Žemės ūkio naujienos: 2023-08-04

Ministerijos specialistai čia palygino, kuo skiriasi įvairios veiklos teisinės formos, kokie mokesčiai šiuo metu joms taikomi. Besidomintys taip pat galės sužinoti, kokie mokesčių pakeitimai svarstomi. Visa ši naudinga informacija pateikta patogiu lentelių formatu.

Prieš priimdamas sprendimą, kiekvienas ūkininkas galės pats įsivertinti savo verslo perspektyvas ir priimti atitinkamus sprendimus: jam patogiau veiklą vykdyti kaip fiziniam, ar kaip juridiniam asmeniui.

Ministerija tik atkreipia dėmesį, kad šiuo metu mokesčių įstatymų projektai yra svarstymo stadijoje, galutiniai sprendimai nepriimti, todėl dar anksti daryti išvadas dėl realių mokestinių pasikeitimų ūkininkams.

Šaltinis: www.zum.lrv.lt, 2023-08-04

Ar gyvulius galima ganyti pakrantėse?

Apie būsimus pokyčius liepos 28 d., Biržų rajone, Romualdo Misevičiaus ekologiniame ūkyje, susitiko pasikalbėti ekologinių ūkių atstovai kartu su Aplinkos ministerijos, ŽŪM atstovais renginyje „Aplinkosaugos ir žemės ūkio akistata“. Ūkininkai atvirai įvardijo jau dabar aiškiai matomas spragas, diskutavo dėl vandens apsaugos juostų ateities.

Kaip pakrantės tvarkomos Lietuvoje ir mums visai artimame užsienyje – Latvijoje, praėjusį penktadienį buvo galima savo akimis pamatyti atvykus į Biržų rajone esantį Ločerų kaimą, kur ilgus metus veikia R.Misevičiaus ekologinės gamybos ūkis. Ūkininkas augina javus, turi ir šiek tiek avių. Jo ūkio ribos visai šalia Latvijos pasienio. Jis susirinkusiems renginio dalyviams rodė, kad kaimynai latviai kur kas lanksčiau žiūri į vandens apsaugą: pakrantės pritaikytos turizmui, rekreacinei žvejybai, o ir šalia ūkininkaujantys žemdirbiai ne taip griežtai ribojami, kaip Lietuvoje.

Ekologiškai ne vieną dešimtmetį ūkininkaujantis R.Misevičius stebėjosi, kad jo auginamos avys negali ganytis prie Nemunėlio, o baidare plaukiant Latvijos pusėje matyti visai priešingas vaizdas: mėsiniai galvijai ganosi su laisva prieiga iki pat upės. „Atrodo, gyvename toje pačioje Europos Sąjungoje, bet tvarka visiškai kitokia. Argi tausojame gamtą visas pakrantes užleisdami krūmais?“ – diskusiją pradėjo ekologinio ūkio šeimininkas.

Apie tai, kad mūsų šalies gyvulių augintojams yra leidžiama gyvulius ganyti šalia upelių ir upių, netveriant tvorų, priminė Aplinkos ministerijos atstovai. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius sakė, kad galvijai, avys, ožkos gali ganytis upių, upelių pakrantės juostose, draudimo ganyti nėra.

„Ūkininkas R.Misevičius negali ganyti Nemunėlio paupyje ne dėl aplinkosaugos, o todėl, kad ta žemė yra perduota valdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Jei nebūtų įsiterpusi ši žemė, jis galėtų gyvulius ganyti iki upės kranto“, – ūkininkui atsakė A.Klimavičius.

Įstrigo teisiniuose ginčuose

Ūkininkams nemažai nerimo kyla dėl aplinkos ministro S.Gentvilo pasirašyto įsakymo, patvirtinančio atnaujintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarką, kuri įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. Naujojoje tvarkoje atsisakoma iki šiol galiojusio pakrantės juostos nustatymo vietovėje pagal faktinę situaciją ir pereinama prie fiksuoto dydžio pakrantės apsaugos juostų nustatymo naudojant Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis.

Minimalus pakrantės apsaugos juostos dydis didinamas iki 5 m. Tokio pločio pakrantės apsaugos juosta bus nustatoma prie 10 km ir trumpesnių upių, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas – iki 10 ha, kūdrų – iki 2 ha.

Dvigubai didesnė – 10 m pločio pakrantės apsaugos juosta bus nustatoma prie ilgesnių kaip 10 km, bet trumpesnių kaip 100 km upių, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas – 10–200 ha, dirbtinių vandens telkinių, kurių plotas – 2 ha ir daugiau, ir prie visų kanalų. Prie 100 km ir ilgesnių upių, prie ežerų, tvenkinių, kurių plotas – 200 ha ir didesnis bus nustatoma 30 m pločio pakrantės apsaugos juosta. Didžiausia – 100 m pakrantės apsaugos juosta nustatoma Kuršių marių rytinei pakrantei.

