Žemės ūkio naujienos: 2023-08-03

Kretingos rajone esančios „Agrorodeo“, „Scandagra“ ir „Linas Agro“ elevatorių atstovai Mindaugas Jurgutis, Simonas Mockus ir Vitalijus Vitkauskas neprognozavo, kokio derliaus šiemet tikėtis: sakė, kad kokybė gal ir bus, tačiau kiekiai nusimato mažesni.

Supirkimo kainos žemos, džiovinimo – kosminės

„Pirmosios mašinos derliaus atvažiavo – iki penktadienio Kretingos elevatoriuje priėmėme daugiau kaip 2 tūkstančius tonų žieminių miežių, rapsų. Jų kokybė, sakyčiau, net geresnė negu pernai, kai kurių rapsų sėklų aliejingumas siekia ir per 50 procentų. Bet akivaizdu, kad derliaus gausa nebus didelė – sinoptikai dar daug lietaus žada“, – sakė „Scandagros“ elevatoriaus vadovas S. Mockus.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas, pasėliai nukentėjo ir nuo sausros, dar ir dėl to derlius bus mažesnis už daugiametį vidurkį, mažiau bus kuliama vasarinių kultūrų.

Praėjusį penktadienį lietus pirmyn atgal pavaikė ir karteniškį Gintarą Žiobaką. Be kitų kultūrų, apie 130 ha rapsų Abakų kaime auginantis ūkininkas su sūnumi Domantu tikėjosi nukulti visą 6 hektarų rapsų lauką, bet ir to nedidelio ploto įveikti nespėjo.

„Iš ryto laukėm, kol pasėliai bent kiek pradžius, darbą pradėjom įdienojus. Bet po pusvalandžio pradėjo lyti, teko apgręžti kombainą ir važiuoti namo“, – pasakojo Gintaras.

Iš to, ką ūkininkas matė, rapsų derliaus kokybė – nebloga. Tačiau supirkimo kaina, pirmadienį nukritusi iki 415 eurų už toną, – atsižvelgus į pirktų trąšų kainą, jo manymu, – absoliučiai neadekvati. Pernai tuo pat metu už toną rapsų supirkėjai mokėjo apie 700 eurų.

„Juokinga kol kas ir siūloma kviečių kaina, vakarykščiais duomenimis, – 210 eurų už toną“, – sakė Gintaras.

Iš viso Abakuose karteniškis dirba 350 hektarų. Žirnius, kurie užima 80 ha, lig šiol jis laikė labiausiai atsiperkančiais, tačiau šiemet to negalėtų pasakyti, nes jau siūloma kaina – 240 eurų už toną.

Gintaro žodžiais, ūkininkams šiemet nuotaiką gadina javapjūtei nepalankūs orai, bet dar labiau – elevatoriai.

„Už vieno procento drėgnumo grūdinių kultūrų nudžiovinimą jie lupa 7,1 euro, o už ankštinių kultūrų – 7,9 euro. Jeigu drėgnumas bus didesnis negu bazinis, tai yra 14 procentų, tai už kiekvieną toną ūkininkui bus nuskaičiuota 70 eurų“, – pavyzdį pateikė G. Žiobakas.

Ūkininkas teigė nesuprantantis, kodėl tokios aukštos džiovinimo kainos išliko ir šiemet, kai elektra ir dujos gerokai atpigo. „Jeigu orai ir toliau bus, kokie prognozuojami, tai savo džiovyklų neturintys ūkininkai Lietuvoje veikiančių elevatorių savininkų pinigines papildys gal jau ne milijonais, o milijardais“, – įsitikinęs karteniškis.

Išdegintus plotus atsėjo, II kviečių klasę išlaikys

Javapjūtėje į priekį kaip reikiant yra pasistūmėjęs Rūdaičių ūkininkas Stasys Sandaras. Penktadienį jo kombainas taip pat pasuko į rapsų lauką.

