Žemės ūkio naujienos: 2023-10-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Tęsiama „Lietuvos veislininkystė“ pertvarka – atsisakoma nuostolingų veiklų Marijampolėje
Atlikus AB „Lietuvos veislininkystė“ veiklos tyrimą ir paaiškėjus akivaizdiems neūkiškumo faktams, keičiamas šios bendrovės valdymas: pagrindinė įmonės veikla sutelkiama Šiauliuose. Marijampolės skyrius optimizuojamas: atsisakoma perteklinių, neefektyvių ir nuostolingų augalininkystės, gyvulininkystės ir apskaitos funkcijų.
Aukštesnės veislinės vertės buliai bus perkelti iš Marijampolės ir auginami Šiauliuose, o visa kuilių sperma įvežama iš užsienio. Marijampolės skyrius ir toliau veiks bei regiono ūkiams tieks kokybiškus genetinius išteklius – bulių ir kuilių spermą. Atsižvelgiant į situaciją bus sprendžiama, kokiai klientams bei įmonei vertingai veiklai būtų galima pritaikyti įmonės pastatus ir infrastruktūrą Marijampolėje, tačiau nuspręsta, kad pastatai parduodami nebus.
Šie pokyčiai pagerins įmonės valdymą, o bendrovės veikla taps efektyvesnė. Štai pernai Marijampolės padalinys įmonei sugeneravo daugiau kaip 130 tūkst. eurų nuostolio, kai visa bendrovė uždirbo 96,3 tūkst. grynojo pelno.
Pasak šiemet pavasarį prie įmonės vairo stojusio „Lietuvos veislininkystės“ vadovo Audriaus Karnišausko, Marijampolėje vykdoma apskaita, darbo organizavimas, naudojamos galvijų auginimo technologijos yra pasenusios, didelių abejonių kelia veiklos skaidrumas.
„Pavyzdžiui, užuot veisęs bulius sėklinimui ir prekybai jų sperma, Marijampolės padalinys taip pat augina bulius mėsai, neva taip buvo siekiama sumažinti įmonės nuostolius bei suteikti darbuotojams darbo. Atlikus gilesnę analizę tapo akivaizdu, kad efektas priešingas. Didžioji dalis veislei auginamų bulių yra mažos veislinės vertės, tad veislei nėra tinkami. Akivaizdu, kad Marijampolės skyriuje per ilgus metus susikūrė ydinga sistema, kai aklai vykdomos vertės nekuriančios veiklos ir net pagrindinė skyriaus veikla – tiekti kokybiškus genetinius išteklius – yra nuostolinga“, – sako bendrovės direktorius.
Tik labai maža dalis Marijampolės skyriaus veiklos siejasi su veislininkyste, o visa kita veikla kelia didelių abejonių ne tik dėl jos tikslingumo, neūkiškumo, bet ir galimo viešųjų ir privačių interesų supainiojimo.
„Jau pirminių patikrinimų metu didelių abejonių veiklos skaidrumu sukėlė faktas, kad įmonės teritorijoje tame pačiame pastate supilti ir laikomi ne tik mūsų įmonės, bet ir vieno įmonės darbuotojo asmeniniai grūdai, teritorijoje taip pat radome skyriui nepriklausančios įvairios technikos. Įsitikinome, kad padalinio darbuotojai kaip savo asmeniniu ūkiu naudojosi įmonės turtu ir teritorija bei to neslėpė”, – sako A. Karnišauskas.
Kiek anksčiau bendrovė susidūrė su galimai savavališkos, piktybinės ir žalą valstybei darančios buvusių įmonės darbuotojų veikla, kai šie galimai pasisavino konfidencialią įmonės informaciją, nepalikdami prieigos įmonei prie jos bei galimai siekė perimti įmonės klientus ir net tiekėjus.
Liepą AB „Lietuvos veislininkystė“ teisme pasiekė pirmąją pergalę prieš buvusių darbuotojų įsteigtą įmonę „Gencentras“ – Šiaulių apylinkės teismas prevenciškai uždraudė UAB „Gencentras“ parduoti genetinę medžiagą valstybės valdomos „Lietuvos veislininkystės“ klientams iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas.
