Žemės ūkio naujienos: 2023-08-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Europos Komisija pateikė poziciją dėl Strateginio plano pirmojo keitimo
Žemės ūkio ministerija gavo Europos Komisijos (EK) pastabas dėl pirmojo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitimo. Keitimo derinimo procedūra tęsiasi, šiuo metu rengiami atsakymai EK. Kadangi dauguma siūlymų keisti Strateginį planą, ypač susijusių su geros aplinkosauginės ir agrarinės būklės (GAAB) ir ekologinių sistemų reikalavimais, kilo diskutuojant su ūkininkais ir socialiniais partneriais, ministerija informuoja, kad EK nelinkusi pritarti visiems siūlymams.
-GAAB 5 „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją“, reikalavimų įgyvendinimo: praėjusiame BŽŪP periode buvo taikoma išimtis – pažeidimas nefiksuojamas, kai pažeidimo plotas mažesnis nei 10 proc. lauko ploto, bet ne daugiau nei 1 ha. ŽŪM siūlė tęsti išimties taikymą naujajame laikotarpyje, tačiau EK nepritarė tokios išimties taikymui.
-GAAB 7 „Sėjomaina ariamojoje žemėje“: taip pat buvo atmestas Lietuvos siūlymas įtraukti atsėliavimo galimybę (du metus iš eilės auginamas tas pats pasėlis toje pačioje vietoje) ne didesnėje nei 60 proc. ariamosios žemės ploto teritorijoje įgyvendinant GAAB 7 reikalavimą. Todėl ūkininkams ir toliau reikės laikytis augalų kaitos reikalavimo visame plote. Ministerija primena, kad laikantis GAAB 7 reikalavimo ir atsėliuojant pasėlius (jeigu 2023 ir 2024 m. ta pati pagrindinė kultūra tame pačiame lauke), pirmaisiais atsėliavimo metais (2023 m.) tame pačiame plote turi būti auginami posėliniai augalai. Posėliniai augalai turi būti nepertraukiamai išlaikomi dirvoje bent 6 savaites. Pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas turi apie tai informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie ŽŪM (NMA) el. paštu poselis@nma.lt ar programėle „NMA agro“, taip pat šį veiksmą turi pažymėti ir Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS).
-Derybos dėl GAAB 6 „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“ keitimo – juodojo pūdymo sėjos datos vėlinimo – dar vyksta, tikimasi teigiamo rezultato.
-Komisija nepalankiai įvertino siūlymą naują priemonę „Melioracijos griovių tvarkymas” priskirti aplinkosauginėms priemonės, preziumuojama, kad tai konkurencingumą didinanti gamybinė investicija, neturinti reikšmingos įtakos aplinkosaugai. Lietuva paprašyta atsiimti savo siūlymą arba pasiūlyti investicinę priemonę ar perkonstruoti priemonę taip, kad ji būtų skirta biologinės įvairovės apsaugai.
Sulaukta teigiamo atsakymo dėl daugiamečių pievų. Siekiant tinkamai pasiruošti naujojo GAAB 1 „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“ įgyvendinimui ir kuo tiksliau nustatyti referencinį 2018 m. rodiklį, buvo atlikta pakartotinė daugiamečių pievų nustatymo analizė, pasitelkiant naujausius duomenis ir įrankius. Naujausiais duomenimis (t. y. nustatomas žemėnaudas, palydovinius vaizdus, įvertinus ekologinių ūkių plotus, kurie tapo netinkami paramai, bet vis tiek yra daugiametė pieva (namų valda)) patikslinti (perskaičiuoti) referenciniai rodikliai.
2018 m. referencinis daugiamečių pievų rodiklis sumažėja nuo 25,83 proc. (746 079 ha) iki 23,77 proc. (686 725,99 ha). EK patvirtinus šį keitimą atstatytinų daugiamečių pievų plotas būtų gerokai mažesnis – preliminariai atstatytinų pievų plotas sumažės iki 110 tūkst. ha.
Ministerija tikisi, kad EK patvirtins naują Susietosios paramos išmoką pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams už pienines karves, taip pat sojos įtraukimui į baltyminių augalų grupę.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-18
Parengti žalos dėl stichinių reiškinių nustatymo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiams rekomendacijų projektai
Žemės ūkio ministerija parengė Žalos dėl stichinio, katastrofinio meteorologinio ar hidrologinio reiškinio nustatymo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiams rekomendacijų projektus. Susipažinti su rekomendacijų projektu augalininkystės ūkiams galite čia. Rekomendacijų projektas gyvulininkystės ūkiams yra čia.
