Žemės ūkio naujienos: 2023-10-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Paraiškos pieninės galvijininkystės ūkiams modernizuoti jau surikiuotos į pirmumo eilę
Informuojame, kad Nacionalinei mokėjimo agentūra (NMA) vos per kelias dienas sudarė paraiškų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (Programa) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (Priemonė), prioritetinę eilę. Kvietimui taikomi Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonei (EURI) nustatyti reikalavimai.
Nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 29 d. ūkininkai teikė paraiškas dėl pieninės galvijininkystės ūkių modernizavimo. Per paraiškų priėmimo laikotarpį ūkininkai pateikė 23 paraiškas, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 24,5 mln. Eur. Tuo tarpu Priemonei numatytas skirti beveik 15 mln. Eur biudžetas.
Atlikus paraiškų vertinimą pagal atitiktį atrankos kriterijams, paaiškėjo, kad viena paraiška neatitiko reikalavimų ir buvo atmesta. Taigi, prioritetinėje eilėje išsirikiavo 22 paraiškos, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 23 mln. Eur.
Lėšų pakanka 12 paraiškų, surinkusių 75-61 atrankos balą, vienai paraiškai, surinkusiai 60 balų, lėšų pakanka iš dalies. 9 paraiškoms, surinkusioms 57-35 balus, lėšų nepakanka, todėl jos toliau nebus vertinamos. Prioritetinę eilę rasite čia.
Paramos paraiškų pirmumo eilėje esančios paramos paraiškos, kurioms pagal suteiktus atrankos kriterijų balus, pakako žemės ūkio ministro įsakymu skirtos paramos sumos, toliau vertinamos pagal tinkamumo skirti paramą kriterijus.
Tuo atveju, kai įvertinus visų to paties kvietimo metu gautų paramos paraiškų atitiktį atrankos kriterijams nustatoma, kad tik daliai vienodą atrankos kriterijų balų skaičių gavusioms paramos paraiškoms užtenka žemės ūkio ministro įsakymu skirtos paramos sumos, NMA kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo paramos paraiškoms finansuoti. Jeigu bus skirtos papildomos lėšos, paraiškos bus vertinamos toliau.
Primintina, kad paramos galima didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui negali viršyti 1,5 mln. Eur.
Intensyvumas gali būti padidinamas 20 proc. punktų:
-Kai vykdoma žemės ūkio veikla:
-jauniesiems ūkininkams (fiziniai asmenys, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus (pareiškėjui dar nėra suėję 41 metai) ir turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos), pateikusiems paramos paraišką penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos, kaip nustatyta Priemonės įgyvendinimo taisyklių 19.29 papunktyje;
-pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, kaip nustatyta Taisyklių 20.14 papunktyje;
-pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 50 proc. jo žemės ūkio paskirties žemės ploto arba kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių žemės ūkio paskirties žemės ploto yra šiose vietovėse (vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, yra nurodytos Programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse;
-Kai vykdomas prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai:
-pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, kaip nustatyta Taisyklių 20.14 papunktyje, vieno iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių valdoje);
-pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie patys užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir įgyvendina kolektyvines investicijas, kaip nustatyta Taisyklių 20.14 papunktyje, savo valdoje.
Šaltinis: nma.lt, 2023-10-06
Labai smulkius šalies ūkius pasieks 15 mln. eurų parama
Smulkius augalininkystės, gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės ar sodininkystės ūkius valdantys ūkininkai, siekiantys modernizuoti kuriamų produktų gamybą, perdirbimą, praplėsti realizacijos rinką, jau nuo spalio pabaigos galės kreiptis dėl paramos. Parama intervencinei priemonei „Labai smulkių ūkių plėtra“ numatyta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginiame plane. Pagal šią priemonę, kuriai strateginio plano laikotarpiu skiriama 15 mln. eurų, smulkieji ūkininkai galės teikti paraiškas nuo spalio 31 d. iki gruodžio 29 d.
