Žemės ūkio naujienos: 2023-09-13

Parama pagal KPP priemonę skiriama remti smulkiųjų ūkio subjektų – fizinių asmenų, smulkiųjų ūkių savininkų, smulkiųjų miško valdytojų bei labai mažų įmonių – tarpusavio bendradarbiavimą, kai vykdomos tos pačios veiklos, t. y. pareiškėjas ir jo partneriai, kartu teikiantys paraišką, turi užsiimti ta pačia ekonomine veikla ir išlaidos turi būti susijusios su remiama ekonomine veikla, pvz., žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai paraišką gali teikti su žemės ūkio veikla užsiimančiais subjektais, miškininkystės veikla užsiimantys subjektai su miškininkystės veikla užsiimančiais subjektais ir (ar) alternatyviąja veikla užsiimantys subjektai su alternatyviąja veikla užsiimančiais subjektais. Pareiškėjas kartu su partneriais turi numatyti vykdyti bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą, organizuoti bendrus darbo procesus, dalintis įrenginiais ir ištekliais.

Reikalavimai pareiškėjui

Pareiškėjai bei projekto partneriai turi veikti kaimo vietovėje.

Smulkiųjų ūkių žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, paramos paraiškos pateikimo dieną turi būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 15 000 Eur.

Smulkiųjų miško valdytojų miško valda turi būti ne didesnė kaip 20 ha.

Labai mažos įmonės turi veikti ne trumpiau kaip dvejus metus bei iš veiklos gaunamos pardavimo pajamos ataskaitiniais metais turi būti ne mažesnės kaip 12 vidutinio darbo užmokesčio dydžių.

Fiziniai asmenys privalo būti kaimo gyventojai, vykdyti individualią veiklą ne trumpiau nei vienus metus ir iš veiklos gauti pajamų, kurios ataskaitiniais metais (gautos tiesioginės išmokos neįskaičiuojamos į pareiškėjo ir (arba) partnerio veiklos pajamas) sudaro ne mažiau nei 12 minimalios mėnesinės algos dydžių (apskaičiuojama pagal ataskaitinių metų minimalios mėnesinės algos dydį).

Pareiškėjai turi atitikti ir kitas priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas sąlygas ir reikalavimus gauti paramą.

Paramos dydis ir intensyvumas

Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 90 tūkst. Eur be PVM.

Skiriamos paramos intensyvumas yra nuo 60 iki 100 proc., priklausomai nuo tinkamų finansuoti išlaidų:

-projekto bendrosios išlaidos ir einamosios bendradarbiavimo išlaidos finansuojamos 100 proc.;
-verslo plano įgyvendinimo išlaidos – 60 proc., tačiau, kai verslo planas įgyvendinamas bendradarbiaujant gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose, finansuojama iki 70 proc. visų tinkamų išlaidų. Ataskaitiniais metais gautos pajamos iš konkretaus specializuoto sektoriaus (gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ar daržininkystės) turi sudaryti ne mažiau kaip 45 proc. pareiškėjo ir partnerio (vertinama kiekvieno atskirai) žemės ūkio veiklos pajamų.

Pažymėtina, jog didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2014–2020 metų laikotarpiu negali viršyti 200 tūkst. Eur.

Paraiškų atrankos kriterijai ir suteikiami balai

Projektai bus vertinami pagal šiuos atrankos kriterijus, kuriuos atitikus bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius.

Projekto dalyvių skaičius:

-5 ir daugiau – suteikiama 30 balų;
– nuo 3 iki 4 – suteikiama 20 balų.

Projekte dalyvaujančių smulkiųjų ūkių ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte (VED), vidurkis:

-VED nuo 4 000 Eur iki 4 999 Eur – suteikiama 15 balų;
-VED nuo 5 000 Eur iki 6 999 Eur – suteikiama 10 balų.

Smulkiųjų miško valdytojų miško valdų dydžio vidurkis:

-nuo 1 ha iki 3 ha įskaitytinai – suteikiama 15 balų;
-nuo 3 ha iki 7 ha – suteikiama 10 balų.

