Žemės ūkio naujienos: 2023-08-08

Pirminiai siūlymai dėl galimų sprendimo būdų buvo pristatyti liepos pabaigoje įvykusiame Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kolegijos posėdyje. Kadangi Strateginio plano keitimai aktualūs visiems ūkininkams, labai svarbu juos plačiau aptarti su žemdirbių visuomene, kurios praktiniai patarimai ir siūlymai labai padėjo rengiant šį planą. Tęsiant konstruktyvias diskusijas su socialiniais partneriais dėl Strateginio plano žaliosios architektūros tobulinimo, iš aktyviausių žemdirbių organizacijų atstovų buvo suburta ekspertinė grupė. Jos tikslas – parengti siūlymus ir argumentus politiniams sprendimams dėl Strateginio plano keitimo.

Šie pasiūlymai bus pristatyti rugsėjo pradžioje įvyksiančiame ŽŪM kolegijos posėdyje.

Pasėlių deklaravimo rezultatai

Pasibaigęs pasėlių deklaravimas parodė, kad ekologinės sistemos Lietuvos žemdirbiams, palyginti kitų ES šalių žemdirbiais, labai rūpi. Trys gamybinės veiklos viršijo suplanuotą plotą: Augalų kaita siekė 218,1 proc., Tarpiniai pasėliai – 176 proc., Neariminė žemdirbystė – 258,3 proc. Populiarus buvo ir Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius – 91,1 proc., o žolių juostos siekė 61-88 proc.

Šiemet kraštovaizdžio elementus deklaruoti rinkosi ne tik mažai pareiškėjų, bet ir deklaruotas plotas (7 proc.) buvo gerokai mažesnis nei suplanuotas Strateginiame plane. Lūkesčių nepateisino ir perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo (29,6 proc.) bei su pievų tvarkymu susijusios priemonės (5-49 proc.).

Šiemet ekologiškai ūkininkaujančių plotai Lietuvoje sumažėjo 15 proc. Palyginti su 2022 m., deklaruota 75 proc. suplanuoto ploto. Tuo tarpu Strateginiame plane numatyta iki 2030 m. ekologinius plotus padvigubinti.

Daugiamečių pievų iš viso deklaruota 560 tūkst. ha, o Lietuva yra įsipareigojusi šiuos plotus išlaikyti 2018 m. lygyje (746 tūkst. ha) su galimybe nukrypti iki 5 proc. Europos Komisijai išsiųstas pagrindimas koreguoti 2018 m. referencinį dydį iki 694 tūkst. ha. Deklaravimo rezultatai rodo, kad gali tekti atstatyti daugiau nei 100 tūkst. ha daugiamečių pievų.

Remdamasi pasėlių deklaravimo statistika, ŽŪM nustatė pagrindines problemas ir pasiūlė jų sprendimo būdus: kokius reikalavimus galima tobulinti, kokius – atlaisvinti ar sugriežtinti, kaip keisti išmokų dydžius.

Daugiamečių pievų atstatymo poreikis

Ministerija siūlo ūkiams, kurie turi ne mažiau kaip 40 proc. daugiamečių pievų (nuo deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto), leisti dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, papildomai nereikalaujant negamybinių veiklų.

Ūkiams, kurie atstato ar naujai įkuria bent 3 proc. daugiamečių pievų (bet ne mažiau kaip 3 ha) nuo deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto, leisti dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, nereikalaujant negamybinių veiklų.

Sprendžiant pievų mažėjimo problemą siūloma kurti naują ekologinę sistemą daugiamečių pievų įrengimui / atnaujinimui, pagal kurią būtų mokamos išmokos. Jeigu būtų sutarta dėl šios naujos sistemos, ekspertams būtų pavesta apskaičiuoti išmokų dydžius ir pasiūlyti paramos gavimo sąlygas.

Ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos peržiūra

Karas Ukrainoje ir jo išprovokuota energetinė krizė pakoregavo visuomenės požiūrį ir galimybes maitintis ekologišku maistu bei paaštrino apsirūpinimo maistu klausimą. Manoma, kad ekologinių plotų mažėjimą lėmė ir sumažėję ekologinės produkcijos supirkimo kainų skirtumai, palyginti su tradiciniu ūkininkavimu.

Ministerija siūlo ekologiškai ūkininkaujantiems leisti dalyvauti trijose (iki šiol buvo 2) kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose (Augalų kaita, Tarpiniai pasėliai ir Neariminė žemdirbystė).

Taip pat siūloma:

-nustatyti maksimalius perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo išmokų dydžius, kurie esant poreikiui (preliminariais ekspertų vertinimais maksimali riba galėtų sudaryti apie +25 proc. nuo dabartinio numatyto išmokos dydžio) galėtų būti taikomi jau nuo 2024 m.;
-padidinti ekologinių ūkių daugiamečių žolių išmokų dydžius (ekspertų vertinimu išmokos dydis galėtų didėti iki 15 proc. bei šiems dydžiams papildomai numatyti maksimalias išmokų ribas (preliminariais vertinimais sudarytų apie + 15 proc.);
-ekologinį plotą, viršijantį 200 ha, leisti remti ne 70 proc., o 85 proc. intensyvumu (šis intensyvumas yra preliminarus, nes galutinių išvadų ekspertai dar nepateikė);
-visas ekologinio ūkininkavimo veiklas remti iš II ramsčio, o perėjimą prie ūkininkavimo – iš I ramsčio lėšų.

Kraštovaizdžio elementų populiarumo skatinimas

Ministerija siūlo ūkiams, dalyvaujantiems kompleksinėje ekologinėje sistemoje ir iš 4 proc. 8 GAAB standarto 1 proc. punktą skirsiantiems kraštovaizdžio elementų priežiūrai, leisti dalyvauti gamybinėse veiklose, papildomai nereikalaujant negamybinių veiklų.

Taip pat siūloma peržiūrėti ir pagal galimybę didinti visų kraštovaizdžio elementų (ypač pakrančių apsaugos juostų) užskaitos koeficientus.

Planuojama nustatyti maksimalius kraštovaizdžio elementų išmokų dydžius (didžiausia riba +30 proc. dabar Strateginiame plane nustatytos išmokos), kurie galėtų būti pritaikyti, esant poreikiui, nuo kitų metų.

Kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų rėmimo koregavimas

Šiemet Lietuvoje deklaruota 1,2 mln. ha neariminės žemdirbystės plotų, o tai yra 2,6 karto daugiau nei buvo suplanuota. Tačiau tik dalis ūkininkų naudoja tiesioginę sėją, kuri reikšmingai mažina šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Tarpinių pasėlių deklaruota 1,8 karto daugiau (344 tūkst. ha) nei buvo suplanuota. Nors sąnaudos ir nauda dirvožemiui skiriasi, mokama vienoda išmoka už posėlį, įsėlį ir tarpinius pasėlius per žiemą.

Augalų kaitos veikloje ūkininkai dalyvavo taip pat labai aktyviai – deklaravo 2,2 karto daugiau nei buvo suplanuota. Tačiau augalų kaitos reikalavimus įgyvendino labai skirtingai – trečdalis ūkininkaujančių pasirinko skirti mažiau nei 10 proc. ploto kuriai nors iš privalomų keturių kultūrų; apie 4 proc. visų pareiškėjų pagrindinei kultūrai numatė daugiau nei 70 proc. ploto.

Ministerija siūlo nuo 2024 m. Neariminės žemdirbystės veikloje taikyti dvi atskiras išmokas: vieną už tiesioginę sėją ir kitą – už kitų neariminių žemės dirbimo būdų (pvz., naudojant seklųjį dirvos skutimą) naudojimą, taip pat ilginti įsipareigojimo laikotarpį iki 4 metų.

Nuo 2024 m. Tarpinių pasėlių veikloje taip pat siūloma vietoje dabar esančios vienos išmokos nustatyti dvi išmokas. Vienas išmokos dydis – įsėliui, posėliui, kitas – tarpiniams pasėliams per žiemą.