Nauja paramos priemonė smulkiesiems
Maždaug 8 iš 10 Lietuvos ūkių yra labai smulkūs, juose sau darbo vietą dažnai susikuria visa šeima. Tokių ūkių gyvybingumui skatinti, pereiti prie naujų techlogijų, skaitmenizacijos padeda iki 15 tūkst. eurų siekianti parama iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP). Tolesnis labai smulkių ūkių rėmimas numatytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane (SP).
„Labai smulkių ūkių plėtra“ – tai nauja SP paramos priemonė, skirta tik smulkiesiems ūkininkams, jos tikslas – paskatinti nedidelius, šeimų valdomus ūkius ar kooperatyvus gaminti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktus, orientuotis į rinką, daugiau dėmesio skirti naujoms technologijoms, skaitmenizacijai. Tikimasi, kad ši priemonė taip pat paskatins smulkių ūkių bendradarbiavimą, įgyvendinant projektus su partneriais ir kolektyvines investicijas. Paraiškas kartu su partneriais pateikę smulkūs ūkininkai galės pretenduoti į ženkliai didesnę paramą.
Atsižvelgta į smulkiųjų ūkininkų poreikius
Galimybe pasinaudoti parama smulkūs ūkiai galėjo pagal KPP priemonę „Parama smulkiems ūkiams“, kuri buvo itin populiari ir sulaukdavo didelio pareiškėjų susidomėjimo, todėl KPP laikotarpio eigoje priemonei skiriamos lėšos buvo ne kartą didinamos.
Šiai KPP priemonei patvirtinta paramos suma 113,9 mln. Eur, parama pasinaudojusių paramos gavėjų skaičius siekia 7624, o šiuo metu išmokėta paramos suma sudaro 107,6 mln. Eur.
„KPP įgyvendinimo pažangos ataskaitoje buvo konstatuota, kad pagal KPP priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“ teikiama kaip išmoka neatitinka paramos gavėjų poreikių, nes dažnai smulkių ūkių investicijos reikalauja didesnių lėšų. Didesnius investicijų poreikius patvirtina panašių investicinių priemonių paramos duomenys bei potencialių pareiškėjų apklausos“, – pažymi Snieguolė Valiulienė, Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė.
Todėl rengiant Strateginį planą paramą investicijoms į žemės ūkio gamybą nuspręsta suskirstyti pagal ekonominį ūkio dydį. Tam buvo sukurtos atskiros intervencinės priemonės, kurių architektūra užtikrina, kad dėl paramos tarpusavyje galėtų konkuruoti ir paramą tokiomis pačiomis sąlygomis (t. y. tokiu pačiu paramos dydžiu, intensyvumu) gauti panašaus ekonominio dydžio ūkiai. Atsižvelgiant į ūkių dydžius, kiekvienai jų kategorijai sukurtos priemonės – ,,Labai smulkių ūkių plėtra“, ,,Smulkių vidutinių ūkių plėtra“ ir ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“.
Labai smulkių ūkių kategorijai priskiriami tie ūkiai, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 4000 Eur ir ne didesnis kaip 16000 Eur.
Didžiausia paramos pagal SP priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ suma vienam paramos gavėjo projektui galės siekti iki 25 tūkst. Eur. Tačiau, jeigu projektą įgyvendins 2 ūkio subjektai, parama sieks iki 50 tūkst. Eur, jei 3 –paramos suma galės siekti iki 75 tūkst. Eur, o jeigu 4 ar daugiau – 100 tūkst. Eur.
Kaip numatyta šios priemonės taisyklėse, paramos gavėjo, sutuoktinių, susijusių įmonių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 metų laikotarpiu pagal šią intervencinę priemonę negalės viršyti 100 tūkst. Eur. Didžiausias paramos intensyvumas negalės viršyti 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Kas gali gauti paramą?
