Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2023-11-24

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2023-11-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Uždraudus į laukus pilti srutas ir mėšlą ūkininkai nebežino, ko imtis: žada karvėms dėti sauskelnes

Karves auginantys ūkininkai skundžiasi, kad pasibaigus terminui, kai laukuose galima išpilti srutas ir mėšlą, jų nebėra kur dėti, ir sako, kad žada gyvuliams mauti sauskelnes, pasakojama LNK reportaže. Kauno rajono ūkininkė Ligita augina per 40 karvių. Lapkričio 15-ąją pasibaigė terminas, kada į laukus buvo galima pilti srutas ir mėšlą. Ūkininkė sako, kad situacija kritinė. Šiemet ūkiui gerokai pakenkė didžiuliai kritulių kiekiai – prilijo į srutų rezervuarus, kurie net žiemai neprasidėjus jau beveik užsipildė, o į laukus nieko pilti nebegalima.

„Šiuo metu labai šlapia dirvoje, neturim kur jo (mėšlo – DELFI) dėt, prisikaupę rezervuarai ir nežinom, ką per žiemą darysim, teks ūkį uždaryti“, – sakė ūkininkė Ligita Ėringienė. Ūkininkė sako, kad vienintelė išeitis – sauskelnės karvėms: „Bandysim pampersą dėti, tik nežinau pro kur ir už ko. Iki ko nusigyvenom.“

Lauke stovi 300 kubinių metrų rezervuaras, kuris jau beveik pilnas. „Iki kovo 30 d. turi būti viskas, bet dar tik mėnuo kaip gyvuliai tvarte, nors jau pusė lagūnos pripildyta. Nors čia ne srutos praktiškai, čia didesnė dalis yra vandens“, – teigė ūkininkė. Jeigu srutas ūkininkai sugalvotų išpilti, jiems gresia baudos nuo pustrečio šimto iki daugiau nei tūkstančio eurų.

„Neduok Dieve susikaups viskas, o tikrai susikaups pagal dabartinę situaciją, atvažiuos gamtos apsauga ir jeigu bent vieną lašelį pamatys, kad teka kažkur į gruntą, viskas – jau bauda. Pirma bauda – bauda, antra – tiesiog atsisakysi karvininkystės. Karves į Krekenavą arba į Lenkiją“, – kalba Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Ūkininkai sako nesuprantantys, kaip mėšlas nekenkiantis vasarą staiga gamtai pradeda kenkti rudenį, ypač klimatui šiltėjant ir žiemoms nebesant tokioms šaltoms. „Čia tiesiog sveiko proto trūksta. Akivaizdu, kad čia nėra kažkoks nuodas, dirvoj labai greitai pasiskleistų, tai kodėl neleist šito vandenėlio. Ir visiems Lietuvos ūkininkams identiškos situacijos“ – pridūrė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Aplinkos ministerija aiškina, kad rudenį keičiantis orams srutos ir mėšlas ima kenkti jeigu patenka į gruntinius vandenis. „Neigiamas poveikis vandenų būklei, nes supylus tokiom sąlygom, kokias turime dabar, tiesiog tos visos srutos nutekėtų į požeminį vandenį arba pakliūtų į mūsų paviršines upes, ežerus ir galų gale nutekėtų į tą pačią Baltijos jūrą“, – tikino Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė.

Ūkininkai sako, kad gamtos sąlygos dar leistų išpilti srutas į lauką be didesnės žalos gamtai. „Žemė dar neįšalusi, dar galėtume išsivežti kažkiek, nuo oro sąlygų priklauso, nes terminas duotas, bet man atrodo reikia į aplinką atsižvelgti“, – įsitikinusi L. Ėringienė.