Labai mažų įmonių ir (ar) fizinių asmenų vykdomos veiklos trukmės vidurkis:

-daugiau nei 5 metai – suteikiama 15 balų;
-nuo 3 iki 5 metų įskaitytinai – suteikiama 10 balų.

Bent vieno iš sektorių (gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės, miškų ūkio, kaimo turizmo) pajamos:

-kai įgyvendinus projektą pajamos iš numatyto sektoriaus sudarys ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų, suteikiami 25 balai.

Projektas susietas su klimato kaita ir su aplinkosaugos veikla – suteikiama 10 balų.

Numatomo įgyvendinti projekto apimtis:

-kiekvieno smulkiojo ūkio VED padidės daugiau nei 20 proc. – suteikiama 20 balų;
-kiekvieno smulkiojo miško valdytojo pajamos padidės daugiau nei 20 proc. – suteikiama 20 balų;
-kiekvienos labai mažos įmonės pajamos iš vykdomos veiklos padidės daugiau nei 20 proc. – suteikiama 20 balų;
-kiekvieno fizinio asmens pajamos iš vykdomos veiklos padidės daugiau kaip 20 proc. – suteikiama 20 balų.

Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 40 balų. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu projektas nesurinks privalomojo mažiausio 40 balų skaičiaus, paraiška bus atmesta. Jei paraiškos surinks vienodą atrankos balų skaičių ir joms finansuoti nepakaks lėšų, bus atliekamas papildomas paramos paraiškų atrankos vertinimas, sudarant pareiškėjų eilę pagal mažiausią prašomą paramos sumą.

Paraiškų pateikimo tvarka

Paraiškos pagal veiklos sritį ir prašomi dokumentai Nacionalinei mokėjimo agentūrai gali būti teikiami pasirašyti tik elektroniniu būdu, t. y. kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu crypt:ZG9rdW1lbnRhaUBubWEubHQ=:xx”>dokumentai@nma.lt, arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema adresu www.zumis.lt, pasirenkant meniu punktą „Pranešimai“.

Šaltinis: nma.lt, 2023-09-12

Rugsėjis ūkininkus pasitinka su žiemkenčių sėja. Žieminiai kvietrugiai ir rugiai įprastai sėjami pirmąjį rugsėjo dešimtadienį, o žieminiai kviečiai – antroje rugsėjo pusėje. Žieminiai kviečiai yra populiariausi Lietuvoje auginami kultūriniai augalai, mėgstami dėl aukštos paklausos pasaulio rinkose, taip pat sąlyginai didelio pajamingumo.

Žvelgiant į ateitį – po sėjos reikia atlikti būtinus pasėlių priežiūros darbus, kurie leis pasiruošti žiemojimui. Svarbu pabrėžti, kad užgrūdinimo žiemai procesas augalams yra nemažiau svarbus nei pati sėja. Žinoma, reikėtų nepamiršti ir ūkio technikos bei aplinkos atnaujinimo. Todėl darbų ūkyje tikrai yra, o sėkmingiausi bus tie, kurie gebės pasirengti tinkamą ūkio darbų planą ir nuosekliai jo laikysis.

Tam kad būtų lengviau susiplanuoti dienotvarkę – dalinamės nuosekliu ūkio darbų planu rudeniui:

Pagrindiniai žemės ūkio darbai rugsėjį

Pirmąjį rugsėjo dešimtadienį ūkininkai turėtų užbaigti žieminių rapsų sėją, tęsti sėti žieminius miežius bei pradėti žieminių kviečių sodinimą. Priklausomai nuo techninių galimybių ir finansų, derėtų žieminius kviečius nupurkšti piktžoles naikinančiu herbicidu. Taip pat patartina kuo anksčiau apsispręsti, kas ir kur bus sėjama pavasarį.

Galvojant apie derliaus nuėmimą – vertėtų į laukus išvažiuoti tik tada, jei saulė bent kelias valandas džiovino nuo lietaus ar rasos permirkusias varpas. Tačiau iškritus krituliams darbų taip pat yra: galima ruošti sėklas sėjai, rūpintis nukultų grūdų pardavimu ar laikymu. Rekomenduojama pradėti galvoti apie jau sudygusių žieminių rapsų pasėlių priežiūros darbus.

