Žemės ūkio naujienos: 2023-10-12

Vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo taisyklėmis, pasiekus paraiškų priėmimo etapui dotacijoms bei dotacijoms ir lengvatinei paskolai gauti skirtą lėšų sumą, rugpjūčio 2 d., 9 val. 00 min. buvo sustabdytas paraiškų priėmimas. Paraiškos gauti tik lengvatinę paskolą buvo priimamos iki paraiškų priėmimo pabaigos datos – rugsėjo 29 d.

Dėl paramos gauti dotaciją arba gauti dotaciją ir lengvatinę paskolą buvo pateiktos 43 paraiškos, kurių bendra prašoma suma viršijo 23 mln. eurų. Dėl paramos gauti tik lengvatinę paskolą paraiškų nepateikta.

Iš 43 vertintų paraiškų pagal Priemonės įgyvendinimo taisyklių 11.1 papunktį 1 paraiška buvo išregistruota pareiškėjo prašymu, 11 paraiškų buvo įvertintos neigiamai, nes neatitiko nustatytų reikalavimų. 31 paraiška baigta vertinti, preliminari šiose paraiškose prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 14,5 mln. Eur.

Atlikus visų gautų paraiškų tinkamumo skirti paramą vertinimą, paaiškėjo, kad paraiškoms reikalingų finansuoti lėšų poreikis daugiau kaip 10 proc. viršija paramos priėmimo etapui skirtą lėšų sumą. Vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo taisyklėmis, kreiptasi į Žemės ūkio ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo. Sprendimą dėl paraiškų finansavimo priims Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano valdymo komitetas.

Primintina, kad pareiškėjai galėjo teikti paraiškas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir (ar) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimo ūkyje. Papildomai paramos galima buvo prašyti dar vienai ar dviem papildomoms veikloms – biodujų gamybai iš gyvulininkystės ūkyje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų (biodujų jėgainėms) arba investicijoms į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų.

Šaltinis: nma.lt, 2023-10-11

„Žemės ūkio ministerija šiemet jau ketvirtą sykį kvies šalies žemdirbius teikti paraiškas ūkiams modernizuoti. Investicinė parama itin svarbi stiprinant ūkius, didinant viso šalies žemės ūkio konkurencingumą, skatinat diegti inovacijas, gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus. Už gautą investicinę paramą pareiškėjai galės įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrengimų, naujų transporto priemonių, skirtų žemės ūkio produktams gabenti: pienovežių, sunkvežimių ūkiniams gyvūnams vežti, transporto priemonių su temperatūriniu režimu, statyti fermas, grūdų saugojimo bokštus, susitvarkyti infrastruktūrą valdoje“, – teigia žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas yra labai populiari tarp šalies žemdirbių. Nuo 2000-ųjų iki 2021 metų iš viso pagal tokią priemonę yra suteikta daugiau kaip 1 mlrd. Eur paramos lėšų, kuriomis yra paremta daugiau kaip 3 mlrd. investicijų vertė, įskaitant ir paramos gavėjų įnašą, modernizuojant ūkius.

Ką reikia žinoti?

Pagal šią intervencinę priemonę remiami pieninės, mėsinės galvijininkystės ir kiti gyvulininkystės bei augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės sektoriai.

Parama teikiama negrąžintinos dotacijos ir (arba) lengvatinės paskolos formomis. Pareiškėjai galės teikti paramos paraišką:

-gauti tik investicinę paramą (negrąžintiną dotaciją);
-gauti investicinę paramą (negrąžintiną dotaciją) ir lengvatinę paskolą investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui;
-gauti tik lengvatinę paskolą investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.

Pareiškėjas galės gauti tik vieną lengvatinę paskolą. Numatyta galimybė teikti paramos paraišką su partneriu (-iais), laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, kai prašoma suteikti tik investicinę paramą (negrąžintiną dotaciją).

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui:

-projektui negali viršyti 500 tūkst. Eur, kai teikiama investicinė (negrąžintina dotacija).
-projektui negali viršyti 700 tūkst. Eur, kai teikiama investicinė parama (negrąžintina dotacija) ir lengvatinė paskola. Šioje paramos sumoje didžiausia leistina investicinės paramos (negrąžintinos dotacijos) suma negali viršyti 500 tūkst. Eur, didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 tūkst. Eur.
-2023–2027 metų strateginio plano laikotarpiu negali viršyti 1,2 mln. Eur, įskaitant gautą lengvatinę paskolą.

