Žemės ūkio naujienos: 2023-10-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno supirkimo kainas kelia didėjantys pieno sudėties rodikliai, atsigaunantis eksportas
Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje po beveik pusmetį trukusio mažėjimo pradėjo didėti. Pieno supirkimo kainai šalyje įtaką rugsėjį darė dėl sezoniškumo piene pradėję didėti baltymų bei riebalų kiekio rodikliai, atsigavimo ženklus siunčiančia ir eksporto rinkos, teigia Egidijus Simonis, pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas.
Jis aiškina, kad pieno kainų svyravimas priklauso nuo sezoniškumo – kiekvieną pavasarį ir vasarą primelžiama daugiau pieno, bet jame mažėja baltymų ir riebalų santykis, dėl ko atitinkamai mažėja žaliavos supirkimo kaina. Rudenį ir žiemą atvirkščiai – pieno mažėja, bet dėl karvių mitybos piene daugėja riebalų ir baltymų, atitinkamai brangsta ir pieno žaliava.
„Pieno sudėties rodiklių – baltymų ir riebalų kiekis žaliavos kainodaroje daro esminę įtaką, kaip ir pardavimai eksporto rinkose“, – pažymi E. Simonis. Jis priduria, kad Europos biržinės prekybos pastaruosiuose aukcionuose pieno produktų kainos augo.
Daugiausiai mūsų šalyje pieno parduodantiems stambiems tiekėjams už natūralų pieną perdirbėjai šių metų rugsėjį mokėjo 40 centų už kilogramą. Per mėnesį ši pieno kaina, palyginti su rugpjūčiu, išaugo 3,1 proc.
Šį rugsėjį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje visiems ūkiams buvo 35 centai už kilogramą, arba 3,8 proc. didesnė nei rugpjūtį.
Pasak E. Simonio, Europos Komisijos paskelbtoje rudens ataskaitoje prognozuojama, kad 2023 m. pieno gamyba Bendrijoje padidės 0,3 proc., o 2024 m. pieno gamyba išliks stabili.
„Maisto produktų infliacija nors ir lėtėja, tačiau toliau palaiko silpną paklausą ES vidaus rinkoje. Tačiau ES pieno produktų pardavimai auga eksporto rinkose“, – sako E. Simonis.
Komisijos duomenimis, 2023 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m., ES pieno produktų eksportas pagal pieno ekvivalento kiekį išaugo 9 proc., o pagal piniginę vertę – 8 proc.
„Beatos Virtuvė” kulinarijos studijoje apdovanoti trys „Gero ūkininko“ čempionato ambasadoriai
Šiandien „Beatos Virtuvės“ kulinarijos studijoje buvo apdovanoti trys „Gero ūkininko“ čempionato ambasadoriai – darnoje su gamta veikiantys ūkiai. Jau trečius metus vykstančios iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį į lyderius, kurie augindami maistą rūpinasi ir bendruoju gėriu – sveika, darnia bei klestinčia gamta. Renginyje taip pat apdovanotos dvi seniūnijos, labiausiai ūkininkams propaguojančios agrarinę aplinkosaugą.
Čempionato globėja, kulinarė, aplinkosaugos entuziastė Beata Nicholson sako, jog visuomenėje per mažai kalbama apie tai, kaip mūsų valgymo įpročiai ir pasirinkimai veikia žemę, ekosistemą ir netgi planetą.
„Jau daug metų domiuosi, iš kur ant mano stalo patenka maistas, tad tikrai žinau, kad ryšys tarp valgytojų ir augintojų yra itin svarbus“, – sako televizijos laidų vedėja Beata Nicholson. Ji džiaugiasi, kad jau tris metus yra „Gero ūkininko“ čempionato globėja ir gauna progą artimai susipažinti su sąmoningais bei atsakingais ūkininkais. „Šiemet man pavyko aplankyti net du čempionato ambasadorius, pati galėjau pamatyti jų ūkių kasdienybę. Džiaugiuosi, kad daugėja tiek augintojų, tiek valgytojų, kuriems svarbus darnus veikimas su žeme“, – pasakoja penktadienį įvykusių apdovanojimų ceremonijos vedėja.