Antrojo mėnesio dekada nepriklausomai nuo oro sąlygų turėtų sutapti su visų rūšių javų ir vasarinių rapsų kūlimo pabaiga. Renkantis tarp dviejų blogybių: didesnės drėgmės grūdų ar vėlesnio jų nukūlimo – agronomai pataria rinktis pirmąją. Net ir įvertinus tai, jog finansinės sąnaudos džiovinant grūdus išauga, tačiau pastaruoju atveju ūkininkai gali džiaugtis aukštesnės kokybės grūdais, kuriuos lengviau parduoti, be to, išlieka didesnis jų kiekis.

Be to, ūkininkai skatinami tęsti tolimesnį dirvos ruošimą žiemai. Panašiu metu pradedami kasti cukriniai runkeliai, nuimamas bulvių derlius, ruošiamasi pjauti silosui skirtus kukurūzus.
Trečiasis dešimtadienis turėtų būti skirtas pradėtų darbų užbaigimui, užtikrinant, jog visi laukai iki šio meto jau yra nukulti. Dėl prognozuojamų kritulių gali pasitaikyti, jog rugsėjį nepavyks pilnai užbaigti javų sėjos, todėl darbai gali nusikelti ir į spalį. Vėlesnei sėjai patartina palikti drėgnesnius laukus, kurie iki tol jau turėtų spėti apdžiūti. Priklausomai nuo laiko ir kitų resursų – galima svarstyti apie dirvos kalkinimą, jei to nepavyko atlikti iki šiol. Net ir po javų sėjos atliktas kalkinimas daro teigiama įtaką dirvos pH neutralizavimui.

Rudens pabaigoje – technikos paruošimas pavasariui

Nudirbus būtinus kūlimo, sėjos bei žemės paruošimo darbus ūkininkai įprastai turi daugiau laisvo laiko kitoms svarbioms užduotims. Tarp pastarųjų: melioracijos sistemų atnaujinimas, laukų sukultūrinimo darbai, piktžolių naikinimas aplinkiniuose laukuose, akmenų rinkimas iš laukų bei turimos žemės ūkio technikos atnaujinimas.

Vasaros darbai išsunkia ne tik laukuose dirbančius ūkininkus, bet ir jų naudojamą techniką. Todėl siekiant užtikrinti didesnį ūkininkų veiklos efektyvumą, patartina kasmet atnaujinti augalų auginimo technologinius įrankius bei ieškoti inovatyvių sprendimų. Priklausomai nuo auginamų kultūrų ir ūkio dydžio – investuoti į efektyviausius rezultatus užtikrinančią techniką.

Žemės ūkio sektoriuje vyrauja akivaizdus produktų ir prekių kainų sezoniškumas, todėl ūkio priežiūros prekės yra brangiausios būtent tada, kai jų reikia labiausiai. Todėl techniką pirkti ar atsinaujinti visada geriau tuomet, kai žemės ūkio darbai yra kiek aprimę – šaltuoju metu laiku.

Su tuo susijusi ir viena iš dažniausiai pasitaikančių šio sezono problemų – ūkio technikos atnaujinimas ar taisymas, kai už derlių gautų lėšų dar nėra. Technikos tvarkymas reikalauja nemenkų išlaidų, nes pirmoje rudens pusėje dar ne visi ūkininkai gavo pelną už praėjusį sezoną. Prie tokių pasekmių prisideda ir dalies ūkininkų išskaičiavimai ieškant optimaliausių grūdų realizacijos galimybių, didžiausių supirkimo kainų. Kadangi šiuo metu grūdų kainos ūkininkų nedžiugina, o parduoti nesinori, todėl jie yra priversti ieškoti alternatyvių finansavimo pasirinkimų.

