnesiui atskirai, o Nacionalinė mokėjimo agentūra ūkiams išmokėtų skirtumą tarp 35 ct/kg tarifo ir vidutinės kainos, kurią ūkis už kilogramą parduoto pieno gavo tą mėnesį.

Galutinę sumą agentūra apskaičiuotų konkretaus mėnesio paramos dydį padauginusi iš balandį, gegužę ir birželį faktiškai parduoto natūralaus pieno kiekio kilogramais.

K. Navicko teigimu, suderinus ir patvirtinus paramos skyrimo taisykles, išmokos ūkius pasiektų rugsėjo pabaigoje.

Šaltinis: www.lrt.lt, Lukas Juozapaitis, ELTA, 2023-07-27

Pakenkė žemės ūkiui

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus BNS teigė turintis tik 10 proc. atsargų iš pirmosios žolės, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas skaičiuoja, kad palyginti su pernai, ūkiai vidutiniškai pasigamino tik apie trečdalį pašarų.

Pasak A. Svitojaus, sausra žemės ūkiui jau pakenkė: „Kad ir palis, augalininkystei, grūdininkams 30-40 proc. žala jau padaryta“. Pašnekovo teigimu, blogiausia situacija Žemaitijoje, tuo metu Aukštaitijoje geriau, bet ten nėra daug ūkininkų, auginančių gyvulius. Jis priminė, kad pernai žolės buvo daug, bet buvo sunku paruošti šieną dėl dažno lietaus. Praėjusiais išlošė tie ūkininkai, kurie apdžiovintą žolę spėjo susivynioti į plėvelę, o dar labiau pasisekė, jeigu į rulonus surišto šienainio liko ir šiems metams.

„A. Svitojus sako, kad pašarai jau pernai buvo brangūs – apie 20 eurų už šienainio ruloną, o dabar kaina jau kyla link 50 eurų: „Kaina nelogiška, bet 30 eurų tikrai bus“.

Anot A. Svitojaus, panaši situacija ir Lenkijoje: „Su lenkais kalbėjau, tai pusėje Lenkijos stichinė sausra paskelbta. Jie ieško valstybės paramos“.

Nėra iš ko gaminti pašarų

Šilutės rajono ūkininkas Vytautas Buivydas teigia, kad žemę dirbantys žmonės susiėmę už galvos – nėra net iš ko pagaminti pašarus galvojams.

„Pusė ūkininkų, auginantys gyvulius, turės juos parduoti, nes nebus kuom šerti jų žiemą. Liepą, rugpjūtį ir rugsėjį teks šerti dabar pagamintą pašarą, o ką daryti žiemą. Žolės nėra“, – kalbėjo ramutiškis.

Pienininkyste užsiimantis vyras teigia, kad iš hektaro dabar prisukama 1-2 šieno ritiniai, o būdavo vidutiniškai 8-12 vienetų.

„Viliuosi, kažkaip užtekti pašarų. Bet… Netikiu, kad valstybė padės ūkininkams. Ne prie šios valdžios. Dabar tikrai tragedija. Pavyzdžiui, jau šiuo metu gyvulių supirkimo kainos sumažėjo. Kalbama, kad rudenį į mėsą už parduotą karvę gausi kelis šimtus eurų“, – dėstę pašnekovas.

Pasak jo, sausra jau padarė didžiausią darbą – išdegino viską, o palijęs lietus negelbės, juk išdžiūvusi gėlė irgi ne visada atsigauna.

Pozityvo ūkininkai nemato

Grūdininkas Petras Miklovis pozityvo veikloje šiemet taip pat nemato.

„Jei prikulsiu tiek, kiek sudėjau sėklos – jau bus labai gerai“, – pradėjo pokalbį pašnekovas. Pasak jo, dalis jo rapsų derliaus duos, bet dalis gerokai apdžiūvęs. „Dar, kol teks kulti, visai niekas neaišku kaip bus. Dalis rapsų pradėjo žydėti. Šiemet rapsus labai puola paukščiai“, – tęsė vyras.

Pasak P. Miklovio, šiemet vien trąšoms ir chemijai išleista 40 000 eurų ir labai gerai bus jei iš derliaus atsiims bent 10 000 eurų. Sako, kad pavyzdžiui, iš žirnių visai derliaus nebus.

„Net sėklos neatgausiu. Viskas nudžiūvę. Tas lietus jau nieko nepadės“, – tvirtino ūkininkas Petras Miklovis.

Įtampą jaučia gyvulių augintojai

Pagėgių ūkininkas Remigijus Kelneris pastebėjo, kad Pagėgiuose dabar labiausiai įtampą jaučia gyvulių augintojai, nes tie, kurie gano, jau turi visiškai nugraužtas ganyklas, kurios net gerai palijus, ne taip greitai atsigaus.

