Žemės ūkio naujienos: 2023-09-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Laukiama pasiūlymų dėl Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos
Europos Komisijai liepos mėnesį pateikus pasiūlymą dėl Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos, prasidėjo valstybių narių derybos. Lietuva taip pat aktyviai įsijungs į šį procesą – Žemės ūkio ministerija kviečia teikti pasiūlymus dėl minėto teisės akto ir prisidėti prie mūsų šalies pozicijos formavimo. EK pasiūlymas pateiktas įgyvendinant Europos Sąjungos dirvožemio strategijoje iki 2030 m. numatytus konkrečius žingsnius, siekiant apsaugoti ir atkurti dirvožemį bei užtikrinti, kad jis būtų naudojamas tvariai.
Pagrindinis pasiūlymo tikslas – iki 2050 m. ES užtikrinti gerą dirvožemio būklę (sveikatą), sprendžiant pagrindines kylančias grėsmes: eroziją, organinių medžiagų ir derlingumo praradimą, biologinės įvairovės nykimą.
Sveikas dirvožemis yra būtinas norint pasiekti klimato neutralumą ir išvengti žemės degradacijos. Jis taip pat labai svarbus užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą, vystant žiedinę ekonomiką.
EK pasiūlyme pateikiama dirvožemio sveikatos apibrėžtis, nustatoma išsami ir nuosekli stebėsenos sistema, skatinamas tvarus dirvožemio valdymas ir užterštų teritorijų valymas. Pasiūlymas taip pat apima įvairius dirvožemio duomenų šaltinius: duomenimis apie dirvožemį bus grindžiamos inovacijos ir technologiniai bei organizaciniai sprendimai, visų pirma susiję su tvaraus ūkininkavimo praktika. Siekiama, kad surinkti duomenys apie dirvožemio būklę būtų prieinami ūkininkams ir kitiems dirvožemio valdytojams.
Direktyvoje siūloma, kad ES valstybės narės, remdamosi nacionaliniais dirvožemio būklės vertinimais, apibrėžtų priemones, kuriomis būtų siekiama atkurti gerą nualinto dirvožemio būklę. Nustatomi ir tvaraus dirvožemio valdymo principai, kuriais siekiama išlaikyti arba pagerinti dirvožemio būklę. Numatoma, kad valstybės narės nustatys, ištirs, įvertins ir išvalys užterštas teritorijas.
Kviečiame susipažinti su direktyvos projektu ir iki š. m. lapkričio 6 d. el. paštu rovena.grikiene@zum.lt pateikti pasiūlymus bei pasidalinti įžvalgomis.
Primename, kad šiemet balandžio mėn. Žemės ūkio ministerija patvirtino Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planą. Jame numatytos konkrečios ilgalaikės priemonės iki 2030 metų, kurias įgyvendinant bus siekiama spręsti žemės ūkyje naudojamo dirvožemio geros būklės užtikrinimo, jo tvaraus naudojimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, dirvožemio taršos mažinimo, teikiamos naudos žmonėms, gamtai ir klimatui vertinimo klausimus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-09-13
Kviečiame į renginį „Gyvulininkystės paroda 2023“
Rugsėjo 28–30 d. (Akademija, Kauno r.) visus, susijusius su žemės ūkiu, besidominčius gyvulininkystės sektoriaus aktualijomis, naujausiomis technologijomis ir produktais bei paslaugomis gyvulininkystei, ar norinčius iš arti pamatyti įvairiausių veislių gyvūnus, kviečiame į gyvulininkystės parodą. „Gyvulininkystės paroda 2023“ – didžiausias tokio pobūdžio specializuotas renginys Lietuvoje. Programą ir išsamią informaciją apie parodą galima rasti čia.
Atvykusiųjų į parodą lauks:
-mėsiniai ir pieniniai galvijai, žirgai, avys, ožkos, triušiai, naminiai paukščiai;
-produktai ir paslaugos, skirtos gyvulininkystei;
-amatų ir sodinukų mugė;
-daugybė atrakcijų kiekvienam.
Šių metų renginio programoje – ne tik veislinių gyvūnų ekspozicijos, įmonių ir organizacijų prisistatymai, edukacinių programų įvairovė, bet ir dalijimasis naujausiomis žiniomis tarptautinėje konferencijoje „Gyvulininkystės konkurencingumo stiprinimas. KPP programos geroji patirtis”.
Parodos lankytojus kviečiame užsukti ir į antrame paviljone įsikūrusį Žemės ūkio ministerijos stendą, kuriame – konsultacijos, pristatymai ir paramos, susijusios su gyvulininkyste, naujienos.
Parodos darbo laikas: rugsėjo 28–29 d. (ketvirtadienį ir penktadienį) nuo 9 iki 17 val. ir rugsėjo 30 d. (šeštadienį) nuo 9 iki 16 val.