Teikti paraiškas pagal šią priemonę galima įvairiuose sektoriuose – gyvulininkystės, augalininkystės, daržininkystės, sodininkystės ar uogininkystės – dirbantys smulkūs ūkiai.
Pareiškėjais gali būti fiziniai asmenys, kurie savo vardu yra įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, o taip pat ir savo vardu yra įregistravę ūkininko ūkį. Reikalavimas turėti savo įregistruotą žemės ūkio valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
Smulkiems ūkiams parama itin reikalinga, tačiau ne visi išdrįsta ja pasinaudoti
Smulkius ūkius vienijančios asociacijos „VivaSol“ direktorė ir ūkininkė Lina Gumbrevičienė teigia, jog parama smulkiesiems ūkininkams yra labai reikalinga.
„Daugelis mūsų asociacijos narių – tai maži ūkiai, kuriuose dirba vien tik šeimos nariai, jie neturi samdomų darbuotojų. Pastebime, kad vis dažniau vienoje srityje pabandę ūkininkauti, žmonės „perdega“ ir ieško naujos krypties. Pavyzdžiui, vieni mūsų krašto ūkininkai pardavė savo ožkų ūkį, kurį sėkmingai plėtojo daug metų, gamino įvairius sūrius bei kitokius produktus ir ėmė dairytis naujos veiklos. Turime ir jaunų žmonių, kurie keliasi į kaimą ir pradeda ūkininkauti.
Parama smulkiems ūkiams yra labai reikalinga, tačiau labai svarbu, kad ją ūkininkai galėtų gauti greitai, patogiai, be biurokratinių kliūčių, nes daugeliui sunku atsitraukti nuo kasdienių darbų, ypač tiems, kas augina gyvulius. Dažno ūkininko darbo diena trunka ir 16 valandų, jie neturi buhalterių ir padėjėjų, kurie galėtų padėti užpildyti daugybę dokumentų, gilintis į reikalavimus ir panašius dalykus. Be to, neretai smulkūs ūkininkai vengia prašyti paramos, nes bijo prisiimti įsipareigojimus, nėra užtikrinti, ar tęs savo veiklą dar artimiausius metus ar penkis“, – apie smulkių ūkininkų patirtis pasakoja L. Gumbrevičienė.
Asociacijos, vienijančios 25 narius, iš kurių trečdalis valdo smulkius ūkius arba užsiima sūrių gamyba, vadovė pripažįsta, kad Dzūkijos regione (kur ir registruota asociacija), sunkiau įsibėgėja ūkininkų kooperacija.
„Žinoma kooperuojantis galima pasiekti daugiau, tačiau ne visais atvejais ji būna gyvybinga, be to, labai dažnai galimas partnerystes sustabdo atstumai. Kooperuotis norėtų ir sūrininkai, tačiau vienas šalia kito esančių ūkių mūsų krašte nėra daug. Tad norint plėtoti bendrus projektus koją pakiša atstumas, nes ūkininkai skaičiuoja, kiek kainuos logistika, ir kokią naudą duos kooperacija.
Todėl dažniausiai mūsų krašto smulkieji ūkininkai svarsto apie individualias investicijas ir galimybe pasinaudoti parama tik savo ūkiui, o kooperuojasi ir vykdo bendrus projektus jau didesni, vidutiniai ūkiai, pagaminantys didesnius produkcijos kiekius“, – kooperacijos iššūkius įvardija L. Gumbrevičienė ir priduria, jog vis tik, smulkieji ūkiai regionuose padeda išlaikyti gyvybingus kaimus.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-10-06
FAO maisto kainų indeksas nukrito žemiausiai per pustrečių metų
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) skaičiuojamas bendras maisto kainų indeksas, atspindintis penkių maisto produktų grupių – grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių riebalų ir cukraus – kainų pokyčius tarptautinėje rinkoje, rugsėjį pasiekė žemiausią lygį nuo 2021-ųjų kovo – 121,5 punkto.
