Žemės ūkio naujienos: 2023-10-10

„Smagu organizuoti konkursą, kai matai, kad jis tikrai reikalingas jaunimui – tiek mokiniams, tiek mūsų rajono ūkininkų vaikams, kurie didelio smalsumo vedami vis tikrinasi savo gebėjimus, nes talkina tėvams ūkyje. Džiugina ir tai, kad sulaukėme Latvijos atstovo dalyvavimo. Žinoma, koks gi būtų konkursas be apdovanojimų ir prizų. Todėl šiais metais dėkojame konkurso rėmėjams AB „Lytagra“, UAB „Baltic Agro Machinery“, AB „Linas Agro“, ūkininkui Gediminui Bartkevičiui, „Valstiečių laikraščiui“, Žemės ūkio rūmams. Kai turi gerų bičiulių ir kolegų, tai ir visi darbai nebaisūs“, – kalba Plungės TVM Sektorinio praktinio mokymo centro vadovas Arūnas Bitaris.

Į jaunojo artojo konkursą dalyvius išlydėjo, organizatorius ir dalyvius sveikino Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, palinkėjęs visiems deramai parodyti savo praktinio mokymosi pasiekimus.

Konkurso dalyviai

Konkurse dalyvavo 16 dalyvių: Aukštaitijos PRC Alantos filialui konkurse atstovavo Vainius Uščiauskas, kurį lydėjo vyr. profesijos mokytojas Vytautas Limba; Aukštaitijos PRC Anykščių filialui – Povilas Kalasauskas, lydintis mokytojas – profesijos mokytojas Mantas Snukiškis; Plungės TVM – Martynas Mačiulskis, lydintis mokytojas – vyr. profesijos mokytojas Antanas Gedgaudas, Biržų technologijų ir verslo mokymo centrui – Mantvydas Niaura, lydintis mokytojas – vyr. profesijos mokytojas Povilas Byla; Kupiškio technologijų ir verslo mokyklai – Modestas Grižas, lydintis mokytojas – vyr. profesijos mokytojas Vygantas Užkuras; Marijampolės PRC Kudirkos Naumiesčio skyriui – Kajus Ovsianikovas, lydintis mokytojas – vyr. profesijos mokytojas Vytautas Venys; Ernesto Galvanausko PMC, Kretingos filialui atstovavo ūkininko vaikas – Orestas Adomavičius ir Titas Zabitis, kurį lydėjo Romas Laurinaitis; Marijampolės PRC Vilkaviškio skyriui – Edvinas Durneika, lydintis mokytojas – profesijos mokytojas-metodininkas Alvydas Šimanskas; Kelmės PRC Tytuvėnų skyriui – Rokas Kapačinskas, lydintis mokytojas – profesijos mokytojas Sigitas Deikus; Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių skyriui – Vilius Veselis, lydintis mokytojas – vyr. profesijos mokytojas Algimantas Beniušis.

Latvijai artojo varžybose atstovavo Kandava žemės ūkio technikos mokyklos mokinys Mairis Mihailovs, o jį atlydėjo profesijos mokytojas Janis Jansons.

Prie artojų varžybų prisijungė ir jose dalyvavo keturi Plungės rajono ūkininkų vaikai: Paulius Sirius iš Alsėdžių k., Paulius Grikštas iš Nausodžio k., Deivydas Valančius iš Marcių k., Ramūnas Šaulys iš Labardžių k.

Plungės technologijų ir verslo mokykloje įgijęs Technikos priežiūros verslo darbuotojo specialybę ir pasirinkęs būtent šioje mokykloje mokytis suvirintojo specialybę, M.Mačiulskis nusiteikęs itin optimistiškai.

„Plungės TVM mokytis įdomu, tikrai nemažai laiko praleidžiame mokydamiesi praktikos, kuri, manau, yra labai svarbi būsimam specialistui. Padedu tėvams ūkininkauti, todėl mokykloje įgytos žinios, praktika praverčia ir ūkyje. Aš ir pats ateityje planuoju ūkininkauti, o pavyzdys man yra mano dėdė Antanas Mačiulskis, kurio patarimai man yra ypač naudingi. Dalyvavimas arimo varžybose man labai patinka, nes čia daug traktorių, jaučiama gera įtampa, kai stengiesi kuo geresnių arimo rezultatų, labai įdomu“, – puikiai nusiteikęs kalba M.Mačiulskis.