„Pašarų gamyba iš lankų zonos šokiruoja. Jų, kas jau nupjovė, paėmė triskart mažiau. Yra retos išimtys, kai žemumose pievų našumas mažai nukentėjo. Augalus kankino ne tik sausra, bet ir ilgalaikės šalnos. Pavyzdžiui, mano ūkis atsėjo 35 ha nušalusių kukurūzų. Jie sudygo, bet vėluos“, – sakė Lietuvos ūkininkų Pagėgių skyriaus pirmininkas R. Kelneris.

Šaltinis: www.delfi.lt, Šilokarčema, 2023-07-27

ŽŪR prašė, kad, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, būtų numatyta galimybė valstybei narei taikyti išimtį ir nustatyti išimtis tais atvejais, kai vežama žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės ūkio subjektų naudojamomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis kroviniams 100 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos išvežioti, kai tai sudaro šių ūkio subjektų verslo dalį.

Žemės ūkio ministerijai tarpininkaujant, Susisiekimo ministerija pateikė atsakymą į ŽŪR raštą, kuriame rašoma, kad Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose yra nustatyta, kad N2 klasės transporto priemonėse, kurių didžiausia leidžiama masė neviršija 7,5 tonos, tachografas nėra tikrinamas, jei jis nėra sumontuotas, todėl žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės ūkio subjektų naudojamomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis kroviniams 100 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos išvežioti, kai tai sudaro šių ūkio subjektų verslo dalį, transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros metu taip pat gali naudotis šia išimtimi. Tačiau tai neatleidžia N2 transporto priemonės, kai didžiausia leidžiama masė viršija 7,5 tonos, valdytojo nuo pareigos naudoti tachografą, kai to reikia, atsižvelgiant į reglamento (EB) Nr. 561/2006 ir Aprašo nuostatas.

Susisiekimo ministerija savo rašte pažymi, kad nuosekliai laikosi nuomonės, kad reglamentavimas turi užtikrinti transporto priemonių vairuotojų sveikatos apsaugos ir saugos gerinimą bei kelių eismo saugumą, ir, atsižvelgdami į tai, mano, kad nėra tikslinga keisti esamo teisinio reguliavimo dėl tachografų naudojimo rašte minimose transporto priemonėse.

Šaltinis: www.valstietis.lt, 2023-07-27

Ūkininkai, dalyvaujantys kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, kraštovaizdžio elementų (ežių, palaukių; paviršinio vandens telkinių pakrančių, pagriovių; medžių ir krūmų juostų; pavienių medžių ar krūmų; medžių ir krūmų grupių, miškelių, apleistų sodybviečių ir ūkinių pastatų; vandens telkinių pakrančių), priežiūros (šienavimo) darbus galės atlikti ne iki rugpjūčio 1 d., bet iki rugsėjo 1 d.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kraštovaizdžio elementų priežiūros terminą pratęsė įvertinęs tai, kad 2023 m. yra pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai pareiškėjai dalyvauja ekologinėse sistemose, ir tai, kad pareiškėjų, dalyvaujančių kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, deklaruojami kraštovaizdžio elementai dažnai yra įsiterpę arba ribojasi su pareiškėjo deklaruota ariamąja žeme, taip pat įvertinta tai, kad javapjūtė šiais metais yra vėlesnė. Dėl to pareiškėjams turėtų būti sudarytos galimybės juos prižiūrėti (nušienauti) nepažeidus žemės ūkio naudmenų, t. y. po jų derliaus nuėmimo bei įvertinus nepalankias klimatines sąlygas (šalnas ir sausrą).

Taip pat atsižvelgta į tai, kad bearimės technologijos ir tiesioginė sėja sparčiai populiarėja, atsižvelgta į anksčiausius mokslininkų siūlomus žieminių kultūrų sėjos terminus (iki einamųjų metų rugsėjo 15 d.), dėl to nustatyti vėlesni žaliojo pūdymo įterpimo į dirvą ar kitokio jo sutvarkymo (volavimo, smulkinimo, skutimo) terminai.

Šios nuostatos bus taikomos 2023 m. pateiktoms paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoms.

Žaliasis pūdymas – tai ariamosios žemės plotas, kuriame, siekiant pagerinti dirvos struktūrą, einamaisiais metais pasėti žemės ūkio augalai įterpiami į dirvą ar kitaip sutvarkomi (voluojami, smulkinami, skutami).

Šaltinis: www.zum.ltv.lt, 2023-07-28