Žemės ūkio naujienos: 2023-08-07

„Sausra lėmė, kad šiemet derlius mažesnis 15–20 proc. Tačiau dar viskas priklauso nuo Lietuvos rajono ir auginamų kultūrų. Žieminių kviečių derlius gali būti visai neblogas, o tuo metu vasariniai javai visada sunkiau išgyvena vasaros kaitrą. Todėl jų derlius gali būti labiausiai nukentėjęs nuo sausros“, – aiškino ūkininkų atstovas. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos narys ir ūkininkas Ignas Hofmanas taip pat pastebėjo, kad šiųmetinis derlius kiekviename Lietuvos rajone yra skirtingas.

„Vieni daugiau lietaus gavo, kiti mažiau, todėl vienur derlius mažesnis, kitur jis toks pat, koks buvo pernai. Tuose rajonuose, kur buvo paskelbta ekstremali situacija dėl sausros, derlius derlius tikrai mažesnis. Pavyzdžiui, Radviliškio rajone jau birželio mėnesį kai kuriose vietose pasėliai tiesiog išnyko“, – pastebėjo grūdų augintojų atstovas.

Grūdai bus prastesni ir pigesni?

Bendrovės „Lande“ agronomas Guntis Laicans irgi pastebėjo, kad augalininkystės sektoriams šie metai nelengvi. „Išankstiniai duomenys ir pokalbiai su ūkininkais leidžia teigti, kad šiemet rinkoje žieminių miežių derlius svyruos tarp 3,5–6 t/ha. Tuo metu žieminių rapsų derliaus kiekis vidutiniškai turėtų būti 2–3 t/ha. Egzistuoja tikimybė ir didesniam prieaugliui, tačiau aliejaus kiekis sėklose turėtų būti mažesnis dėl pavasarinių šalnų. Sausra ypatingai paveikė žieminių rugių ir kviečių derliaus skaitlingumą, kuris turėtų mažėti 30–50 proc.

Be to, išlieka svarbus klausimas dėl grūdų kokybės: ar tai bus maistiniai, ar pašariniai grūdai. Neatmestina, kad tebesitęsianti sausra išguldys dalį javų, o grūdų tūrinio svoris bus nedidelis. Tai ypač svarbus veiksnys, nulemiantys javų gaminių kokybę“, – pažymėjo agronomas. I. Hofmanas, irgi pritarė, kad šiemet grūdų kokybė nukentėjo. „Aukštos klasės grūdų šiemet turėsime nedaug. Tačiau rapso aliejingumas, kaip bebūtų keista, yra didesnis, nors derlius ir mažesnis. Tai yra vienintelė teigiama žinia apie šių metų derlių“, – atkreipė dėmesį I. Hofmanas.

Anot jo, tolimesnė situacija priklausys vėl nuo orų. „Dabar sausų orų neturime, vis palyja. Jeigu tai tęsis ir kitą savaitę, lietus ims gadinti grūdų kokybę. Išplaus iš jų baltymus ir glitumą. Grūdai sudygti gali, jeigu taip nutiks, jei iš karto taps pašariniais. O tokių grūdų supirkimo kaina yra daug mažesnė“, – sakė grūdų augintojų atstovas. Pasak I. Hofmano, grūdai yra biržinė prekė. „Lietuva pasaulinėse rinkose nieko nelemia.

Jeigu kitose šalyse irgi dėl sausros bus mažesnis derlius, kaina gali keistis į didesnę pusę. Tačiau kol kas nėra grūdų trūkumo, todėl kainos išliks tokios pat. Greičiau kainas galėtų pakeisti geopolitiniai pokyčiai. Pavyzdžiui, kai buvo nepratęstas grūdų gabenimo Juodąja jūra susitarimas, rinka sureagavo ir kaina pakilo. Dabar fiksuojamas kainų kritimas“, – komentavo grūdų augintojas.