AB „Lietuvos veislininkystė“ pagrindinė veikla – užtikrinti, kad Lietuvos ūkininkai galėtų gauti kokybiškų genetinių išteklių – bulių spermos, gerinti ir plėsti galvijų bandas Lietuvoje naudojantis ir vietos genetiniais ištekliais, ir perkant juos iš žinomų užsienio tiekėjų. Bulių spermos gamyba ir prekyba ja sudaro apie 90 proc. visų bendrovės pardavimo pajamų, tai yra pagrindinė paslauga pavieniams ūkininkams, bendrovėms, sėklintojams.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-10-18
Bearimė žemdirbystė: nauda ir žemdirbiui, ir aplinkai
Gamtai draugiška technologija – tiesioginė ir juostinė sėja – ne tik tausoja dirvožemį, bet ir padeda taupyti laiką bei pinigus. Sėkmingai savo šeimos ūkyje bearimę technologiją įvaldęs Kupiškio rajono ūkininkas Aleksandras Kireilis sukaupta patirtimi dalijosi ir su Lauko dienoje dalyvavusiais žemdirbiais bei Žemės ūkio ministerijos atstovais.
Lauko dienoje apsilankiusieji ne tik išgirdo gerosios praktikos patarimų, bet ir apžiūrėjo ūkininko pasėlius, kuriuose auginami javai ir žieminiai rapsai. Čia pat, laukuose, pademonstruota ir bearimei žemdirbystei reikalinga technika. Dalyviai galėjo susipažinti su juostinės ir tiesioginės sėjos technologijomis, įvertinti minėtų technologijų skirtumus laukuose, aptarti jų privalumus ir galimus trūkumus, diskutuoti apie tvaraus ūkininkavimo sprendimus.
Anot Naiviuose daugiau nei dešimtmetį be tradicinio plūgo ūkininkaujančio A. Kireilio, įdėtos pastangos atsiperka – žemė atsilygina ne tik gerais derliais, sveikesniu dirvožemiu, bet ir sumažėjusiomis trąšų, augalų apsaugos produktų ir degalų sąnaudomis.
Motyvacija pereiti prie bearimės žemdirbystės
Bearimių technologijų naudą pabrėžia ir mokslininkai. Pristatydamas Lietuvoje bearimių technologijų atliekamų ilgalaikių tyrimų rezultatus, Vytauto Didžiojo universiteto ŽŪA profesorius Vaclovas Bogužas pažymėjo, kad tausojančių (tiesioginės ar juostinės sėjos) technologijų taikymas užtikrina didesnį darbo našumą ir sumažina ūkininko darbo laiko sąnaudas, o dirvožemio gyvybingumas ir jo gebėjimai įveikti patogeninius mikroorganizmus neginčijamai išauga.
Taikant bearimes technologijas yra būtina įvaldyti daugiarūšę sėjomainą, labai svarbu nesuslėgti dirvos (nevažiuoti į įmirkusį lauką) ir nesistengti purenti dirvožemio giliau nei 10 centimetrų. Atliktų tyrimų metu, analizuotu 2016-2021 m. laikotarpiu, pelnas tiesioginės sėjos atveju buvo apie 75 proc. didesnis nei taikant ariamąjį žemės dirbimą (pvz., auginant žieminius kviečius pelnas, taikant tiesioginę sėją, buvo 40 proc. didesnis, o auginant vasarinius miežius pelnas padidėjo daugiau kaip 2 kartus).
Profesorius akcentavo, kad visa organinė medžiaga, kuri lieka po derliaus nuėmimo ar papildomai paskleidžiama, turi likti dirvos paviršiniame sluoksnyje (iki 10 cm).
„Išpildžius šią sąlygą organikos kiekis daugėja ne tik dirvos paviršiniame sluoksnyje, bet ir jos gilesniuosiuose sluoksniuose, o svarbiausia – sudaromos palankios sąlygos biologinei įvairovei dirvoje vystytis ir užtikrinamas drėgmės prieinamumas kultūriniams augalams“, – lauko dienoje kalbėjo profesorius.
Pagalba tvaraus ūkininkavimo vystymui
2021 m. Europos Komisija patvirtino 8 mln. eurų paramą neariamosios žemdirbystės plėtrai Lietuvoje iš Modernizavimo fondo. Iki 2023 m. rugsėjo pabaigos pateiktose paraiškose prašoma kompensacinės paramos suma sudarė beveik 4 mln. eurų.