Ministerija taip pat siūlo Augalų kaitos veiklai didinti finansavimą, kad išmokų dydžiai svyruotų nežymiai, o naujiems pareiškėjams ir naujiems plotams – nuo 2024 m. tobulinti Augalų kaitos veiklos sąlygas. Visiems Augalų kaitos veikloje dalyvaujantiems augalams turėtų būti skirta po ne mažiau kaip 10 proc. veikloje dalyvaujančio ploto arba pagrindiniam augalui – ne daugiau kaip 50 proc., o azotą kaupiantiems augalams – ne mažiau kaip 10 proc. deklaruoto ploto.

Socialinių partnerių pasiūlymų dėl Strateginio plano tobulinimo ministerija lauks dvi savaites el. p. kristina.dirmiene@zum.lt.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-07

Visoje Europos Sąjungoje pieno kaina liepą vidutiniškai siekė 44,1 euro – 0,7 proc. mažiau nei birželį ir 13,6 proc. mažiau nei prieš metus.

Latvijoje pieno supirkimo kaina siekė 33,7 euro – 0,7 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 32,1 proc. mažiau nei prieš metus. Estijoje ji siekė 40 eurų – 2,3 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 14,4 proc. mažiau nei prieš metus.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-08-07

„Klausimas dėl daugiamečių pievų iškils. Esame nusimatę naują tos pačios ekoschemos variantą, naują pasiūlymą, ir, matyt, reikės galvoti apie dar palankesnius įkainius, nes jeigu ekonomiškai bus naudingiau suarti, natūralu, kad mes šito referencinio dydžio neišlaikysime“, – kaip vieną iš sprendimų mato žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Tačiau ūkininkų atstovai sako, kad vien išmokų padidinimas problemos neišspręs. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas: „Pirmas dalykas, ką norėčiau apsakyti, tai kad savo strategijose mes esame užsibrėžę per didelius tikslus. Tikslas ekologinio ūkininkavimo plotus iki 2027 metų išplėsti dvigubai per didelis, jis nebus pasiektas dėl labai paprastos priežasties – nėra tam pinigų.

Mes programoje pinigų neturime tokiam tikslui pasiekti. Todėl visi tikslai turėjo būti kur kas kuklesni. Žemės ūkio komisaras Briuselyje prieš metus yra sakęs, kad įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus Kaimo plėtros programoje pinigų nėra. Jis norėjo atkreipti Europos politikų dėmesį, kad norint tuos tikslus Europoje pasiekti, yra būtina didinti finansavimą.

Tuo labiau tą finansavimą papildomai didinti yra būtina Lietuvoje, kur Bendrosios žemės ūkio politikos vokas yra labai mažas. Taigi pinigų neturime, užsibrėžiame ne pagal savo kišenę ir galimybes per didelius tikslus, kurių nepasieksime, ir greičiausiai gausime sankcijas. Visų pirma aš noriu pasakyti, kad mes turime mažinti savo tikslus.“

A. Macijauskas situaciją dėl daugiamečių pievų vadina skandalinga, nes mes jau daugiau kaip 10 metų – nuo 2012 metų patys pripažįstame plotus daugiametėmis pievomis, kurie nėra daugiametės pievos. Kiekvienas agronomas gali pasakyti, kad sėjomainoje dalyvavęs arba dalyvaujantis laukas nesvarbu, kiek metų jis užsėtas žoliniais augalais, niekada negali virsti daugiamete pieva.

Daugiamete pieva yra plotai, kurie mažiausiai 100 metų yra pieva. O mes patys pripažinome tuos sėjomaininius laukus daugiametėmis pievomis, ir dabar turime dėl to daug vargo. Ir šiemet toliau tas tęsiasi: jeigu penktus metus buvo deklaruoti žoliniai augalai, tas plotas vidury dirbamo lauko tampa daugiamete pieva. Tai nesąmonė. „Labai svarbu, kad sprendimai dėl daugiamečių pievų ir ekologinių ūkių būtų patrauklūs. Pievas mes galime išlaikyti daugiametes, ir jas reikia išlaikyti.