Grūdai pigūs – duona brangi

I. Hofmanas pastebėjo, kad žaliavų kainos yra nukritusios, tačiau kažkodėl vartotojai to nejaučia ir už duoną parduotuvėse jiems tenka mokėti brangiau. „Perdirbėjai ir prekybininkai visada randa paaiškinimus, kodėl taip yra. Tačiau dėl to labiausiai kenčia žemdirbiai ir galutiniai vartotojai“, – įsitikinęs I. Hofmanas. R. Juknevičiaus irgi sakė, kad derlius bus mažesnis, tačiau duonos kainos toliau auga. „Grūdininkai derlių gaus, yra ūkininkų, kurie turi didesnių nuostolių, kai kuriuose soduose iš viso nėra obuolių, daržovių augintojams neužderėjo daržovės. Todėl grūdininkai tikrai negali teigti, kad šie metai jiems tragiški“, – pripažino ūkininkų atstovas. Anot R. Juknevičiaus, grūdų kaina nėra tokia didelė, kad padengtų javų auginimo savikainą.

„Pasaulinės grūdų supirkimo kainos yra nukritusios ir tai ūkininkus varo į neviltį. Pardavus grūdus ūkininkai pelno nesitiki, klausimas tik kokie bus nuostoliai? Trąšų kainos išliko aukštos. Ūkininkams jau reikia ruoštis sėti žiemkenčius, tačiau trąšos brangios ir jų apskritai nėra kur nusipirkti. Iš anksto trąšas užsisakę ūkininkai išlošė. O kitiems gali tekti sėti derlių netręštose dirvose. Todėl ateinantis, kitos vasaros derlius vėl gali būti mažas“, – prognozavo ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-08-04

Dalyvaudama II projekto etape, kuris baigėsi birželio 30 d., NMA atvėrė dar daugiau duomenų – 54 duomenų rinkinius iš 4 informacinių sistemų. Atverti duomenų apie Lietuvos kaimo plėtros programos 2014–2020 metų investicines ir plotines priemones, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones ir nacionalines priemones.

Visi duomenys yra atvaizduojami Lietuvos atvirųjų duomenų portale adresu https://data.gov.lt/.

Paskelbti atvirų duomenų rinkiniai gali būti naudojami be apribojimų komerciniams ir nekomerciniams tikslams (naudojant duomenis būtina nurodyti informacijos šaltinį), jie bus atnaujinama numatytu periodiškumu.

NMA yra viena pirmųjų institucijų, atvėrusių duomenis visuomenei – tai padeda puoselėti NMA vertybę – skaidrumą.

Šaltinis: nma.lt, 2023-08-04

Derlinga žemė – elektrai gaminti

Seimo pavasario sesijos pabaigoje parlamentarai balsavo dėl siūlymo leisti ir derlingoje žemėje statyti saulės ir hibridines elektrines.

Kitaip tariant, du Seimo nariai – socialdemokratas Linas Jonauskas ir liberalas Simonas Gentvilas, siekia pakeisti įstatymą ir jame numatyti, kad ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, būtų naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintas gamtinio karkaso teritorijas ar saulės šviesos energijos arba hibridinių elektrinių įrengimui, ir nepablogėtų dirvožemio savybės.

Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, kad, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, statant saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis) žemės ūkio paskirties sklypuose, galimybė naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą neturi būti užtikrinta. Projekto autorių teigimu, vadovaujantis aplinkosauginiais reikalavimais planuojant, statant ir eksploatuojant saulės šviesos energijos elektrinę nukastas derlingas dirvožemis turi būti saugomas ir panaudojamas rekultivuojant pažeistą žemę arba gerinant mažai produktyvias žemės ūkio naudmenas.

Šiuo metu galiojantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas reglamentuoja, kad Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose dirvožemio apsaugos tikslais taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintas gamtinio karkaso teritorijas, ir nepablogėtų dirvožemio savybės. „Tai iš esmės uždraudžia saulės elektrinių statybą tokioje žemėje“, – sako S. Gentvilas ir L. Jonauskas, siūlydami išspręsti šią problemą įstatymo pataisomis.

