Žemės ūkio naujienos: 2023-08-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pagalba žemdirbiams, nukentėjusiems nuo audros ir krušos
Žemdirbiai, nukentėjusieji nuo Lietuvą nusiaubusios audros ir krušos, turi galimybę pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis ir palūkanų kompensacijomis. Žemės ūkio ministerija artimiausiu metu numato svarstyti galimybę nuo audros ar krušos nukentėjusiems ūkio subjektams pagal atskirą naują priemonę kompensuoti dalį palūkanų, sumokėtų už anksčiau paimtus kreditus.
Nukentėjusiems nuo audros ar krušos ūkio subjektams, imantiems naujas paskolas su garantija investicijoms finansuoti ir (ar) perkantiems lizingu turtą pirminei žemės ūkio produktų gamybai, perdirbimui ar prekybai, jau dabar gali būti kompensuojama 80 proc. finansų įstaigai sumokėtų palūkanų. Jos kompensuojamos už ne ilgesnį kaip 36 mėn. laikotarpį. Maksimali metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama kompensacija – 4 proc.
Imantiems naujas paskolas su garantija apyvartinėms lėšoms papildyti ir (ar) biologiniam turtui įsigyti, taip pat gali būti kompensuojama dalis palūkanų. Pagalba teikiama kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, ir pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, užsiimantiems žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) prekyba. Kompensuojama 80 proc. sumokėtų palūkanų už ne ilgesnį kaip 24 mėn. laikotarpį. Maksimali metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama kompensacija – 4 proc.
Ūkio subjektai, norėdami gauti palūkanų kompensaciją, turėtų kreiptis į finansų įstaigą (banką ar kredito uniją) ir kartu su teikiamais dokumentais dėl individualios garantijos suteikimo pateikti paraišką dėl palūkanų kompensavimo.
Ir toliau bus teikiamos lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui finansuoti pagal skatinamąją finansinę priemonę ūkio subjektams, Rusijos agresijos prieš Ukrainą laikotarpiu susiduriantiems su likvidumo problemomis. Paskoloms teikti papildomai skirti 23 mln. eurų.
Šiuo metu nacionalinė plėtros įstaiga UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) vykdo finansų tarpininkų atranką – lėšų skolinimas prasidės artimiausiu metu.
Paskolos trukmė – iki 6 metų (numatyta galimybė paskolos grąžinimą atidėti iki 1 metų). Tinkamos finansuoti išlaidos: trumpalaikis turtas, darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai; biologinis turtas; prisiimtų įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymas, t. y. anksčiau paimtos paskolos ar jos dalies gražinimas arba kainos ar jos dalies sumokėjimas pagal lizingo sutartį.
Visais atvejais vienos paskolos suma negali viršyti 500 tūkst. Eur, o paskolos suma ar jos dalis biologiniam turtui įsigyti negali viršyti 200 tūkst. Eur. Suteiktų paskolų dydis negali viršyti 15 proc. paskolos gavėjo vidutinių metinių pardavimo pajamų arba 50 proc. gamtinių dujų ir elektros energijos išlaidų per 12 mėnesių (netaikoma, kai paskola teikiama anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams finansų įstaigai vykdyti). Lėšos skolinamos atsižvelgiant į priemonėje nustatytas prioritetines ūkio subjektų vykdomas veiklas.
Žemės ūkio ministro įsakymai, kuriais patvirtintos minėtosios priemonės:
2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3D-877 patvirtintos Palūkanų, sumokėtų už paskolas ir lizingo paslaugas investicijoms finansuoti su garantija, kompensavimo priemonės taisyklės.
2015 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 3D-691 patvirtintos Palūkanų, kurias sumokėjo ūkio subjektai, užsiimantys pirmine žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir (ar) prekyba, už paskolas apyvartinėms lėšoms papildyti ir (ar) biologiniam turtui įsigyti ir pagal faktoringo sutartis apyvartinėms lėšoms papildyti su individualia garantija, kompensavimo taisyklės.
