Žemės ūkio naujienos: 2023-11-07

Kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ išmokos už veiklą „Augalų kaita“ sieks 28,5 Eur už ha, „Tarpiniai pasėliai“ – 69 Eur už ha, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ – 11 Eur už ha, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ – 123 Eur už ha), „Daugiamečių žolių juostos“ – 116 Eur už ha.

Ekologinės sistemos „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ išmokos sieks 153 Eur už ha, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ išmokos – 128 Eur už ha. „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ išmokos už veiklą „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ sieks 131 Eur už ha, už veiklos „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ EB svarbos natūralių pievų tvarkymą – 202 Eur už ha, o už ekologinės sistemos „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ išmokos sudarys 70 Eur už ha.

Ekologinės sistemos „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ išmokos, kai remiamas plotas pagal ekologinę sistemą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ yra iki 200 ha imtinai, už daugiametes žoles bus 141 Eur už ha, už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 444 Eur už ha, už javus, javus pašarams, javus sėklai ir daugiametes žoles sėklai – 191 Eur už ha.

Kai remiamas plotas pagal ekologinę sistemą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ yra didesnis nei 200 ha, plotas, viršijantis 200 ha, laikantis paramos paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius), yra remiamas 70 proc.

Ekologinės sistemos „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ išmokos, kai remiamas plotas pagal ekologinę sistemą „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ yra iki 200 ha imtinai bus 381 Eur už ha, o kai remiamas plotas pagal ekologinę sistemą „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ yra didesnis nei 200 ha, plotas, viršijantis 200 ha, laikantis paramos paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius), yra remiamas 70 proc.

Avansinė išmoka nebus mokama už kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklas „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ir „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, už ekologinę sistemą „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, už ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklos „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ EB svarbos šlapynių tvarkymą, už ekologinę sistemą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, nes pagal šioms veikloms ir ekologinėms sistemoms nustatytus reikalavimus patikros bus baigtos kitais metais, todėl išmokos įkainis bus tvirtinamas su galutiniais įkainiais iki gruodžio 1 d.

Šaltinis: www.zum.lrv.lt, 2023-11-06

„Sulaukėme daug ūkininkų ir kaimo gyventojų nerimavimo dėl žemės mokesčio, kadangi šiais metais kai kuriems ūkininkams jis išaugo 2 ar net 3 kartus. (…) Kai kurių rajonų ūkininkus itin neramina taip ženkliai išaugę žemės mokesčiai“, – ŽŪR pranešime sako A. Svitojus.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius sako, kad žemdirbių sklypai įvertinti per daug, dėl to ateityje gali kilti produkcijos kainos.

„Žemės ūkio paskirties sklypai įvertinti ženkliai per daug. Jei žemės paskirtis yra žemės ūkio, tai jos vertė už 1 hektarą maksimaliai gali būti 10-12 tūkst. eurų. (…) Jei taip augs žemės kaina, tai tiesiogiai įtakos maisto kainą ir atsilieps vartotojams“, – pranešime sako M. Maciulevičius.

Žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 dienos.

ŽŪR duomenimis, Valstybinė mokesčių inspekcija šiemet priskaičiavo iš viso apie 59 mln. eurų žemės mokesčio, pernai ši suma siekė apie 40 mln. eurų.

Registrų centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis sako, kad palyginti su ankstesniais metais, šiemet bendra žemės sklypų vertė padidėjo 43 procentais. Žemės mokestis apskaičiuojamas pagal šią vertę, kuri perskaičiuojama kas penkerius metus, paskutinį kartą – 2023-aisisiais.

Šaltinis: www.tv3.lt, BNS, 2023-11-07

Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialas „VH Lietuva“, draudžiantis 96 proc. Lietuvoje draustinų pasėlių teigia, kad pasėlius 2024-iesiems ūkininkai gali apdrausti iki lapkričio 15 dienos, tačiau jau dabar stebima, kad vien spalį ūkininkai apdraudė ketvirtadaliu daugiau pasėlių (200 tūkst. hektarų) nei visą 2022 metų rudenį (150 tūkst. hektarų).

„VH Lietuvos“ vadovas Martynas Rusteika BNS teigė, kad toks augimas siejamas su ūkininkų sąmoningumu. Anot jo, dauguma didelių ūkių jau apsidraudę, pastaruoju metu auga naujai apsidraudusių mažų ūkių skaičius.

„Kai anksčiau buvo 20-30 proc. augimas draudimo, tai dabar tie dideli ūkiai pastoviai draudžia, dabar vis tiek, keliaujam į tą segmentą, kur orientuojamasi į kitus ūkius. (…) Skaičiaus prasme tų apsidraudusių daugėja, tačiau ploto prasme tas augimas nebėra toks didelis“, – sakė M. Rusteika.

Anot bendrovės, daugiau kaip 15 proc. ūkių, apdraudusių pasėlius 2024 metams, ūkius draudžia pirmą kartą.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas Alfredas Bardauskas BNS sakė, kad ūkininkai draudžia pasėlius dėl ryškios klimato kaitos.