Neieško dirbtinio konflikto

Pristatydamas projektą Seimo posėdžių salėje L. Jonauskas kalbėjo, kad šiuo metu įstatyme yra įrašyti apribojimai derlingų žemių ūkininkams savo žemėje įsirengti saulės elektrines. Jis akcentavo, kad tokių ribojimų neturėtų likti ir kad jas būtų galima statyti tokiuose rajonuose kaip Pasvalys, Pakruojis, Joniškis, Radviliškis, Panevėžio rajonas, Kėdainiai, Kauno rajonas, Marijampolė, Vilkaviškis. Jis taip pat ramino kritiką reikšti pradėjusius kolegas, kad žemė niekur nedings, išmontavus saulės elektrinę ar atsisakius jos, žemę bus galima dirbti. Jis pabrėžė, kad ūkininkams turėti savo atsinaujinančios energetikos šaltinį yra didžiulis poreikis.

Jam antrino ir Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jis tikino neieškantis dirbtinio konflikto su ūkininkais, o šio projekto tikslas – apsirūpinti energija. Jis tikino, kad turime atsižvelgti į viešąjį interesą ir pasverti, kas šiandieną mums svarbiau – žemės derlingumas ar energetinė nepriklausomybė. „Tikrai čia niekas nesuvalgys derlingos žemės“, – pridūrė jis pabrėžęs, kad būti savarankiškai elektra apsirūpinančia šalimi šiuo metu yra viena svarbiausių mūsų valstybės strateginių užduočių. Minėto įstatymo projektą Seimas palaikė pateikimo stadijoje. Už balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 23. Jo imsis Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos komitetai, o Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje jis turėtų atsirasti rudens sesijoje.

Nepajėgūs konkuruoti

Tačiau ūkininkai dėl šio siūlymo skeptiški. Grūdų augintojas iš Pakruojo rajono Albinas Navickas atvirai sako: jeigu pasauliui jau nebereiks maisto – statykim saulės elektrines derlingiausiose žemėse. Jo manymu, pirmiausia reikėtų taikytis ne į derlingas žemes, o smėlžemius ir kitas nederlingas šalies vietoves, kur sudėtinga vystyti žemės ūkio veiklą. Jis taip pat siūlo daugiau investuoti į saulės elektrinių įrengimą kalvotose vietovėse. A. Navickas įsitikinęs, kad jei ateityje šis įstatymas būtų priimtas, kai kurie ūkininkai atsidurtų nedėkingoje padėtyje, jei tektų konkuruoti su energetikais dėl žemės nuomos, nes finansiniai galios svertai – ne jų pusėje.

„Dažniausiai ūkininkai turi iki 50 proc. nuosavos žemės, o likusi – nuomojama, todėl konkuruoti su energetikos įmonėmis bus tikrai sunku, juk žinome, kokius finansinius pajėgumus jie turi. Be to, mes turime tam tikrą laukų išsidėstymo konfigūraciją, o jei dar kur nors įsiterps elektrinės, privalo būti užtikrintas privažiavimas prie jų.

Nedirbamos žemės plotų tik daugės, o ir privažiuoti mums prie laukų taps sudėtingiau. Mano nuomone, tai savotiškas ūkininkų ir visuomenės priešinimas. Nežinau, kam tai naudinga. Saulė visoje Lietuvoje šviečia praktiškai vienodai, tai kodėl nestatyti saulės elektrinių nederlingose ar kalvotose vietovėse, kur žemės ūkis yra apribotas?“ – susirūpinęs kalba A. Navickas.

Nesudaro tinkamų sąlygų

Ūkininkas sako, kad ir patys žemdirbiai, kaimų gyventojai mielai prisidėtų prie energetinės nepriklausomybės, norėtų įsirengti saulės elektrines ant namų ar ūkinių pastatų stogų, tačiau to daryti negali, nes esančių transformatorinių galia per maža. Spaudoje buvo aprašytas ne vienas atvejis, kai privatus asmuo, norėjęs pasistatyti saulės elektrinę, gavo iš Energijos skirstymo operatoriaus sąlygas, kad būtų privaloma pakeisti transformatorinę visam kvartalui.