Didžiausias paramos intensyvumas remiamuose žemės ūkio sektoriuose (gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose) negali viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo, kuris negali būti mažesnis kaip 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės).

Remiamos veiklos:

-žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose;
-žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-10-11

-Neauginti kaupiamųjų žemės ūkio augalų, tai yra šakniavaisių ir šakniagumbių (Klasifikatoriaus kodai BUR, MOR, KAL, SVO, POR, ČES, SAL, RID, RDK, GRE, ROP, PAS, BUL, CUR, PAR, DAK, DAM).
-Nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. užtikrinti bent minimalų žolinių augalų auginimą (apsėti, palikti ražienų laukus per žiemą arba palikti kitas augalų liekanas). Draudžiama nuėmus derlių apdirbti ražienas ar augalų liekanas, jei neplanuojama nurodytu laikotarpiu apsėti.
-Draudžiama vaismedžių ir vaiskrūmių plotuose ir jų tarpueiliuose dirbti ir purenti žemę.

Atkreiptinas dėmesys, jog už nurodytų reikalavimų nesilaikymą yra taikomos GAAB reikalavimų pažeidimų sankcijos, tačiau jeigu nustatytas erozijai jautrios teritorijos plotas deklaruojamas lauke yra mažesnis nei 10 proc., bet ne didesnis kaip 1 ha, už reikalavimų nesilaikymą sankcija netaikoma.

Šaltinis: nma.lt, 2023-10-12

„Kai žiūriu į runkelių lauką, jie man labai prastai atrodo. Sausa, išdžiūvę. Gumbai maži. Kiek girdėjau, dar nelabai ir cukringumo sukaupę, ir svorio gali būti neįspūdingo. Man atrodo, šiemet ūkininkams bus liūdna su viskuo“, – svarstė cukrinių runkelių augintojas R.Čėsna.

Anot Palaimos kaimo ūkininko, sausra bus pagadinusi runkelius, todėl, jei anksčiau svarstyta, kad tai gali būti labai palanki kultūra, tai dabar jau aišku – tokio gero derliaus tikrai nebus. Kol nesulauksime gausesnio lietaus, tol bus sunku juos nukasti – ištraukti iš išsausėjusios, suskilusios ir sukietėjusios žemės.

„Kur dirvožemis kiek lengvesnis, tai gal nieko, bet kur molis, tai, manau, juos rausime sunkiai. Tik pradedame, tad dar sunku pasakyti, kaip toliau seksis“, – kalbėjo ūkininkas iš Vilkaviškio rajono. Netoli nuo jo runkelius ima Rimantas Brazaitis ir kiti aplinkiniai šio krašto ūkininkai.

Nespėjo sukaupti

Vidurio Lietuvos ūkininkus vienijančio ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininko ir direktoriaus Mindaugo Garucko pastebėjimu, ankstyvas runkelių ėmimo periodas augintojus kiek nuvylė. Į AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ pristatytų saldžiųjų šaknų vidutinis cukringumas iki spalio 2 d. sudarė apie 15 proc., kai bazinis – 16 proc. Tokiu atveju sutartai kainai taikoma nuoskaita.

„Šiemečiai lūkesčiai bliūkšta. Jeigu mūsų ūkininkai planavo gauti fiksuotą sumą už numatytą bazinį cukringumą, tai gaus mažiau. Čia lygiai tas pats, kaip su grūdais – jeigu atvežei drėgnus ar šiukšlinus, visur yra nuoskaitos. Jei netelpi į numatytus kokybinius rėmus, reiškia, kad arba cukrinių runkelių nesugebi užauginti, arba jų neleido užauginti gamta, tai ir uždirbi mažiau“, – aiškino ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ vadovas.

M.Garucko pastebėjimu, šiemet labai šilta rudens pradžia, todėl cukriniai runkeliai tęsia vegetaciją, žaliuoja, veši, bet nepradeda kaupti cukraus. Vegetacija turėtų nutrūkti, kad pradėtų kaupti cukrų šaknyje, nes ūkininkai pinigus uždirba iš to, kiek cukraus yra šaknyje.

