Žemės ūkio naujienos: 2023-10-24

Laikotarpis dabar ypatingas – artėja EP rinkimai (2024 m. birželio 6–9 d.). Ankstesniuose 2019 m. rinkimuose Copa-Cogeca vykdė kampaniją, skirtą daugiausia informuoti apie žemės ūkio sektoriaus prioritetus ir problemas su „WeFarm4EU“ reklama. Ši kampanija sulaukė dėmesio, nes ja buvo siekiama išsamiai apžvelgti ES žemės ūkio padėtį visuose svarbiausiuose politikos dokumentuose.

2024 m. tikslinga kuo daugiau dėmesio skirti vykdomiems politikos procesams, kartu siekiant aiškių, tvirtų ir iniciatyvių politinių pasiūlymų. Taigi Copa-Cogeca siūlo siekti aiškios vizijos ir prioritetų ateinantiems 5 metams.

Siekdamas parengti Copa-Cogeca strategiją, kaip buvo numatyta per praėjusį balandžio mėn. prezidiumo posėdį, sekretoriatas pradėjo diskusijas tarp Copa-Cogeca pirmininkaujančių valstybių.

Dar 2023 m. gegužės 25 d. vykusiame Copa-Cogeca pirmininkavimo seminare buvo pateiktos pagrindinės temos ir pasiūlymai dėl žemės ūkio produkcijos, įskaitant gyvulius, įvairovės išlaikymo, ES ūkininkų ir miško savininkų indėlio mažinant energetinę priklausomybę bei keičiant iškastines medžiagas ir kurą, augalų sveikatos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės gerinimo pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto po 2027 m., kuris atitiktų padidėjusiems sektoriaus poreikiams, padėtų užtikrinti aprūpinimą maistu ir atspindėtų BŽŪP užmojų lygį ir kt. Ketinama parengti ES infrastruktūros įstatymą, kuriuo būtų remiamas ilgalaikis kaimo vietovių atsparumas.

Kaip pažymėjo Copa-Cogeca generalinis sekretorius Pekka Pessonen, konkurencingumas, tvarumas ir kartų kaita – komunikacijoje trys svarbiausi aspektai, ko reikia ES žemės ūkiui. Šiuo tikslu Copa-Cogeca parengė manifestą, kurį planuoja naudoti informuojant politikus ir visuomenę.

ES ūkininkų balsai svarbūs

Pastarieji metai negali būti laikomi „įprastu verslu“ Europos ūkininkų bendruomenei ir visuomenei. Diskusijos turi vykti atsižvelgiant į pastarosios krizės bendrą poveikį (COVID-19, energetika, Rusijos agresija prieš Ukrainą, trąšų infliacija, ekstremalios oro sąlygos), strateginį maisto saugumo ir įperkamumo vaidmenį bei vykstančius svarstymus dėl BŽŪP po 2027 m.

Atsiradus Europos žaliajam kursui, BŽŪP, kuri dešimtmečius buvo pagrindinė ES politika ir istorinis ES vienytojas, nebėra vienintelė politika, daranti reikšmingą poveikį žemės ūkiui. Strategija „Nuo ūkio iki stalo“, „Biologinės įvairovės strategija 2030 m.“, „Dirvožemio strategija“, „Miškų strategija iki 2030 m.“, „Fit for 55 Package“ ir „RepowerEU“ bei pranešimai apie maisto saugumą – visos iniciatyvos, kurių pagrindiniai principai buvo išdėstyti ir paversti teisės aktų pasiūlymais nuo 2019 m.

Visos šios iniciatyvos paskatino esminius pokyčius, galinčius iš naujo apibrėžti mūsų žemės ūkio ir miškininkystės modelį ateinantiems dešimtmečiams. Europos ūkininkai vykdo šiuos daugialypius perėjimus, tačiau dabartinės Europos Komisijos (EK) taikomas „iš viršaus į apačią“ priverstinio žygio metodas gali atgrasyti naujus rinkos dalyvius ir paspartinti išėjimą į pensiją, atsižvelgiant į investicijų sumas, kurių valstybės narės neremia. Šiuo metu dauguma Europos žaliojo kurso politikos krypčių dar neįgyvendinta. Jų bendras poveikis ES ūkiuose ir kooperatyvuose pasijus tik artėjant kito EK kadencijos viduriui.