Matome aplinkosaugos mokslininkų didžiulius skaičius, kurie sukuria neigiamas emocijas: per dešimtmetį mes netekome per 40 proc. paukščių. Tai reiškia, kad daugiamečių pievų naikinimas – biologinės įvairovės mažinimas yra svarbus mums, visuomenei. Ir labai svarbu tikrus daugiamečių pievų plotus išlaikyti, ir tai yra puiki galimybė dar egzistuojantiems gyvulininkystės ūkiams užsiimti ta veikla. Reikia tik šiek tiek patikslinti taisykles.

Jei šiandien priemonė ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius galima 0,3 sąlyginio galvijo 1 ha ganyti, tai šių metų sausra parodė, kad šito ploto neužtenka. Reikėtų patikslinti taisykles, kad būtų 0,1 sąlyginio gyvulio ha, ir tokiu būdu suteiktume galimybę gyvulininkystės ūkiams gauti papildomas pajamas“, – siūlo Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas ir vardina keistus dalykus, kurie numatyti taisyklėse.

Pavyzdžiui, ekologinių ūkių taisyklėse numatyta, kada grūdininkystės ekologiniai ūkiai gali naudoti iš chemizuotų ūkių atvežtą mėšlą, bet jeigu karvutė išeina į nesertifikuotą lauką ir užėda žolės, tai tokio ūkio sertifikavimas yra nutraukiamas, ir ta karvutė tampa neekologine. Tai, jog reglamentavime yra keistų dalykų pripažįsta ir žemės ūkio ministras. „Tai, ką mes matome, tikrai nėra taip blogai, kaip kartais girdime, bet aš manau, kad tą bendrą kelią surasime, ir neišvengiamai reikia jo ieškoti. Yra keistų dalykų ir toje pačioje Europos politikoje.

Dėl pievų. Pirmiausiai yra pripažįstame, kad laikomas tas referencinis dydis, ir ta prievolė valstybėm narėms (nustatyta) dėl klimato kaitos. Bet jeigu pieva tampa daugiamečiu uogynu ar sodu, tai kodėl ji iškrenta iš apskaitos? Kodėl iškrenta, jei pieva buvo apsodinta mišku? Kitame programavimo laikotarpyje šitie plotai yra išbraukiami. Į šituos klausimus pati Komisija neturi atsakymo, bet mano supratimu, tai yra neteisybė. Nes jei tikslas yra biologinė įvairovė, tai sprendžiama vienais ir kitais dalykais ir tas padaroma su mažesnėmis sąnaudomis. Tokių keistinų dalykų tikrai yra daug. Aš manau, kad atsiras blaivesnio arba holistinio požiūrio toje pačioje Europos Komisijoje, ir tie sprendimai tikrai bus“, – sako ministras.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2023-08-07

Galbūt, kaip siūlo kai kurie ūkininkai, pačius smulkiausius reikėtų vertinti tik kaip socialinį projektą, duoti jiems paramą pragyvenimui, nereikalauti jokių ekonominių rodiklių, o remti stambiuosius ūkius, kurie gamina prekinę produkciją ir uždirba pelną. Kitą modelį siūlo mokslų daktarė Rasa Melnikienė.

Pagal jos sistemą, smulkus ūkis būtų žmogaus papildomos pajamos, bet ne pragyvenimo šaltinis. Kita grandinės dalis vidutiniai šeimos ūkiai, kurie gyvena iš ūkininkavimo, tačiau be samdomų žmonių, bet palaiko žemdirbišką tradiciją. Trečioji didieji pramoniniai ūkiai, gaminantys pramoninę produkciją ir veikiantys tik kaip verslo subjektai.