„Šiuo metu raškome neprinokusius vaisius. Cukriniai runkeliai dar nėra subrendę, bet atėjo grafikas, fabrikas yra „užkurtas“ ir turime juos vežti“, – dėstė ŽŪK vadovas, teigdamas, kad galima rinktis auginti ankstyvų, vidutinio ankstyvumo ar vėlyvų veislių runkelius. Pasirinkimo galimybių yra, bet maždaug 60 proc. sėkmės diktuoja gamta ir reikia su tuo susitaikyti.

Vertina labai skirtingai

ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ duomenimis, šiemetis runkelių derlingumas svyruoja – vieni ūkiai kasa vidutiniškai per 80 t/ha, kiti, geriausiu atveju, tik 40 t/ha. M.Garucko teigimu, viskas ūkiuose prasideda nuo pirmų žingsnių – sėjos. Kiekvienas ūkis naudoja skirtingas technologijas, be to, gamta šiemet iškrėtė pokštų. Vieniems pasirinktos auginimo technologijos pasiteisino, kitiems – ne.

Šiemet buvo ūkių, kuriuose dėl gamtos išdaigų teko ir atsėti cukrinius runkelius, o tai – papildomos investicijos. Pasitaikė atvejų, kai pasėtas cukrinių runkelių sėklas iš dirvos išplovė gausus lietus. Derlingumas dar priklauso ir nuo to, kaip pavyko susidoroti su ligomis, kenkėjais.

„Dar viena didelė blogybė – šiuo metu labai sunku runkelius ištraukti iš itin sausos ir sukietėjusios žemės. Dyla technika, ji laužoma. Reikia kasti tarsi iš „asfalto“, nėra kaip kitaip jų iškrapštyti“, – pasakojo M.Garuckas.

Ankstyvojo kasimo runkeliai švarūs, bet purvingumo rezultatus lemia kartu su derliumi atkeliavę akmenys, lapai ar kerpės. Perdirbėjams visa tai nereikalinga, jiems reikia tik cukrinių runkelių. Ūkininkai žino, kad vėliau prasidės apšalimai, apvytimai.

„Mūsų krašte cukriniai runkeliai dideli, gražūs, per mano praktiką, vieni įspūdingiausių, bet ūkininkams neužtenka didelio tonažo, reikia bazinio cukringumo. Cukraus stygių užveš tonomis. Tai reiškia papildomą kasimą, krovimą, vežimą, papildomas technikos ir žmonių darbo valandas. Visa tai kainuoja, didėja kaštai, kaip augintojas tampi nerentabilus. Jeigu skaičiavai, kad toną cukraus atveši išleisdamas 2 eurus, tai dabar išleisi 3 eurus“, – cukrinių runkelių naudingumą skaičiavo M.Garuckas.

Jis pridūrė, jog ŽŪK siekia, kad ūkininkai užaugintų cukringus cukrinius runkelius, juos saugiai ir sėkmingai pristatytų perdirbėjams, o šie – našiai ir efektyviai išgautų kiek įmanoma daugiau cukraus iš kiekvieno runkelio, pelningai cukrų parduotų ir su augintojais laiku atsiskaitytų, kaip ir yra sutarta.

Šiemet ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ nariai 1 tūkst. ha yra padidinę cukrinių runkelių auginimo plotus – juos išaugino 5,5 tūkst. ha, kas sudaro 37 proc. Kėdainių cukraus fabrikui auginamų plotų. Pasak M.Garucko, pagal vieną bendrą kurpalį vertinti, kiek kainuoja ūkyje išauginti toną cukrinių runkelių, būtų neprofesionalu – skirtingi kaštai kiekviename ūkyje, nes skiriasi įrengimai, technologijos, darbo našumai, principai, todėl ir išlaidos nevienodos.

Darbai truks iki metų pabaigos

Seniausias Lietuvoje Marijampolės cukraus fabrikas šiemet planuoja perdirbti 300 tūkst. t runkelių, o tai būtų 100 tūkst. t daugiau nei pernai. Apie 40 proc. augs ir gamybos apimtys. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet maždaug 40 proc. padidėjo ir runkelių supirkimo kaina.

UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ direktorius Augustas Obuchavičius sakė, kad už 16 proc. cukringumo saldžiąsias šaknis žemdirbiai gaus 50 Eur/t, plius 1 euras lojalumo dedamoji, tai tie augintojai, kurie augino ir praeitais metais, gaus po 51 Eur/t. Tai ženkliai padidinta supirkimo kaina. Šiam fabrikui cukrinius runkelius šiemet užaugino apie 100 augintojų.