Jei ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvai, miškininkai nori dalyvauti kuriant ES politiką, šiandien ypač svarbu susitelkti bendriems tikslams.

Kas ir kodėl svarbu ES?

Svarbiausia ES – žemės ūkis, miškininkystė ir žemės ūkio kooperatyvai. ESES ūkininkavimo modelis grindžiamas įvairiomis vietinėmis ir šeimos ūkių struktūromis (apie 95 proc. šeimos ūkių, „Eurostat“ duomenimis), apimančiomis augalininkystę ir gyvulininkystę. Šie sektoriai yra ES kaimo vietovių pagrindas ir esminė europietiško gyvenimo būdo dalis, kuri sudaro 137 mln. žmonių, t.y. beveik 30 proc. gyventojų, ir apima daugiau kaip 80 proc. teritorijos.

Būtent šie žmonės sukuria darbo vietas, prisideda prie žiedinės ir bioekonomikos, taip pat užtikrina nuolatinį ir įperkamą maistą, būtiną subalansuotai mitybai, tvariai biomasei ir kitoms ekosistemų funkcijoms.

Ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai gamina saugų, kokybišką, maistingą maistą vartotojams vis tvaresniu būdu, o konkurencingas žemės ūkis ir miškų sektorius yra ypač svarbus visuomenei, kuri tikisi, kad ūkininkai ir miško savininkai valdo žemę, kad galėtų pasiūlyti ir viešųjų paslaugų, tokių kaip biologinės įvairovės išsaugojimas, švarus vanduo, apsauga nuo gamtinių pavojų ir kultūrinis kraštovaizdis.

Be COVID-19 pandemijos, Rusijos invazija į Ukrainą turėjo tiesioginį trikdantį poveikį maisto gamybai ir kai kuriose šalyse sukėlė didelį maisto trūkumą. Kai kuriose pasaulio dalyse tai sukėlė konfliktą. Energetikos krizė, auganti infliacija, ekstremalūs klimato reiškiniai sutrikdė tiekimo grandines.

ES sutartyje įtvirtinti BŽŪP tikslai išlieka ypač aktualūs: didinti žemės ūkio našumą, skatinant technikos pažangą ir užtikrinant optimalų gamybos veiksnių, ypač darbo, panaudojimą, užtikrinti tinkamą ūkininkų gyvenimo lygį, stabilizuoti rinkas, užtikrinti atsargų prieinamumą ir protingas kainas vartotojams.

Copa-Cogeca pasisako už Paryžiaus susitarimo, apriboti pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5 °C ir ES klimato neutralumo iki 2050 m. įsipareigojimų vykdymą.

Kaip ir EK pirmininkas, Copa-Cogeca nariai įsitikinę, kad žemės ūkis ir gamtos apsauga gali žengti kartu. Todėl Copa-Cogeca nariai džiaugiasi pranešimu pradėti „strateginį dialogą“ dėl Europos žemės ūkio ateities ir yra pasiruošę prisidėti.

Žemės ūkis išmeta apie 10 proc. ES išmetamo CO2 kiekio, tačiau kiti sektoriai išmeta didesnę išmetamųjų teršalų dalį. Pavyzdžiui, transporto sektorius, kuris sudaro ketvirtadalį visų išmetamų teršalų ir vis dar yra 24 proc. didesnis nei 1990 m.

Copa-Cogeca gali paremti ES siekdami neutralumo klimatui, tačiau reikia tinkamų sprendimų, kurie būtų paremti tinkamu finansavimu, siekiant pereiti prie tvaraus ūkininkavimo.

Būdama tarptautine klimato kaitos švelninimo lydere, ES turėtų aktyviau skatinti didesnių tarptautinių klimato kaitos siekių, į juos įtraukiant kitas pasaulio šalis, kad būtų sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis ir išvengta anglies dioksido nutekėjimo.

2024 m. prasidėsianti naujoji kadencija turi užtikrinti ūkininkams ir žemės ūkio kooperatyvams priemones pereiti prie tvaraus maisto sistemų.