Dėl augalininkystės ūkių papildomą informaciją gali suteikti ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyr. specialistas Tomas Vaištaras, tel. +3705 2391 157.
Dėl gyvulininkystės ūkių – ministerijos Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus patarėjas Arūnas Jurgaitis tel. +3705 2391 297.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-18
Pakeistos KPP nykstančių senųjų veislių gyvulių ir paukščių taisyklės
Informuojame, kad žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklės – pakeisti paramos dydžiai už nurodytus senųjų gyvulių ir naminių paukščių veislių laikomus ūkinius gyvūnus.
Pakeistose įgyvendinimo taisyklėse nustatyti paramos dydžiai, galiojantys paraiškas teikusiems pagal KPP priemonę, yra didesni, pakoreguotas jų sąrašas, atskiriant senojo genotipo Lietuvos žaluosius ir juodmargius galvijus ir nustatant jiems skirtingus paramos dydžius (skirtingų rūšių ūkinių gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui (SG) perskaičiavimas yra pateikiamas įgyvendinimo taisyklių 3 priede):
-už Žemaitukų arklius –302 Eur už 1 SG;
-už Stambiųjų žemaitukų arklius – 302 Eur už 1 SG;
-už Lietuvos sunkiuosius arklius – 231 Eur už 1 SG;
-už vietinius baltnugarius galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius) – 378 Eur už 1 SG;
-už senojo genotipo Lietuvos žaluosius galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius) – 410 Eur už 1 SG;
-už vietinius šėmuosius galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius) – 309 Eur už 1 SG;
-už senojo genotipo Lietuvos juodmargius galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius) – 291 Eur už 1 SG;
-už Lietuvos vietines kiaules (paršavedes, kiaulaites, veislinius kuilius) – 731 Eur už 1 SG;
-už Lietuvos baltąsias kiaules (senasis genotipas) (paršavedes, kiaulaites, veislinius kuilius) – 444 Eur už 1SG;
-už Lietuvos juodgalves avis (ėriavedes, avytes, veislinius avinus) – 455 Eur už 1 SG;
-už Lietuvos vietines šiurkščiavilnes avis (ėriavedes, avytes, veislinius avinus) –649 Eur už 1 SG;
-už Lietuvos vištines žąsis – 1 230 Eur už 1 SG.
Šaltinis: nma.lt, 2023-08-18
Krušos nuostoliai ūkiams: pastarieji tikisi, kad valstybė išties pagalbos ranką
Žemės ūkio ministerija žada kompensaciją ūkiams, nukentėjusiems nuo rugpjūtį siautusios audros. Tačiau opozicija kaimo reikalų komitete tikina, kad iki šiol savivaldybės net nepateikė tikslių nuostolių. Ūkininkai daug vilčių į Vyriausybės paramą nededa, viliasi, kad nuostolius, bent jau dalį jų, atlygins draudikai. Lietuvos draudimas sako, kad prieš porą savaičių praūžusi audra bus išskirtinė, padariusi nuostolių už rekordinę sumą – negalutiniais duomenimis vien ši bendrovė skaičiuoja daugiau nei šešis milijonus eurų žalos.
„Žmogui netekusiam gyvenamojo namo stogo, žala yra milžiniška. Mes ieškome mechanizmų kaip sumažinti tą žalą, teikėme pasiūlymus Vyriausybei dėl stogų programos, nes nacionalinės mokėjimo agentūros administruota kaimo plėtros asbestinių stogų programa pasibaigusi, todėl būtina ieškoti naujų šaltinių per Aplinkos ministerijos kompetencijų sritį“, – sako Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius.
Kruša buvo išbandymas ir saulės elektrinėms. Skaičiuojama, Joniškio rajone nuo audros nukentėjo šešios saulės jėgainės. Saulės parkuose didesnių pažeidimų neužfiksuota. Saulės energetikos asociacijos vadovas teigia, kad daugiausia modulių sudaužyta Šiaurės Lietuvos regionuose. Lietuvos draudimas gavo apie pusšimtį pranešimų apie apgadintas saulės elektrines.