2023 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 3D-445 „Dėl žemės ūkio ministro 2022 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 3D-518 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės “Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemos patvirtinimo” pakeitimo“.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-25
Padidintos išmokos ekologiškai ūkininkaujantiems
Žemės ūkio ministro įsakymu padidintos išmokos dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ (Priemonė) veiklose „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ ir „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“. Pakeistose taisyklėse padidintos kompensacinės išmokos už laukus, kuriuose yra įgyvendinama Priemonės veikla „Parama ekologiniam ūkininkavimui“. Kompensacinės išmokos skiriamos už:
-javus – 239 Eur už 1 ha (anksčiau – 218 Eur už 1 ha);
-javus pašarams – 239 Eur už 1 ha (anksčiau – 232 Eur už 1 ha);
-javus, daugiametes žoles sėklai – 338 Eur už 1 ha (anksčiau – 273 Eur už 1 ha);
-daugiamečių žolių įsėlį – 80 Eur už 1 ha (anksčiau – 59 Eur už 1 ha);
-daugiametes žoles – 198 Eur už 1 ha (anksčiau – 176 Eur už ha);
-daržoves, bulves – 560 Eur už 1 ha (anksčiau – 525 Eur už 1 ha);
-vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 560 Eur už 1 ha (anksčiau – 487 Eur už 1 ha);
-uogynus ir sodus – 560 už 1 ha (anksčiau – 518 Eur už 1 ha).
Taip pat padidintos išmokos ir už laukus, kuriuose įgyvendinama Priemonės veikla „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“. Kompensacinės išmokos skiriamos už:
-javus – 280 Eur už 1 ha (anksčiau – 238 Eur už 1 ha);
-javus pašarams – 280 Eur už 1 ha (anksčiau – 247 Eur už 1 ha);
-javus, daugiametes žoles sėklai – 362 Eur už 1 ha (anksčiau – 298 Eur už 1 ha);
-daugiamečių žolių įsėlį – 86 Eur už 1 ha (anksčiau – 59 Eur už 1 ha);
-daugiametes žoles – 206 Eur už 1 ha (anksčiau – 182 Eur už ha);
-daržoves, bulves – 652 Eur už 1 ha (anksčiau – 525 Eur už 1 ha);
-vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 652 Eur už 1 ha (anksčiau – 516 Eur už 1 ha);
-uogynus ir sodus – 652 už 1 ha (anksčiau – 534 Eur už 1 ha).
Šaltinis: nma.lt, 2023-08-25
Pakeistose agrarinės aplinkosaugos įgyvendinimo taisyklėse – didesnės išmokos
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklės. Kviečiame susipažinti su pagrindiniais pakeitimais. Pakeistose taisyklėse padidintos priemonės remiamų veiklų išmokos:
-„Specifinių pievų tvarkymas“ – 297 Eur už ha (anksčiau – 69 Eur/ha);
-„Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ – 242 Eur už ha (anksčiau – 208 Eur/ha);
-„Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ – 297 Eur už ha (anksčiau – 291 Eur/ha);
-„Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas šlapynėse“ – 330 Eur už ha (anksčiau – 160 Eur/ha);
„Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ veiklos sritys:
-„Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ – 180 Eur už ha (anksčiau – 97 Eur/ha);
-„Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ – 170 Eur už ha (anksčiau – 65 Eur/ha);
-„Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ – 270 Eur už ha (anksčiau – 221 Eur/ha);
„Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“:
-išvežant nušienautą žolę – 589 Eur už ha (anksčiau – 155 Eur/ha);
-nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 536 Eur už ha (anksčiau – 141 Eur/ha);
– „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ – 277 Eur už ha (anksčiau – 232 Eur/ha);
-„Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ už vaisius, uogas ir daržoves – 337 Eur už ha (anksčiau daržovėms ir bulvėms – 318 Eur/ha, vaisiams ir uogoms – 336 Eur/ha);
-„Dirvožemio apsauga“ už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą – 250 Eur už ha (anksčiau – 45 Eur/ha);
-„Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ – 139 Eur už ha (anksčiau – 134 Eur ha).