Pagrindinės veiksmų sritys

Stiprinti ES žemės ūkio konkurencingumą, išlaikyti jo gamybos potencialą, kartu užtikrinant ir gerinant ūkininkų pajamas bei žemės ūkio pelningumą pereinant prie ekologiško maisto gamybos. Derinti klimato kaitos švelninimo, gamtos apsaugos ir maisto gamybos reikalavimus. Gerinti augalų ir gyvūnų sveikatą bei gerovę pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas. Didinti ES ūkininkų ir miško savininkų indėlį į atsinaujinančią energiją, mažinant Europos priklausomybę nuo trąšų ir toliau plėtoti žiedinę bioekonomiką. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, tapo dar akivaizdžiau, kad ES reikia alternatyvių būdų energijos tiekimui užtikrinti. Europos ūkininkai ir miškininkai gali atlikti pagrindinį vaidmenį plėtojant atsinaujinančią energiją, bioekonomiką ir gerą miškų valdymą, pakeičiant iškastinį kurą ir didinant energijos naudojimo efektyvumą.

Būtina stiprinti kooperatyvų įmonių atsparumą ir konkurencingumą žemės ūkio maisto ir miškininkystės sektoriuose, investuoti ir diegti naujoves gyvybingose kaimo vietovėse gerinant infrastruktūrą ir paslaugas.

Ūkininkai, miško savininkai ir žemės ūkio kooperatyvai atlieka esminį vaidmenį vykdant ekonominę plėtrą, teritorinę sanglaudą ir užkertant kelią gyventojų išvykimui iš kaimo ES. Kadangi jie yra gyvybingų kaimo vietovių pagrindas, jiems reikalingos tinkamos gyvenimo ir darbo sąlygos kaimo vietovėse, galimybė gauti paslaugas ir išsilavinimą.

Žemės ūkis siūlo daug galimybių užimtumui ir verslo įvairovei kaimo vietovėse teikiant paslaugas, susijusias su agroturizmu, biologine pramone, atsinaujinančios energijos gamyba, ekologiška priežiūra, mokinių lankymusi ūkiuose ir tiesioginiu pardavimu. Dėl to žemės ūkis yra kaimo vietovių pagrindas, nes kaimas išlieka gyvybingas. Žemės ūkio veikla turi būti įmanoma visuose ES regionuose ir teritorijose, atsižvelgiant į teigiamą išorinį poveikį ES sanglaudai.

Gyvybingos kaimo vietovės gerina prieigą prie pagrindinių paslaugų, taikant novatoriškus judumo, mokymosi, vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūros metodus; išlaikyti gerą ir tankų kelių tinklą ir kitą fizinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, patikimą elektros tinklą.

Be to, du pagrindiniai klausimai turi būti sprendžiami per kitą kadenciją: ūkininkavimui reikia vandens tiek gyvuliams, tiek pasėliams. Vis dėlto kaimo vietovės visoje Europoje ir toliau atsilieka, kai kalbama apie drėkinimo sistemas. Investicijos į drėkinimą (gerinant vandens surinkimą ir sulaikymą) ir gerą vandens valdymą, kai sausra tampa vis dažnesnis reiškinys, yra labai svarbios norint užtikrinti pakankamą ir stabilų maisto tiekimą; greitas ir kokybiškas plačiajuostis ryšys. Šiuo metu tik 60 proc. ES kaimo namų ūkių turi didelės spartos interneto prieigą, o bendras ES vidurkis – 86 proc. Patikimi ir plačiajuosčio ryšio ryšiai yra būtina priemonė, leidžianti ūkininkams ir kaimo bendruomenėms būti modernizuotos visuomenės dalimi, bet taip pat įgyvendinti ES žemės ūkio skaitmeninimą.

Copa-Cogeca ragina EK parengti ambicingą, išsamią ES strategiją dėl Europos ūkininkavimo perspektyvos, ypač kartų atsinaujinimo žemės ūkio sektoriuje, žemės ūkio kooperatyvuose, įskaitant jaunųjų ūkininkų įtraukimą visuose būsimos žemės ūkio politikos, klimato ar aplinkosaugos sričių teisės aktuose.

Be BŽŪP paramos, reikėtų išnagrinėti tikslines priemones jauniesiems ūkininkams; šios priemonės turėtų būti įgyvendinamos kartu su ūkių paveldėjimo schema, siekiant paspartinti senesnių kartų ūkių įsisavinimą, įtraukiant patrauklią bendradarbiavimo ir (arba) kartų atnaujinimo paramą, naudingą visoms susijusioms šalims.

