Žemės ūkio naujienos: 2023-10-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Lietuvoje šių metų spalio pradžioje daugumos grūdų supirkimo kainos sumažėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2023 m. 40 savaitę (10 02–08) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 215,56 EUR/t – kaina buvo 0,66 proc. mažesnė negu prieš savaitę (39 savaitę (09 25–10 01) ir 33,47 proc. mažesnė negu prieš metus (2022 m. 40 savaitę (10 03–09). Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina 40 savaitę, palyginti su 39 savaite, sumažėjo 2,07 proc. (iki 171,64 EUR/t) bei buvo 41,05 proc. mažesnė negu prieš metus tuo pačiulaikotarpiu, o pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina buvo analogiškai 26,33 proc. ir 45,44 proc. mažesnė negu prieš savaitę ir metus tuo pačiu metu.
Rapsai buvo superkami vidutiniškai po 423,18 EUR/t – 4,21 proc. mažesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, ir 37,87 proc. pigiau negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu.Tačiau rugių vidutinė supirkimo kaina per savaitę padidėjo 3,60 proc., bet buvo 41,84 proc. mažesnė negu 2022 m. 40 savaitę ir sudarė 150,13 EUR/t.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 18 (432) / 2023 m.
Pakeistas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašas
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistas Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, aprašas. Svarbūs pakeitimai pareiškėjams, įgyvendinantiems 6 GAAB standartą „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“.
Pareiškėjai, kurie dalyvaudami sėjomainoje su kitu pareiškėju keičiasi laukais ir kitais metais jų laukuose bus auginamos daržovės, todėl negali įvykdyti GAAB 6 įsipareigojimų, apie tai privalo informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA):
Iki lapkričio 1 d. pateikti NMA raštišką laisvos formos patvirtinimą apie vykdomus sėjomainos veiksmus tarp einamaisiais metais konkrečius laukus deklaruojančio pareiškėjo ir kitais metais tuose pačiuose laukuose daržoves ketinančio deklaruoti pareiškėjo. Pranešime turi būti nurodyti konkretūs laukų, kuriuose yra vykdoma sėjomaina, numeriai.
Iki kitų metų deklaravimo pradžios informuoti NMA apie valdos dalies perdavimą. Pranešime turi būti nurodomi konkretūs laukai, kurie yra perleidžiami, bei nurodoma, kokie įsipareigojimai yra perimami.
Taip pat papildytas 7 GAAB standarto „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“ 10.2 papunktis dėl galimybės auginti tuos pačius pasėlius dvejus metus iš eilės tame pačiame plote. Kompleksinės ekologinės sistemos veiklos „Tarpiniai pasėliai“ reikalavimus atitinkantys posėliniai ir tarpiniai žieminiai pasėliai atitinka posėliniams augalams keliamus reikalavimus.
Atkreiptinas dėmesys, jog pakeitimai galioja 2023 m. ir vėlesniais metais pateiktoms paraiškoms.
Šaltinis: nam.lt, 2023-10-17
Minima Pasaulinė maisto diena, šių metų tema – vanduo
Kiekvienais metais spalio 16 d. yra minima Pasaulinė maisto diena. Kasmet šios dienos proga dėmesys yra skiriamas vis kitai su maistu, jo gamyba ir apsirūpinimu susijusiai temai. Šiemet Pasaulinės maisto dienos šūkis – „Vanduo yra gyvenimas. Vanduo yra maistas“.
„Mus visus jungia maistas. Saugus, sveikatai palankus ir prieinamas visiems maistas, kurio gamyba yra palanki aplinkai, įskaitant ir vandens būklę – tai mūsų visų bendras interesas,“ – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Vanduo yra būtinas gyvybei Žemėje. Jis užima apie 71 proc. Žemės paviršiaus. Tik 2,5 proc. vandens pasaulyje yra gėlas, tinkamas gerti, naudoti žemės ūkyje bei pramonės reikmėms. Vanduo yra žmonių, ekonomikos ir gamtos varomoji jėga ir maisto pagrindas. Tačiau, kaip ir visi kiti gamtos ištekliai, gėlas vanduo nėra begalinis.
Spartus gyventojų skaičiaus augimas, urbanizacija, ekonominė plėtra kelia vis didesnį rūpestį dėl planetos vandens išteklių. Gėlo vandens išteklių mažėja, o jo prieinamumas ir kokybė sparčiai prastėja dėl netinkamo išgavimo, taršos bei klimato kaitos. Vandens trūkumas kai kuriose šalyse tampa ir konfliktų priežastimi.
Vandens ištekliai nėra begaliniai ir Lietuvoje. Nors Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Lietuva yra viena daugiausiai gėlo vandens atsargų turinčių valstybių Europoje, tai nereiškia, kad šiuo ištekliu galime nesirūpinti. Lietuvoje net 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Tvarus, mažiau išteklių naudojantis žemės ūkis ir maisto pramonė gali prisidėti prie šios problemos mažinimo. Tą gali padėti užtikrinti tiek naujų, išmanesnių technologijų taikymas, tiek sprendimų pasitelkimas iš gamtos, pvz. paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų plėtra.
Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie saikingo ir tvaraus vandens vartojimo, atkreipti dėmesį į tai, kokius maisto produktus valgome. Prisidėti prie didesnės vandens apsaugos galime rinkdamiesi sezoninį ir šviežią, vietinį, arčiau mūsų pagamintą maistą. Maisto švaistymo mažinimas taip pat gali prisidėti prie mažesnio vandens sunaudojimo ir taršos sumažinimo.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-10-16
Ūkininkai galės gauti pusės milijono eurų išmokas: štai kam priklausys
Lietuvos ūkininkai noriai investuoja į žemės ūkio valdas ir modernizuoja savo ūkius. Pretenduoti į šią visam šalies žemės ūkiui svarbią paramą Žemės ūkio ministerija pareiškėjus kvies nuo lapkričio 6 d., rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai.
Iki naujųjų metų truksiančiam kvietimui teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinti bus skirta 80 mln. Eur, iš kurių 30 mln. Eur – lengvatinėms paskoloms. „Žemės ūkio ministerija šiemet jau ketvirtą sykį kvies šalies žemdirbius teikti paraiškas ūkiams modernizuoti.
Investicinė parama itin svarbi stiprinant ūkius, didinant viso šalies žemės ūkio konkurencingumą, skatinat diegti inovacijas, gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus. Už gautą investicinę paramą pareiškėjai galės įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrengimų, naujų transporto priemonių, skirtų žemės ūkio produktams gabenti: pienovežių, sunkvežimių ūkiniams gyvūnams vežti, transporto priemonių su temperatūriniu režimu, statyti fermas, grūdų saugojimo bokštus, susitvarkyti infrastruktūrą valdoje“, – teigia žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
Parama investicijoms į žemės ūkio valdas yra labai populiari tarp šalies žemdirbių. Nuo 2000-ųjų iki 2021 metų iš viso pagal tokią priemonę yra suteikta daugiau kaip 1 mlrd. Eur paramos lėšų, kuriomis yra paremta daugiau kaip 3 mlrd. investicijų vertė, įskaitant ir paramos gavėjų įnašą, modernizuojant ūkius
Ką reikia žinoti?
Pagal šią intervencinę priemonę remiami pieninės, mėsinės galvijininkystės ir kiti gyvulininkystės bei augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės sektoriai.
Parama teikiama negrąžintinos dotacijos ir (arba) lengvatinės paskolos formomis.
Pareiškėjai galės teikti paramos paraišką:
-gauti tik investicinę paramą (negrąžintiną dotaciją);
-gauti investicinę paramą (negrąžintiną dotaciją) ir lengvatinę paskolą investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui;
-gauti tik lengvatinę paskolą investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.
Pareiškėjas galės gauti tik vieną lengvatinę paskolą.
Numatyta galimybė teikti paramos paraišką su partneriu (-iais), laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, kai prašoma suteikti tik investicinę paramą (negrąžintiną dotaciją). Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui:
– projektui negali viršyti 500 tūkst. Eur, kai teikiama investicinė (negrąžintina dotacija).
– projektui negali viršyti 700 tūkst. Eur, kai teikiama investicinė parama (negrąžintina dotacija) ir lengvatinė paskola. Šioje paramos sumoje didžiausia leistina investicinės paramos (negrąžintinos dotacijos) suma negali viršyti 500 tūkst. Eur, didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 tūkst. Eur.
-2023–2027 metų strateginio plano laikotarpiu negali viršyti 1,2 mln. Eur, įskaitant gautą lengvatinę paskolą.
Didžiausias paramos intensyvumas remiamuose žemės ūkio sektoriuose (gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose) negali viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo, kuris negali būti mažesnis kaip 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės).
Remiamos veiklos:
Ø žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose;
Ø žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą.
Šaltinis: 15min.lt, 2023-10-11
Ūkiams modernizuoti – 80 mln. eurų paramos
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skirs 80 mln. eurų paramos ūkiams modernizuoti, iš kurių 30 mln. eurų – lengvatinėms paskoloms, pranešė ministerija. Viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad už šias lėšas ūkiai galės įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrengimų, naujų transporto priemonių.
„Investicinė parama itin svarbi stiprinant ūkius, didinant viso šalies žemės ūkio konkurencingumą, skatinat diegti inovacijas, gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus“, – pranešime teigė jis. Paraiškas ūkininkai gali teikti nuo lapkričio 6 dienos iki Naujųjų metų. Parama vienam projektui negali viršyti 0,5 mln. eurų, bus finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų išlaidų vertės. Nuo 2000-ųjų iki 2021 metų pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ suteikta daugiau kaip 1 mlrd. eurų paramos, paremta daugiau kaip 3 mlrd. investicijų, įskaitant ir paramos gavėjų įnašą.