Paskola žemės ūkio technikai įsigyti yra ypač aktuali mažesniems ar pradedantiesiems ūkininkams, kurių veiklos sėkmė priklauso nuo gebėjimo atsilaikyti prieš trumpalaikius finansinius iššūkius. Kita vertus, ne visi ūkininkai gali džiaugtis vienodai geromis skolinimosi sąlygomis: didžiuosius gelbėja kredito paslaugos bankuose, tačiau daliai pradedančiųjų ūkininkų ši privilegija nėra prieinama. Todėl „LANDE“ stengiasi šią problemą spręsti bei užtikrina trumpalaikį kreditavimą visų tipų ūkiams žemės ūkio technikai įsigyti ar atnaujinti.

Į ūkininkus orientuotos kredito paslaugos gali pateikti daugelį privalumų: sektoriaus išmanymą ir orientaciją į svarbiausių problemų sprendimą, suteikiamas galimybes pasinaudoti specialiais partnerių pasiūlymais.

Šaltinis: Guntis Laicans, sutelktinio finansavimo platformos „LANDE“ agronomas, 2023-09-12

Rajono Žemės ūkio skyrius, anot pašnekovo, padėti niekuo negali, kada besikreiptum, lėšų kaip nėra, taip nėra.

Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjos pavaduotojos Dianos Šeirienės teigimu, Kretingos rajonui melioracijai kasmet skiriamos tikslinės valstybės lėšos – po 200 tūkstančių eurų. Tačiau tie tūkstančiai išdalijami į daug dalių. „Rinktuvams remontuoti šiemet turėjome tiktai 33 tūkstančius eurų ir juos jau pavasarį išnaudojome. Iki šios dienos jau esam viršiję 11 tūkstančių eurų, – sakė D. Šeirienė. – Sandaro prašymą Žemės ūkio skyriui Leonas Rimeika perdavė rugpjūčio 18-ąją. Aš pažadėjau pagal galimybes padėti, bet negaliu mūsų rangovų versti dirbti į skolą arba be pinigų.“

S. Sandaras apgailestavo, kad rajono žemdirbiai susiskaldę, tarp jų nėra vienybės.

Apie 10 metų diskutuojama, bet nesutariama dėl nuomonės įsisteigti Melioracijos fondą, kokį turi kiti rajonai, pavyzdžiui, Skuodas. „Galėtume ir mes prie to paties žemės mokesčio, kurį mokam, kiekvienas papildomai prisimesti dar po eurą nuo hektaro – taip prisidėtume ir prie centrinių rinktuvų tvarkymo, ir prie kanalų valymo“, – kalbėjo S. Sandaras.

Kiekvienas rajonas – savaip

Tačiau Skuodo rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Alina Anužienė „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad šiuo metu jie turi ne Melioracijos fondą, o Ūkininkų iniciatyvų skatinimo programą, kurioje numatytos lėšos ir avarinių melioracijos sistemų drenažui remontuoti.

„Dar 2018-aisiais su žemdirbiais sutarėme, kad šiek tiek pasididinsime žemės mokestį ir susikursime fondą, kuris tenkintų jų poreikius. Nuo to laiko papildomų mokesčių daugiau nė karto nesam rinkę, tas žemės mokesčio padidinimas buvo vienkartinis“, – akcentavo A. Anužienė. Iš tos pačios Ūkininkų iniciatyvų skatinimo programos lėšų gali būti skiriama ir kitoms reikmėms – keliams remontuoti, pagelbėti žmonėms gaisro atveju ir t. t.

Bet Kretingos rajono mero Antano Kalniaus Skuodo pavyzdys neįkvėpė: mūsų rajone, sakė, yra atskiros programos. Pavyzdžiui, turto neapsidraudusiems nuo gaisrų nukentėjusiems žmonėms, kurie kreipiasi į seniūnijas, parama gali būti skiriama iš mero rezervo.

Melioracijos darbams Kretingos rajonui skiriamos tikslinės valstybės lėšos – po 200 tūkstančių eurų, visų kanalų už tiek per vienerius metus sutvarkyti neįmanoma, tvarkoma atsižvelgiant į eiliškumą. 2021 ar 2022 metais prie bendro su ūkininkais projekto ir pati Savivaldybė yra prisidėjusi apie 80 tūkst. eurų.

