Žemės ūkio naujienos: 2023-11-08

VĮ Žemės ūkio duomenų centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (toliau – ŽŪDC PAIS) duomenimis, patvirtintos pieno supirkimo įmonės (toliau – supirkimo įmonės) 2023 m. sausio ─ rugsėjo mėn. iš 12 852 pieno gamintojų supirko 1 009,20 tūkst. t vidutinio 4,10 proc. riebumo ir 3,42 baltymingumo pieno (2022 m. sausio ─ rugsėjo mėn. –1 025,75 tūkst. t vidutinio 4,19 proc. riebumo ir 3,46 baltymingumo pieno, o 2021 m. sausio ─ rugsėjo mėn. –1 007,84 tūkst. t vidutinio 4,17 proc. riebumo pieno). Palyginti su 2022 m. sausio ─ rugsėjo mėn., pieno supirkimas sumažėjo 1,6 proc. arba 16,10 tūkst. t. Per 2023 m. rugsėjo mėn. buvo supirkta 123,87 tūkst. t pieno arba 3,8 proc. mažiau nei 2023 m. rugpjūčio mėn.

ŽŪDC PAIS duomenimis, 2023 m. rugsėjo mėn. supirkimo įmonių pieno gamintojams mokėta vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno kaina (su priedais ir nuoskaitomis) (toliau – faktinė bazinių rodiklių kaina), palyginus su 2022 m. rugsėjo mėn., sumažėjo 31,7 proc. ir sudarė 284,16 Eur/t. Faktinė bazinių rodiklių kaina, 2023 m. rugsėjo mėnesį palyginus su 2023 m. rugpjūčio mėn., padidėjo 0,5 proc.

ŽŪDC PAIS duomenimis, 2023 m. rugsėjo mėnesį vidutinė natūralaus (4,10 proc. riebumo ir 3,42 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginus su 2023 m. rugpjūčio mėn., padidėjo 3,8 proc. ir siekė 351,56 Eur, o, palyginus su 2022 m. rugsėjo mėn., ji buvo 33,2 proc. mažesnė.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2023 m. rugsėjo mėnesį už natūralų pieną (4,14 proc. riebumo ir 3,48 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 399,59 Eur už t. Palyginus su 2023 m. rugpjūčio mėn., ši pieno kaina padidėjo 3,1 proc. (2022 m. rugsėjo mėn. ji buvo 581,23 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2023 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2023 m. rugpjūčio mėn., padidėjo 0,8 proc. ir buvo 317,54 Eur/t Eur už t (2022 m. rugsėjo mėn. – 451,55 Eur už t).

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato išankstiniais duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2023 m. rugsėjo mėn. mokėta vidutinė kaina už natūralų pieną siekė 435,4 Eur/t ir, palyginus su 2022 m. rugsėjo mėn., buvo 109,9 Eur/t arba 20,2 proc. mažesnė. Analizuojamu laikotarpiu vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Latvijoje siekė 360,0 Eur/t, Lenkijoje – 405,4 Eur/t, Estijoje – 390,0 Eur/t, ir, palyginus su 2022 m. rugsėjo mėn., Latvijoje kaina sumažėjo 132,6 Eur/t arba 26,9 proc., Lenkijoje kaina sumažėjo 126,4 Eur/t arba 23,8 proc., Estijoje kaina sumažėjo 110,5 Eur/t arba 22,1 proc.

ŽŪDC PAIS duomenimis, 2023 m. sausio ─ rugsėjo mėn. dešimt daugiausia pieno superkančių įmonių supirko 845,36 tūkst. t natūralaus riebumo pieno, arba 82,1 proc. viso iš Lietuvos pieno gamintojų supirkto pieno. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, pieno supirkimas padidėjo 0,44 tūkst. t arba 3,67 proc. Kitose įmonėse iš pieno gamintojų supirkto pieno kiekis sudarė 163,84 tūkst. t ir, palyginti su pieno kiekiu, supirktu 2022 m. sausio ─ rugsėjo mėn., sumažėjo 19,77 tūkst. t arba 10,8 proc.