Taisyklėse nepakeisti veiklų „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ (192 Eur/ha) ir „Ražienų laukai per žiemą“ (99 Eur/ha) išmokų dydžiai.
Pakeistose taisyklėse nurodyta, jog pareiškėjai, kurie dalyvauja veikloje „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, negali dalyvauti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinėje priemonėje „Gyvūnų gerovė“.
Pareiškėjai, vykdantys veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, turės nesuarti melioracijos griovio šlaito ir 3 metrų pločio apsauginės juostos (anksčiau buvo 1 m), nenaudoti organinių ir mineralinių trąšų, augalų apsaugos produktų melioracijos griovio šlaite ir 3 metrų pločio apsauginėje juostoje (anksčiau buvo 1 m). Taip pat nebelieka reikalavimo išvežti nušienautą (nesusmulkintą ar susmulkintą) žolę, tačiau, nušienautą žolę susmulkinus nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d., nenusmulkintą žolę draudžiama palikti pradalgėse ant melioracijos griovio šlaito ir 3 m pločio apsauginėje juostoje.
Atkreiptinas dėmesys, jog taisyklių 56.7 punktas yra netaikomas 2023 m. paraiškoms bei pakeistas 5 priedas „Tinkamų paramai gauti pagal veiklą „Dirvožemio apsauga“ augalų sąrašas“.
Šaltinis: nma.lt, 2023-08-25
Navickas: reikėtų sumažinti ar atsisakyti žemės įsigijimo ribojimų
Žemės ūkio ministras sako, jog reikėtų sumažinti arba iš viso atsisakyti ribojimo vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės. Tačiau Kęstutis Navickas pabrėžia, kad tai yra Aplinkos ministerijos prerogatyba ir ji turi šiuos procesus kontroliuoti.
„Įstatymas yra, įstatymas neveikia taip, kaip galėtų veikti, čia priekaištas yra pagrįstas, mes apie tai kalbėjome ir ministerijoje, bet kadangi žemės politiką dabar formuoja Aplinkos ministerija, tai šitas klausimas, kaip įvyks, – nes buvo galvojama išvis tą ribojimą sumažinti, atsisakyti, tai kad veiktų kontrolės mechanizmai, ypač per juridinius asmenis, tai to reikia ir aš manau, kad čia jau komentaras bus iš Aplinkos ministerijos“, – ketvirtadienį gavęs Lietuvos šeimos ir jaunųjų ūkininkų rezoliuciją žurnalistams teigė K. Navickas.
Lietuvos šeimos ir jaunųjų ūkininkų atstovai Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms ketvirtadienį perdavė rezoliuciją, kurioje atkreipė dėmesį į, jų teigimu, neveikiantį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, bet ir paragino iki 60 tūkst. eurų apriboti tiesioginių išmokų bazinę dalį bei paremti smulkių ir vidutinių šeimos ūkių kooperaciją.
K. Navicko teigimu, tiesioginių išmokų nereikėtų apriboti, nes mažesni ūkiai ir taip yra labai remiami, o kooperacija skatinama.
„Daug tų išmokų veikia, o kalbant apie tiesioginių išmokų ribojimą, tai yra klausimas, kokiu tikslu – ar tai tikslas yra nubausti turtinguosius, ar visgi yra geriau perskirstyti, o apie perskirstymą aš jau pasakiau, manau, kad yra pakankamai palankus perskirstymas smulkiems ūkiams“, – sakė ministras.
„Lyginant su praeitu laikotarpiu, tai rėmimo sąlygos yra gerokai didesnės, (…) mes iš tikro gerokai daugiau perskirstome negu numato reglamento (ES – BNS) minimalios ribos. Kitas dalykas, keistai skamba kooperacijos skatinimas – lyginant su praeitu laikotarpiu, kooperacija yra ir paramos sąlygose, ir paramos intensyvumas palankesnis netgi“, – komentavo K. Navickas.