Vienas iš čempionato organizatorių, gamtos apsaugos ekspertas, Baltijos aplinkos forumo vadovas, Žymantas Morkvėnas sako, jog čempionatu siekiama atrasti ir pagarsinti geruosius ūkininkavimo pavyzdžius. „Nuolat ieškome lyderių, kurie rūpinasi bendruoju gėriu – sveika, darnia bei klestinčia gamta. Norime įrodyti, jog gamtai palankus ūkininkavimas yra progresyvus ir aktualus“, – teigia pats ūkininkaujantis Ž. Morkvėnas.
Specialios „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorių lentelės renginyje įteiktos ekologiniam Rasos ir Andriaus Prusakovų „Bačkonių“ ūkiui, kurio šeimininkai teigia, jog jiems didžiausias malonumas ir džiaugsmas sąmoningiems pirkėjams pasiūlyti sveikus, sąžiningai užaugintus produktus. Taip pat apdovanotas Astos ir Remigijaus Marozų pieno ūkis, kur didžiausias dėmesys skiriamas gyvulių gerovei bei darbo ir poilsio balansui, o ne pelnui ar produktų reklamai. Trečiasis šių metų čempionato ambasadorius – ekologinis Martinėlių ūkis. Čia ūkininkaujantys Kristina ir Arūnas Martinėliai sename dvare įkūrė Lietuvoje didžiausią biodinaminį ūkį.
Apdovanojimus teikęs čempionato organizatorius Žymantas Morkvėnas sako, kad visi šių metų ambasadoriai turi gero ūkininko savybių – jie saugo gamtą ateities kartoms, aktyviai veikia bendruomenėje, kuria darnią aplinką, o jų ūkiai – gyvybingi, auginantys kokybiškus produktus. „Mes manome, jog geras ūkininkas yra tas, kuris jautriai ir empatiškai žiūri į jį supančią aplinką bei gamtą, stengiasi sugyventi su ja“, – gero ūkininko portretą apibūdina Žymantas Morkvėnas.
Publikos simpatijas pelnė ekologinis Bačkonių ūkis
Apdovanojimų renginyje specialų titulą „Publikos simpatija“ laimėjo Rasos ir Andriaus Prusakovų ekologinis „Bačkonių“ ūkis. Šis ūkis per daugiau nei savaitę trukusį viešą balsavimą sulaukė daugiausiai visuomenės palaikymo. 40 ha žemės užimančiame sertifikuotame ekologiniame ūkyje auginamos įvairiausios daržovės, vištos, kalakutai ir hailendų veislės karvės. Drąsūs, inovatyvūs ir labai nuoširdūs ūkininkai sako, jog jų tikslas – sukurti sveiko maisto krepšelį pardavimui, o jame pirmiausiai dominuoja tai, ką mielai valgytų patys.
Agrarinę aplinkosaugą puoselėjančios seniūnijos – pagalba gamtai ir ūkininkams
Be ūkininkų renginyje taip pat buvo pagerbtos ir gamtai draugiškos seniūnijos. Specialius apdovanojimus bei padėkas „Gero ūkininko“ čempionate gavo šiais metais labiausiai ekologinių sistemų priemones ūkininkams propagavusios seniūnijos.
„Seniūnijų apdovanojimu siekiame atkreipti dėmesį, jog tvariam ūkininkavimui reikalingas ne tik individualus kiekvieno ūkininko indėlis, bet ir platesnis – pavyzdžiui, seniūnijų specialistų. Jie, turėdami artimą ryšį su ūkininkais, gali prisidėti prie proveržio saugant savo krašto gamtą, parodyti to prasmę ir svarbą ateityje“, – pasakoja Ž. Morkvėnas.