ŽŪDC PAIS 2023 m. spalio 1 d. duomenimis, didžiausią dalį pieno – 35,2 proc. – buvo supirkta iš įmonių, kita dalis – iš pieno gamintojų. Iš visų pieno gamintojų jaunųjų pieno gamintojų, kurių amžius nesiekia 40 metų, dalis sudarė 7,3 proc. Daugiau kaip trečdalį pieno – 36,5 proc. – supirkėjams parduoda pieno gamintojai, kurių amžius nuo 41 iki 60 metų, o 21,0 proc. sudaro pieno gamintojai, kurių amžius viršija 60 metų. Daugiausia karvių – 40,5 proc. – laiko pieno gamintojai, kurių amžius yra 41–60 metų. Pieno gamintojai, vyresni nei 60 m., laiko 23,4 proc. karvių. Jaunieji pieno gamintojai, kurių amžius iki 40 m., laiko 9,2 proc. karvių. Beveik ketvirtadalis karvių – 26,9 proc. – laikomos žemės ūkio įmonėse.

ŽŪDC PAIS duomenimis, karvių skaičius 2023 m. sausio ─ rugsėjo mėn., palyginus su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, sumažėjo 2,1 proc., gamintojų skaičius – 10,2 proc., pieno pardavimas – 1,6 proc. Analizuojant pieno pardavimus pagal ūkius ir juose laikomų karvių skaičių matyti, kad pieno pardavimai mažėjo iš ūkių, laikančių 1–5 karves ir ūkių, kurie laiko 6–14 karvių. Supirkto pieno kiekis iš ūkių, laikančių 1–5 karves, 2023 m. sausio ─ rugsėjo mėn. sumažėjo 7,2 proc., o 6–14 karvių laikančių laikytojų parduodamo pieno kiekis sumažėjo 10,9 proc. Ūkių, kuriuose laikoma 15 ir daugiau karvių, parduodamo pieno kiekis padidėjo 0,1 proc. – nuo 844,36 tūkst. t (2022 m. sausio ─ rugsėjo mėn.) iki 845,00 tūkst. t (2023 m. sausio ─ rugsėjo mėn.).

ŽŪDC Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, 2023 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 219,85 tūkst. pieninių veislių karvių – 3,4 proc. mažiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu. Pienas superkamas iš 12,85 tūkst. gamintojų, kurie laiko 207,37 tūkst. karvių, nes dalis ūkiuose pagaminto pieno yra suvartojama savo reikmėms, parduodama arba atiduodama tiesiogiai vartoti.

Šaltinis: www.vic.lt, 2023-11-07

Tai galima padaryti per mobiliąją programėlę „NMA agro“ arba prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) išankstinių KŽS ribų aprašymų elektroninės paslaugos.

Ūkininkai, kurie sutvarkė buvusius netinkamus paramai plotus ir pavertė juos tinkamais, pvz., iškirto medžius, išrovė kelmus, išvežė nupjautus medžius ir medžių liekanas, sutvarkė akmenų krūvas, kviečiami pranešti apie KŽS ribų pasikeitimus. Taip pat reikia pranešti, kai tinkami paramai plotai virto netinkamais, pvz., juose buvo pastatytas pastatas, iškastas tvenkinys ir pan.

Iki gruodžio 1 d. aprašytus išankstinius KŽS ribų pasikeitimus VĮ Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) įvertins ir patikslins iki 2024 m. balandžio 1 d.

Praneškite per „NMA agro“ programėlę

Norint pranešti apie KŽS ribų pasikeitimus per nemokamą programėlę „NMA agro“, reikia atsiųsti vietovės nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas atliktas pakeitimas. Siunčiant pranešimą pasirenkama skiltis „Pranešti apie atliktą veiklą“, nurodomas tipas „Sutvarkytas paramai tinkamas plotas“, tada plotas fotografuojamas spaudžiant fotoaparato ženklą. Nuotrauka išsiunčiama paspaudus laiško ženklą.

Svarbu, kad būtų pateiktos bent dvi kiekvieno pasikeitimo nuotraukos, kuriose būtų matomi vietą padedantys nustatyti objektai, pavyzdžiui, medžiai, kelias, upė, namas ir pan. Taip pat teikiant informaciją per „NMA agro“ programėlę reikia nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą ir žemės ūkio valdos atpažinties kodą ar projekto numerį.

Ūkininkai informaciją apie savo pateiktus pranešimus gali matyti NMA informacinio portalo pranešimų skiltyje.