Reaguodamas į ūkininkų teiginius, kad parama ir išmokos jų nepasiekia, K. Navickas teigė, kad „ūkininkams skirti pinigai nusėda tik ūkininkams“.
Šaltinis: lrt.lt, Goda Vileikytė, BNS, 2023-08-24
Ūkininkų nuotaikos rūsčios – situaciją Lietuvos kaime vadina genocidu
Ketvirtadienį surengtoje Lietuvos ūkininkų spaudos konferencijoje ūkininkai liejo pyktį dėl to, kad Lietuvoje sparčiai nyksta kaimas ir smulkieji ūkiai – iš valdžios atstovų reikalaujama kardinalių strateginio plano pokyčių. Ūkininkams nerimą kelia žemės prekyba. Po pasėlių deklaravimo didžiosios korporacijos įsigijo dar daugiau žemės, nors turėjo būti ribojama iki 500 hektarų, sakė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Svitojus.
Jis taip pat tvirtino, kad parama kaimui atitenka labai mažai grupei veikėjų, kurie tų pinigų jame nepalieka. „Vietoje to, kad žmonės galėtų gyventi kaime, užsiimti žemdirbyste, lėšos keliauja tolyn“, – teigė A. Svitojus.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Eglė Markevičiūtė tikino, jog pati jau 20 metų užsiima žemdirbyste. Tačiau situacija dabar yra labai prasta.
„Kai prisimenu, kiek investuota į tą ūkį, dabar nesinorėtų jo prarasti, kaip kažkada didelį ūkį prarado mano senelis. Aišku, tai buvo kitas istorinis laikotarpis. Bet šiandien, nepabijosiu to žodžio, vyksta šeimos, smulkių ūkių genocidas Lietuvoje. Kitų žodžių susidariusiai situacijai aš nerandu“, – konferencijoje kalbėjo E. Markevičiūtė.
Pasak jos, dabartinis kaimas kelia dviprasmiškų jausmų. Nors galima matyti naujų statomų sodybų, tačiau vienkiemiai, atokesni kaimai – nyksta. Nėra tinkamos infrastruktūros, kai kur netgi geriamo vandens trūksta. Uždaromos mokyklos, darželiai.
„Šiandien dienai matau daug problemų, kodėl šeimos ūkiai traukiasi. Aš juos suprantu. Kalbame apie šeimos ūkių rėmimą. Juos tikrai reikia remti, palyginus su stambiais ūkiais, jie neturi tokios pačios derybinės galios, o išmokas už tą patį hektarą visi gauna vienodas.
Kalbame apie rėmimą, bet realiai pamąstykime. Ar šeimos ūkiai Lietuvoje apskritai yra remiami? Juk šiandien didžiausias išmokas gauna tas, kuris turi daugiau žemės, daugiau gyvulių, grynesnių gyvulių, už mišrūnus moka beveik dvigubai mažiau. Baiminamasi dėl ekologinių ūkių, kurie šiemet ženkliai sumažėjo. Bet vėlgi, didesnė dalis ekologinių ūkių yra būtent šeimos ūkiai“, – dėstė E. Markevičiūtė.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas pabrėžė, kad keliamos problemos jau nebe pirmą kartą ir daugeliui gerai žinomos. Dabar jau akivaizdžiai matyti, kad lietuviška gamta yra stipriai nuskurdusi, išnyko nemažai gyvūnų, nustekentos pievos.
„Ne tik paukščiai nyksta, Lietuvoje per 10 metų sumažėjo per 50 proc. paukščių. Tai signalas, kad Lietuvoje kažkas negerai su gamta. Kaimas darosi nebepatrauklus“, – sakė V. Buivydas.
Anot jo, biologinei įvairovei, sunaikintoms pievoms atstatyti reikės daug metų. Svarbu suprasti, kad kaime natūralumą reikia išlaikyti, mat visi nori valgyti šviežią, gerą maistą ir nesirgti.