Nors Latvijos atstovui M.Mihailovs ir nepavyko iškovoti prizinės vietos, jis per daug nenusiminė, nes gavo Plungės TVM ir rėmėjų paguodos prizą. Jis prižadėjo pasimokyti, o kitais metais, jei sulauks kvietimo, sudalyvauti arimo varžybose.

Ūkininkų, auginančių net keturis sūnus, Laimos ir Mindaugo Grikštų sūnus P.Grikštas – jauniausias konkurso dalyvis. Jam tik 15 metų, todėl konkurse dalyvavo tėvelių lydimas. Jaunuolis yra puikus pagalbininkas ūkyje, todėl jo pasiekimas – garbinga antroji vieta – puikus rezultatas. Ūkininkai vysto mišrų ūkį su 110 melžiamų karvyčių, yra Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) nariai, daug dėmesio skiria švietimui.

„Arimo varžybos jaunimui – puiki galimybė pasitikrinti praktinius gebėjimus, pastebėti savo ar kito padarytas klaidas, o kartu ir pasidžiaugti pasiektais rezultatais. Šiandien daug girdime apie neariminių technologijų, kurios dabar „ant bangos“, naudą, nors dar prieš keletą metų buvo kalbama, kad taikant šias technologijas prireikia naudoti daugiau pesticidų. Neariminės technologijos plačiau taikomos JAV, kur plyti didžiuliai ūkiai, o dabar dėl šių technologijų diegimo – kardinalus pokytis ir ES.

Tikinama, kad neariminė žemdirbystė atliepia Žaliajam susitarimui, kuris yra BŽŪP dalis. Iš savo ilgametės praktinio darbo patirties galiu pasakyti, kad žemės arimas taip pat turi daug privalumų, todėl pasirenkant vieną ar kitą žemės dirbimo būdą, visų pirma, reikėtų pasigilinti į dirvožemio būklę, pasidomėti technologijomis. O žemę arti mokėti privalo kiekvienas ją dirbantis, todėl arimo varžybos – puiki priemonė, kuri motyvuoja mokinius ir ūkininkų vaikus. Smagu, kad varžybų dalyviai aktyviai ir su azartu įsijungė į konkursą“, – sako Plungės TVM jau 36 metus dirbantis vyr. profesijos mokytojas A.Gedgaudas.

Nugalėtojai

Konkurso komisijos pirmininkas Gintautas Narmontas ir nariai: Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Vytautas Januška ir ūkininkas Gediminas Bartkevičius, susumavę rezultatus, perdavė žodį Plungės TVM direktoriui Audriui Misiūnui, kuris, pasveikinęs visus dalyvius, asmeniškai kiekvienam įteikė padėkos raštus už dalyvavimą.

Ūkininkas G.Bartkevičius specialiaisiais prizais apdovanojo savarankiškai pasiruošusius artojus: Orestą Adomavičių, Paulių Sirių, Paulių Grikštą, Ramūną Šaulį.

Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko dr. Arūno Svitojaus padėkos raštais ir prizais apdovanoti: Deivydas Valančius, Paulius Grikštas, Edvinas Durneika ir Latvijos atstovas Mairis Mihailovs.

AB „Lytagra“, UAB „Baltic Agro Machinery“, AB „Linas Agro“ ir „Valstiečių laikraščio“ specialiaisiais prizais apdovanoti: Povilas Kalasauskas, Rokas Kapačinskas, Mantvydas Niaura, Ramūnas Šaulys.

Laureatu paskelbtas Deivydas Valančius iš Plungės TVM, daugiausiai vertinimo komisijos balų surinkęs artojas.

Artojų varžybų apverčiamo tipo plūgu nugalėtojais tapo:

I vieta – Povilas Kalasauskas, Aukštaitijos PRC Anykščių filialas;

II vieta – Paulius Grikštas, Nausodžio k.;

III vieta – Mantvydas Niaura, Biržų technologijų ir verslo mokymo centras.