Praneškite prisijungę prie PPIS

Išankstinius KŽS ribų pasikeitimus galima aprašyti prisijungtus prie PPIS, pasirinkus skiltį „Kontroliniai žemės sklypai“ ir paspaudus mygtuką „Aprašyti išankstinius pasikeitimus“. Reikia padėti tašką plote, kuris buvo sutvarkytas, arba įkelti išmatuotus pasikeitusio ploto duomenis ir vietovės nuotrauką (JPG, PNG arba GIF formatu, dydis negali viršyti 5 MB) su vietovės nuoroda. Nuotraukoje turi būti matomi vietą padedantys nustatyti objektai, t. y. medžiai, kelias, upė, namas ir pan.
Išankstinius KŽS ribų pasikeitimus taip pat galima aprašyti savivaldybėje ar seniūnijoje pagal žemės ūkio valdos centrą.

KŽS ribų pakeitimų tikslinimo eigą galima stebėti elektroniniame žemėlapyje.

Atkreipiame dėmesį, kad, jei atlikus patikrą vietoje nustatoma, jog aprašytas KŽS ribų pasikeitimas neatitinka tikrovės, KŽS ribos netikslinamos, o vėlesniais metais to paties pareiškėjo aprašyti išankstiniai KŽS ribų pasikeitimai bus tikslinami tik tada, kai ŽŪDC gaus vėlesnių metų naujausią ortofotografinę medžiagą arba labai aukštos skiriamosios gebos palydovinę informaciją.

Daugiau informacijos apie „NMA agro“ programėlę galite rasti https://www.nmaagro.lt/.

Šaltinis: www.nma.lt, 2023-11-08

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija parengė ir pateikė visuomenei derinti šios naujos priemonės įgyvendinimo taisykles.

Sumanus kaimas – tai modernus, iniciatyvus, orientuotas į pokyčius kaimas, gebantis pasinaudoti savo stipriosiomis pusėmis, atviras naujovėms ir inovatyvioms technologijoms. Remiant sumaniųjų kaimų kūrimą, siekiama įtraukti pačius gyventojus į inovatyvias veiklas ir pažangius sprendimus, kurių pagrindinis tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėje.

Ankstesniuoju 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu buvo remiami kaimo vietovių infrastruktūros gerinimo ir atnaujinimo projektai, o dabar bus fokusuojamasi į pažangių sprendimų pasirinkimą ir jų pritaikymą kaimo gyvenamojoje teritorijoje.

Sumanių kaimų strategijos ir jų projektai bus įgyvendinami iniciatyvos „iš apačios į viršų“ principu. Strategijų iniciatorės ir plėtotojos vietos veiklos grupės į projektų įgyvendinimą įtrauks partnerius (fizinius ir juridinius asmenis, savivaldybes, mokslo ir mokymo įstaigas), kurie patys nuspręs, kokių inovatyvių veiklų, paslaugų ar priemonių labiausiai trūksta jų kaimo gyvenamojoje vietovėje ir imsis tai įgyvendinti. Visos šios atskiros projekto veiklos bus integruotos į bendrą sumanaus kaimo strategiją.

Vietos veiklos grupės parengta strategija turės apimti bent vieną sumanaus kaimo temą: vietos ekonomika; įtrauki vietos infrastruktūra ir paslaugos; sumanios vietos bendruomenės; aplinkos apsauga ir klimato kaitos pokyčių švelninimas.

Sumaniųjų kaimų projektuose galės būti pačios įvairiausios veiklos. Tai ir robotizuoti ūkiai, viešosios elektroninės paslaugos, kolektyvinių transporto priemonių naudojimas pagal kaimo gyventojų poreikius, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas ir daugybė kitų veiklų.

Sumanieji kaimai skatins partnerystę, tad vietos veiklos grupės galės jungtis kaip partnerės ir pretenduoti į dar didesnę paramą. Jeigu sumaniųjų kaimų strategiją įgyvendins viena vietos veiklos grupė, didžiausia paramos suma sieks iki 500 tūkst. eurų, jeigu dvi – iki 600 tūkst. eurų, o jeigu bendradarbiaus trys ir daugiau vietos veiklos grupių – iki 700 tūkst. eurų.

Didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti – 200 tūkst. eurų. Finansuojama bus iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kai vykdomas viešųjų, socialinių paslaugų, viešųjų paslaugų perdavimo, socialinio verslo ar bendruomeninio verslo projektas; iki 80 proc. – kai vykdomas veiklos projektas, kurio galutinis rezultatas nėra materialusis turtas; iki 65 proc. – kai vykdomas privatus verslo projektas.

Atrenkant pažangiausias sumanaus kaimo strategijas, laimės tos, kurios skatins partnerystę tiek tarp vietos veiklos grupių, tiek tarp skirtingų sektorių partnerių, taip pat bus skatinamas investuotojų, jaunimo, mokslo institucijų pritraukimas. Kiti prioritetai bus skiriami pažangiems aplinkosaugos, socialiniams, skaitmeniniams sprendimams.

Šaltinis: www.zum.lrv.lt, 2023-11-07

Tikimės, kad išankstinė registracija leis asmenims sutaupyti laiko ir gauti konsultaciją iš anksto žinomu laiku, taigi nereikės laukti eilėje.

Registracijos priėmimui formą galima rasti Tarnybos interneto svetainėje, skyriuje „Asmenų aptarnavimas“.

Maloniai prašome registruojantis užpildyti formos dalį „Pastabos“, trumpai aprašant Jums rūpimą klausimą, problemos esmę ir pan. (pavyzdžiui, prašymo dėl sutikimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės pateikimas).

Užpildę formą ir paspaudę mygtuką „Užsakyti“, Jūsų nurodytu el. paštu gausite pranešimą apie registracijos patvirtinimą.

Pasikeitus planams arba paaiškėjus, kad konsultacija neaktuali, ją galima lengvai atšaukti arba pakeisti konsultacijos laiką į naują. Tai padarysite spustelėję „Suplanuoti iš naujo“ gautame elektroniniame laiške apie registracijos patvirtinimą.

Užsiregistruoti konsultacijai taip pat galite ir skambindami telefonais 8 706 86 666 ir 8 706 85 087.

Planuojama, kad nuo 2024 m. bus galima registruotis priėmimui ir kituose miestuose esančiuose NŽT skyriuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad į NŽT dažnai atvykstama dėl klausimų, dėl kurių atvykti nėra būtina, pvz., nemaža dalis atvykstančių asmenų tiesiog atneša pateikti jau parašytus prašymus arba skundus. Todėl maloniai primename, kad prašymus ir skundus patogiau pateikti:

– el. paštu, pasirašytus kvalifikuotu el. parašu (.adoc, .pdf formatu) arba pateikiant pasirašyto prašymo skaitmeninę kopiją (.pdf formatu), kai teikiama nzt@nzt.lt arba teritorinių skyrių bendraisiais el. pašto adresais, skelbiamais Tarnybos interneto svetainės skiltyje „Struktūra ir kontaktinė informacija“;
– per Elektroninius valdžios vartus (www.epaslaugos.lt), kai pasirenkama paslauga „Asmens skundo ar prašymo priėmimas bei nagrinėjimas“;
– paštu.

Šaltinis: www.nzt.lt, 2023-11-07

Anot MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje spalį augo antrą mėnesį iš eilės ir siekė beveik 39 centus už kilogramų – 10 proc. daugiau nei rugsėjį. Per rugsėjį pienas brango beveik 4 proc.

Pieno supirkimo kaina Lietuvoje sparčiai artėja prie ES vidurkio.

Visoje ES pieno kaina rugsėjį vidutiniškai siekė kiek daugiau nei 43 centus už kilogramą.

Paskui žaliavos brangimą Europoje kyla ir iš pieno pagamintų produktų kainos, rodo pieno pramonės konsultavimo bendrovės CLAL duomenys.

Europos biržoje spalio pabaigoje, palyginti su rugpjūčio pabaiga, didmeninė grietinėlės kaina išaugo 38 proc., sviesto – 30 proc., nugriebto pieno miltų – 17 proc. Šios kainos yra didžiausios nuo 2022 metų pabaigos.

Pieno produktų kainų augimas Europoje siejamas su augančia jų paklausa eksporto rinkose. ES šalys per septynis šių metų mėnesius eksportavo 8 proc. daugiau pieno produktų negu tuo pat metu pernai. Per tą laikotarpį eksportuotos produkcijos vertė išaugo 6 proc., praneša Europos Komisija.

Šaltinis: www.delfi.lt, ELTA, 2023-11-07