„Pasirodė saulė, bet tuoj vėl lietus pradėjo terliotis. Po atviru dangum dirbam, visokių orų ir galim tikėtis, – optimistiškai nusiteikęs jis. – Nei kokių bėdų, nei skolų neturiu, trąšų buvau į priekį nusipirkęs.“

Iš S. Sandaro auginamų 110 ha rapsų nenukultų liko apie 30 ha. Derlingumas siekia 3,5– 4 tonas iš hektaro. Žieminių kviečių sakė nukūlęs 70 ha, šių derlingumas – apie 6 tonas iš hektaro.

Ūkininkas teigė, kad smėlingi jo žemės plotai per ekstremaliąją sausrą, kuri buvo paskelbta rajone, visai išdegė, o ten, kur žemė sunkesnė, vyrauja lengvas priemolis, palyginus su pernai, derlius mažesnis 15–20 procentų.

„Po atviru dangumi dirbam, visokių orų ir galim tikėtis, – optimistiškai nusiteikęs Stasys Sandaras. Jei nelis, javapjūtę jis baigs po dviejų gerų savaičių.

„Rapsų ir aš šiemet gausiu 10 procentų, o vasarojaus – apie 20–30 procentų mažiau“, – atviravo S. Sandaras. Po pavasarinių šalnų nemažai plotų jam teko atsėti – tose vietose, kur buvo smėlis, durpynai, augo žieminiai kviečiai ir rapsai, pasidarė žalią pūdymą, atsėjo aliejiniais ridikais, garstyčiomis ir vikiais.

Bet supirkimo kainos, ypač rapsų, ir optimisto kol kas nedžiugina. „Tais metais, kai tona trąšų kainavo po 200 eurų, rapsų tonos kaina buvo 500–600 eurų. O dabar, kai trąšų kaina nepalyginamai didesnė, siūloma tik apie 430–450 eurų. Kai taip, tai dalis ūkininkų šiemet tikrai gali eiti į „kabalą“, – svarstė pašnekovas. Užaugintą derlių jau daug metų S. Sandaras parduoda „BalticAgro“. Šiuo metu su šia įmone išankstinę sutartį yra sudaręs 150-čiai tonų rapsų.

„Aš tik sutartis sudarau, o derlių saugau savo sandėliuose, kurių talpa 4 tūkstančiai tonų. Turiu įsirengęs geras našias džiovyklas. Žiemą, kai tik atsiranda daugiau laisvesnio laiko, pats tuos grūdus ir išvežu į Klaipėdos uostą“, – sakė prieš porą savaičių javapjūtę pradėjęs rūdaitiškis. Paklaustas apie derliaus kokybę, jis teigė, kad tikriausiai pavyks išlaikyti II kviečių klasę, o rapsų aliejingumo dar nevežė ištirti.

S. Sandaro šeimos ūkis iš viso dirba 560 ha, jei orai leis, javapjūtę turėtų pabaigti po dviejų gerų savaičių.

Konkuruoti su Ukrainos grūdais teks išmokti

Apie 70 proc. Lietuvos ūkininkų užaugintų grūdų yra eksportuojama. Kaip teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas A. Macijauskas, viso pasaulio grūdų rinkoms šiemet įtaką daro Ukrainos grūdai. Kadangi dėl karo sutrikdytas eksportas, į tradicines Viduržemio jūros baseino šalis, į Afriką per Europą, tuo pačiu ir per Lietuvą, grūdai gabenami žemės keliais.

„Dėl ukrainietiškų grūdų ir mūsų grūdų kainos nėra tokios, kokios galėtų būti, bet čia jau nieko nepadarysi, reikia ruoštis, kad Ukraina taps Europos Sąjungos valstybe, ir turėsim išmokti konkuruoti su jos auginamais grūdais“, – sakė A. Macijauskas.