Artojų varžybų tradicinio tipo plūgu nugalėtojais tapo:

I vieta – Edvinas Durneika, Marijampolės PRC Vilkaviškio skyrius;

II vieta – Ramūnas Šaulys, Rietavo sav., Labardžių k.;

III vieta – Rokas Kapačinskas, Kelmės PRC Tytuvėnų skyrius.

Šaltinis: valstietis.lt, Sonata Kisielienė, 2023-10-09

„Šiemet dėl netikėtos rugsėjo šilumos rapsai užaugino didelę antžeminę biomasę, o augimo kūgelis sparčiai stiebėsi į viršų. Dėl to ūkininkai gali susidurti su dvejomis problemomis – pasėlių nušalimu ir iššutimu, – vardija A. Romaneckas.

„Įprastai, jeigu nėra sniego dangos, žieminiai rapsai -12 laipsnių šaltį gali iškęsti ne ilgiau negu 3-4 dienas. Dirvožemį dengianti sniego paklodė turėtų storesniu sluoksniu paslėpti ir rapso augimo kūgelį tam, kad jis nenušaltų. Matematika šiuo atveju paprasta – plius vienas centimetras sniego, plius vienas laipsnis, kurį gali ištverti augalas. Pavyzdžiui, jei kūgelį dengia 10 centimetrų storio sniego sluoksnis, tuomet augalas galės iškęsti ne -12, o net -22 laipsnių šaltį. Kuo augimo kūgelis yra aukščiau nuo žemės, tuo storesnė sniego paklodė jam apsaugoti reikalinga. Po tokio šilto rugsėjo ankstyvos sėjos rapsų augimo kūgelis gali būti pakilęs net 3-5 centimetrais, todėl jiems peržiemoti gali būti sudėtingiau“, – sako A. Romaneckas.

Anot jo, sprendimo būdas tik vienas – augimo kontrolei pasitelkti chemines priemones.

„Jeigu rapsų sėja buvo ankstyva, nuo rugpjūčio 5 iki 12 d. – rizika, jog augalai žiemą nušals yra nemaža. Ūkininkai šiuo metu yra priversti akylai stebėti augimo tempą, ir esant poreikiui, pakartotinai purkšti augimo reguliatorius. Tokiu būdu sukontroliuojamas žieminio rapso augimo kūgelio augimas. Deja, bet rekordinė rugsėjo oro temperatūra ne tik kelia baimę dėl derliaus peržiemojimo, bet ir verčia ūkininkus papildomai išlaidauti. Vietoje įprasto, vieno purškimo, gali tekti į laukus važiuoti ir du, tris kartus“, – teigia ekspertas.

Užplūdo nelaukti svečiai

Ekspertas atkreipia dėmesį, jog vasaros pabaiga ir rudens pradžia buvo ne tik šilta, bet ir lietinga. Dėl šių priežasčių ir dirvožemyje vietomis likusių negerai apdorotų augalinių liekanų susidarė idealios sąlygos įvairių invazinių šliužų veisimuisi.

„Jei žieminių rapsų laukuose pastebėjote tuščius plėmus ar apvalgytus augalo lapus, galima tikėtis, jog tai – Luzitaninių arionų (lot. Arion lusitanicus) darbas. Tai Lietuvoje invazine pripažinta pilvakojų moliuskų (lot. Gastropoda) rūšis, kuri apkartina ūkininko kasdienybę“, – sako A. Romaneckas.

Anot jo, šie kenkėjai ūkininkams itin pavojingi dėl to, kad geba greitai daugintis.

„Luzitaninis arionas plinta su augalais ir dirvožemiu, kuriuose galima rasti jų kiaušinių. Kova su šliužais gali užtrukti netgi kelis metus, kadangi vienas kenkėjas geba padėti net iki 200 kiaušinėlių“, – pasakoja agronomas.

Šliužai geba prisitaikyti prie žemos temperatūros, todėl tikėtis, kad atėjus šaltesniems orams kovą su kenkėjais laimėsite – nereikėtų. Į pagalbą A. Romaneckas ragina pasitelkti moliuskocidus.