Visų parodos renginių (įskaitant konferenciją) lankymas – nemokamas.
Parodos organizatoriai: Žemės ūkio ministerija ir VDU Žemės ūkio akademija.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-09-13
Navickas: ekologinių ūkių susitraukimą lėmė ES tendencijos, mažėjantis ekologiškos produkcijos vartojimas
Ekologinių ūkių plotų Lietuvoje mažėja dėl krentančio ekologinės produkcijos vartojimo tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Ūkininkų atstovams kritikuojant Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) dėl netikslių ir nepakankamų priemonių, kad ūkininkauti ekologiškai būtų patrauklu ir atsipirktų, ministras teigia, jog paramos mechanizmai tobulinami, o problema bus aptarta ir Europos Sąjungos (ES) lygmeniu.
„Ekologinės produkcijos suvartojimo mažėjimas yra visoje Europoje. (Už žemės ūkį atsakingų ES ministrų – ELTA) neformalioje taryboje perėjau beveik visus ministrus – vienose šalyse yra daugiau, pas kitus mažiau, (…) bet situacija yra labai didelis iššūkis visai Europai ir Šiaurės Amerikai“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje sakė K. Navickas.
„Kalbėdami su atskirais augintojais, gamintojais matome, kad produkcijos supirkimas stipriai, stipriai mažėja. Čia yra didelė problema. Vartotojas neparodė ištikimybės savo įsitikinimams dėl ekologinės produkcijos ir tai yra vienas iš labiau svarbių bei daug lemiančių veiksnių“, – teigė ministras.
ŽŪM praėjusį trečiadienį paskelbė, jog šiemet, lyginant su 2022 m., ekologinių ūkių plotai sumažėjo 6 proc. – iki 243,02 tūkst. hektarų.
KRK posėdyje kalbėję ekologinių ūkių atstovai pažymėjo, jog ministerijos statistika nėra visai tiksli. Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovo Mindaugo Petkevičiaus, paskutiniais duomenimis, šiemet ekologinių ūkių plotai traukėsi 12 proc.
„Ministerija norėtų sakyti, kad tai 6 proc., bet atidžiau išnagrinėjus statistiką matosi, kad ministerija statistiką valdo tik tų, kurie prašė išmokų. Remdamiesi „Ekoagros“ pateikta informacija ir pagal grafiką matome, kad 10–18 tūkst. hektarų ūkininkai neprašydavo išmokų. Todėl tas skirtumas ir yra toks, kad dabar yra apie 12 proc. sumažėjimas, lyginant su 2022 metais“, – sakė M. Petkevičius.
Asociacija liepą rezoliucija kreipėsi į ŽŪM prašydama tobulinti paramos ekologiniams ūkiams priemones. LEŪA teigimu, susitraukimą lėmė netinkamos paramos priemonės, dėl kurių žemdirbiams palankiau ūkininkauti neekologiškai.
Buvęs asociacijos vadovas Saulius Daniulis komitete teigė, jog dabartinė ekologinių ūkių paramos sistema yra „visiškai sugriauta“, nebeliko kompleksinių pagalbos priemonių.
„Sistema sugriauta visiškai. Ekologinės išmokos neišgelbės, ne vien išmokos yra. Svarbiausia prekės, produkcija. Anksčiau būdavo ekoūkiams papildomi balai ir parama per investicijas – būdavo visas kompleksas. Šiai dienai šito neturime. Iš esmės reikia keisti programas, visą kryptį, kad būtų bendras kompleksas“, – kalbėjo S. Daniulis.
Pasak jo, „be pinigų, be paramos ir be krypties“ ūkininkauti ekologiškai darosi nuostolinga: „Veiklos įsipareigojimų daug, o jeigu neatsiperka, ūkininkai gali metus, du, tris patempti.“ Ūkininkų atstovas teigė, jog ŽŪM su žemdirbiais ieško bendrų sprendimų, tačiau „padėčiai stabilizuoti ministerijos pozicija, manome, kad yra per silpna“.
K. Navickas savo ruožtu patikino, jog į kritiką įsiklausoma, o penktadienį ministerija viešai pristatys savo pasiūlymus. Tačiau, akcentavo jis, ekologinės produkcijos Lietuvoje superkama gerokai mažiau.
„Kritiką girdime, kiek galime tiek taisome, bet tai, kad ekologinės produkcijos supirkimo mastai pas mus kai kuriuose segmentuose sumažėjo iki 40 proc. (ką matome 2022 m.), yra didelis klausimas ir tą taip pat reikia matyti“, – teigė ministras.
„Turime ne mažiau galvoti, ką darome su vartojimu“, – sakė K. Navickas, pridūręs, jog spalį rinksis ES žemės ūkio ministrų taryba, kuri peržiūrės Bendrijos ekologinio ūkininkavimo ambicijas.