„Sudėtingiausia turbūt būtų tiems, kurie anksčiausiai yra tas elektrines pasistatę, technologijos vietoj nestovi, be abejo, moduliai tobulėja ir jau to galingumo modulio, kurio prieš 10 metų buvo populiariausi rinkoj, jau seniai nebėra ir niekas negamina, dėl to gali būti tam tikrų techninių iššūkių juos pasikeisti“, – aiškina Saulės energetikos asociacijos prezidentas Andrius Karazinas.
Šie metai – tikras išbandymų laikotarpis žemdirbiams
Likusius po audros nenusiaubtus laukus dirbantis ūkininkas teigia baigiantis kulti javus. Ir suka galvą, ką daryti su ta dalimi, kurią išguldė kruša.
„Iš mano laukų, tai kažkur apie 110 hektarų yra jau pažeisti, vieni 100 procentų, kiti – 90, kiti – 50 procentų. (…) Pernai brangios trąšos, šiemet stichija nuniokojo, kai suvesim galus, kažin, kas čia liks“, – svarsto Ūkininkas Donatas Doviltis.
Pavasarį šalnos, po to iškart škvalai, sako ūkininkų sąjungos vadovas. Anot jo, šie metai tikras išbandymų laikotarpis žemdirbiams.
„Dėl valstybės paramos, tai nelabai ko ūkininkai tikisi, nors būdavo laikai, kada valstybės matydavo tokią kaip ir socialinę pareigą padėti šitam verslui“, – tikina Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Pasak Juknevičiaus, po audros žalos padaryta daugiau kaip 28-iuose tūkstančiuose hektarų.
„Dabar ko norėtųsi, kad valstybė aktyviau dalyvautų žalų reguliavimo schemose. (…) Tiek ES, tiek Europos parlamento dokumentuose ir atitinkamai Europos komisijos dokumentuose labai aiškiai dedamas akcentas ir skiriamos lėšos būtent rizikos valdyme žemės ūkio sektoriuje“, – sako R. Juknevičius.
Ministras žada pagalbą
Žemės ūkio ministras žada, kad kitą savaitę Vyriausybei turėtų būti pateikta padarytos žalos atlyginimo apskaičiavimo metodika.
„Tie, kas priklauso nuo mūsų, tai mes padedame ir padėsim. (…) Ką mes darome ir čia bet kuriais atvejais, kai atsitinka stichinė nelaimė, tai yra Force Majeure situacija ir išimtys taikomos kai kuriems įsipareigojimams“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Joniškio meras Žemės ūkio ministerijai siūlo galvoti apie pagalbą lengvatiniu kreditu suteikti ūkininkams apyvartinių lėšų tam, kad jie turėtų galimybę, jeigu nebuvo apsidraudę, skolintis ir investuoti į savo ūkius.
„Dėl didžiosios dalies Joniškio mero prašymų, tai mes turime ir lengvatines paskolas, palūkanų kompensavimą“, – pažymėjo K. Navickas.
Vien Lietuvos draudimas nuostolių skaičiuoja už 6 mln. eurų
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika stebisi, kad ministerija iš savivaldybių iki šiol nesurinkusi duomenų apie audros nuostolius.
„Žinant, kad biudžete numatyta ir yra virš 1,6 mlrd. eurų, tai tikrai būtų galimybė prisidėti, nekalbu apie kažkokį derliaus nenuėmimą, bet kalbant apie pastatų stogų sutvarkymą, apie technikos galbūt atstatymą iki dirbančios“, – mano K. Mažeika.
Premjerė Ingrida Šimonytė „Verslo žinioms“ teigė, kad žemės ūkis yra ta sritis, kur lūkestis neretai susiveda į valstybę – kad ji kompensuotų ar krušą, ar šalną, ar sausrą.
Pasak jos, šie lūkesčiai vis dar yra gana gajūs. Kita vertus, I. Šimonytės teigimu, žemės ūkis yra ta privilegijuota sritis, kuri turi savo gana didelį europinės paramos biudžetą, ir daug dalykų tomis lėšomis tikrai galima išspręsti.