Ar runkeliai bus patrauklūs, anot fabriko vadovo, neaišku. Viskas remiasi į kainą ir konkurenciją su kitomis kultūromis. Derlius geras, bet laukų yra įvairių. Suskubus sėti, gal ne visų laukai buvo tinkamai paruošti auginti šiai kultūrai.

Šį sezoną UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ bus pagaminta apie 40 tūkst. t baltojo cukraus. Vadovo teigimu, produkcijos kainą muša Europos rinką užplūdęs pigesnis ukrainietiškas cukrus. Įmonės duomenimis, Marijampolės regione cukrinių runkelių derlius neblogas, tačiau runkelių cukringumas ūkiuose dažnai yra mažesnis nei bazinis. Neblogi cukrinių runkelių derliai ir kaimyninėje Lenkijoje.

„Įtaką daro ukrainietiško cukraus importas į ES, kuris yra neribojamas, o Ukraina tikrai turi ženkliai mažesnes savikainas – pas juos nėra tokių reikalavimų, kuriuos ES taiko saviems gamintojams ir ūkininkams. Žaliasis kursas ES gamintojus paverčia nekonkurencingais“, – teigė A.Obuchavičius, tikėdamasis, kas ES imsis priemonių rinkai apsaugoti ir sureguliuos nelygiavertę konkurenciją.

Jo teigimu, jei fabrikui ši situacija nėra palanki, tai vartotojams, kurie perka cukrų parduotuvėse, tai gera žinia, nes kainos turėtų mažėti.

Situacija – ne iš lengvųjų

Kastytis Patiejūnas, Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas

Metus pradėjome žymiai didesnėmis runkelių supirkimo kainomis, kurios pagelbėjo sudaryti žymiai daugiau sutarčių (skaičiuojant hektarais). Pernai, įskaitant ekologinius cukrinius runkelius, buvo deklaruota 11,9 tūkst. ha, o šiais metais – beveik 16 tūkst. ha. Pastebimas ženklus plotų augimas. Su plotais atitinkamai augo ir lūkesčiai – bus galima uždirbti iš cukrinių runkelių, ypač lyginant su vasarojumi. Tačiau laukuose šiemet turėjome visas tas pačias problemas, kaip ir visas žemės ūkis – šalnas, sausrą, vėlyvą lietų, kuris tik kai kur žymiai pagerino situaciją.

Šiemet cukrinius runkelius pradėjome vežti anksčiau, tad susidūrėme su užmiršta problema, kad saldžiųjų šaknų cukringumas dorojimo pradžioje būna mažas. Spalio pradžioje Kėdainių cukraus fabriko supirktų runkelių vidutinis cukringumas buvo truputėlį didesnis nei 15 proc., tai mažesnis negu bazinis, ir už anksti pristatytus runkelius bus nuoskaitos, bet tikimės, kad augintojams nuostolius kompensuos didesnis derlingumas tonomis. Galbūt cukringumas gana žemas dėl to, kad buvo vėlyvi lietūs ir kai kur runkeliai, esant tokioms aukštoms temperatūroms, buvo pačiame augime ir kol neateis šalnos, kurios „suvarys“ cukrų iš lapų į šaknis, stebuklingo cukringumo neturėsime. Aišku, pasitaiko vienetinių aukštesnio cukringumo atvejų, bet pas daugumą augintojų jis nėra džiuginantis.

Šiaulių rajone UAB „Klauso ūkis“, kur auginame beveik 400 ha runkelių, derlingumas nustebino jau pačiame pirmajame lauke, kai rugsėjo 20 d. runkelius pradėjome kasti ir gavome vos ne 90 t/ha. Nors laukas ir metai – ne stebuklingi, runkeliai ėmė ir teigiamai sureagavo į paskutinius lietus. Mūsų laukuose runkelių šaknų cukringumas siekė 15,3 proc. – buvo 0,3 didesnis negu vidurkis pačiame fabrike.