„Aš tikrai esu prieš didesnį žemės plotų apmokestinimą. Kam to reikia – ar kad surinktume pinigų ir paskui ką nors remontuotume? Dirbamų žemės plotų rajone yra labai daug, ūkininkų – irgi. Tai kuriam pirmiau tų pinigų atseikėti, kurį daugiau mylėti, o kurį mažiau?“ – svarstė meras. Jo nuomone, šiandieniniai ūkininkai taip pat yra verslininkai, todėl ir turi žiūrėti, kaip patiems savo žemės ūkio versluose suktis. Vizijoje – Žemės ūkio fondas

Pasak D. Šeirienės, dėl melioracijos ūkininkams siūloma visokių galimybių – kad ir burtis į asociacijas, dalyvauti projektuose. S. Sandaras kartu su keliais kitais rajono ūkininkais kartą jau buvo susibūrę į Melioracijos sistemų ir statinių naudotojų asociaciją, dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonėje „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ ir, pasinaudoję finansine parama, atnaujino žemės ūkio veiklai naudojamų laukų drenažo infrastruktūrą.

Bet tai buvo prieš kelerius metus. Grioviai greit užauga – pavasarį nušienaujam, rudenį jie vėl nepraeinami. Tvarkyti juos reikia nuolat“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vedėjos pavaduotoja. Jos teigimu, steigti Melioracijos fondą – ne Savivaldybės reikalas.

Apie dvejus metus Žemės ūkio ministerijoje vyksta procesai, kuriamas Žemės ūkio fondas, kuriame būtų numatytos lėšos ir melioracijos įrenginiams remontuoti. „Bet kol kas tai – tik projektas, galutinio varianto, teisės aktų nėra. Diskusijos tebevyksta ir dėl įmokos į tą fondą, ir dėl lėšų panaudojimo, administravimo“, – sakė D. Šeirienė.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-09-13

Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina šių metų 35 savaitę sudarė 168,82 EUR/t – buvo 3,96 proc. mažesnė negu prieš savaitę bei 40,26 proc. mažesnė, palyginti su prieš metus buvusia kaina.Rapsų vidutinė supirkimo kaina 35 savaitę, palyginti su kaina buvusia prieš savaitę, sumažėjo 1,57 proc. ir sudarė 444,11 EUR/t bei buvo 29,48 proc. mažesnė negu prieš metus.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 16 (430) / 2023 m.

Plėšrūs svečiai Į svečius atėjusių trijų plėšrūnų R. Liberienė sulaukė praėjusį trečiadienį. „Dienos metą, maždaug 17 val., pradėjo loti mano šunys. Ir ne šiaip lojo, bet skalijo. Kadangi negirdėjau trinktelint mašinos durelių, nesitikėjau, kad būtų kas atvažiavęs, be to, žinau, kad šunys šiaip, be niekur nieko neloja. Išėjau pažiūrėti, kas vyksta. Vos pravėriau namo duris, o ten, gal net mažiau nei už trijų metrų, stovi vienas didelis vilkas ir du nedidukai“, – apie netikėtą reginį pasakoja gyvūnų globėja.

Ji neskaičiavo, kiek laiko su vilkais stebeilijosi vieni į kitus, tačiau pabrėžia, kad tikrai ne sekundes. Dabar, po šio netikėto susitikimo, moteris gailisi neturėjusi telefono, tad plėšriųjų svečių kieme neįamžinusi. Tačiau svarsto, kad kaži ar būtų sugalvojusi fotografuoti, nes jautėsi tarsi prikaustyta vilkų žvilgsnių. Ji net nebėgo atgal į namą, nepuolė uždaryti durų. Tad matė, kaip vienas plėšrūnų, greičiausiai vilkė, pritūpęs paleido čiurkšlę, taip žymėdamas vietą, o tada apsigręžė ir ramiai sau nurisnojo. Iš paskos nubėgo ir mažieji vilkiukai.