„Tai mikrogranulės, kurios padeda apsaugoti derlių nuo šliužų. Kai kurie ūkininkai jas naudoja profilaktiškai jau rugpjūčio mėnesį, kiti, kurie problemą pastebėjo tik dabar ir neužkirto kelio jai anksčiau, gali moliuskocidus panaudoti ir dabar. Pabėrus granulių aplink augalą jų paragavę kenkėjai numiršta jau per kelias valandas. Tiesa, moliuskocidai efektyviausiai veikia kuomet yra drėgni, todėl granules geriausia naudoti esant drėgnam orui ar lyjant“, – teigia A. Romaneckas.

Šaltinis: Urtė Jarmalaitė, 2023-10-09

Galimi pareiškėjai ir remiama veikla

Nustatyta, kad pagal Priemonę paraiškas galės teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, savo vardu kaip valdos valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos (LR) žemės ūkio ir kaimo verslo registre nustatyta tvarka, fiziniai asmenys – ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį LR ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka.

Fizinio asmens paraiška gali būti teikiama su partneriu ar partneriais – reikalavimus gauti paramą atitinkančiu fiziniu asmeniu, vykdančiu veiklą. Partnerių skaičius nėra ribojamas.

Parama galės būti skiriama žemės ūkio produktų gamybai, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose, ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, taip pat pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą.

Pagal Priemonę remiami sektoriai:

-gyvulininkystė;
-augalininkystė;
-daržininkystė;
-sodininkystė;
-uogininkystė.

Parama galės būti teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus) pirminei gamybai ir valdoje pagamintiems ir (arba) užaugintiems produktams perdirbti, įskaitant pirminį perdirbimą. Perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas.

Parama vienam paramos gavėjui – iki 25 tūkst. Eur

Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 3 000 000 Eur paramos lėšų.

Didžiausia galima paramos suma vienam paramos gavėjui – 25 000 Eur.

Kai projektą įgyvendina 2 ūkio subjektai, galima paramos suma vienam projektui – iki 50 000 Eur, atitinkamai, kai projektas įgyvendinamas 3 ūkio subjektų galima paramos suma – iki 75 000 Eur, kai projektas įgyvendinamas 4 ar daugiau ūkio subjektų – iki 100 000 Eur vienam projektui.

Parama teikiama kompensuojant iki 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus, jei pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo, kuris negali būti mažesnis kaip 20 proc.).

Žinotina, jog paramos gavėjo, sutuoktinių, susijusių įmonių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 metų laikotarpiu pagal Priemonę negali viršyti 100 000 Eur.

Reikalavimai pareiškėjui

Smulkusis ūkininkas, teikiantis paramos paraišką, nurodytą žemės ūkio veiklą turi vykdyti ne mažiau kaip 1 metus iki paraiškos pateikimo. Jo žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) paraiškos teikimo metu turi būti ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur, o kai paraiška teikiama su partneriu, – ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur. Nurodytus VED būtina išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

VED dydžio intervalas taikomas kiekvienam bendradarbiaujančiam subjektui, tačiau reikalavimas atitikti VED netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus – toks kooperatyvo statusas privalo būti nepertraukiamai išlaikytas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

Projektas privalo būti įgyvendintas per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Tinkamos išlaidos

Paramos lėšomis galima įsigyti naują žemės ūkio techniką ir įrangą, t. y. įrangą, susijusią su žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant įrangą apsaugai nuo šalnų, paukščių, žvėrių ir pan., naujus technologinius įrengimus, skirtus žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti, ir (arba) paruošti realizacijai naują kompiuterinę ir programinę įrangą, susijusią su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu.

Taip pat gali būti vykdoma projekte numatytai žemės ūkio sektoriaus veiklai vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių nauja statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas, įskaitant šiltnamių statybą, įsigyjamos naujos statybinės medžiagos, įskaitant žemės ūkio sektoriui reikalingų medžiagų įsigijimą (pvz.: agrodangą, šiltnamių plėvelę ir pan.), – statybinių medžiagų įsigijimas finansuojamas tik tuo atveju, kai projekte numatytai žemės ūkio sektoriaus veiklai vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai atliekami ūkio būdu.