Draudikai audrą vadina išskirtine, šiuo metu nuostolių vien Lietuvos draudimas jau skaičiuoja už 6 milijonus eurų, palyginti 2020-aisiais per audrą Laura buvo padengta per pusantro milijono eurų nuostolių.
„Daugiausia nukentėjo gyventojų turtas, tai apie 80 procentų visų pranešimų yra gyventojų turtui padarytas nuostolis kažkoks. Dar apie 9 procentai yra gyventojų automobilių nuostoliai, tai iš esmės gyventojų nuostoliai dominuoja, įmonių nuostoliai yra gerokai mažesni“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Pasak Lietuvos draudimo, vis dėlto daugiausia nuostolių patyrė Panevėžio rajono gyventojai. Iš čia gauta daugiau nei trečdalis visų pranešimų apie patirtas žalas. Iš viso draudimo bendrovės skaičiuoja, kad nuostolių audra padarė už daugiau nei septynis milijonus, tačiau šis skaičius dar negalutinis.
Šaltinis: Reda Gilytė, Aina Mizgirdė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt, 2023-08-20
Ūkininkas Vygantas traktorius keičia arkliais: „Tarp tos geležies mes prarandame patys save“
Brangstantys degalai ir žaliavos verčia žemdirbius atsisakyti sunkiosios technikos. Biržų rajono ūkininkas Vygantas Indrašius nusprendė siekti parduoti traktorius ir vietoj jų žemę dirbti arkliais. Vyras sako, kad taip ne tik pelningiau, bet ir kur kas ekologiškiau. Reikia ūkininkauti arkliais, o ne traktoriais, įsitikinęs Biržų krašto ūkininkas. Nors kol kas traktorių atsisakė ne 100 proc., jis tvirtina – šis tikslas išlieka ir jo aktyviai siekiama.
V. Indrašius priduria, kad toks ūkininkavimo būdas yra plačiai paplitęs pasaulyje ir Europoje, tačiau būtent jų ūkis yra pionierius Rytų Europoje. Būtent dėl to, ūkininkui ir kyla didžiausi iššūkiai.
„Kadangi mums reikia įsigyti visą naudojamą šiuolaikinę techniką“, – paaiškina jis.
Per metus biržiečio ūkis nuo 300 hektarų sumažėjo iki 250. Tačiau, pasak jo, tai yra teisingas būdas dirbti žemę.
„Einame tausojimo, mažinimo link, kadangi pats darbas arkliais turbūt neapima to viso didėjimo. Tai apskritai yra žemės, aplinkos tausojimas, teisingas supratimas ir žemės dirbimas“, – pabrėžia jis.
Arklius taip pat auginantis ir parduodantis ūkininkas įsitikinęs, kad taip ne tik tausojama aplinka, bet ir stiprinamas bendruomenės ryšys.
„Rezultatai pirmiausia yra aplinka. Dabar yra keliami visi uždaviniai, kad turi būti tausojama aplinka, neteršiama, turi būti teisingai dirbama ir suprantama pati žemė ir aplinka. Dirbant arkliais, pirmiausia, neteršiama aplinka, tausojama žemė. Kai dirbama su arkliais, žmonės suartėja vienas su kitu, išlieka stipresnė bendruomenė ir šeima. Ir pats žmogus išlieka, nedingsta toje, sakykim, kompiuterių, mašinų sistemoje, kadangi tarp tos geležies, perteklinės informacijos mes prarandame patys save“, – aiškina jis.
Šypsodamasis vyras tvirtina – dirbdamas ir gyvendamas su tokia gyvenimo filosofija keistuoliu jis nesijaučia.
„Keistuoliais aš asmeniškai pats tikrai nesijaučiu. Kam atrodo, kad mes keistuoliai, turėtų pažiūrėti patys į save pirmiausia, paanalizuoti save, o po to kalbėti apie kitus“, – siūlo V. Indrašius.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-08-20
Ūkininkų šeima kaltina supirkėjus vykdant mobingą: „Dabar po 40 litrų pieno kaskart liejame į mėšlą“
Keturis dešimtmečius karves melžusi Paežerių kaimo (Vilkaviškio r., Pilviškių sen.) ūkininkė Rasa Berteškienė šiemet atsidūrė kryžkelėje – nebežino, ką jai toliau daryti. Karvių atsisakyti nenori, bet kam parduoti pieną – neturi. Mat po to, kai šiemet jos ūkio piene buvo rasta inhibitorinių medžiagų, tolesnis bendradarbiavimas su ilgamečiu ankstesniu supirkėju – žemės ūkio kooperatyvu (ŽŪK) „Senoji kryžkelė“ – tapo problemiškas, o kito paieškos tik prasideda.