Privalo prisidėti prie diskusijų

Copa-Cogeca posėdyje konstatuota, kad bet koks teisės aktų pakeitimas, dėl kurio ūkininkai patiria išlaidų, pirmiausia turėtų būti atliktas poveikio vertinimas, o po to – tinkamos ekonominės paramos priemonės, kompensuojančios struktūros pokyčius ir pelningumo sumažėjimą. Pakankami pereinamieji laikotarpiai taip pat labai svarbūs siekiant išvengti daugelio ūkių uždarymo ar net sektoriaus praradimo.

„Visos šalys, dalyvavusios posėdyje, sutarė, kad ypač akylai turime sekti vykstantį teisėkūros procesą, rengdami savo prioritetus ir reaguodami į „naujų idėjų konkurenciją“, kuri neišvengiamai cirkuliuos Briuselyje. Skirtingos politinės grupės ir suinteresuotosios šalys jau pradėjo diskutuoti apie rinkimus, pagrindinius prioritetus bei žemės ir miškininkystės vaidmenį, susijusį su tvaria maisto ir biomasės gamyba bei kitų ekosistemų paslaugų teikimu. Europos ūkininkai, miško savininkai ir jų kooperatyvai turi būti pasirengę prisidėti prie šių diskusijų, atsižvelgdami į jau esamus pasiūlymus ir kuo anksčiau pateikdami savo iniciatyvius sprendimus. Taip būtų užtikrinta, kad jų balsai būtų išgirsti ir į jų prioritetus būtų atsižvelgta vykstančiose ir būsimose diskusijose. Todėl ir mes, tarp ŽŪR narių, turime daugiau ir aktyviau aptarti aktualijas“, – sako Copa-Cogeca prezidiumo posėdyje dalyvavęs ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas.

Šaltinis: Valstietis.lt, 2023-10-23

Nėra abejonių, kad ekologiškais pašarais maitinamų, be hormonų auginamų, laisvai besiganančių galvijų mėsa išsiskiria itin aukšta maistine verte. „Džiugu, kad atsiranda vis daugiau savo vaikų sveikata besirūpinančių šeimų, kurios supranta ekologiškos mitybos naudą. Taip pat matome, kad kai kurios savivaldybės pradeda atsakingai žiūrėti į darželinukų, pradinukų mitybą – ilgus metus dominavęs prioritetas nupirkti kuo pigiau, pamažu keičiasi“, – apie teigiamų tendencijų pradžią kalbėjo A.Dubnikovas.

Vis tik, pasak N.Griciaus, neišnaudoto potencialo viešajame sektoriuje dar labai daug: „Manau, kad ir švietimo įstaigos, ir ligoninės, kariuomenė galėtų kur kas daugiau dėmesio skirti ekologiškam maistui. Taip, jis negali konkuruoti kaina, bet neabejoju, kad tai atsiperkančios investicijos – kurdami sveikesnę visuomenę sumažintume išlaidas medicinai, žmonės būtų darbingesni, produktyvesni.“

Ekologiškas ar „iš kaimo?“

Pašnekovai sutartinai tvirtina, kad ekologinis ūkininkavimas – griežtai reglamentuotas ir atsakingų institucijų kontroliuojamas procesas visoje grandinėje nuo ūkininko lauko iki vartotojo stalo. Pesticidų, cheminių sintetinių trąšų, hormonų, sintetinių priedų naudojimas draudžiamas, be to, ekologiškai laikomų galvijų auginimo sąlygos nepalyginamai palankesnės gyvūnų gerovei – vasarą jie laisvai ganosi aptvaruose, net žiemą turi galimybę išeiti į lauką, tvartuose privaloma užtikrinti natūralią dienos šviesą.