„Čia yra didelė problema ir apie ją mažai kas kalba. Daug kur dar stovi senos, nuo sovietų okupacijos likusios transformatorinės, kurias reikia keisti, didinti jų galingumą. Dėl to nereikia sakyti, kad ūkininkai blogi, nes saulės elektrinių nenori ant žemės. Mes jas galėtume iškelti ant stogų, tik sudarykite mums sąlygas“, – tvirtina A. Navickas.

Kas svarbiau?

Panašios nuomonės laikosi ir Kaišiadorių krašto ūkininkas Saulius Stirna. Jis taip pat mano, kad saulės elektrinėms vieta – nenašiose žemėse, o ne žemės ūkio naudmenose. „Statykim saulės elektrines ne ant žemės, o ant stogų. Tam turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos. Taip pat galime daugiau investuoti į vėjo jėgaines, o ne į saulės elektrinių parkus. Vėjo jėgainės užima mažiau vietos. Tačiau taip pat nepamirškime, kad mums aktualu apsirūpinti ne tik energija, bet ir maistu. Klimatas keičiasi, turime daug aplinkosauginių įsipareigojimų, todėl auginti maistą bus vis sunkiau.

Gera statyti saulės elektrines, kai šiandieną turime maisto perteklių. Bet ar ilgai tą perteklių turėsime? Mus vis dar maitina trečiojo pasaulio šalys. Tačiau jei įvyktų kokia nors krizė, žmogus tuščiu skrandžiu ilgai negalės išbūti, mums reikalingi kokybiški maisto produktai“, – savo poziciją dėsto S. Stirna. Ūkininkas sako, kad netoli jo ūkio jau yra iškilęs saulės parkas. Jis pastatytas nenašiose žemėse, kurios anksčiau nebuvo prižiūrėtos. „Būtent tokiose vietose ir turi būti saulės parkai, nes iki tol ten buvo kemsynas, šabakštynas. Javai toje žemėje nebūtų augę“, – pridūrė jis.

Pardavė nuomotą sklypą

Kėdainių rajono grūdų augintojas Virmantas Ivanauskas laikosi tokios pačios pozicijos: aukšto derlingumo žemės – ne vieta saulės parkams. „Nepamirškite, kad saulės elektrinė turi būti statoma ne ant žemės ūkio paskirties, o ant kitos paskirties žemės. Ar žemdirbys galės konkuruoti nuomos kaina? Juk žemės ūkio paskirties žemės nuomos kaina visai kitokia… Mes tikrai atsidurtume nepavydėtinoje padėtyje, jei tektų su energetikais varžytis dėl žemės sklypo.

Anksčiau vieną sklypą nuomavausi iš žmogaus, tačiau žemė jau parduota, ten pastatytos saulės elektrinės. Tai, sakyčiau, logiškas žemės savininko ėjimas, nes ten žemės našumo balas nesiekė nei 30“, – kalbėjo V. Ivanauskas.

Dėl bendros pozicijos spręs rudenį

Klausimą dėl saulės elektrinių parkų statybos derlingose ir numelioruotose žemėse Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija valdybos posėdyje žada svarstyti jau rugsėjį. Asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis sako, kad L. Jonausko ir S. Gentvilo siūlomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas šiandieną kelia daugiau klausimų nei pasiūlo sprendimų. Jo teigimu, įstatymo projekte nemažai teisinių neaiškumų, pastabas spėjo pateikti ir Nacionalinė žemės tarnyba. Vis dėl to jis tikina, kad patys žemės savininkai turi teisę spręsti, kaip tikslingiausiai jie turėtų išnaudoti savo žemę.