„Pasėlių draudimas nėra pigus dalykas, o kad daugėja žemdirbių (besidraudžiančių – BNS), tai čia susiję su klimato kaita ir tai yra akivaizdu“, – sakė jis.

„Šiemet vasarą, kai matėte šiaurės Lietuvoj krušos gabalus čiut ne kumščio dydžio, kurie net suklijuoti, kaip molekulės, iš keleto tokių gabalų, tai aš esu matęs tik Vokietijoje, kai jie pristatinėjo žalas. Tai aš ten mačiau, kad būna tokių, bet Lietuvoje tokių dalykų nėra buvę“, – pasakojo A. Bardauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Raimundas Juknevičius sakė, kad ūkininkus skatina draustis kitų ūkininkų pavyzdžiai, kurie pasėlius apdraudžia ir gauna išmokas.

„Tų žalų, kai jos atsitinka, kai paskaičiuojamos žalos ir jos išmokamos kaimynui, o tu neapsidraudęs ir tau reikia kažkaip išgyventi. Tiesiog tie geri pavyzdžiai tampa matomi ir tai skatina tuos, kurie dar abejojo, kad reikia investuoti į tą draudimą“, – BNS sakė R. Juknevičius.

Vis dėl to abiejų asociacijų atstovų nuomone, besidraudžiančių ūkininkų augimas ateityje gali atslūgti.

„Matome, kad norinčių draustis daugėja, tačiau ar tas draudimasis bus tvarus, truputį nuogąstauju dėl vieno dalyko, kad yra Europos Sąjungos parama besidraudžiantiems pasėlius ir yra nacionalinė biudžeto parama. Tiek viena, tiek kita, tai yra baigtinė suma ir daugėjant tų besidraudžiančių ta parama mažės ir ar tas augimas tvarus, ar ateity augs, yra abejonių“, – sakė R. Juknevičius.

„Bijau, kad mažėjant kompensacijoms mes kokybę prarastume, neapsaugosim platesniu mastu savo pasėlių, bet rinksimės, kiek galim susimokėti, pačias žiauriausias tas rizikas, kaip kam atrodo“, – aiškino A. Bardauskas.

Tuo metu „VH Lietuvos“ vadovas teigė nemanantis, kad ateityje besidraudžiančių ūkininkų mažės – anot jo, tiek valstybei, tiek draudikams, tiek patiems ūkininkams draudimas finansiškai apsimoka.

„Tų pačių ūkininkų sąmoningumas, kai vyksta visokios didelės gamtos išdaigos, prarasti dideli plotai augalų, tai nebuvo, kad žemdirbiai sakytų „jūs dabar mus gelbėkit, padėkit“, jie supranta, kad yra tos priemonės apsisaugoti, nuo lietaus, audros ir tie instrumentai, jais naudojasi, o valstybė supranta, kad gali suvaldyti visokias negandas išleisdama mažiau pinigų negu reikėtų kompensuoti nuostolius visiems žemdirbiams“, – sakė M. Rusteika.

„Visos pusės yra suinteresuotos, kad pasėlių draudimo rinka plėstųsi“, – pridūrė jis.

Šiais metais ūkininkams išmokėta per 20 mln. eurų nuostoliams padengti – ketvirtadaliu daugiau nei 2022 metais (15 mln. eurų). 2021 metais apsidraudusiems ūkininkams fondas kompensavo 9,4 mln. eurų nuostolių.

Vien rugpjūčio pradžioje Lietuvoje siautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams lėmė per 10 mln. eurų nuostolių. „Kai kurie žemdirbiai per 10 minučių krušos neteko visų metų darbo rezultato – kruša negailestingai nupjovė augalus“, – tuomet teigė M. Rusteika.

Šaltinis: www.lrt.lt, Goda Vileikytė, BNS, 2023-11-06

Nevalia pirkti iš artimų giminaičių

NMA atkreipia dėmesį, jog su paramos administravimu susiję teisės aktai numato draudimą investicijas įsigyti iš susijusių (artimų) asmenų – artimų giminaičių, t. y. tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių, brolių, seserų. Praktikoje pasitaikė atvejų, kai NMA nustatė, jog pareiškėjai, siekdami apeiti šį draudimą, dirbtinai, t. y. fiktyviai sudarė sandorius su trečiaisiais asmenimis ir investicijas įsigijo iš susijusių asmenų, tačiau per tarpininkus. Technika ar įranga tik formaliai buvo perparduota, pavyzdžiui, kaimynams, iš kurių praėjus trumpam laikui ji įsigyta kaip įgyvendinamo projekto investicija. Tokie sandoriai laikomi fiktyviais, o pareiškėjo nesąžiningi veiksmai fiksuojami kaip pažeidimas ir pritaikomos sankcijos (parama neskiriama).