Sodyboje netoli Bernatonių R. Liberienė augina septynetą savo pačios šunų, taip pat yra įkūrusi vadinamuosius senjorų šunų globos namus. Juose karšina 22 buvusių savininkų išmestus šunis. Kinologė svarsto, kad po šio nelauktų svečių vizito jos šunys liko sveiki ir gyvi tik todėl, kad gyvena po stogu arba aptvaruose, o pabėgioti išleidžiami tik jai pačiai akylai stebint. „Ir kitą dieną po vilkų apsilankymo šunys ramūs nebuvo, nebelabai ramu ir man pačiai“, – kalbėjo R. Liberienė. Socialiniuose tinkluose paskleidusi žinią apie savuosius svečius, moteris sako sulaukusi ne vieno pasakojimo apie susidūrimus su vilkais netoli Bernatonių.

Traukia lengvas grobis

„Šių metų pavasarį grįždama namo į Gailiūnus ir pervažiavusi Bernatonių tiltą per Sanžilę, netoli ten esančios sodybos tikrai mačiau vilką. Iš to, kaip buvo pastatyta jo ketera ir pabrukta uodega, neabejoju, kad tai ne koks vilkinis šuo, o tikrai vilkas“, – „Sekundei“ tvirtino Justina Storastienė. Ji taip pat papasakojo, kad dabar jau praėjusią vasarą jos draugė vilką matė pačioje Skaistgirių gyvenvietėje, plėšrūnas stovėjo tiesiog gatvėje. Dar vienas vyriškis jai pasakojęs vilką pastebėjęs ant nebeveikiančio siauruko bėgių šalia Skaistgirių. „Nėra ramu, kai aplink vaikšto vilkai“, – pripažįsta J. Storastienė.

Specialistų nestebina

Valstybinių miškų urėdijos Gamtosaugos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Kornelijus Alekna patarė nesistebėti iki namų durų ateinančiais vilkais. „Kaip žmonės eina į miškus uogauti, grybauti, medžioti ar šiaip pailsėti, taip ir vilkai traukia link žmonių apgyventų vietų. Tenka pripažinti, kad juos į sodybas ar ganyklas vilioja lengvas grobis, kurio nereikia net medžioti: ateini, užpuoli ir sudoroji“, – kalbėjo medžioklės žinovas.

Anot jo, šautuvu ginkluotas žmogus vilkui daug pavojingesnis nei pastarasis žmogui. Per pernykštį medžioklės sezoną Lietuvoje buvo sumedžioti 282 vilkai, dar vieną Šilalės rajone pernai spalį nutrenkė automobilis. Ministerijos duomenimis, praėjusį medžioklės sezoną Panevėžio rajono miškuose sumedžiota 10 vilkų. Pirmasis jų nuo kulkos krito pernai spalio 16-ąją, o paskutinis – šių metų sausio 28-ąją. Vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 dieną ir tęsiasi iki kovo 31 dienos. Kitu metu šiuos valstybės saugomus žvėris medžioti draudžiama.

Pilkiai socializuojasi

K. Alekna pabrėžė: į sodybas vilkai ateina medžioti anaiptol ne žmonių, paprastai jų nepuola. „O va pamatę šunį, katę, sutikę avių, veršiukų, kartais ir stambesnių galvijų, jie nepraleidžia progos papuotauti“, – teigė specialistas. Tai, kad vilkai tampa vienkiemių, o kartais ir kaimų svečiais, K. Alekna vadina pastarųjų socializacija. Anot jo, ganyklų tvoros, vadinamieji elektriniai piemenys, vilkų neatgraso, nes jiems lengvai įveikiami.

Elektros papurtymas vilkui nebaisus ir net nelabai skausmingas. Tai, kad vilkus pamačiusi R. Liberienė neėmė šaukti, vyti jų, į plėšrūnus nepaleido kokio nors daikto ar, priešingai – nepanoro jų paglostyti, K. Alekna įvertino kaip gyvūnų elgsenos išmanymą. „Ir miške netikėtai sutikus vilką, ir sulaukus jo svečiuose, nereikia nei garsais, nei judesiais provokuoti žvėries. Apsiuostęs ir, kaip šiuo atveju, pasižymėjęs vietą, vilkas nueina“, – kalbėjo specialistas.