Ko mums trūksta žemės ūkyje, kad nerandame balanso tarp smulkių, vidutinių ir stambių ūkių, kokia būtų išeitis kalbamės su Kęstučiu Navicku, Žemės ūkio ministru, Aušriu Macijausku, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentu ir Vytautu Buivydu, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininku.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2023-08-04

„Į laukus jau netrukus išvažiuos kombainai, padėsiantys nukulti žieminių rapsų, rugių, kviečių derlių. Rugpjūčio viduryje skinsime žirnius, antroje mėnesio pusėje prasidės žieminių rapsų sėja: žemės arimas, įdirbimas ir dirvos kalkinimas, o prieš pat rugsėjį pradedami pjauti vasariniai javai – avižos. Nors tikslių rezultatų negalime nuspėti, pokalbiai su ūkininkais leidžia apibendrinti tendencijas, jog iki šiol vyravusi sausra ir tik epizodiniai lietūs palaikė kaitrą, todėl derlius turėtų būti mažesnis. Per aukšta temperatūra sumažina augimo tarpsnių trukmę, todėl galiausiai susiformuoja mažesnė javų biomasė. Kita vertus, rankų nuleisti nereikėtų, o išsamus pasiruošimas javapjūtei galimus rezultatus gali ženkliai padidinti“, – teigia „Lande“ agronomas Guntis Laicans.

Derliaus prognozės

Užsitęsusi kaitra skatina sektoriaus atstovus pripažinti, kad augalininkystės ūkiams šis sezonas nėra lengvas.

„Išankstiniai duomenys ir pokalbiai su ūkininkais leidžia teigti, kad šiemet rinkoje žieminių miežių derlius svyruos tarp 3,5-6 t/ha. Tuo tarpu žieminių rapsų derliaus kiekis vidutiniškai turėtų būti 2-3 t/ha. Egzistuoja tikimybė ir didesniam prieaugliui, tačiau aliejaus kiekis sėklose turėtų būti mažesnis dėl pavasarinių šalnų. Sausra ypatingai paveikė žieminių rugių ir kviečių derliaus skaitlingumą, kuris turėtų mažėti 30-50 proc. Be to, išlieka svarbus klausimas dėl grūdų kokybės: ar tai bus maistiniai, ar pašariniai grūdai. Neatmestina, jog tebesitęsianti sausra išguldys dalį javų, o grūdų tūrinio svoris bus nedidelis. Tai ypač svarbus veiksnys, nulemiantys javų gaminių kokybę“, – pažymi agronomas.

Tačiau stebint bendras Europos Sąjungos (ES) šalių tendencijas – padėtis išlieka kiek labiau pozityvi. Europos Komisijos duomenimis, 2023-24 m. bendras ES grūdų ir aliejinių augalų derlius turėtų padidėti atitinkamai 5 proc. ir 8 proc. Dėl to, o taip ir dėl vis našesnio Ukrainos grūdų tranzito į rinkas už ES ribų, tikėtina, bendras grūdų importas turėtų mažėti.

Kaip pasiekti maksimaliai efektyvių rezultatų dar šią vasarą?

Kaip pastebi agronomas, rugpjūtį ūkininkai turėtų iš anksto pasiruošti kūlimui. Pradėti nuo žemės ūkio technikos valymo, taip pat atnaujinti derliaus laikymo ir džiovinimo infrastruktūrą: pavyzdžiui, išvalyti, atnaujinti ir dezinfekuoti sandėliavimo bokštus. Prireikus – juos suremontuoti. Išankstinis pasiruošimas padės išvengti skubėjimo ateityje bei leis efektyviau planuotis artimiausius darbus.

Taip pat reikėtų skirti dėmesį pasėlių brandos įvertinimui ir jų pjūties grafiko sudarymui. Nukūlus javus, būtina iš naujo įvertinti pasėlių būklę ir jų tolesnės priežiūros planą.