Tad matydamas ekologiškai paženklintą sertifikuotą produkciją, pirkėjas gali būti tikras, kad valgo mėsą be pesticidų likučių, hormonų, antibiotikų, sintetinių priedų. Kas kita, kai susigundoma etiketėmis „iš kaimo“, „natūralus“ ir pan. „Žinoma, iš kaimo geriau, nei užauginta laboratorijoje, tačiau su ekologija, tai nieko bendro neturi“, – apie marketinginius gamintojų triukus kalbėjo A.Dubnikovas. Jam antrino ir N.Gricius: „Dažnai girdime žmones kalbant: aš labai rūpinuosi sveikata, todėl perku produktus tik iš močiutės kaime. Bet jų kokybė – jau tik pasitikėjimo klausimas, jokių garantijų, kad perkate maistą „be chemijos“ nėra, todėl, norėdami išties maitintis sveikai, ieškokite ekologiškai sertifikuotų produktų.“

Ieškantys tikro, sertifikuoto ekologiško produkto, turi ant pakuotės Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipo – iš baltų žvaigždučių suformuoto medžio lapo žaliame fone. Ekologiški produktai taip pat žymimi ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (užrašu „Ekologinis žemės ūkis“). Šie ženklai reiškia, kad produkcija sertifikuota remiantis ekologinę gamybą reglamentuojančiais teisės aktais.

Kooperacija – tiesus kelias pas vartotoją

Abiejų ūkių atstovai priklauso ekologinius ūkius vienijančiai žemės ūkio kooperatinei bendrovei BIO LEUA. „Labai džiaugiuosi šia partneryste – išvengiame tarpininkų ir taip sutrumpiname tiekimo grandinę“, – kalbėjom N.Gricius. Prekės ženklą „Rupūs miltai“ valdantis kooperatyvas turi parduotuvę Kaune, taip pat prekiauja internetu, adresu www.rupus.lt. Iš gausaus asortimento pasirinkus norimus produktus, DPD fresh paslaugos pagalba jie bus pristatyti visoje Lietuvoje.

O pasirinkti išties yra iš ko: nuo šviežios mėsos, pieno produktų, duonos gaminių iki bakalėjos ir šaldytų pusgaminių. „Kooperacija naudinga ir atliepiant viešojo sektoriaus poreikius – pavieniai ūkininkai nėra pajėgūs užtikrinti ekologiškų produktų tiekimo dešimtims darželių, o bendromis jėgomis galime sėkmingai dalyvauti net didžiųjų miestų skelbiamuose konkursuose“, – kalbėjo Kauno rajone ūkininkaujantis A.Dubnikovas.

Apibendrindami pokalbį, pašnekovai teigė esantys tvirti savo apsisprendime, nes ekologinis ūkininkavimas – tai ne tik sveikatai naudingas maistas, gyvūnų gerovė, bet ir aplinkos tausojimas, nuostabios Lietuvos gamtos išsaugojimas. Ir nors, lyginant su cheminiais ūkiais, iššūkių netrūksta, kalbinti vyrai pasiruošę ir toliau tvirtai žengti ekologijos keliu. „Kas, jei ne mes“, – reziumavo jaunasis ūkininkas A.Dubnikovas.

Šaltinis: lrytas.lt, 2023-10-24

„Ukraina stipri tol, kol turi palaikančių draugų“, – teigė ministras.

Ministras K. Navickas sakė, kad svarbios ir subsidijos, kurios padėtų sumažinti transportavimo išlaidas, padidintų šio koridoriaus efektyvumą bei patrauklumą, tad tikimasi EK veiksmų.

„Vertiname Jungtinų Tautų ir Turkijos pastangas įtikinti Rusiją atnaujinti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, tačiau dėl to neturi būti silpninamos ES sankcijos. Turime atidžiai stebėti šį procesą ir laikytis savo principų, nors kai kurie Europos šeimos nariai ir spaudžia ranką karo nusikaltėliui“, – sakė ministras.

Taryboje ministras iškėlė ir klausimą dėl ekologinės gamybos sektoriaus, kur nestabilumas jaučiamas daugelyje ES valstybių narių.

„Reikia vieningo Bendrijos požiūrio randant sprendimus, kad nemažėtų ekologinės gamybos tikslai, peržiūrint kontrolės mechanizmus, vartojimo skatinimo priemones, mažinant administracinę naštą, suteikiant lankstumo BŽŪP Strateginiuose planuose ir kt. Nėra gerai, kai šalys narės paliekamos kiekviena atskirai spręsti bendras problemas“, – teigia ministras.