Anot jo, Lietuvoje, o ir visoje ES grūdų kokybei keliami reikalavimai, užtikrinama kokybės kontrolė nuo pat paruošimo sėjai ir pasėlių priežiūros metu. Ukrainai Europos rinkos yra atvertos, taip pat turėtų būti tikrinami pesticidų likučiai, tiriama, ar nėra genetiškai modifikuotų grūdų, kuriuos Europos Sąjungos šalyse auginti draudžiama. Kol kas tokios kontrolės nėra.

„Argumentuojama, kad į Lietuvą jie patenka per Lenkiją, su kuria neturime sienos“, – teigė A. Macijauskas.

Ko galima tikėtis, kokie visoje prognozuojami derliai Lietuvos mastu, kokios kainos šiemet ir kokios buvo pernai, kaip eksportuojamų grūdų kainoms atsilieps Ukrainos grūdai, pakomentavo ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas: „Grūdų kūlimo sezonas dar tik įsibėgėja, ir pirmieji kūlimo rezultatai, vertinant derliaus kiekį, optimistiškesni negu manyta sausringu laikotarpiu – gegužės, birželio mėnesiais. Dėl naujo derliaus kokybės – rapsų aliejingumas daug didesnis negu ankstesniais metais, aliejaus kokybė puiki, o štai žieminių kviečių kokybė žemesnė nei pernai. Palyginimui – įprastai proteino kiekis kviečiuose būdavo 13,5–14 proc., pernai dėl nepakankamai tręšiamų laukų jis buvo 12,8 proc., o šiemet tesiekia 12,2 proc.

Taigi, apibendrinant – kokybė šiek tiek žemesnė, bet derlius geresnis nei tikėjomės. Atrodo, visų aštuonių pagrindinių kultūrų derlius bus panašus, kaip pernai – apie 7–7,3 mln. tonų. Tai nuteikia optimistiškai. Didžiausias iššūkis – artimiausių savaičių orai. Javapjūtė įsibėgėja, bet kol kas beveik kiekvieną dieną prognozuojamas lietus. Tai gali ne tik sulėtinti javapjūtę, bet ir dar pabloginti grūdų kokybę – tiek, kad jie tiktų tik pašarui.

Šaltinis: www.delfi.lt, Audronė Griežienė, Pajūrio naujienos, 2023-08-02

„Vien 5 mln. eurų bus išmokėta už pažeistus žieminių rapsų laukus, apie 37 tūkst. eurų – už suniokotas bulves, 7 tūkst. eurų – už šalnos pažeistus kukurūzų laukus. Skaičiuojame daugiau kaip pusę milijono eurų už šalnos padarytus pažeidimus žieminių javų laukuose. Šiuo metu aktyviai vertinami vasariniai augalai“, – pasakojo „VH Lietuva“ žalų vertinimo vadovė Toma Rickevičienė. Balandžio 28-ąją prasidėjusios šalnos šiemet tęsėsi neįprastai ilgai, kai kuriuose regionuose – net visą mėnesį. „VH Lietuva“ dėl šalnų patirtų nuostolių gavo 823 žemdirbių pranešimus.

Teko apžiūrėti daugiau kaip 3 tūkstančius laukų. Nukentėjo daugiau nei 35 tūkst. hektarų pasėlių, iš jų 26 tūkst. hektarų žieminių rapsų, 8 tūkst. hektarų javų, daugiau kaip 200 hektarų kukurūzų, 140 hektarų cukrinių runkelių ir apie 100 hektarų bulvių. Pranešimų apie šalnos pakąstus pasėlius sulaukta iš visų Lietuvos regionų. Labiausiai šalna šiemet sumažino derlių Kėdainių, Pakruojo, Mažeikių, Panevėžio, Radviliškio, Kauno, Joniškio, Vilkaviškio, Šiaulių ir Akmenės rajonų žemdirbių laukuose.