Bearimės technologijos yra skatinamos ne tik per Modernizavimo fondą. Taikantys bearimę technologiją ūkininkai nuo 2023 m. pradžios gauna ir 66 eurų papildomą priemoką už žemės ūkio augalų pasėlius pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariamosios, tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ekologinę sistemą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-10-17
VMVT sieks nustatyti visus neatsakingus ūkinių gyvūnų laikytojus
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), sulaukusi informacijos iš Aplinkos apsaugos departamento (AAD) apie Tauragės apskrities miške rastas neatsakingai išmestas galvijų gaišenas ir skerdenas, pradėjo tyrimą. Jį šiuo metu vykdo Policija kartu su VMVT ir AAD pareigūnais.
Tai jau ne pirmas atvejis šiemet. VMVT vien per šią vasarą užfiksavo daugiau kaip 20 gyvūnų gaišenų ir gyvūninių atliekų išmetimo miškuose ar atokiose gamtos vietovėse atvejų. Vienas atvejis buvo ypač kraupus, kuomet Kelmės rajone leisgyvė karvė ūkininko buvo atitempta ir palikta miške nugaišti, o aplinkui teritorijoje aptikti ten anksčiau išmestų gyvūnų kaulai ir kitos atliekos. Ūkininkas buvo nustatytas, pradėtas procesas dėl poveikio priemonių pritaikymo.
Ūkininkas taip pat įpareigotas užterštą aplinką sutvarkyti. VMVT įspėja ūkinių gyvūnų laikytojus, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais, asmenims gali būti taikoma ne tik administracinė, tačiau ir baudžiamoji atsakomybė, su laisvės atėmimo bausme. Būtinosios veterinarinės pagalbos nesuteikimas sergantiems gyvūnams, ar jų kančių nenutraukimas juos nugaišinant teisės aktuose nustatytais metodais, yra vienas grubiausių gyvūnų gerovės pažeidimų, todėl taip besielgiantiems, humaniškumo gyvūnų atžvilgiu stokojantiems asmenims, siekiama skirti griežčiausias nuobaudas.
Pažeidėjams nustatyti pasitelkiami Policijos ir savivaldybės ir kitų institucijų pareigūnai. VMVT ir toliau stengsis išsiaiškinti panašius atvejus ir nepalikti jokių galimybių išsisukti nuo neteisėtų veiksmų.
Gyvūnines atliekas tvarkyti brangu ir sudėtinga – mitas!
Nugaišus ūkiniam gyvūnui privaloma nedelsiant kreiptis į įmones, turinčias VMVT išduotus leidimus surinkti, perdirbti ir utilizuoti gyvūnų gaišenas, jei reikalinga ir gyvūnines atliekas. Įmonių sąrašą galima rasti VMVT tinklalapyje. Svarbu paminėti, kad nugaišusių ūkinių gyvūnų surinkimo ir perdirbimo veikla pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtą tvarką yra iš dalies kompensuojama valstybės lėšomis. Išsamesnė informacija apie šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą pateikiama ŽŪM patvirtintose taisyklėse. Kokias grėsmes sukelia netinkamai pašalintos atliekos?
Netinkamai tvarkomos gyvūninės atliekos gali kelti didelę grėsmę visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Istoriniai incidentai Europoje, įskaitant snukio ir nagų ligos protrūkius ir užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų plitimą, buvo tiesiogiai susiję su netinkamu gyvūninių atliekų tvarkymu. Taip pat didžiulė grėsmė kyla ir laukinei faunai, nes gamtoje paliktas sergantis gyvūnas gali išplatinti užkrečiamąją ligą ir pražudyti daugybę laukinių gyvūnų. VMVT gyvūnų laikytojus ragina būti atsakingiems, o visuomenę likti budriems ir apie pastebėtą netinkamą elgesį su gyvūnais ar jų gaišenomis pranešti trumpuoju VMVT numeriu 1879.
Šaltinis: lrytas.lt, 2023-09-13
Asbesto atliekoms tvarkyti gautas paraiškų skaičius viršijo lūkesčius
Baigėsi kvietimas asbesto atliekoms tvarkyti. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo 33 paraiškas, kuriose prašoma skirti lėšų suma viršijo suplanuotų lėšų sumą. Viso kvietimui iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos buvo skirta 220 tūkst. eurų. „Pirmumo teisė lėšų skyrimui buvo suteikiama toms savivaldybėms, kuriose 2023 m. dėl Lietuvos Respublikoje vykusių stichinių audrų buvo paskelbta ekstremali situacija, o jų metu buvo pažeista asbestinė stogų danga,“ – teigia APVA Nacionalinio programų valdymo departamento Aplinkosaugos skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas.