Pasak viceministrės, situacijos, kokios buvo Klaipėdos apskrityje, kai viskas skendo ir vyko stichinės nelaimės, gali tik dažnėti, tad ūkininkai turėtų prisitaikyti, o ne ieškoti pasiteisinimų: „Reikėtų prisitaikyti prie tokių reiškinių, turime kalbėti apie didesnės talpos srutų talpyklas ar apie mėšlidžių didesnius pajėgumus, galim gal kalbėti ir apie paramos kažkokius mechanizmus.“

Ministerija nežada pratęsti mėšlo ir srutų išpylimo į laukus bendro termino Lietuvoje, tačiau esą bus kalbama su atskiromis savivaldybėmis ar ūkiais, kurie labiausiai nukentėję nuo gamtos stichijų, kad ūkiai galėtų susitvarkyti. „Tų pavienių atvejų (kiekvienas Lietuvos pienininkas yra pavienis atvejis), tai ką jie galvoja? Kad kiekvienu pavieniu atveju Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai važiuos ir žiūrės. Nelogiška“, – tikina M. Maciulevičius.

Ūkininkai prašo terminą pratęsti iki gruodžio 1 dienos.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-11-22

Lenkijos ūkininkai prisijungė prie vežėjų protestų pasienyje su Ukraina

Lenkijos ūkininkai prisijungė prieš vežėjų protestų ir užblokavo dar vieną sienos perėją su kaimynine Ukraina. Ketvirtadienį ūkininkai pradėjo blokuoti Medykos pasienio perėjimo punktą krovininiam transportui, pranešė naujienų agentūra PAP. Lengvieji automobiliai, autobusai ir sunkvežimiai, gabenantys humanitarinę paramą ir Ukrainos kariuomenei skirtus krovinius, ir toliau yra praleidžiami, stočiai TVN24 sakė ūkininkų atstovas. Ūkininkai, be kita ko, reikalauja valstybės subsidijų kukurūzams pirkti ir likvidumo paskolų išsaugojimo.

Dabar visi didieji pasienio perėjimo punktai tarp Lenkijos ir Ukrainos iš esmės uždaryti krovinių gabenimui. Lenkijos krovinių pervežimo bendrovės jau nuo lapkričio 6 d. blokuoja Dorohusko, Hrebenės ir Korčovos perėjas. Prie Dorohusko punkto, policijos duomenimis, 750 vilkikų laukia 18 km ilgio eilėje. Laukti tenka penkias dienas. Kai daug sunkvežimių vairuotojų prieš tai pasuko Medykos kryptimi, lenkų ūkininkams pradėjus blokadą, čia susidarė 34 km spūstis.

Lenkijos vežėjai protestuoja prieš pigią konkurenciją iš Ukrainos, kuri esą neigiamai veikia jų verslą. Prieš Rusijos invaziją Ukraina didelę dalį savo prekių eksportavo jūra. Prasidėjus karui, prekių gabenimas persikėlė į sausumos kelius. ES panaikino prieš tai ukrainietiškų krovinių gabenimui reikalingus transporto leidimus. Dabar blokuotojai reikalauja vėl juos grąžinti.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-11-23

Ekologinė žemdirbystė – pusiaukelėje link iškeltų tikslų

Neseniai Copa-Cogeca Ekologinio žemės ūkio darbo grupės nuotoliniame posėdyje dalyvavusi Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) konsultantė dr. Edita Karbauskienė sako, kad pastarieji metai ekologiniams ūkiams visoje ES buvo nelengvi. Smuko ekologiškų produktų paklausa, mažėjo ekologiškos produkcijos kainos, tačiau rinkos prognozės rodo ir tam tikrus atsigavimo ženklus.

Ekologiškų produktų paklausa krito

Copa-Cogeca Ekologinio žemės ūkio darbo grupės posėdyje plačiai apžvelgta ES šalių ekologinio sektoriaus plėtros ir rinkos situacija bei tendencijos. Dr. E.Karbauskienės teigimu, ekologiškų pardavimų augimas buvo ypač didelis COVID-19 pandemijos pradžioje dėl vartotojų padidinto dėmesio sveikatos problemoms, didesnio maisto vartojimo namuose ir tradicinio maisto trūkumo. Spartus ekologiškų produktų pardavimų augimas per pastaruosius 10 metų rodė vartotojų paklausos augimą ir paklausą palaikančių priemonių sėkmę.