Neteko gyvulių

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė vos prieš dieną baigė tvarkyti dokumentus dėl žalos atlyginimo Krekenavos seniūnijos ūkininkams dėl vasarą vilkų sudraskytos avies ir dviejų avinukų. Plėšrūnų padaryta žala – kone 300 eurų. „Buvo ir daugiau besikreipusių dėl vilkų padarytų nuostolių, bet negalėjome jiems skirti žalos atlyginimo, nes gyvuliai ganėsi neaptverti ar aptvarai neatitiko jiems keliamų reikalavimų“, – paaiškino Z. Bakanienė. Pernai, Žemės ūkio skyriaus turimais duomenimis, vilkai rajone buvo sudraskę telyčią ir veršingą karvę, užpernai – 24 avis. 2019-aisiais jų grobiu tapo net pusšimtis avių. Panevėžio rajone vilkai labiausiai siaučia Krekenavos, Miežiškių ir Karsakiškio seniūnijose.

Susirūpino Europos Komisija

Kad vilkai tampa grėsme Europai, susirūpinimą išsakė netgi pati Europos Komisijos pirmininkė Urzula fon der Lejen. Ši politikė ir pati yra nukentėjusi nuo vilkų, pernai sudraskiusių jos augintą ponį. Europoje veikiančias vietos bendruomenes, mokslininkus bei pareigūnus U. fon der Lejen ragina rinkti duomenis apie vilkų skaičių bei jų poveikį. Įvertinus surinktus duomenis, Europos Komisija spręs, ar keisti vilkų apsaugos įstatymus. Europoje vilkai saugomi nuo 1950-ųjų.

Šaltinis: Daiva Baronienė, sekunde.lt, 2023-09-12

„Artinamės jo pratęsimo, bet net jei tai neįvyks, turime paruoštus reglamentus, kuriuos įvesime nacionaliniu lygiu“, – sakė Mulleris. Rugsėjo 15 dieną Europos Komisija turi atšaukti moratoriumą Ukrainos kukurūzų, kviečių, rapsų ir saulėgrąžų sėklų importui į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad nepaisant Briuselio sprendimo dėl Ukrainos žemės ūkio importo, Lenkija nesileis „užtvindyta ukrainietiškais grūdais“. „Lenkija neleis, kad mus užtvindytų ukrainietiški grūdai. Kad ir koks būtų Briuselio pareigūnų sprendimas, savo sienų neatversime“, – pažymėjo Lenkijos premjeras. Morawieckis sakė: „Kai reikėjo padėti kaimynams, atvėrėme savo širdis ir namus.

Lenkai tokie… kai reikia kovoti už lenkų interesus, tik Teisės ir teisingumo vyriausybė garantuos, kad mūsų ūkininkų interesai bus apsaugoti“. „Mes sakome „ne“ Lenkijos žemės ūkio rinkos sutrikimams ir žalai vartotojams bei gamintojams. Būtent mūsų griežta pozicija sustabdė Ukrainos grūdų importą į ES bendrąją rinką“, – sakė Morawieckis.

Ukrainos grūdai Lenkijoje

2023 metų pavasarį nemažai Europos šalių, tarp jų ir Lenkija, vienašališkai uždraudė į savo teritoriją įvežti ukrainietiškus grūdus. Birželį pratęstas Ukrainos grūdų importo draudimas. Moratoriumas galios iki rugsėjo 15 d. Tačiau jau liepą nemažai ES šalių pateikė pasiūlymą pratęsti Ukrainos grūdų importo draudimą iki metų pabaigos. 2023 metų rugpjūčio 19 dieną Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paskelbė, kad Lenkija ketina uždrausti Ukrainai importuoti grūdų produktus į Lenkijos rinką po rugsėjo 15 d. Taip atsitiks, jei Europos Komisija nepratęs Ukrainos grūdų importo draudimo.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-09-12