Kėdainių fabrike sezonas prasidėjo nuo ekologinių runkelių, kurie šiemet, kiek teko girdėti, irgi nespindėjo cukringumu, perdirbimo – jų vidutinis cukringumas siekė apie 14 proc. Kadangi jie pateko į dar nepalankesnę runkelių ėmimo stadiją, runkeliai tikrai dar nebuvo subrendę. Mes, klasikinių runkelių augintojai, irgi kažkiek to patirsime, ypač tie, kurie kasa ir veža derlių į fabrikus perdirbimo sezono pradžioje. Bet, kaip minėjau, tikimės, kad mažesnį cukringumą kompensuos didesnis derlingumas. Runkeliai pakankamai švarūs, Kėdainių cukraus fabrike vidutinis runkelių purvingumas – 7–7,5 proc. Tikėsimės, kad už švarumą dar ir priemokų ūkininkams bus, nes jos numatytos sutartyse.

Cukraus pardavimo srityje, sakyčiau, vyrauja nepalankios tendencijos. Pasaulinėje ir ES rinkose lyg situacija ir turėtų būti palanki – kainos pakankamai didelės, bet situaciją specifine verčia ukrainietiškas cukrus. Aišku, iš solidarumo gal galima ir pakentėti, bet ukrainietiškas cukrus rinkas yra užtvindęs nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio. Vien oficialiais duomenimis, iki birželio mėnesio buvo įvežama tiek ukrainietiško cukraus, kiek Kėdainių cukraus fabrikas tais mėnesiais anksčiau parduodavo.

Vėliau ukrainietiško cukraus įvežimas sustojo, nes Ukrainai rūpi apsirūpinti ir save, bet dabar klausimas – kas bus su rudenį pagamintu cukrumi? Ar nebus cukraus iš Ukrainos antplūdžio Lietuvoje? Europos Komisijai atrodo, kad problemų kilti neturėtų, nes prognozuojami 2 mln. tonų ukrainietiško cukraus „įkrenta“ į bendrą ES balansą ir padengia dalį trūkstamo cukraus. Bet tai, jog jis „nusėda“ artimosiose rinkose, pavyzdžiui, Lietuvoje, ir gali išdarkyti vietinę rinką, nelabai kam rūpi. Be to, kiek man žinoma, ukrainiečiai šiemet 10–15 proc. yra padidinę cukrinių runkelių auginimo plotus, tad dar daugiau cukraus norės eksportuoti.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2023-10-11

Skaičiuojama, kad tiesiogines išmokas kasmet gauna per 100 tūkst. žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų. Ūkininkams, kurių pateiktose paraiškose nebuvo nustatyta neatitikimų ar jie buvo išspręsti, nuo spalio 16 d. pradedamos mokėti:

-pagrindinė tiesioginė išmoka;
-šios susietosios paramos avansinės išmokos – susietoji parama už vaisius, uogas ir daržoves atvirame grunte, susietoji parama už baltyminių augalų auginimą, susietoji parama už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai;
-avansinės išmokos pagal KPP priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ veiklas;

Nuo lapkričio 1 d. planuojama pradėti mokėti:

-avansines perskirstamosios pajamų paramos perskirstomosios pajamų paramos išmokas;
-jaunojo ūkininko išmokas;
-išmokas už pienines karves ir klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas – kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Augalų kaita“, veiklą Tarpiniai pasėliai (už įsėlį / posėlį), veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, veiklą „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, veiklą „Daugiamečių žolių juostos“, ekologinę sistemą „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“, „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ (už pievas);
-avansines Ekologinio ūkininkavimo išmokas.

Europos Sąjungos reglamentas įpareigoja valstybes nares avansines išmokas išmokėti nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d., tačiau NMA esą deda visas pastangas, kad avansai būtų išmokėti kuo greičiau.

Likusi išmokų dalis bus pradedama mokėti nuo gruodžio 1 d., taip pat bus pradėta mokėti parama pagal:

-kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“,
ekologinę sistemą „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“,
KPP priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“,
KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas: „
Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“,
„Specifinių pievų tvarkymas“,
„Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“,
„Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“,
„Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“,
„Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“,
„Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“,
„Dirvožemio apsauga“ už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą.

Už pieninę karvę – iki 139 eurų

Žemės ūkio ministerija yra numačiusi, kad dalis išmokos jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal 2014–202 m. laikotarpio reiklavimus, bus išmokama 51,50 euro dydžio išmoka už hektarą. Tuo metu dalis papaildomos pajamų paramos jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal 2023–2027 m. laikotarpio reikalavimus, išmokos dydis siekia 86 euro už hektarą. Išmokų sulauks ir pieninių karvių augintojai, taip pat primenama, kad paramos dydžiai yra diferencijuojami pagal valdoje įregistruotų pieninių veislių skaičių pagal 4 pakopas, kurios yra nustatytos strateginiame plane: 1 pakopa – už pirmąsias 10 karvių (imtinai), 2 pakopa už 11–50-tąją karves (imtinai), 3 pakopa už 51–150-tąją karves (imtinai) ir 4 pakopa – nuo 151 karvės ir daugiau už likusias karves.