Šią Lietuvos inciatyvą palaikė daugelis ES valstybių narių: Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Vengrija, Latvija, Malta, Rumunija, Švedija, Nyderlandai, Graikija, Italija, Prancūzija, Estija, Airija, Belgija.

Ministras K. Navickas Taryboje taip pat ragino ieškoti sprendimų ir dėl geresnio krizių suvaldymo, pažymėdamas ES lygio instrumentų ir finansavimo svarbą.

ES ministrai aptarė reglamentą dėl anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo, Atliekų pagrindų direktyvą, su maistu susijusius aspektus ir kitus svarbius klausimus.

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/, 2023-10-24

Studijų metu užsimezgusi draugystė išaugo iki šeimos sukūrimo ir ūkininkavimo planų

Sumaniąją gyvulininkystę VDU Žemės ūkio akademijoje studijavę Ieva ir Kostas iš pradžių buvo geri kurso draugai. Abu turėjo ir antrąsias puses, tačiau gyvenimas susidėliojo taip, kad būtent Ievos ir Kosto draugystė išaugo į svajonę kurti šeimą.

„Pirmus dvejus su puse metų gerai sutardavome, buvome draugai. Visi sakydavo, kad mes draugaujame kaip pora, o mes sakydavome, kad mes tik draugai. Turėjome kitas antras puses ir būdavo sėdime, kažkas nepavyksta ir sakome: o, kad man kas nors tokį kaip tu“, – taip savo draugystės pradžią atsimena Ieva.

Šeima atvirauja, kad gyvenimo tempas dabar labai greitas ir šiuos metus apibūdina kaip permainingus.

„Būna taip, kad grįžtame naktį, o į darbus kylame 5 valandą ryte. Man pavyko pratęsti mokslus, pasirašiau doktorantūros studijų sutartį. Planas toks, kad aš kibsiu į mokslus, o vyras mažins etatą darbe, Žemės ūkio akademijos bandomajame ūkyje, ir tada daugiau laiko skirs ūkiui“, – sakė ji.

Jauni žmonės pripažįsta, kad įgytos žinios ne tik duoda pasitikėjimo savo jėgomis, bet ir darbdaviai labiau vertina.

„Kad ir tame darbe, kur dirbu, kai baigiau bakalauro studijas, jau vis tiek kitas požiūris iš direktorių ir pareigos šiek tiek pasikeitė. Požiūris į aukštojo mokslo studijas baigusį žmogų jau kitoks“, – atviravo Kostas.

Daug laiko Kaune studijų ir darbo tikslais praleidžiantys Knokneriai savo namus turi Prienuose, o ūkininkauja Marijampolės savivaldybėje. Moteris pripažįsta, kad, norint visur suspėti, reikia nemažai pastangų.

„Čia juokais, patrukdė, kad sudėjo sektorinius greičio matavimo matuoklius visur – ir nuo Prienų iki ūkio, ir nuo Prienų iki Kauno, tai kažkiek pristabdė nori nenori“, – sakė Ieva.

Jaunieji ūkininkai savo pavyzdžiu stengiasi paneigti mitus apie ūkininkavimą, kaip mažai žinių reikalaujantį darbą.

Marijampolės savivaldybėje mišrų ūkį puoselėjantys Ieva ir Kostas Knokneriai sako, kad ūkininkavimas nebuvo nauja patirtis.

„Čia galbūt aš būsiu kaltininkas šito ūkininkavimo, nes aplinkui mūsų žemės iš senelių paveldėtos ir tėtis perleido man. Tai nuo mažens įprasta ir ta pradžia jau yra, technikos turime, pastatai yra, tai norisi pabandyti, nes, kai kalbame su žmona, tai nuo nulio pradėti būtų sudėtinga, dar pagalvotumėme, ar tikrai verta ūkininkauti“, – sakė ūkininkas Kostas.

Jauna šeima pripažįsta, kad, kuriant savo ūkį, jiems svarbu pritaikyti ne tik iš tėvų perimtą patirtį, bet ir studijų metais įgytas žinias. Kaip tikina Ieva, žemės ūkyje reikia daugybės įvairių žinių.