FAO duomenimis, maistas pasaulyje praėjusį mėnesį buvo 10,7 proc. pigesnis nei pernai rugsėjį, kainų vidurkis buvo 24 proc. žemiau 2022-ųjų kovą pasiekto rekordinio lygio. Augalinio aliejaus kainos praėjusį mėnesį smuktelėjo dar 3,9 proc., pieno produktų – 2,3 proc., mėsos – 1 procentu. Per mėnesį atpigo kiauliena ir aviena, pabrango jautiena. Tuo tarpu grūdų kainos pakilo 1 proc., o vien tik kviečių – 1,6 procento. Cukraus kainos per mėnesį šoktelėjo 9,8 proc., pasiekdamos aukščiausią lygį nuo 2010-ųjų lapkričio.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-10-06
IGC atnaujino 2023–2024 m. grūdų derliaus prognozę pasaulyje
Tarptautinės grūdų tarybos (toliau – IGC) 2023 m. rugsėjo 21 d. duomenimis, 2023–2024 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozė, palyginti su prieš tai buvusia prognoze, padidinta 0,4 mln. t (iki 2 294,5 mln. t), ir tai būtų 28 mln. t daugiau nei 2022–2023 m. Grūdų derliaus prognozė padidinta dėl laukiamo didesnio kukurūzų ir miežių derliaus pasaulyje, bet kviečių, sorgo ir avižų derlius pasaulyje laukiamas mažesnis.
Analizuojamu laikotarpiu grūdų derliaus prognozė padidinta Rusijoje ir Ukrainoje, bet dėl nepalankių meteorologinių sąlygų sumažinta Australijoje, Kanadoje ir Argentinoje.
Bendras grūdų sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu prognozuojamas 1,6 mln. t mažesnis ir turėtų sudaryti 2 305,4 mln. t. 2023– 2024 m., palyginti su 2022–2023 m., grūdų sunaudojimas pasaulyje turėtų būti didesnis 37,3 mln. t. 2023–2024 m. grūdų prekybos apimtys pasaulyje 2023 m. rugsėjo mėn. duomenimis, turėtų sudaryti 409,5 mln. t ir tai būtų 1,3 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2023 m. rugpjūčio mėn. bei 18,8 mln. t mažiau, palyginti su 2022– 2023 m. Grūdų prekybos apimtys prognozuojamos mažesnės dėl kviečių prekybos sumažėjimo.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 17 (431) / 2023 m.
Utenos rajono savivaldybės pastangos darniai ūkininkauti ir puoselėti kraštovaizdį įvertintos „Auksine krivūle“
Žemės ūkio ministerija savivaldybių darbų įvertinimo šventėje „Auksinės krivūlės” už indėlį į darnų ūkininkavimą ir kraštovaizdžio puoselėjimą apdovanojo Utenos rajono savivaldybę, kurioje šiemet buvo deklaruota daugiausia kraštovaizdžio elementų. Pasak žemės ūkio viceministro Vytauto Abukausko, įteikusio apdovanojimą, Utenos rajono savivaldybės ūkininkai gali būti pavyzdžiu ir kitiems rajonams, kaip ūkininkaujant taikoje su gamta galima gauti naudos ir žemdirbiams, ir aplinkai, ir visai šaliai.
„Būtent čia ūkininkaujantys šiemet deklaravo daugiausia kraštovaizdžio elementų, kurie yra ypatingai svarbūs siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Džiaugiuosi, kad stiprėja supratimas, jog būtina išlaikyti darną tarp ūkininkavimo ir gamtos”, – teigia viceministras.
Geriausios, konkrečiose srityse pasižymėjusios savivaldybės, minint Lietuvos vietos savivaldos dieną, Lietuvos savivaldybių asociacijos įsteigtais „Auksinių krivūlių“ apdovanojimais pagerbtos jau aštuonioliktą kartą.