„Rugpjūtį atskiro dėmesio nusipelno dirvos analizė ir tręšimas – būtina nuolat stebėti jos būklę. Tokiu metu žemė yra bene intensyviausiai dirbama, todėl ryškiausiai keičiasi jos cheminės savybės – rūgštėja ar šarmėja, tad nualintą dirvą būtina kruopščiai prižiūrėti. Jei dirva yra rūgšti ir joje mažai kalcio, augaluose išsivysto mažesnė šaknų sistema, todėl blogėja maisto medžiagų pasisavinimas. Pavyzdžiui, kviečių atveju optimalus dirvožemio rūgštingumas būtų pH 6,0-7,5, o rapsų – pH 5,5-6,5. Vis dėlto, jei šie rodikliai mažesni, reikėtų svarstyti apie dirvos kalkinimą. Dirvos kalkinimas leidžia padidinti per rūgščios dirvos pH ir kompensuoti kalcio trūkumą. Dirva turėtų būti tręšiama kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, mažinant azoto ir didinant fosforo ir kalio dozes. Taip bus stiprinama augalų šaknų sistema, užtikrinanti geresnę augalų šaknų sistemą – dėl to augalai turėtų geriau žiemoti“, – dalinasi Guntis Laicans.

Šaltinis: Ilona Livšicaitė

„Fiksuojame, kad iš ūkininkų mūsų surenkamų atliekų kiekiai vis auga, o tai labai svarbu, nes ūkininkavimas neatsiejamas nuo gamtos, kaip ir jo poveikis aplinkai, elgiantis neatsakingai, gali būti labai didelis. Sukaupę didelius kiekius ūkininkai užsako atliekų išvežimą, o smulkesni ūkiai kooperuojasi“, – sako jis.

Ūkininkaujant susidaro įvairios atliekos, tokios kaip agroplėvelė, didmaišiai, plastikiniai bakeliai, pjuvenos – šios atliekos neturėtų atsidurti mišrių komunalinių ar pakuočių atliekų konteineriuose, jos turėtų būti tvarkomos atskirai.

Užsiimant žemdirbyste arba gyvulininkyste, taip pat gali susidaryti ir įvairiomis toksiškomis medžiagomis užterštų atliekų tokių kaip tepalo filtrai, įvairių cheminių medžiagų likučiai, tokios atliekos turėtų būti pristatomos į pavojingų atliekų aikšteles. Patekusios į aplinką jos gali sukelti ekologinį pavojų užteršti gruntinius vandenis ar kelti pavojų žmonių sveikatai.

Tiesa, ūkiuose dažnai susidaro ir nemažai žaliųjų atliekų, dalis jų lieka laukuose, tačiau surinktos negali būti išmetamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Nupjauta žolė, javų išvalos ir kitos žaliosios atliekos turėtų būti kompostuojamos ar pristatomos į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.

Vasarą – daugiau atliekų sodybose

Bendrovės „Ekonovus“ atstovas A. Stankevičius sako, kad šiltuoju sezonu pastebimas išaugęs atliekų kiekis sodybose ir sodų bendrijose. Anot jo, pirmiausia svarbu skirti dėmesio atsakingam vartojimui ir pagalvoti, kaip atliekų apskritai išvengti, o turimas – rūšiuoti.

„Maža gudrybė, padedanti sutaupyti vietos konteineryje – pastebime, kad kartais gyventojai nesuspaudžia ar neišlanksto pakuočių atliekų, taip jos konteineriuose užima daug vietos, kurios vėliau pritrūksta kitoms atliekoms. Rūšiavimas padeda sumažinti mišrių komunalinių atliekų kiekį, todėl tai tikrai gali būti efektyvus sprendimas“, – pabrėžia ekspertas.

Vasarą leidžiant laiką sodyboje, rekomenduojama vengti vienkartinių daiktų ir perteklinių pakuočių. Pasak A. Stankevičiaus, visada verta pagalvoti, kaip daiktui galima suteikti antrą gyvenimą, pavyzdžiui, galbūt stiklainius galite panaudoti sodo ir daržo gėrybėms konservuoti.

Šaltinis: Laura Čiginskaitė, BUDINTI KOMUNIKACIJA