„Pastaruosius dvejus metus žemdirbiai susiduria su šalnos nuostoliais laukuose. Pernai gegužę stiprios šalnos buvo keletą naktų. Šiemet šalnos truko ilgai, net mėnesį, ir pažeidė tuos pačius augalus keliais skirtingais augimo tarpsniais. Toks reiškinys fiksuotas pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Kartu su Vokietijos ir Lenkijos kolegomis atlikome pirminius vertinimus ir parinkome optimalų šalnų nuostolių vertinimo procesą bei eigą“, – aiškino T.Rickevičienė.

Pridėjus žiemą iššalusius pasėlių laukus, apsidraudusius žemdirbius vienijantis pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ iš viso šįmet jau skaičiuoja daugiau kaip 8 mln. eurų draudimo išmokų. Pasak „VH Lietuva“ vadovo Martyno Rusteikos, šiais metais Lietuvoje jau fiksuotos 6 iš 8 draudžiamų pasėlių rizikų – liūtis, audra, kruša, šalna, iššalimas ir stichinė sausra.

Neužfiksuotos liko tik 2 rizikos – ilgalaikis lietus ir ugnis. „Per 15 veiklos metų Lietuvoje to nėra buvę. Šiais metais neįprasta, kad, tęsiantis ilgų šalnų periodui, kartu pradėjo ryškėti stichinės sausros padariniai. Tai – akivaizdūs klimato kaitos pokyčiai, kuriuos žemės ūkio sektoriuje fiksuojame anksčiausiai iš visų sektorių“, – sakė M.Rusteika. Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ vienija 2,5 tūkst. žemdirbių, apima 96 proc. visos pasėlių draudimo rinkos ir praėjusiais metais buvo apdraudęs kas trečią draustiną Lietuvoje pasėlių hektarą.

Šaltinis: www.valstietis.lt, 2023-08-02

patvirtintos pieno supirkimo įmonės (toliau – supirkimo įmonės) 2023 m. sausio ─ birželio mėn. iš 12 690 pieno gamintojų supirko 629,79 tūkst. t vidutinio 4,06 proc. riebumo ir 3,33 baltymingumo pieno (2022 m. sausio ─ birželio mėn. – 643,65 tūkst. t vidutinio 4,13 proc. riebumo ir 3,37 baltymingumo pieno, o 2021 m. sausio ─ birželio mėn. – 628,69 tūkst. t vidutinio 4,24 proc. riebumo pieno). Palyginti su 2022 m. sausio ─ birželio mėn., pieno supirkimas sumažėjo 2,2 proc., arba 13,86 tūkst. t. Per 2023 m. birželio mėn. buvo supirkta 119,12 tūkst. t pieno arba 3,4 proc. daugiau nei 2023 m. gegužės mėn.

Šaltinis: www.vic.lt, 2023-08-02

Taisyklėse patikslinta, jog pareiškėjams, pateikusiems paraiškas vėlavimo laikotarpiu, t. y. nuo birželio 21 d. iki birželio 30 d., nebus taikomos vėlavimo sankcijos – tiesioginių išmokų už plotą suma nebus mažinama 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.

Dalyvaujantiems kompleksinėje ekologinės sistemos veikloje „Augalų kaita“ nebelieka reikalavimo, auginant liucerną ar dobilus (kodai LIC, DOB) tame pačiame lauke ilgiau nei vienerius metus, jiems nuo antrųjų deklaravimo metų skirti ne mažiau nei 10 proc. pagal veiklą deklaruoto ploto. Pažymėtina, kad išlieka reikalavimas nuo antrųjų deklaravimo metų jiems skirti ne daugiau kaip 20 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto.

Nurodyta, iki kada dalyvaujantys kompleksinės ekologinės sistemos veikloje „Tarpiniai pasėliai“ tarpiniams pasėliams negali naudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų:

– įsėliui – nuo pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo dienos iki išlaikymo dirvoje termino pabaigos;
– posėliui ir tarpiniams pasėliams per žiemą – nuo sėjos dienos iki išlaikymo dirvoje termino pabaigos.

Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. iki kitų metų kovo 15 d. pagal šią veiklą deklaruotuose plotuose turi taikyti žemės dirbimo be plūgo būdą. Taip pat taisyklėse apibrėžta, kad privalu išlaikyti dirvos dangą nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. iki einamųjų metų kovo 15 d. ir nuo einamųjų metų gruodžio 1 d. iki kitų metų kovo 15 d., kaip nustatyta šeštame geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standarte „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“.

Patikslintas ekologinių sistemų „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ ir „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ reikalavimas – vykdant veiklas nuganyti arba nušienauti (nušienautą žolę būtina išvežti ar susmulkinti) plotus reikia bent vieną kartą per metus ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d.

Ekologinių sistemų „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ (I ekologinė sistema), „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ (II ekologinė sistema) ir „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ (III ekologinė sistema) reikalavimai papildyti nuostata, jog pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal I ekologinės sistemos veiklas „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ (I ekologinės sistemos veiklos) bei pagal II ir III ekologines sistemas, su tais pačiais gyvūnais negali dalyvauti ekologinėje sistemoje arba jos veikloje ir kartu ekologinėje sistemoje „Gyvūnų gerovė“, taip pat pagal šias ekologines sistemas deklaruotuose plotuose negali ganyti ekologinėje sistemoje „Gyvūnų gerovė“ dalyvaujančių ūkinių gyvūnų.

Taip pat pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal I ekologinės sistemos veiklas ir ekologinę sistemą „Gyvūnų gerovė“, turi nurodyti duomenis Ūkinių gyvūnų registre apie ganomus ūkinius gyvūnus ir ganymo pradžios bei pabaigos laikotarpius ne vėliau kaip iki spalio 1 d. (jei ūkiniai gyvūnai ganomi pievose).

Pareiškėjai, dalyvaujantys II ekologinėje sistemoje, Ūkinių gyvūnų registre ne vėliau kaip iki spalio 1 d. turi nurodyti duomenis apie sertifikuotų daugiamečių žolių plotų užskaitai pasirinktus ūkinius gyvūnus, nurodant kiekvieno ūkinio gyvūno ženklinimo ar mikroschemos numerį, ar bandos numerį (jei numeris suteikiamas tik bandai).

Atkreiptinas dėmesys, jog dalyvaujantiems ekologinėse sistemose ūkininkams valdoje panaudojus organines ar mineralines (neorganinės) trąšas, išskyrus neorganines antrinių augalų maisto medžiagų (kalcio, magnio, natrio, sietos) bei mikroelementines trąšas, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje reikia įvesti visų tręšiamų plotų duomenis apie einamaisiais metais panaudotas trąšas.

Pakeistose taisyklėse nurodyta, jog pareiškėjai, siekiantys gauti paramą už trumpos rotacijos plantacinius želdinius kurui, gluosnių, tuopų ar baltalksnių (kodai GLU, TUO, BAL) plotuose privalo išlaikyti ne didesnį kaip 5 metrų atstumą (matuojamas tarp kamienų). Kitų atstumo reikalavimų pakeistose taisyklėse nebelieka. Trumpos rotacijos želdiniai turi būti kertami – gluosniai ne rečiau kaip kas 5 metus (anksčiau buvo kas 3 metus), o tuopos – ne rečiau kaip kas 8 metus (anksčiau buvo kas 6 metus).

Patikslintos Veiksmingumo ir efektyvumo metodikos taikymo kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ nuostatos: ekologiškai ūkininkaujantiems ne visame valdos plote pareiškėjams, siekiantiems dalyvauti kompleksinėje ekologinėje sistemoje, plotas, skirtas negamybinei veiklai, ekologinei sistemai ar žaliajam pūdymui, skaičiuojamas ekologiniams ir neekologiniams laukams kartu, tačiau ekologiniuose plotuose negalima pasirinkti dalyvauti ne daugiau nei dviejose gamybinėse veiklose.

Šaltinis: www.nma.lt, 2023-08-03