Apdovanojimų ceremonijoje buvo apdovanota „Agrarinės aplinkosaugos čempionė“ – seniūnija, kurioje šiais metais daugiausiai žemės ūkio naudmenų ploto deklaruota ekologinių sistemų priemonėms. Ja tapo Šiaulių raj. sav. Meškuičių seniūnija, o renginio metu seniūnijos darbuotojus sveikino LR žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. Speciali padėka skirta ir Jurbarko raj. sav. Eržvilko seniūnijai už daugiausiai surinktų paraiškų ekologinių sistemų priemonėms 2023 m. Šių seniūnijų specialistams, dirbantiems su žemės ūkio klausimais, buvo įteiktos ir specialios LR žemės ūkio ministro pasirašytos padėkos.
„Gero ūkininko“ čempionato organizatoriai kviečia jau dabar siūlyti ūkius kitų metų apdovanojimams svetainėje gerasukininkas.lt.
„Gero ūkininko“ čempionatas organizuojamas įgyvendinant gamtosauginį projektą „Naturalit“, kurį finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa ir Lietuvos Respublika. Projekte siekiama paskatinti gamtai palankias ūkininkavimo praktikas.
Šaltinis: Kamilė Breimelytė-Grajauskienė, VšĮ Baltijos aplinkos forumas, 2023-10-20
Paaiškėjo paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones priėmimo 2024 metais tvarkaraštis
Jau nuo 2024-ųjų metų sausio 2 d. Lietuvos žemdirbiai bus kviečiami teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino paraiškų priėmimo grafiką. Pirmieji paraiškas galės teikti siekiantys gauti paramą investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą ir konsultavimo paslaugoms gauti – minėti kvietimai startuos sausio 2 d.
Visą sausio mėnesį vyksiantys kvietimai teikti paraiškas aktualūs ir bitininkams – jie galės teikti paraiškas pagal šias veiklas:
* Švietimas, mokymas ir techninė parama;
* Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija;
* Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje;
* Bitininkystės sektoriaus populiarinimas ir rinkos stebėsena;
* Medaus ir kitų bičių produktų tyrimai.
Nuo kovo mėnesio startuos kvietimai teikti paraiškas paramai gauti tvarioms investicijos į žemės ūkio valdas, taip pat investicijoms į melioracijos sistemas bei į prevencinę veiklą, kuria bus siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius.
Norintys teikti paraiškas pagal intervencinę priemonę „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“ bus kviečiami tai daryti du kartus – kovo-birželio ir rugsėjo-gruodžio mėnesiais.
Kovo mėnesio viduryje taip pat prasidės Lietuvos kaimo tinklo narių paraiškų priėmimas gauti paramą renginių komunikacijos priemonėms įgyvendinti. Kitas 2024 m. Lietuvos kaimo tinklo nariams skirtas paraiškų priėmimas startuos rugsėjo mėnesį.
Birželio mėnesį numatoma priimti paraiškas pagal intervencinę priemonę „Investicijos į vyno sektorių“, pagal kurią paramą galės gauti vyninių vynuogių veislių augintojai ir vyno iš jų gamintojai.
Paraiškos 2024 m. taip pat bus priimamos pagal šias intervencines priemones: „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“, (rugsėjį-spalį) ir „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“ (spalį-lapkritį), „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Miško veisimas ir atkūrimas“ (rugsėjį-lapkritį).
Pagal intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ paraiškos bus priimamoms nuo spalio 1 d. iki lapkričio 29 d. Pagal šią intervencinę priemonę bus remiamas priemonių, kurios skirtos gyvuliams apsaugoti nuo vilkų (elektrinių aptvarų), arba apsaugos priemonių kartu su aviganiu (aviganiais) įsigijimas ir įsirengimas..
Šaltinis: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, 2023-10-20
Ūkininkų atstovas: ekoschemos nepasiteisino, daugumą ūkininkai tiesiog ignoravo
Tik 3 iš 16 Lietuvos 2023–2027 m. žemės ūkio strategijoje numatytų ekologinio ūkininkavimo sistemų – vadinamųjų ekoschemų – buvo patrauklios tarp žemdirbių, sako Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas. Pasak jo, šioms priemonėms buvo numatytas nepakankamas finansavimas. „Tik 3 ekoschemos susilaukė didžiulio žemdirbių palaikymo. Absoliuti dauguma iš jų buvo praktiškai ignoruotos“, – penktadienį Seime vykstančioje Kaimo sueigoje sakė E. Pranauskas.