„Jeigu anksčiau būdavo tokia nuomonė, kad, jeigu jau niekam tinkamas, tai eini į fermą dirbti. Svarbu išgyvendinti tokį mąstymą, nes prižiūrint gyvulius, auginant javus, užsiimant daržininkyste, reikia tikrai daug žinių. Viskam reikia žinių. Mes abu pradėjome nuo gyvulininkystės studijų, ten ir susipažinome.

Buvome grupės draugai, pabaigėme bakalauro Sumaniosios gyvulininkystės studijas. Po pertraukos tęsėme magistrantūros studijas. Aš šiemet jau diplomą pasiėmiau, o vyras baigs kitais metais“, – apie žinių poreikį žemės ūkyje pasakojo Ieva.

Kaip pasakoja jaunieji ūkininkai, daug kas bandė atkalbėti nuo ūkininkavimo, tačiau didžiulį pastiprinimą suteikė ir projektų rašymo patirtis.

„Studijų metu gavome žinių apie projektų rašymą, įgyvendinimą ir tai pastūmėjo išdrįsti pasiimti tą paramą, išbandyti pagalbos priemonę, – sakė ūkininkė.

Savitų sprendimų paieškos avininkystės ūkyje reikalauja laiko

Sumaniosios gyvulininkystės studijas baigę Knokneriai stengiasi naujoves pritaikyti ir savo ūkyje, tačiau tikina, kad proveržis nėra toks spartus.

„Aš studijų metu įgautas žinias labiau pritaikiau dirbant kituose ūkiuose. Tai buvo pienininkystės ūkiai, nes daugiausia inovatyvių dalykų yra būtent orientuotų į pienininkystės ūkius. Yra labai daug sugalvota, kaip padidinti komfortą gyvuliui, tiek našumą, darbų efektyvumą, darbuotojų gerovę. O dėl avininkystės, Lietuvoje inovacijos užima dar labai mažą dalį. Bet yra, pavyzdžiui, jeigu intensyviam auginimui, automatinės ėriukų šėrimo sistemos. Kadangi tikslas ateityje turėti mėsinių avių ūkį, tai galbūt ir pasinaudosime šia inovacija“, – apie studijų naudą pasakojo ji.

Knoknerių šeima avių auginimo patirtis pradėjo nuo Romanovų veislės, o dabar bandoje dominuoja prancūzų kilmės avys „Berišon diušer“. Anot Ievos, šis pasirinkimas pasiteisina dėl nesudėtingo auginimo.

„Kadangi jie yra mažai reiklūs, prisitaikę lietuviškomis sąlygomis gyventi, taip pat pliusas, kad šių avių trumpa vilna, užtenka vieną kartą metuose nukirpti, bet kerpame du kartus. Visai kitokia vilna, daug lengviau nusikerpame. Esame patenkinti ir mėsos išeiga, ir skani mėsa“, – apie pasirinktą avių veislę pasakojo Ieva.

Kol kas ūkyje užaugintos produkcijos užtenka tik šeimos, draugų ratui, bet ateityje planuojama plėsti ūkį ir ieškoti produkcijos išskirtinumo.

„Minčių yra, ką galima iš tos avienos pagaminti. Taip pat nuvažiuojame į parodas, pasižiūrime, ką gamina, galvojame, ką mes galėtume paeksperimentuoti. Planuose yra sukurti kokį naują produktą, apie kurį mažai dar kalbėta“, – apie ūkio planus kalbėjo pašnekovė.

Mišrų ūkį puoselėjanti šeima tikina, kad ūkis pats save jau išsilaiko, tačiau papildomos pajamos dar būtinos.

„Taip, kad gyventume vien iš ūkio, dar neišeina, reikia ir papildomai padirbėti. Iš kitų darbų atlygį įdedame ir į ūkį. Visko būna“, – sakė Ieva.

Šaltinis: Rūta Simanavičienė, LRT RADIJO laida „Gimtoji žemė”, LRT.lt, 2023-10-23

Marozų pieno ūkis įkurtas iš Astos senelių paveldėtoje sodyboje. Pirmą kartą su anūkės išrinktuoju susipažinęs moters senelis palaimino būsimą šeimą ir pakvietė perimti sodybą. Sodyba nuo seno gyva – čia anksčiau burdavosi senelio draugai medžiotojai, o dabar nuolat šurmuliuoja pirkėjai ir kiti smalsuoliai.