Paramos lėšomis gali būti tvarkoma infrastruktūra valdoje, jei ji susijusi su žemės ūkio sektoriaus žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) apdorojimu, ir (arba) perdirbimu ir paruošimu realizacijai (privažiavimo prie sklypo, kuriame įgyvendinamas projektas, apšvietimo įrengimas, vandens tiekimo (įskaitant vandens gręžinį), įrengiamos ir sutvarkomos laistymo / drėkinimo ir nuotekų šalinimo sistemos).

Gali būti kompensuojamas ir daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai (rangos būdu).

Finansuojamos ir bendrosios išlaidos – jų finansuojama dalis gali būti ne didesnė kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM ir ne didesnė kaip 1 800 Eur. Kai projekte numatyti statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar infrastruktūros įrengimo darbai, finansuojama bendrųjų išlaidų suma be PVM gali būti ne didesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų).

Projekto viešinimo išlaidos turi būti patirtos vadovaujantis Suteiktos paramos pagal SP viešinimo taisyklėmis.

Atrankos kriterijai

Pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį šiems atrankos kriterijams ir joms bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius:

1. Paraiška teikiama su partneriu:

kai dalyvauja 1 partneris – suteikiama 10 balų;
kai dalyvauja 2 partneriai – suteikiama 20 balų;
kai dalyvauja 3 ar daugiau partnerių arba paraišką teikia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas – suteikiama 30 balų.

2. Pareiškėjas vykdo ekologinę gamybą arba kontroliuojančioje institucijoje yra registruotas kaip perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpio ūkis ir turi sertifikavimo institucijos išduotą ekologinės gamybos patvirtinimo dokumentą ir įsipareigoja iki projekto kontrolės pabaigos vykdyti ekologinę gamybą – suteikiama 20 balų.

Turi būti sertifikuota 90 proc. deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto, 100 proc. laikomų ūkinių gyvūnų rūšių.

3. Pareiškėjas vykdo gamybą pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus (pateikia patvirtinimo dokumentą) ir įsipareigoja vykdyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos – suteikiami 5 balai.

4. Pareiškėjas vykdo savo ūkyje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, kurio metu pakeičiama žemės ūkio produktų pirminė fizinė ir (ar) cheminė sudėtis, – suteikiama 10 balų.

5. Mišrios specializacijos pareiškėjo ūkiui suteikiama 20 balų.

Mišriuoju ūkiu laikomas ūkis, kurio pajamos gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus ir kurio pajamos nė iš vieno žemės ūkio sektoriaus nesudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų, išskyrus, jei pajamos gaunamos tik iš dviejų žemės ūkio sektorių. Jei pajamos gaunamos iš dviejų žemės ūkio sektorių, pajamos iš kiekvieno sektoriaus turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. visų ūkio veiklos pajamų.

6. Pareiškėjas investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimo inovacijas – suteikiama 15 balų.

Balai suteikiami investuojant į skaitmenines technologijas, nurodytas Projektų inovatyvumo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-181 „Dėl Projektų inovatyvumo vertinimo metodikos patvirtinimo“, 1 priedo kriterijuje „Skaitmeninimas“. Investicijos turi būti įsigyjamos panaudojant paramos lėšas.

Mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius, kurį privaloma surinkti norint toliau pretenduoti į paramą, yra 30 balų. Nesurinkus privalomojo 30 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Paraiškos priimamos per ŽŪMIS

Paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi būti teikiamos užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS. Kartu su paraiška teikiami dokumentai turi būti elektroninės formos (DOC, DOCX, XLS, XLSX, PDF, SHAPE formatu). Paraiška ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Šaltinis: nma.lt, 2023-10-09

Moldovos Respublikos ministro pirmininko pavaduotojas, žemės ūkio ir maisto pramonės ministras Vladimiro Bolea pasidžiaugė, kad šiuo sudėtingu metu, vykstant brutaliam Rusijos karui Ukrainoje, kuris skaudžiai palietė ir Moldovos ūkininkus, kai labai svarbus yra šalių bendradarbiavimas ir solidarumas, Moldova turi partnerius – draugus, pasirengusius savo gerosios praktikos pavyzdžiais padėti šaliai spręsti problemas, įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

„Mes pasirengę ir toliau dalintis gerąja patirtimi, perteikti savo ekspertines žinias, įgytas taip pat nelengvame reformų kelyje,“ – savo pranešime tvirtino viceministras Vytenis Tomkus.