Tiesa, nors ministro įsakymas galioja, iki šiol nepaskelbti elektroniniai žemėlapiai, žemės savininkai apie naująją tvarką dar neinformuoti. Skelbti duomenų neskubama, nes Aplinkos ministerija dėl ministro įsakymo įstrigo teisiniuose ginčuose. Kaip renginyje kalbėjo A.Klimavičius, Lietuvos grūdų augintojų asociacija kreipėsi į Seimo narį Antaną Matulą, o šis – į teismą dėl naujų taisyklių teisėtumo.

„Aplinkos ministro įsakymas galioja, bet jis nėra įgyvendinimas, nes negalime patvirtinti sudarytų žemėlapių. Turime apie 2 mln. žemės savininkų, jiems turėtume išsiųsti informacinius laiškus apie taisyklių pasikeitimą. Tačiau jei teismas nuspręs, kad taisyklės netinkamos, mes būsime veltui išleidę kelis milijonus eurų žemės savininkų informavimui, žemėlapių rengimui. Dėl to laukiame teismo verdikto. Kol kas bet kokios korekcijos neturi prasmės, nes teismas bando išnarplioti sisteminius klausimus“, – kalbėjo Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas A.Klimavičius.

Vadovaujasi ŽŪM tvarka

Tai telefonu VL patvirtino ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas. „Mūsų netenkina pats apsaugos juostų nustatymo principas. Pagal ministro įsakymą, minėtos juostos išplečiamos mažiausiai dvigubai ir taip apribojamos ūkininkavimo galimybės. Mūsų nuomone, tokiu principu pažeidžiamos žemės savininkų teisės. Visų ūkininkų laukai ribojasi su mažesniais arba didesniais sureguliuotais ir natūraliais upeliais, dėl to įsigaliojus ministro įsakymui ūkių praradimai bus akivaizdūs“, – sakė A.Macijauskas, pabrėždamas, kad ir rudeninė sėja bus organizuojama pagal ŽŪM paskelbtą tvarką.

Kol Aplinkos ministerija bylinėjasi teisme, ŽŪM šių metų pavasarį paskelbė, kad 2023 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo metu prie visų pareiškėjų laukuose esančių sureguliuotų vandens telkinių ar jų ruožų (ištiesintų, pailgintų arba pertvarkytų upių ar upių vagų ruožų, skirtų dirvožemio vandens režimui sureguliuoti ir vandens pertekliui iš sausinamų plotų nuleisti) nustatomos 3 m pločio pakrančių apsaugos juostos, matuojant nuo šlaito viršutinės briaunos. Nustatyta 3 m pločio pakrančių apsaugos juosta reiškia teisingesnį reglamentavimą ūkininkų atžvilgiu – jie šioms juostoms galės skirti aiškiau išskiriamą ir ganėtinai siaurą žemės ūkio naudmenų plotą.

Neranda paaiškinimo

Ši apsaugos juosta kol kas negalioja ekologinių ūkių šeimininkams. Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovo Sauliaus Daniulio, ūkininkai pavasarinę sėją planavo palikdami 1 m nuo melioracijos griovių ar upelių. Jis tikino, kad žemdirbiams daugiausia nerimo kyla dėl ateities, kai įsigalios S.Gentvilo įsakymas, kuris net ir ekologus įpareigos palikti daug platesnes apsaugines juostas prie vandens telkinių.

„Negavome atsakymo iš Aplinkos ministerijos dėl pakrančių apsaugos juostų, kurios taikomos dėl cheminės taršos, kur yra ariamos žemės, naudojami pesticidai, trąšos. Ekologiniuose beariminės žemdirbystės ūkiuose to nėra, kodėl šis reikalavimas mums turėtų galioti? – nesuprato S.Daniulis. – Cheminės medžiagos į melioracijos griovį taršos nepaskleis, tad kodėl mes negalime sėti ir nepaisyti 3 ir 5 m apsaugos juostos? Aplinkosaugininkai tik gūžtelėjo pečiais, pasirašė popierius, supranta, kad logikos nėra, bet argumentuotai paaiškinti, kodėl ekologams reikia laikytis šios tvarkos – negalėjo.“

Nenorom mažinami ekologiniai plotai?