Vilkaviškio r. ūkininkė tikino, kad inhibitorių piene būdavo aptinkama dažniausiai tuomet, kai mėginius imdavo pieną superkančio ŽŪK „Senoji kryžkelė“ atstovai. Pasak R. Berteškienės, Vilkaviškio r. ŽŪK „Senoji kryžkelė“, kuriam daugybę metų jos šeima parduodavo savo ūkio karvių pieną, šiemet jų piene radęs inhibitorių, daugiau nebeperka jos ūkio pieno.
„Iš niekur staiga atsirado inhibitorių, paskui prasidėjo mobingas“, – verkdama guodėsi Rasa, ieškodama būdo vėl sugrįžti kaip pieno tiekėja į šį ŽŪK arba susirasti naujus pieno supirkėjus, nes kaime užsidirbti pinigų daugiau nėra iš kur. Moters šeima trijų asmenų – visi su negalia. Pajamos menkos, pinigai iš pieno jiems verkiant reikalingi. Šiuo metu Berteškai laiko tris melžiamas karves, anksčiau yra laikę šešias. Pasilikę tris karves planavo prisidurti prie skurdžių neįgalumo pensijų. Visą laiką ištikimai pieną parduodavo tai pačiai vietos pieninei ir iki šių metų vasario jokių kivirčų ar rūpesčių nekildavo.
„Vasarą pasiruošėme karvėms pašarų žiemai. Nejaugi turėsime karvutes parduoti? – braukdama ašaras klausė R.Berteškienė. – Ne kartą vežėmės pieną tirti į Kauną, susimokėjome ir kiekvienos karvės pieną tyrėmės atskirai. Kai tiria „komercinį“ mėginį už mūsų pinigus, tai inhibitorinių medžiagų piene neranda, o kai „Senosios kryžkelės“ paimtą mėginį, tada jų randa. Per šiuos tyrimus „išėjo“ lyg ir pykčiai. Įtariu, kad dabar iš manęs neperka pieno ne dėl to, kad jis – blogos kokybės, bet tiesiog nepriima „iš principo“. Bet jei neparduosime pieno, tai iš ko mes gyvensime?“
Ji ieškojo kitų pieno supirkėjų, bet dėl mažo pieno kiekio jiems per toli pas ją užvažiuoti. „Dabar po 40 litrų pieno kaskart liejame į mėšlą, nes neturiu kam jo parduoti“, – guodėsi ūkininkė Rasa. Negana to, nutiko nelaimė – birželio pradžioje karvė pasibaidė ir sužalojo šeimininkę. Dėl traumos R. Berteškienei teko gydytis ligoninės traumatologijos skyriuje. Vasarai baigiantis moteris namuose vis dar vaikšto su vaikštyne.
Darbšti, tvarkinga šeima
Paežerių kaimo ūkininkė visą laiką stengėsi užsidirbti ūkyje ir prisidurti prie neįgalumo pensijos, kai pavykdavo, tuo džiaugdavosi. Rasos vyras per mėnesį gauna 180 eurų, ji pati – 375 eurus. 39 metų sūnus – taip pat neįgalus. „Niekur nesikreipiau paramos, aš neįgaliojo pažymėjimą dirbdama ūkyje pamiršdavau. Niekada nesinaudojau tuo, kad turiu negalią. Nei pašalpų prašiau, nieko. Man būdavo gėda. Būdavo, patys einame ir pasidarome, kiek galime. Kol nebuvo kritusi pieno supirkimo kaina, gaudavome gerai, dar ir pasitaupydavome. Mums viskam užtekdavo“, – neseną praeitį prisiminė ūkininkė.