„Sutinku, kad ūkininkams turėtų būti sudarytos palankios sąlygos prisijungti prie energiją skirstančių tinklų urbanizuotoje teritorijoje. Tačiau to padaryti nepavyksta dėl įvairių apribojimų“, – pastebėjo A. Gaižutis. Bendrą poziciją dėl saulės elektrinių parkų įrengimų derlingose ir melioruotuose vietovėse žada greitu metu priimti ir Žemės ūkio rūmai, kurie kartu su nariais diskutuos šiuo ūkininkams aktualiu klausimu. VL kalbinti ūkininkai, kurie priklauso Lietuvos ūkininkų sąjungai, taip pat ruošiasi šį klausimą aptarti savo sąjungoje.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-08-05

„Jeigu kalbėtume apie žaliąjį kursą Europos mastu, tikrai sričių, kur ambicijos buvo geros. Tikrai pavyko įdiegti, kad mums reikia žaliųjų technologijų. Yra sričių, kur kažkas pavyko, kažkas nepavyko. Su ta pačia biologine įvairove, nors mūšiai nelaimėti, ambicijos yra nubrėžtos. Žemės ūkis, visuotinai pripažįstama, kad yra pralošta sritis“, – teigė ji.

L. Paškevičiūtės teigimu, reikia suprasti kad žemės ūkis nėra iki galo laisvos rinkos dalis, tai stipriai subsidijuojama sritis.

„Atskirtis, kam mes mokame išmokas, yra labai didelė nuo to, kas buvo strategijose, koks žemės ūkis turėtų būti. Nepavyko mums pasiekti, kad viešieji pinigai eitų tiems, kurie yra aplinkai ir socialiai draugiški. Liko kaip seniau. Vandenų būklė, tokia, kokia yra, daugiausia priklausoma nuo žemės ūkio. Pievų mažėja, biologinė įvairovė skursta daugiausia dėl žemės ūkio. Oro tarša, jeigu imame amoniaką, tai yra žemės ūkis. Mūsų dirvožemis toliau degraduoja. Paukščių indeksas kiekvienais metais yra mažėjantis. Paimi bet kokį parametrą, bedi pirštu ir matai, kad jam įtaką daro žemės ūkis. Čia yra didžiausias mūsų pralaimėjimas“, – pasakojo Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.

Nors situacija yra bloga visoje Europoje ir viena Lietuva negali kažko pakeisti, L. Paškevičiūtės tvirtinimu, mūsų atstovai net nesiekia pokyčių. „Lietuva yra viena iš tų šalių, kuri yra skeptiška pokyčių klausimu. Mes nuvažiavome ir, kaip aš sakau, išsikovojome indulgenciją iš Europos Komisijos, kad mūsų nebaustų už pievų perarimą. Mes esame tame orkestre, kuris sako, kad nenorime būti žalesni. Nors viena Lietuva negali visko pakeisti, bet tikrai gali daug dalykų padaryti. Pavyzdžiui, kas yra ant pažeidimo ribos, Lietuva iki šiol nekontroliuoja mineralinių trąšų naudojimo. Ūkininkas gali naudoti kiek nori, jas kontroliuoja daugiausiai kaina. Su miškų politika mes irgi nežibame, bet žemės ūkio sritis yra dar baisesnė“, – pripažino L. Paškevičiūtė.

Šaltinis: tv3.lt, Vilmantas Venckūnas, 2023-08-05

Specialistė pabrėžė, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, paaiškėjo, kad Krekenavos seniūnijoje birželio 23 dieną buvo pasiekti stichinio reiškinio padariniai augalų vegetaciniame laikotarpyje – fiksuota stichinė sausra. Tačiau V. Jakševičienės teigimu, iš šios seniūnijos niekas iš gyvulių laikytojų nesiskundė, kad juos kažkaip paveikė sausra.

Pasak V. Jakševičienės, galvijų skaičius Panevėžio rajono savivaldybės seniūnijose nesumažėjo, o padidėjo keliais šimtais karvių, palyginti su pavasario laikotarpiu. „Liepos 1 dieną Panevėžio rajone buvo 17 tūkstančių galvijų: mėsinių, pieninių ir mišrių karvių. Pieninių karvių buvo per 7,8 tūkst. Galima sakyti, kad ir pieninių karvių bandos padidėjo. Galbūt galvijų bandos sumažėjo pas tuos ūkininkus, kurie laiko mažiau karvių, arba kai kurie ūkininkai visai atsisakė šios veiklos“, – kalbėjo ji.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-08-04