Renginyje dalyvavęs Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius taip pat nerimavo dėl S.Gentvilo įsakymo ir pastebėjo, kad dalies ekologinių ūkių uogynai ribojasi su vandens telkiniu, todėl deklaruojant apsaugos juostas dalis gamybinių plotų virstų negamybiniais. Todėl ūkininkams to nepageidaujant automatiškai mažės ekologinės gamybos plotai.

„Dabar mes apsaugos juostas prižiūrime, šienaujame, bet dėl teisės aktų mažės ir ekologinės gamybos laukai“, – apgailestavo A.Jasinevičius.

Šiuos ir kitus klausimus ŽŪM specialistai žadėjo dar kartą aptarti su ūkininkais ir atsakinga ekologinių ūkių sertifikavimo viešąja įstaiga „Ekoagros“.

Kada bus pradėtas įgyvendinti aplinkos ministro S.Gentvilo pasirašytas įsakymas, patvirtinantis atnaujintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarką, paaiškės po pirmojo teismo posėdžio. VL šaltinių teigimu, kol kas nėra paskirtas posėdis, tačiau pirmiausia bus nagrinėjamas Seimo nario A.Matulo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti institucijoms vadovautis ministro įsakymu.

Šaltinis: www.valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2023-08-04

Asociacijos rašte ministerijai teigiama, kad pieno perdirbimo įmonės turi pakankamus gamybinius pajėgumus, tačiau trūkstant žaliavos daugiau nei 30 proc. pieno jos turi pirkti iš aplinkinių šalių.

Pasak Pieno centro vadovo Egidijaus Simonio, dėl besitęsiančios geopolitinė įtampos ir sudėtingos pasaulinės ekonominės situacijos eksporto rinkose smukus pieno produktų kainoms kartu nukrito ir žaliavinio pieno kainos.

„Sudėtinga situacija įtakoja pieno sektoriaus sąstingį ir paspartina ūkininkų pasitraukimą iš pieno gamybos, stabdo pieno gamintojų investicijas ir plėtrą“, – pranešime teigė E. Simonis.

Jo teigimu, iš rinkos traukiantis smulkiems pieno gamintojams, o vidutiniams ir stambiems ūkiams nespėjanti didinti žaliavinio pieno gamybos Lietuvoje kasmet mažėja pieno kiekis.

Pasak pieno perdirbėjų, į užsienio rinkas eksportuojama 70 proc. šalyje perdirbamo žaliavinio pieno produktų, todėl jo kainas Lietuvoje lemia situacija eksporto rinkose.

Pieno centro teigimu, Lietuvos pieno sektorius sukuria apie 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), jame dirba daugiau nei 80 tūkst. žmonių.

Šaltinis: www.lrt.lt, BNS, 2023-08-03

– pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas (subsidijos) antruoju kvietimu paraiškos bus priimamos nuo rugsėjo 4 d. iki lapkričio 3 d.;
– pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Paramas investicijoms į žemės ūkio valdas (finansinės priemonės)“ antruoju kvietimu paraiškos bus priimamos nuo rugsėjo 4 d. iki lapkričio 3 d.;
– pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Paramas investicijoms į žemės ūkio valdas (finansinės priemonės)“ nuo lapkričio 6 d. numatytas tęstinis kvietimas, skirtas teikti paraiškas gauti tik lengvatinę paskolą. Panaudojus lengvatinėms paskoloms teikti skirtą paramos sumą, kvietimas stabdomas.
– pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ antruoju kvietimu paraiškos bus priimamos rugsėjo 1 d. iki lapkričio 17 d.;
– pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ antruoju kvietimu paraiškos bus priimamos nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 3 d.;
– pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ antruoju kvietimu paraiškos bus priimamos rugsėjo nuo 15 d. iki lapkričio 15 d.;
– nuo rugsėjo 18 d. iki lapkričio 16 d. numatytas naujas kvietimas teikti paraiškas pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“

Šaltinis: www.nma.lt, 2023-08-03

Priežiūros rodiklius pasiekti būtina

Pareiškėjai, teikdami paraiškas bei siekiantys gauti paramą investicinių projektų įgyvendinimui, planuoja, kaip įgyvendins projektus ir kokius veiklos bei projekto priežiūros rodiklius pasieks. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie priežiūros rodikliai turi būti pasiekiami iš karto įgyvendinus projektą, ir jų pasiekimas deklaruojamas galutinėje projekto įgyvendinimo ataskaitoje, teikiamoje kartu su galutiniu mokėjimo prašymu.