Darbšti šeima ir toliau šeria, girdo, melžia karves ir ieško, kur parduoti pieną. Ūkininkei skauda širdį dėl to, kad nors sutartis su ŽŪK „Senoji kryžkelė“ nenutraukta, iš jos kooperatyvas pieno neperka, o jo vadovas pasiūlė ieškoti kito pirkėjo. „Taip padarė, kad aš pieno jiems neparduočiau. Bet aš nesiruošiu nuleisti rankų. Žinau, kad esu teisi, kodėl aš turiu nukentėti. Pienas ištirtas, leista jį parduoti. Paimant mėginius dalyvavo net veterinarijos gydytojas, kiekvieną karvę tikrino – sveikos“, – tikino Rasa. VL pakalbinta Vilkaviškio r. sav. Pilviškių sen. seniūno pavaduotoja Loreta Bieliukienė tik geru žodžiu atsiliepė apie Rasos šeimą ir patikino, kad jų vienų atsidūrus bėdoje tikrai nepaliks.
Anot seniūno pavaduotojos, šeimos nariai turi sveikatos sutrikimų – visi neįgalūs. Kad moteris labai darbšti, abejonių net nekyla. Visada laiko gyvulių, gyvena ūkiškai. „Mes pasiūlėme pagalbą, kokią jie gali gauti iš savivaldybės. Pagal jų gaunamas mėnesio pajamas, jie dar nepriklauso socialiai remtinų asmenų grupei. Yra galimybė gauti kompensaciją kurui. Bet šitos kompensacijos – tik šildymo sezono metu. Galime jiems skirti paramą maisto produktais. Tik maisto produktų davinys pasiektų kas 2 mėnesius, jų tai neišgelbės. Jiems reikia finansinės paramos, nuolatinių pajamų iš ūkio. Rasa yra patyrusi traumą ir dėl ligos turi išlaidų vaistams, gydymui – ji gali rašyti prašymą vienkartinei paramai gauti“, – vardijo L.Bieliukienė, pati aplankiusi Berteškų šeimą ir juos konsultavusi, o ten būdama supratusi, kad su gyvuliais atsisveikinti Rasai nebus lengva – ji prie jų itin prisirišusi, todėl ir toliau ieškoma pieno supirkėjo.
Kooperatyvas atsargus
Didmenine pieno prekyba užsiimančio ŽŪK „Senoji kryžkelė“ pirmininkas Arvydas Jurgelaitis VL sakė, kad jie negali pirkti pieno, kuriame aptinkama inhibitorinių medžiagų. Jo teigimu, tyrimai atlikti, jų rezultatai – ne paslaptis. „Pagal supirkimo taisykles, jeigu tris kartus iš eilės aptinkama inhibitorinių medžiagų, reikia nutraukti pieno supirkimą iš tokio ūkio. O Berteškų ūkyje tokie atvejai buvo ir pasikartojo. Negalime pirkti inhibitorinėmis medžiagomis užteršto pieno ir tiekti vartotojui blogą produkciją. Kažkas negerai ūkyje, ir aš negaliu dėl vieno žmogaus keisti tvarkos“, – sakė A. Jurgelaitis.
Pagal ŽŪK suvestinę, šios ūkininkės karvių piene pirmą kartą inhibitorių buvo rasta šių metų vasario pradžioje, antrą kartą – balandžio viduryje, penkis kartus per gegužę ir birželio pirmąją. ŽŪK „Senoji kryžkelė“ vadovo teigimu, priežasčių, kodėl ūkio karvių piene aptinkama inhibitorinių medžiagų, gali būti daug. Tą aiškinosi specialistai – veterinarijos gydytojai, kurie geriau išmano negu supirkėjai. „Kiek žinau, jie ne kartą ėmė pieno mėginius ir juos tyrė. Ir vis rasdavo. Mes remiamės pieno tyrimų rezultatais, o mėginiai pieno tyrimams buvo imti ne tik pieno supirkimo punkte, bet ir ūkyje, dalyvaujant VMVT atstovui. Suprantu, kad pienas buvo papildomas šeimos pragyvenimo šaltinis, bet negalime ir mes visuomenės „tručyti“. Yra vartotojų interesai, mes negalime užmerkti akių ir vartotojams pateikti blogą produkciją“, – aiškino „Senoji kryžkelė“ pirmininkas.