Taigi ūkininkai pagal skirtingas pakopas sulauks tokių išmokų:
1 pakopoje –129,50 euro už pieninę karvę;
2 pakopoje –166,60 euro už pieninę karvę;
3 pakopoje –185,10 euro už pieninę karvę;
4 pakopoje –138,70 euro už pieninę karvę.

Be to, dalis išmokos už pieninę karvę šiemet sieks 7 eurus, su sąlyga, kad laikytojo tiriamoji pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose, kaip nustatyta 2023–2027 metų susietosios pajamų paramos už pienines karves administravimo taisyklėse. Tuo metu dalis susietosios pajamų paramos išmokos už baltyminius augalus (skaičiuojant už vieną hektarą) sieks 35 eurus, už auginamus vaisius 330 eurų, uogas ir riešutus 217 eurų, daržoves, auginamas atvirajame grunte, 290 eurų, o išmokos už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai sieks 71 euro.

„Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ 2023 m. bus išmokamos taip pat skirtingai. Štai už vietoves, kuriose esama didesnio intensyvumo gamtinių kliūčių ir (arba) trūkumų, išmokos bus mokamos tokia tvarka:

-kai plotas yra iki 100 ha imtinai – 52 euro už ha;
-kai plotas yra didesnis nei 100 ha iki 500 ha imtinai – 36 euro už ha;
-kai plotas yra didesnis nei 500 ha – 21 euro už ha;

Tuo metu vietovėse, kuriose esame mažesnio intensyvumo gamtinių klių ar trūkumų, išmokos gyventojus pasieks pagal tokią mokėjimo tvarką:
-kai plotas yra iki 100 ha imtinai – 42 euro už ha;
-kai plotas yra didesnis nei 100 ha iki 500 ha imtinai – 29 euro už ha;
-kai plotas yra didesnis nei 500 ha – 21 euro už ha.

Vietovėse, esančiose intensyvaus karsto zonoje, išmoka gyventojams sieks 21 euro už hektarą, o žemės plotuose, kurie yra potvynių užliejamose teritorijose, taip pat bus skiriama 21 euro išmoka už hektarą.

Kiek pinigų gaus ūkininkai, derlių auginantys ekologiškai?

Ministerijos įsakyme teigiama, kad gyventojams už ekologinį ūkininkavimą, kurių dirbamų žemių plotas yra iki 200 ha, išmokos bus mokamos tokia tvarka:
javai – 201 euro už ha;
pašariniai javai – 201 euro už ha;
javai, daugiametės žolės sėklai – 284 euro už ha;
daugiamečių žolių įsėlis – 67 euro už ha;
daugiametės žolės – 166 euro už ha;
daržovės, bulvės – 470 euro už ha;
vaistažolės, aromatiniai ir prieskoniniai augalai – 470 euro už ha;
uogynai ir sodai – 470 euro už ha;

Jei ekologinio ūkininkavimo dirbamų žemių plotas siekia daugiau kaip 200 ha, tokiu atveju ūkininkai už auginamas vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus sulaukti ir 547 eurų siekiančių išmokų, o už javus 235 eurų, daugiametes žoles 166 eurų, už javus, daugiametes žoles sėklai 201 eurų, auginamas daržoves ir bulves – 547 eurus už hektarą. NMA informaciniame portale prisijungę pareiškėjai gali stebėti savo pateiktų paraiškų administracinę būseną, o paspaudę 2023 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos nuorodą, gali matyti ir jiems planuojamus avansų išmokėjimo laikotarpius (paramos schemų, pagal kurias suplanuoti avansiniai mokėjimai).

Apie avanso mokėjimo terminus galima sužinoti ir paskambinus NMA bendruoju informacijos teikimo telefonu (8 5) 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841 (paspaudus spausti „1“). Atkreiptinas dėmesys, jog robotas pateiks aiškią ir tikslią informaciją, jei pareiškėjas skambins iš paraiškoje nurodyto telefono numerio.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-10-11