V. Buivydas išskyrė pageidavimą, kad jeigu pinigai skiriami kaimui, jie turi jame ir pasilikti – tik tokiu būdu kaimas galėtų klestėti. Strateginiame plane ūkininkai pasigenda aiškumo, kokiomis priemonėmis bus įgyvendinami tikslai.
A. Svitojus pabrėžė, jog pagrindinis lūkestis – kad Lietuva būtų žalia, gyvybinga, pilna gerai gyvenančių žmonių.
„Yra pinigų. Žemės ūkiui kasmet skiriama daugiau nei milijardas eurų paramos, tiesioginėms išmokoms ir investicijoms. Mūsų nuotaika rūsti ir norime kardinalių, strateginio žemės ūkio, kaimo plėtros plano priimtų pakeitimų“, – sakė A. Svitojus.
Šaltinis: Patricija Kirilova, LRT.lt, 2023-08-24
„VH Lietuva“: rugpjūčio audra žemdirbiams padarė apie 10 mln. eurų nuostolių
Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje siautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams lėmė per 10 mln. eurų nuostolių, skaičiuoja Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialas „VH Lietuva“.„Kai kurie žemdirbiai per 10 minučių krušos neteko visų metų darbo rezultato – kruša negailestingai nupjovė augalus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė „VH Lietuvos“ vadovas Martynas Rusteika.
M. Rusteikos nuomone, bendra žala visos Lietuvos žemdirbiams galėtų siekti daugiau nei 30 mln. eurų.
„Savidraudos fondas draudžia trečdalį viso Lietuvos ploto, tai mes galime modeliuoti į tai, kad (bendra žala Lietuvai – BNS) yra trigubai daugiau“, – nurodė M. Rusteika.
Jo teigimu, reaguojant į pastarojo meto stichijas savidraudos fondas labiau paveiktuose regionuose didins draudimo kainą.
„Šiemet savidraudos fondai turi nuostolingumą pakankamai didelį, tačiau džiaugiamės, kad esame didelės šeimos nariai. (…) Tam tikruose regionuose bus tam tikrų pokyčių, skirtinguose regionuose yra skirtingos rizikos“, – komentavo M. Rusteika.
Anot jo, kruša ypač pažeidė Joniškio, Šiaulių ir Panevėžio rajonų pasėlius.
„Ilgai buvo manoma, kad krušos žalos yra gana lokalios, tačiau pastebėjome, jog ši kruša apėmė trečdalį Lietuvos, tik skirtinguose rajonuose intensyvumas buvo nevienodas“, – sakė jis.
„VH Lietuvoje“ apsidraudę ūkininkai pranešė apie 28,4 tūkst. ha pažeistų pasėlių plotą, gauti 475 pranešimai iš 27 rajonų. Labiausiai nukentėjo javų plotai (25,4 tūkst. ha) ir rapsų laukai (2,3 tūkst. ha).
Apie pažeistus plotus pranešė ir kukurūzų, ankštinių augalų, cukrinių runkelių ir bulvių augintojai.
Tuo metu dėl sausros padarytos žalos, anot „VH Lietuvos“ vadovo, iš 9,6 tūkst. ha apdraustų nuo sausros pasėlių maždaug pusės turėtojai iki šiol pateikė žemes žalos vertinimui. Anot jo, bendrovė kol kas tikslios žalos sumos apskaičiuoti negali, nes ne visas sausros paveiktas derlius buvo nuimtas, vis dar vyksta vertinimas, tačiau tendencija jau matoma.
„Pusė ploto buvo užfiksuota, dėl stichinės sausros buvo pateikta vertinimui (…). Faktas, kad nuostoliai nėra tokie dideli, kaip manėme visi kartu, kai įvyko stichinė sausra, kadangi atėjęs lietus greitai pakeitė situaciją“, – sakė M. Rusteika.
Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ valdybos pirmininkas Raineris Langneris teigė, kad sausros ar krušos Lietuvoje kol kas atrodo neįprastai, tačiau ateityje jų tik daugės.