Nors kvietimo terminas buvo trumpas, o lėšas numatyta panaudoti dar šiais metais, gautas poreikis gerokai didesnei sumai. Dėl to bus sudarytas pagrindinis projektų sąrašas, o kiti projektai bus įtraukti į rezervą. Šiuo metu ieškoma galimybių finansuoti patenkinti visų poreikius, sprendimas dėl projektų finansavimo iš rezervinio sąrašo bus priimtas ir projektai į pagrindinį sąrašą įtraukiami iki 2023 m. spalio 31 d.
Finansavimas teikiamas namų ūkiuose susidariusių asbestinio šiferio atliekų surinkimo, vežimo ir šalinimo išlaidoms. Lėšos bus išmokamos pagal faktiškai sutvarkytą asbestinio šiferio atliekų svorį bei viešojo pirkimo sutartyje numatytą įkainį, neviršijant 90 Eur/t (įskaitant PVM) surinkimui ir vežimui iki jų šalinimo regioniniame sąvartyne bei sąvartyno nustatytos asbesto atliekų priėmimo kainos.
Pareiškėjas teikdamas paraišką galėjo pasirinkti, ar įgyvendinti projektą teikiant visą paslaugų komplektą (surinkti, transportuoti į sąvartyną ir pašalinti sąvartyne), ar taikyti dalinį paslaugų paketą.
Gyventojai dėl galimybės sutvarkyti tokias atliekas turėtų informacijos ieškoti savivaldybės ar regiono atliekų tvarkymo centrų internetiniuose puslapiuose.
Asbestinio šiferio atliekų surinkimą organizuoja savivaldybės bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, todėl gyventojai dėl galimybės sutvarkyti tokias atliekas turėtų informacijos ieškoti savo savivaldybės ar ją aptarnaujančio regiono atliekų tvarkymo centrų internetiniuose puslapiuose.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-10-16
Uogininkystės ūkio šeimininkė B. Stonkutė: „Laikas išaugti iš stereotipų apie ūkininkus“
Lietuvoje moterys ūkininkės sudaro daugiau nei pusę visų ūkininkų. Jos dirba įvairiose žemės ūkio srityse, nuo augalininkystės iki gyvulininkystės. Moterys ūkininkės yra sumanios, ištvermingos, mylinčios žemę. Ekologinis ūkininkavimas vystosi sparčiai, šiemet jau yra apie 10 000 ekologinių ūkių, kurie užima apie 200 000 ha žemės.
Šiandien ūkininkas – visų pirma verslininkas, o gebėti vadovauti verslui sėkmingai gali ne tik vyras, bet moteris. Akivaizdus pavyzdys – Švėkšnoje gyvenanti ekologinio uogininkystės ūkio ir UAB „Stonvyna“ vadovė, šių metų konkurso „Metų ūkis“ rajoninio turo trečios vietos nugalėtoja Birutė Stonkutė. Ūkininkė augina šilauoges, šaltalankius, svarainius, šermukšnius, avietes ir obuolių, kriaušių sodą.
Kaimo vaikas
Birutė – kaimo vaikas, kaime augusi, lankiusi mokyklą, ir kaimo neišmainiusi į miestą. Gyvena jai mieloje Švėkšnoje, savo tėvų ir senelių gimtinėje, puoselėdama sodybos aplinką ir kurdama verslo planus ateičiai. Atmintyje gyvi prisiminimai, kad jai, dar nelankančiai mokyklos mergytei, senelis padaręs grėblį šienui grėbti. Seneliai ir tėvai Birutę, kaip ir jos brolį bei sesę, nuo mažens mokė žemės ūkio darbų, dirbo visi sutartinai.
Žiūrint į besišypsantį Birutės veidą supranti, kad kaimas jai – joks nuosprendis, o kaimiška kilmė netrukdanti, gal net privalumų turinti. Taip jau gyvenimas sumodeliuotas, kad kiekvienas jaučia, kur yra jo vieta, o atsidūrus tinkamoje vietoje, žmogus tampa ir reikalingas, ir laimingas.