Užaukštinus kainas – rizika likti be paramos

Pasitaiko atvejų, kai siekiant gauti kuo didesnę paramos sumą technika įsigyjama užaukštintomis kainomis, t. y. jos reali vertė yra žemesnė nei nurodoma pateiktuose dokumentuose.

NMA atkreipia dėmesį, jog įsigyjant techniką ir įrangą visada tikrinama įsigyjamos investicijos vidutinė rinkos kaina, siekiant nustatyti, ar įsigyjamos technikos kaina nebuvo užaukštinta.

Primintina, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) administravimo taisyklėse ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) administravimo taisyklėse yra nustatyta, kad, laikydamasis racionalaus lėšų panaudojimo principo, pareiškėjas turi imtis visų priemonių įsigyti investicijas kainomis, ne didesnėmis už atitinkamų prekių, paslaugų, darbų vidutines rinkos kainas“.

Technika ir įranga turi veikti ir būti naudojama

Primintina, jog iki projekto įgyvendinimo pabaigos paraiškoje (verslo plane) numatytos investicijos turi būti įsigytos ir naudojamos. Kaimo plėtros programų administravimo taisyklėse nurodoma, kad investicijos turi būti parengtos naudoti iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos ir vėliausiai su galutiniu mokėjimo prašymu turi būti pateikti įrangos ir (arba) technikos įrengimo ir (arba) sumontavimo darbų užbaigimo aktai ar kitus lygiaverčiai dokumentais, kuriuose patvirtinama, kad už paramos lėšas įsigyta įranga ir (arba) technika tinkamai sumontuota ir veikia.

Taigi, jeigu pareiškėjas planuoja investicijas įsigyti tik projekto įgyvendinimo pabaigoje (paskutinėmis dienomis), kyla rizika, kad šių investicijų nebus spėta pradėti naudoti, ir todėl nebus išpildytos tinkamumo gauti paramą sąlygos.

Būtina atsižvelgti į investicijų kilmės šalį

Įsigyjant investicijas būtina atkreipti dėmesį ir į tiek priemonių įgyvendinimo, tiek KPP bei SP administravimo taisyklėse nustatytą reikalavimą dėl įsigyjamų prekių kilmės šalies: „Prekės, kurių kilmės šalis ir (arba) kurios pagamintos Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje, Rusijos Federacijos aneksuotame Kryme, Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojamoje Padniestrės teritorijoje, Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamose Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose, taip pat paslaugos bei darbai, atlikti šių šalių paslaugų ar darbų tiekėjų, yra netinkami finansuoti paramos lėšomis.“ Taigi, įsigijus projekto įgyvendinimui būtinas investicijas iš nurodytų šalių, jų įsigijimo išlaidos nebus kompensuojamos.

Svarbu jauniesiems ir smulkiesiems ūkininkams, įsigyjantiems seną techniką

Šalies jaunieji ir smulkieji ūkininkai, šiemet teikę paraiškas pagal KPP veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ ir SP intervencinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisykles, žino, kad jų nevaržo įsipareigojimas įsigyti tik naujas ir nenaudotas investicijas, būtinas projektui įgyvendinti.

Taisyklėse nėra reikalavimo dėl naujų ir nenaudotų investicijų įsigijimo, taip pat nėra apibrėžta, kokio senumo investicijos (pvz., žemės ūkio technika ir įranga) negali būti finansuojamos, todėl pasitaiko atvejų, kad prašoma finansuoti 1991 m. ir ankstesniais metais pagamintą techniką bei įrangą.

Atsižvelgiant į išdėstytą reikalavimą dėl įsigyjamų investicijų kilmės šalies ir tai, kad Rusijos Federacija pagal tarptautinę teisę yra SSRS teisių ir įsipareigojimų tęsėja, investicijų, kurių kilmės šalis – SSRS, įsigijimas pagal minėtas paramos priemones taip pat negali būti kompensuojamas. Ši nuostata galioja neatsižvelgiant į tai, kurioje SSRS respublikoje investicija pagaminta.

Primintina, kad įsigyjant investicijas, už kurias prašoma paramos, būtina laikytis ir kitų reikalavimų, nustatytų priemonių įgyvendinimo taisyklėse bei kaimo plėtros programų administravimo taisyklėse. Taip pat patartina įsivertinti, ar investicijų naudojimas bus pakankamai pagrįstas, pavyzdžiui, įvertinti jų naudojimo dažnį (perkant itin galingą įrenginį svarbu pateikti skaičiavimus ir paaiškinimus bei informaciją apie (reikalingą) esamą arba būsimą reikalingą infrastruktūrą). Svarbu atkreipti dėmesį ir planuojamų įsigyti investicijų koreliaciją su ūkio dydžiu bei jo potencialu (perkamas itin galingas įrenginys, kuris bus naudojamas vos keletą dienų per metus, perkamas pernelyg galingas traktorius ir t. t.). Tai projekto vykdytojui padės suprasti, ar tokia investicija yra būtina konkrečiam projektui įgyvendinti ir galės būti kompensuojama.

Šaltinis: www.nma.lt, 2023-11-06