„Jūs gyvenate visai kitame klimatiniame regione ir čia nėra būdingos sausros, kurios yra būdingos pietų Vokietijai ar Italijai. (…) Ar tikėjotės tokios krušos Lietuvoje? Tai buvo naujas reiškinys ir aš manau, kad ateityje mes turėsime dar daugiau tokių reiškinių. Mes turime suprasti, kad klimato kaita vyksta“, – sakė R. Langneris.
„Vereinigte Hagel“ veikia 199 metus, turi 10 filialų ir daugiau kaip 110 tūkst. narių 10-yje Europos Sąjungos šalių.
Šaltinis: Goda Vileikytė, BNS, lrt.lt, 2023-08-24
Žemės įsigijimo ribojimai neveikia, reikia ieškoti sprendimų – aplinkos viceministrė
Aplinkos ministerija sutinka, kad ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės yra apeinamas ir neveikia, todėl reikia ieškoti šios problemos sprendimo būdų. Aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės teigimu, pasiūlymus ministerija pateiks po to, kai rugsėjo pabaigoje ūkininkams pristatys užsienio šalyse taikomos žemės įsigijimo ribojimų praktikos analizės rezultatus.
„Mes iš tikrųjų šitą klausimą žinome. Tikrai sutinkame, kad jis yra aktualus ir manome, kad reikėtų ieškoti sprendimų“, – BNS ketvirtadienį teigė su šeimos ir jaunųjų ūkininkų atstovais susitikusi M. Juodvalkė.
„Kad jis (ribojimas – BNS) neveikia ir yra apėjimo būdų, mes tikrai sutinkame. Mes matome, kad praktika ir skaičiai rodo, kad jis neveikia“, – kalbėjo viceministrė. Lietuvos šeimos ir jaunųjų ūkininkų atstovai Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms ketvirtadienį perdavė rezoliuciją, kurioje atkreipė dėmesį į, jų teigimu, neveikiantį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, taip pat paragino iki 60 tūkst. eurų apriboti tiesioginių išmokų bazinę dalį bei paremti smulkių ir vidutinių šeimos ūkių kooperaciją. Aplinkos viceministrės teigimu, ministerija šiuo metu analizuoja užsienio šalyse taikomą žemės įsigijimo ribojimų praktiką. Pasak M. Juodvalkės, „plačiam žemės ūkio sektoriaus atstovų ratui“ analizės rezultatus ketinama pristatyti rugsėjo pabaigoje. Anot viceministrės, išklausiusi ūkininkų pastabų ministerija tuomet pateiktų savo pasiūlymus.
„Planuotume mes susitikti su ūkininkais ir apsitarti. Pasižiūrėsime, kokie tos diskusijos rezultatai ir atitinkamai jau formuluosime savo siūlymus“, – sakė M. Juodvalkė. „Šitas klausimas yra sudėtingas ir paprastų atsakymų be gilesnės diskusijos ir analizės, matyt, nebus. Po diskusijos mes pamatysime, kaip įvertinsime kitų šalių praktiką, (…) tada ir apsispręsime“, – pridūrė viceministrė. Jos teigimu, būtent smulkieji ūkininkai labiausiai pabrėžia žemės įsigijimo ribojimų neveiksmingumą. „Jiems tas kriterijus (500 hektarų ribojimas – BNS) tinka, jie tik nori sudėlioti saugiklius taip, kad to kriterijaus būtų laikomasi“, – sakė M. Juodvalkė.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dabar numato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas anksčiau teigė, kad toks draudimas yra „neveiksnus“, nes ūkiai stambėja, nepaisant saugiklių, kurių apėjimo schemų yra labai daug, todėl šio ribojimo Aplinkos ministerija pavasarį siūlė atsisakyti. Tačiau vėliau jis pranešė, kad ribojimo atsisakyti neketinama, bet jis turėtų būti griežčiau kontroliuojamas. M. Juodvalkė anksčiau teigė, kad 2010 metais daugiau nei 500 ha žemės turėjo 430 ūkininkų, tuo metu 2020 metais šis skaičius išaugo bent šimtu.