Kiti priežiūros rodikliai suplanuojami atskirai kiekvieniems projekto kontrolės metams, kurie pradedami skaičiuoti nuo galutinio paramos išmokėjimo datos ir tęsiasi penkis arba tris metus (priklausomai nuo investicinei priemonei taikomų reikalavimų). Pažymėtina, kad, projekto priežiūros rodiklius nusimato ir pasirenka pats pareiškėjas, tačiau juos pasiekti būtina.

Atitiktis atrankos kriterijams privaloma

Investicinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse nurodomi kriterijai, už kuriuos skiriami atrankos balai: kuo daugiau balų surenka paraiška, tuo didesnė tikimybė, kad projektui bus skirta parama. Pažymėtina, kad paraiškoje nurodžius atitiktį kuriam nors atrankos kriterijui, šią atitiktį reikės išlaikyti arba pasiekti iki projekto įgyvendinimo ir (arba) kontrolės laikotarpio pabaigos.

Skirtingai nei tinkamumo kriterijai, atrankos kriterijai nėra privalomi – pareiškėjas savanoriškai prisiima prievolę išlaikyti arba pasiekti nurodytas sąlygas. Pažymėtina, kad atrankos kriterijai, kuriuos pareiškėjas pasirenka ir nurodo paraiškoje, yra įtraukiami į paramos sutartį, kai tokia sutartis pasirašoma, arba į sprendimą skirti paramą, kai paramos sutartis nesudaroma. Atitiktis atrankos kriterijams, už kuriuos skiriami balai, tikrinama paramos gavėjui pateikus galutinę bei metines ataskaitas.

Pažymėtina, kad tik įsigijus visas paraiškoje numatytas investicijas ir pasiekus visus numatytus veiklos bei projekto priežiūros rodiklius ir atitiktį pasirinktiems atrankos kriterijams, projektas gali būti laikomas įgyvendintu tinkamai. Priešingu atveju, nebus pasiekti galutiniai projekto tikslai ir uždaviniai. Netgi įsigijus visas suplanuotas investicijas, tačiau nepasiekus suplanuotų rodiklių reikšmių, gali būti taikomos sankcijos, vadovaujantis sankcijų metodika.

Pasikeitus aplinkybėms būtina informuoti NMA

Pasitaiko situacijų, kai įgyvendinant projektą rodiklių nepavyksta pasiekti. Pažymėtina, kad svarbu yra objektyvios priežastys, dėl kurių nepavyksta pasiekti numatytų projekto priežiūros rodiklių. Tokiu atveju, būtina informuoti NMA ir pateikti paaiškinimą bei visas paaiškinime išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus ir informaciją tuo atveju, kai suplanuoti projekto rodikliai buvo nepasiekti dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių – kai sutartiniai įsipareigojimai negali būti vykdomi dėl aplinkybių, kurių atsiradimo neįmanoma kontroliuoti ir protingai numatyti sutarčių sudarymo metu, taip pat nėra įmanoma užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui, pvz. padidėjusios sąnaudos dėl pasikeitusios ekonominės situacijos lėmė pelningumo rodiklio reikšmę.

NMA, atsižvelgdama į šiuo metu pasaulyje tvyrančią sunkią ekonominę ir geopolitinę situaciją, visada stengiasi įsigilinti ir įvertinti susidariusias aplinkybes, dėl kurių nepasiekti tam tikri planuoti rodikliai, tačiau taip pat svarbu suprasti, kad ir paramos gavėjai taip pat turi dėti pastangas tokių aplinkybių įrodymui.

NMA sulaukia nemažai paramos gavėjų prašymų pratęsti projekto įgyvendinimo laikotarpį arba mokėjimo prašymo pateikimo terminą, kai nepavyksta laiku pasiekti veiklos arba projekto priežiūros rodiklių. Primintina, kad po sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti paramą priėmimo dienos kiekvienas su konkrečiu projektu susijęs atvejis yra svarstomas individualiai bei kompleksiškai ir, tik įvertinusi visas aplinkybes, NMA gali priimti sprendimą dėl projekto sąlygų (pavyzdžiui – projekto įgyvendinimo termino) keitimo. Taigi, visi konkretaus projekto pakeitimai turi būti raštu derinami su NMA.

Raginame bendradarbiauti

Atsakingas projekto parengimas ne mažiau svarbus, negu jo vykdymas ir priežiūra siekiant gauti paramą. Kilus klausimų ar abejonių dėl projekto vykdymo, NMA pataria aktyviai bendradarbiauti, bendrauti su projektą administruojančiu NMA specialistu arba kreiptis į NMA bendraisiais telefono numeriais, el. pašto adresais bei susisiekti kitais būdais, kaip nurodyta NMA svetainės skiltyje „Susisiekite“.

Šaltinis: www.nma.lt, 2023-08-03