Situacija VMVT žinoma Kiekvienu atveju, nustačius inhibitorinių medžiagų – cheminę taršą žaliaviniame piene, yra stabdomas pieno supirkimas. Kol nepašalinamos priežastys, parduoti pieną draudžiama. Šiuo atveju taip ir įvyko. Iš dalies būtų standartinė situacija. Visais atvejais vykstame į vietą, vertiname situaciją ūkyje ir ieškome priežasčių. Kai eliminuojamos užterštumo priežastys, teisė parduoti pieną yra atnaujinama, sako Gediminas Gvazdaitis, VMVT Marijampolės departamento direktorius.
Užterštumo priežastys gali būti įvairios: netinkamai išplauta tara, sergančios karvės, kai po gydymo antibiotikais neišlaukus išlaukos pamelžtas pienas tiekiamas pardavimui, taip pat dėl pašarų. Dalyvaujant mūsų inspektoriams buvo atrinktas pieno mėginys, jis išsiųstas tyrimams. Rezultatas – inhibitorinių medžiagų aptikta. Vėl rekomenduota patikrinti karves, ar kuri neserga mastitu. Rekomenduota kiekvienos karvės pieną tirti atskirai ir ieškoti, kuri karvė galbūt turi įtakos blogo pieno atsiradimui. Tai lemiančių faktorių yra daugybė. Šis atvejis – išskirtinis.
Ūkis ilgai neišsisprendė atsiradusios problemos. Buvo įtarimas, kad nori su ūkininke susidoroti ir dėl to specialiai nustato piene inhibitorinių medžiagų. Bet tokį įtarimą mes atmetėme, nes ir mūsų inspektoriams dalyvaujant buvo paimti ėminiai ir vėl nustatyta tarša piene. Tačiau vasaros viduryje problema išsisprendė ir nuo liepos vidurio R. Berteškienei leista vėl parduoti pieną. Jo mėginį ėmė ir pati pieną superkanti įmonė. Jos paimtuose mėginiuose inhibitorinių medžiagų jau nebuvo aptikta. Kiekvienas žalio pieno gamintojas savo produkciją gali nešti į bet kurią supirkimo vietą, jeigu jam nėra sustabdyta pieno pardavimo galimybė. Toliau pieno kokybę kontroliuoja pats supirkėjas ir jis vertina. Bet visi bijo blogo pieno – imdamas iš neatsakingo ūkininko visuomet rizikuoji.
Juk tą pieną sumaišai su kitu pienu. Mums, kaip kontroliuojančiai institucijai, svarbiausia, kad į rinką būtų tiekiamas reikalavimus atitinkantis žalias pienas. Niekas neateis ir ūkio nesutvarkys, tik pats ūkininkas gali tai padaryti priimdamas sprendimus – jis turi kažką keisti, ieškoti problemos sprendimo, nes tai yra jo verslas, iš kurio ateina pajamos. Bet jei ūkyje yra problema, mes padedame, pasakome, kur yra klaidos. Ilgametėje mano darbo praktikoje tai pirmasis atvejis, kuomet taip ilgai tęsėsi problemos sprendimas. Paprastai ūkininkai patys suranda priežastis ir jas pašalina.
Žinoma, gali pasitaikyti atvejų, kuomet viena ar kelios karvės serga mastitu, kuris yra sunkiai gydomas. Kai kurie net atsisako tų gyvulių, kurių pienas lemia viso ūkio pieno užteršimą. Paprastai visais atvejais surandami sprendimo būdai, kaip išvengti inhibitorinių medžiagų ūkio žaliaviniame piene. Pieno priėmėjus lygiai taip pat kontroliuojame mes. Priėmėjas turi būti užtikrintas, kad jis perka gerą produktą, nes kitu atveju bus užteršti didžiuliai pieno kiekiai.
Mes negalime nurodyti, kad vienas ar kitas pieno supirkėjas pirktų pieną iš konkretaus ūkio. Jie nori – perka, nenori – neperka. Bet ūkininkai visuomet gali rasti alternatyvą, supirkėjų yra daugiau. Jau ne tie laikai, kuomet iš visų kaimo gyventojų pieną supirkinėdavo tik vienas supirkėjas. Žinoma, mažėjant pieno ūkių, kai kur pieno supirkimas gali tapti problematiškas, nes ūkis nuo ūkio būna gana toli, o parduodamo pieno kiekis – nedidelis. Bet kai kurie supirkėjai atveža savo tarą ir keičia ją, teikdami surinkimo paslaugą.
Šaltinis: tv3.lt, valstietis.lt, 2023-08-18
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