Ūkininkavimo kelias nebuvo lengvas, jo pradžia – daržovių auginimas, šeima įsirengė šiltnamius, ūkio produkciją taip pat realizuodavo čia pat – parduodavo iš namų. Tačiau užklupus sunkesniems laikams, Asta prasitarė apie svajonę gaminti sūrius. Tuomet turėję 10 karvių ūkininkai ėmėsi eksperimentuoti, gilintis į sūrių gamybos subtilybes. Bandymams pavykus, pora pradėjo prekiauti savo rankomis gamintais produktais. Svarstę įvairiausius prekybos variantus, juodu galiausiai nusprendė atidaryti krautuvėlę šalia namų – taip patys buvo šeimininkai ir galėjo spręsti dėl produktų kainos, asortimento. Nuo pat veiklos pradžios ūkininkai tvirtai nutarė neinvestuoti į jokią gaminių reklamą, nes tiki, kad geras produktas pats reklamuoja save.

Remigijus pabrėžia, kad jiems ypač svarbus balansas – privalai rasti laiko atsikvėpti, tik tuomet darbas teiks džiugesį. Jau dešimt metų pieno produktų gamyba ir prekyba užsiimančiame ūkyje šiuo metu dirba keturi darbuotojai – patys šeimininkai, Remigijaus dvynė sesuo Rita bei pagrindinė lietuviškų sūrių meistrė Dangira. Vyras teigia, kad jų ūkyje nėra darbdavių ir pavaldinių skirstymo – visi keturi yra neišskiriama komanda ir ūkio branduolys.

„Gali būti geras darydamas tik vieną dalyką“

Nors ūkininkai bandė plėsti asortimentą, gaminti grietinę ir kitus pieno produktus, galiausiai suprato, kad racionaliausia jėgas sutelkti į vieną gaminį ir jį ruošti itin kokybišką.

Marozų ūkio centre – tradicinis lietuviškas sūris, kuris čia gaminamas su įvairiausiais saldžiais bei pikantiškais pagardais. Neseniai asortimentą papildė ir fermentinis sūris. „Gali būti geras darydamas tik vieną dalyką“, – teigia moteris. Ir išties, priėmus sprendimą savo veiklą vykdyti koncentruotai, ūkyje atsirado balansas. Pavykus atrasti tokį darbų pasiskirstymą, kad visi nepervargtų ir darytų tai, ką labiausiai mėgsta, išlaikomi geri tarpusavio santykiai. O tai, pasak ūkio šeimininkų, gerokai svarbiau nei uždirbamas pelnas.

Dėmesys gyvulių gerovei, ne pelnui

Ūkyje nenaudojami pesticidai, herbicidai, taikomas ekstensyvus gyvulių ganymas. Remigijus sako, kad ūkyje jiems skiriama daug dėmesio ir meilės, rūpinamasi jų sveikata ir gerove, ne pieno tonomis.

„Mes neskaičiuojame, kiek primelžiam iš karvės, mes labiau žiūrim į karvę, kiek ilgai ji pas mus galės gyventi“, – mintimis dalijasi vyras. Jis pasakoja ne vieną istoriją, kaip iš pagyvenusių žmonių supirko karves vien todėl, kad jos neatsidurtų skerdykloje. Čia visos karvės meiliai šaukiamos vardais.

Ūkininkas sako, kad labai gaila, jog šiais laikas dauguma gyvulių auginami didelėse fermose, taip tampa neprieinami aplinkiniams. Iš didelės meilės gyvūnams kilo noras auginti ir kitus, jie šeimininkams nostalgiškai primena vaikystę. Šaliai krautuvėlės įrengtame sodelyje laikomi dekoratyviniai paukščiai, triušiai, ožkos, avys ir poniai čia gyvena, kaip juokiasi Marozai, dėl grožio. Tam, kad užsukę smalsuoliai galėtų jais pasigėrėti, pasidžiaugti.

Su gyvūnais ūkyje elgiamasi pagarbiai, arkliais ir poniais niekas nejodinėja, dalis vištų, nepanorusios gyventi aptvare, laisvai ganosi kieme.

Šaltinis: Kostas Kajėnas, bernardinai.lt, 2023-10-21