Manote, jos rankų panagės juodos? Tikrai ne! Manikiūras tvarkingas, šukuosena daili. Pasitiko ne kaliošus ar botus, bet batukus avinti elegantiška, maloni moteris. Abejonių nekyla, kad ši jauna ūkininkė tikrai randa laiko ir į grožio saloną nuvykti, ir sodybą puoselėti. Beje, jos sodyba pernai nominuota „Gražiai tvarkoma sodyba“ Švėkšnoje. Ji dar ir į laukus suspėja, vyno gamyba užsiima, įvairiuose konkursuose, konferencijose sudalyvauja, techniką pavairuoja ir derlių nusiima. Visko neįmanoma išvardinti.
Mūsų pokalbio dieną Birutė ruošėsi su savo gaminamais vynais vykti į parodą „Rinkis prekę lietuvišką“.
Netrūksta netikėtų situacijų
Ūkininkavimas – sunkus darbas, reikalaujantis fizinių ir psichologinių jėgų. Moterys ūkininkės turi būti pasiruošusios susidoroti su netikėtomis situacijomis, tokiomis kaip nepalankios oro sąlygos, kenkėjų antplūdis, technikos gedimai, mokesčių politika, kainų pokyčiai ir kiti veiksniai, tai išbandymai, kurie leidžia tapti ištverminga, ugdo išmanymą ir gebėjimą žvelgti pozityviai į ateitį. Tenka dirbti ilgas valandas, dažnai net ir savaitgaliais ar švenčių dienomis.
Nors moteris ūkininkė šiandien – ne naujiena, bet vis dar ir nedažnai pasitaikanti kasdienybė. Išvada viena: norint vadovauti lytis nesvarbi, ar vadovausi vyno gamybai, muzikuosi, užsiimsi rankdarbiais, puoselėsi sodybos aplinką ar auginsi uogų plantacijas. Geram vadovui reikia išmanymo, tvirto charakterio, kad suvaldytų procesus ir rizikas, sugebėtų planuoti, energijos, kad įkvėptų kartu dirbančius ir tikėtų darbo sėkme.
Pasak Birutės, net ir viską padarius teisingai ir laiku, visoje gamybos grandinėje, niekada negali būti tikra, kad viskas pavyks, gausi pelną ar kokybišką rezultatą.
Meilė vyndarystei ir ūkininkavimui
Ūkininkauti B. Stonkutė pradėjo 2005-aisiais, įkūrusi ekologinį uogininkystės ūkį. Prieš 5 metus patvirtinta licencija jos vyno gamybai. Birutės įgyta profesija – vyno gamybos technologė – atvedė į dar vieną verslą – vynininkystę. Moteris neslepia siekianti keisti vyno ir kitų alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą. Pasak jos, svarbiausia – produkto kokybė. UAB „Stonvyna“ gamina aukščiausios kokybės uogų ir vaisių vynus mažomis partijomis, atidžiai stebint kiekvieną gamybos etapą. Natūralūs vynai gaminami tik iš sertifikuotame ekologiniame ūkyje užaugintų uogų ir vaisių. Subtilūs skoniu, turtingi kvapu, ragaujant jaučiami uogų, vaisių skoniai ir kvapai. Kasmet pristatomi nauji produktai. Pirkėjui pageidaujant, net butelis specialiai dekoruojamas. Be visų ūkinių darbų, jos rankos kuria meną, Birutė geba muzikuoti, turi puikų balsą.
Į klausimą ar moterims ūkyje vieta ir ar iššūkiai negąsdina, ūkininkė tik nusišypso. „Reikia didinti žmonių supratimą apie ūkininkavimą, laikas išaugti iš stereotipų. Ūkininkas nėra ir neturi būti susivėlęs, nesiprausęs, o moteris turi gebėti valdyti ir traktorių“, – svarsto ji. Birutei traktoriaus vairas ypač mielas.
B. Stonkutė įsitikinusi, kad ekologinis ūkininkavimas – geriausias būdas auginti sveiką maistą ir saugoti gamtą, nes ūkyje nenaudoja sintetinių trąšų, pesticidų ar herbicidų. Ji pripažįsta, kad derlius yra kiek mažesnis, nes ekologinis ūkininkavimas yra žemės ūkio sistema, grindžiama tvarumu ir gamtos išteklių taupymu, kas ypač akcentuojama šiuo laikmečiu.
Birutė yra stipri ir ištverminga moteris, atsidavusi savo ūkiui, myli žemę, žavisi naujovėmis ir mielai jas taiko ūkyje. Ji įkvepiantis pavyzdys kitoms moterims, kurios nori tapti ūkininkėmis.