Tuo tarpu KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad parama ekologiniams ūkiams turėtų būti būtent tokia, kad ekologiškai pagaminti produktai būtų kuo labiau įperkami vartotojams.
„Žmonės renkasi pigiausias kalorijas. Ir natūralu, kad jei jiems reikia rinktis pigiausias kalorijas, jie nesirenka ekologinių, jei jos brangesnės. Paramos tikslas ir turėtų būti – galbūt suvienodinti kainas, bet per paramą, kad tie žmonės išsilaikytų“, – sakė V. Pranckietis.
Parlamentaro nuomone, ekologiškai dirbamų plotų susitraukimą lėmė ne ES procesai, bet nelanksti ilgametė paramos politika.
„Rezultatas yra blogas, fiasko: mažėjame ekologinėje gamyboje. Reiškia, kad nėra taip gerai ir negalėtų būti, kad kalta Europos direktyva ar kažkokie ES nutarimai“, – teigė V. Pranckietis.
„Manau, kad mūsų nelankstumas ir buvo tai, kas buvo sakoma 2020-ųjų pradžioje, kad tokios taisyklės (…) paskatins ūkių mažėjimą“, – pabrėžė jis.
Siekdama padėti ūkininkams ŽŪM jau anksčiau skelbė, kad ketina didinti ekologinių ūkių išmokų dydžius, 200 hektarų ribą viršijančiam ekologiniam plotui nemažinti išmokos 30 proc., o taikyti ją pilna apimtimi. Dar siekiama supaprastinti Ekologinės gamybos žurnalo pildymą.
Ekologinių ūkių susitraukimą pastebėjęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai yra sakęs, kad ši problema turi kelti klausimų, nes per pirmuosius 2023–2027 žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos taikymo metus pasiektas atvirkščias rezultatas nei joje ir Vyriausybės programoje numatytas tikslas ekologiškai ūkininkaujančių asmenų skaičių šalyje didinti.
ŽŪM skaičiuoja, kad ekologinių ūkių plotai nuo 2007 m. iki 2022 m. didėjo apie 11 kartų (nuo 21,6 iki 243,4 tūkst. hektarų). Strateginiame plane ministerija kelia siekį iki 2027 m. tokių ūkių plotus išplėsti iki 13 proc.
Spalio 1 d. – aktualus terminas ekologiškai ūkininkaujantiems
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog ūkininkai, dalyvaujantys Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) intervencinėje priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ (Priemonė), iki spalio 1 d. Ūkinių gyvūnų registre turi nurodyti tam tikrus duomenis.
Pareiškėjai, dalyvaujantys Priemonėje ir Strateginio plano intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklose „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ (1 veikla), „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ (2 veikla), Ūkinių gyvūnų registre iki spalio 1 d. privalo nurodyti duomenis apie sertifikuotų daugiamečių žolių plotų užskaitai pasirinktus ūkinius gyvūnus bei kiekvieno ūkinio gyvūno ženklinimo numerį.
Primintina, jog parama už daugiametes žoles pagal Priemonę neteikiama už tuos plotus, kurių užskaitai pasirinkti ūkiniai gyvūnai dalyvauja ir Strateginio plano intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ 1 ir 2 veiklose.
Šaltinis: nma.lt, 2023-09-14
Pakeistos nykstančių senųjų veislių gyvulių ir paukščių taisyklės
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklės. Pakeistose taisyklėse nurodyta, jog pareiškėjai ir paramos gavėjai įsipareigoja laikytis Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo. Su kitais taisyklių pakeitimais galite susipažinti čia.
Šaltinis: nma.lt, 2023-09-14
Už valstybės paimamą žemę siūloma atlyginti sklypu toje pat savivaldybėje
Žemės ūkio ministerija siūlo plėsti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdus. Tokios žemės savininkui galėtų būti atlyginta ir lygiaverčiu dirbamos žemės sklypu toje pačioje savivaldybėje – ministerija siūlo tokias Žemės įstatymo pataisas, kurioms dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. Dabar tokiais atvejais atlyginama pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininkui sutikus suteikiama valstybinė žemė, kuri ribojasi su paimamu sklypu.
Kaip teigia ministerija, priėmus pataisas ūkininkai galėtų išlaikyti dirbamos žemės plotus, būtų užtikrinti jų įsipareigojimai deklaruojant pasėlius.
Ministerijos teigimu, dabartinė atlygio už paimamą žemę tvarka neleidžia žemės savininkui ar kitam jos naudotojui gauti lygiavertį valstybinės dirbamos žemės sklypą kitoje vietoje.
„Tai labai apriboja ūkininkaujančių žmonių galimybes dirbti žemę“, – sako ministerija.