Pasak jo, populiarios tarp ūkininkų buvo tarpinių pasėlių (139 Eur/ha išmoka), neariminės technologijos (67 Eur/ha) ir augalų kaitos (57 Eur/ha) ekoschemos. Jų populiarumas, ūkininkų atstovo teigimu, buvo atitinkamai 1,8, 2,6 ir 2,2 karto populiaresnės nei numatyta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane.
Tuo metu kai kurios ekoschemos, pavyzdžiui, skirtos eroduotos žemės keitimui, kraštovaizdžio elementų priežiūrai ar ekstensyvių šlapynių tvarkymui sulaukė atitinkamai 20,5, 14,4 ir 6,6 karto mažiau pareiškėjų nei prognozavo Žemės ūkio ministerija.
Anot E. Pranausko, bazinė išmoka ūkininkams Lietuvoje yra viena mažiausių Europos Sąjungoje ir bus mažesnė nei prognozuojama: „Lietuvos ūkininkams mokama bazinė išmoka yra ES sąrašo gale ir tik truputį didesnė už pusę ES vidurkio. Šiemet ji sieks ne garsiai pažadėtus 82 eurus už hektarą, o tik 76.“
„Todėl ekoschemų išmokos Lietuvoje yra ypač svarbios – nes padidintų plotinių išmokų sumą ir pritrauktų ją prie ES vidurkio“, – akcentavo LŽŪBA prezidentas. Jo teigimu, šioms 3 patrauklioms ekologinio ūkininkavimo priemonėms trūksta finansavimo.
„Populiariausioms ir pasiteisinusioms gamybinėms ekoschemoms buvo numatyta skirti per mažai lėšų. Apie tai ministerija buvo įspėta iš anksto ir ne vieną kartą.
Tačiau žemdirbių pastangos veikti klimatui ir aplinkai naudingose gamybos srityse buvo nuvertintos“, – kalbėjo E. Pranauskas. Pasak jo, Lietuvoje ekoschemų daugiausia visoje Bendrijoje – 16. „Ministerija net ir įvertindama, kad ekoschemų rėmimui turi mažiausią lėšų krepšelį lyginant su kitomis ES narėmis, prigamino rekordinį jų skaičių“, – teigė E. Pranauskas.
ELTA primena, kad sulig naujuoju Lietuvos žemės ūkio strateginiu planu, nuo šių metų neliko žalinimo išmokos. Vietoje to, ūkininkai gali pasididinti tiesiogines išmokas dalyvaudami vienoje iš klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų – ekoschemų. Pasibaigus pasėlių deklaravimui Žemės ūkio ministerija komentavo, jog pareiškėjai aktyviai dalyvavo ekoschemų veiklose, esą lėšų poreikis ekologinėms sistemoms gali siekti apie 33,1 proc. bendros tiesioginių išmokų sumos.
Šaltinis: Valstietis.lt, 2023-10-20
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2023 m. rugsėjo mėnesį
Informuojame, kad 2023 m. rugsėjo mėn. vidutinė natūralaus (4,10 proc. riebumo ir 3,42 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 351,56 Eur už t, t. y. 3,8 proc. didesnė, palyginus su praėjusiu mėnesiu (2023 m. rugpjūčio mėn. – 338,68 už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2023 m. rugsėjo mėnesį, palyginus su 2023 m. rugpjūčio mėn., padidėjo 0,5 proc. ir buvo 284,16 Eur už t.
2023 m. rugsėjo mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 33,2 proc. mažesnė, palyginus su 2022 m. rugsėjo mėn. (2022 m. rugsėjo mėn. – 526,56 Eur už t).
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2023 m. rugsėjo mėnesį už natūralų pieną (4,14 proc. riebumo ir 3,48 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 399,59 Eur už t. Palyginus su 2023 m. rugpjūčio mėn., ši pieno kaina padidėjo 3,1 proc. (2022 m. rugsėjo mėn. ji buvo 581,23 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2023 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2023 m. rugpjūčio mėn., padidėjo 0,8 proc. ir buvo 317,54 Eur/t Eur už t (2022 m. rugsėjo mėn. – 451,55 Eur už t).
Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2023 m. rugsėjo mėn.).
2023 m. rugsėjo mėn. buvo supirkta 123,87 tūkst. t pieno, 2,9 proc. daugiau, palyginus su 2022 m. rugsėjo mėn.
Daugiau informacijos apie parduotą pieno kiekį, pieną parduodančių ūkių struktūrą rasite https://www.vic.lt/pieno-rinka/.
Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, 2023-10-22
Prie Seimo ūkininkai susirinko ne tuščiomis – deklaracijoje ragina žemės ūkio problemas įtraukti į partijų programines nuostatas
Žemdirbiai parengė specialų dokumentą, ragina politines jėgas į kitų metų rinkimines programas įtraukti ūkininkams aktualias programines nuostatas. Pabrėžiama būtinybė mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo, užtikrinti Žemės įsigijimo įstatymo efektyvumą. Ūkininkai į kaimo sueigą, kur parengtas kreipimasis į partijas, atvyko ne tuščiomis. Prie Seimo – šiuolaikinė technika ir žemės ūkio gamybos technologijos.
Šalia žemės ūkio technikos – mažųjų ūkinių gyvūnų paroda. Tačiau žemdirbiai teigia, kad jei ir toliau politikams žemės ūkis rūpės tiek, kiek dabar, greitai eksponatų nebebus. Dabar svarbiausia, kad šeimos ir stambesni ūkiai išliktų.
„Tikimės to, kad galbūt net ir politikai susitars dėl to, kad žemės ūkis būtų pripažįstamas kaip strategiškai svarbi sritis Lietuvai. Traukiasi ne vienas sektorius ir ta tendencija tiesiog neramina“, – sako Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
„Kad surastume bendrus vardiklius tarp visų partijų, nes žemės ūkiui reikia to bendro vardiklio, todėl, kad jam reikia stabilumo“, – pabrėžia Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Eimantas Pranauskas.
Žemės ūkiui, kaimui reikia perspektyvos, teigia Žemės ūkio rūmų pirmininkas. Anot jo, reikia spręsti, ką daryti, kad kaimas ir miesteliai išliktų, domėtis švietimo klausimais, sveikata, kaimo žmonių užimtumu. Apie tai rašoma ir partijoms skirtame dokumente.
„Didžiausia problema žemės ūkiui yra greiti pasikeitimai, greiti strateginiai keitimasis ir kaimą tai žeidžia, nes žmonės nesupranta, dėl ko pasikeitus politinei partijai keičiasi pamatiniai dalykai“, – teigia Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Deklaracijoje žemdirbiai prašo užtikrinti Europos Sąjungos dokumentų viršenybę ir kad Bendrijoje būtų atstovaujama ne asmeninei kurio nors pareigūno, o bendrai suformuotai nuomonei.
„Mus neramina tos klimato kaitos stabdymo arba žaliojo kurso įgyvendinimo politika, tai, kad viskas juda ta linkme, kad mes turime intensyvinti žemės ūkį, mažinti gamybą. Mes turėtume eiti kita linkme, pasitelkti šiuolaikines technologijas, mokslą, inžineriją ir efektyvinti žemės ūkį“, – pabrėžia Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.
Svarbu pakeisti ir kai kuriuos įstatymus, deklaracijoje teigia žemdirbiai.
„Jeigu mes turime įstatymus, ribojančius žemę iki 500 ha fiziniams asmenims, tai juridiniai asmenys gali pirkti kiek nori, dešimtim tūkstančių hektarų. Tokiu atveju gali dešimt žmonių įmonių ir net trys po milijoną hektarų, kaip yra Amerikoje, užvaldyt visą Lietuvą“, – aiškina Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
„Spinter“ tyrimų atlikta apklausa rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų palankiai vertina žemdirbius ir mano, kad žemės ūkis yra labai svarbi Lietuvos ekonomikos šaka.