Viceministras akcentavo, kad norint pasiekti geriausio rezultato, reikalingas aiškesnis Moldovos poreikių įvardijimas ir aktyvesnis bendradarbiavimas planuojant veiklas. „Tikime, kad Moldova sukurs dar vieną sėkmės istoriją integruojantis į ES, todėl nekantriai laukiame tolesnių mūsų bendro darbo žingsnių“, – teigė viceministras V. Tomkus.

Renginio dalyviai, taip pat ir Lietuvos atstovai, išreiškė paramą Moldovai įgyvendinant reformas žemės ūkio srityje. Moldova yra viena iš Rytų partnerystės šalių, kuriai Lietuva skiria ypatingą dėmesį ir remia šios valstybės vyriausybės pastangas vykdyti reformas, kurios priartina ją prie ES.

Žemės ūkio ir maisto produktų partnerystės platformos narių atstovai patvirtino savo įsipareigojimą ir toliau remti Moldovą jos integracijos į Europos Sąjungą procese. Šis įsipareigojimas įtvirtintas pasirašytoje deklaracijoje. Tikimasi, jog šis dokumentas bus pagrindas tolesniam bendradarbiavimui, prisidedančiam prie Moldovos žemės ūkio ir maisto sektoriaus modernizavimo ir konkurencingumo didinimo.

Delegacijų vadovai susitiko su Moldovos ministru pirmininku Dorin Recean, kuris pabrėžė būtinybę plėtoti konkurencingą žemės ūkio sektorių, daugiau investuojant į modernias technologijas. Jis padėkojo Moldovos partneriams už visokeriopą paramą. Taip pat renginyje buvo apžvelgtas Moldovos žemės ūkio sektorius: nacionalinė žemės ūkio strategija, užsienio prekyba ir eksporto galimybės, vaisių, daržovių, ekologinio ūkininkavimo, pieno ir mėsos sektorių iššūkiai ir perspektyvos.

Delegacijos kartu su V. Bolea aplankė žemės ūkio produktų parodą, kurioje Moldovos įmonės pristatė savo produkciją: vaisius ir daržoves, riešutus, aliejų, pieno ir mėsos produktus, ledus, duonos gaminius. Apsilankyta vienoje iš didžiausių ir moderniausių mėsos perdirbimo įmonių ROGOB, kuri 2013 m. buvo modernizuota, kad atitiktų Europos sanitarinius ir kokybės standartus. Šiai įmonei modernizuotis padėjo ir Lietuvos ekspertai. Taip pat delegacijų nariai lankėsi vienoje didžiausių vyno gamyklų Moldovoje „Cricova“.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-10-09

Kviečių sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu turėtų sudaryti 803,4 mln. t –1,3 mln. t mažesnis nei ankstesnėje prognozėje, bet 8,0 mln. t didesnis, palyginti su 2022–2023 m. Kviečių sunaudojimas 2023–2024 m., palyginti su 2022–2023 m., maistui gali padidėti 1,2 proc. (iki 555,6 mln. t), pramonei – 5,0 proc. (iki 25,1 mln. t), o pašarams – 1,7 proc. (iki 153,4 mln. t).

IGC prognozės duomenimis, kviečių prekybos 2023 m. rugsėjo mėn. prognozė sumažinta 1,3 mln. t, o palyginus 2023–2024 m. su 2022–2023 m., gali būti mažesnė 11,9 mln. t ir sudaryti 195,9 mln. t. Kviečių atsargų prognozė per analizuojamą laikotarpį padidinta 1,7 mln. t. 2023–2024 m., palyginti su 2022–2023 m., kviečių atsargos gali būti 19,9 mln. t mažesnės ir sudaryti 262,6 mln. t.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 17 (431) / 2023 m.