„Tačiau dabartiniai ekonomikos pokyčiai lemia ES vartotojų perkamąją galią, o tai turi įtakos ir ekologiškų produktų paklausai. Tačiau ekologinei gamybai išsikelti politiniai tikslai išlieka visose šalyse ir koregavimo veiksmai įsipareigojimams pristatymuose nebuvo įvardinti. Ekologinės gamybos sektoriaus perėjimas į naują Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpį, infliacija, geopolitinė situacija palietė ES šalis skirtingai“, – pabrėžė dr. E.Karbauskienė.

Tik 8,5 proc. žemės dirbama ekologiškai

Susitikime taip pat aptartas Ekologinės gamybos plėtros veiksmų planas, kuris patvirtintas 2021 m. kovo 25 d. Veiksmų planu siekiama iki 2030 m. pasiekti 25 proc. ekologinių žemėnaudų plotą, nes ekologinis ūkininkavimas turi teigiamą poveikį aplinkai, klimatui, biologinei įvairovei, gyvūnų gerovei ir kitiems tikslams – trąšų, pesticidų, antimikrobinių medžiagų mažinimui. Tačiau šiuo metu tik apie 8,5 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės dirbama ekologiškai.

„Tarp valstybių narių yra didelių skirtumų. Pavyzdžiui, nuo 0,5 proc. Maltoje iki daugiau nei 25 proc. Austrijoje. Siekiant užsibrėžtų tikslų, mobilizuojamos BŽŪP priemonės bei kitos programos ir vykdoma įvairi skatinimo politika, pavyzdžiui, ekologiški viešieji pirkimai ir kt. Informuota, kad visuomenei bus prieinamos kas dvejus metus rengiamos Ekologinės gamybos veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaitos. 2024 m. planuojama Ekologinės gamybos veiksmų plano peržiūra“, – sako dr. E.Karbauskienė.

Prognozės pozityvios

Daug dėmesio skirta naujausiai informacijai apie tarptautinę prekybą ekologiška produkcija. ŽŪR atstovė apgailestavo, kad visuotinai pažymėta ekologiškų produktų pardavimo stagnacija. Sumažėjus paklausai, ekologiški produktai parduodami pigiau nei įprastai, siekiant užtikrinti bent kokią pajamų ūkiams grąžą.

„Įtakos ekologiškų produktų perdirbimui ir pardavimui turi ir turės reikalavimas trečiųjų šalių veiklos vykdytojams laikytis tų pačių ES reglamento taisyklių, kurių laikosi ES gamintojai. Tačiau tikimasi, kad augantis sąmoningumas apie sveikatą ir supratimas apie ekologiško maisto naudą ir toliau skatins tarptautinį ekologiškos produkcijos rinkos augimą, nepaisant pastarųjų metų rinkos sąstingio dėl geopolitinių ir ekonominių problemų. Pasaulinės ekologiškų maisto produktų rinkos dydis 2022 m. buvo įvertintas 183,35 mlrd. JAV dolerių , o iki 2032 m. jos vertė, prognozuojama, sieks apie 546,97 mlrd. Pasaulinė ekologiškų maisto produktų rinka prognozuojamu 2023–2032 m. laikotarpiu gali augti 11,60 proc.“ – pasakojo dr. E. Karbauskienė.

Anot jos, pagal produktus 2022 m. rinkoje dominavo ekologiškų vaisių ir daržovių paklausa (užėmė 42 proc. rinkos), auga žuvies ir ekologiškų paukštienos produktų vartojimas (2022 m. sudarė apie 21 proc.). Ekologiškų maisto produktų vartojimą didina augantis veganiškos dietos populiarinimas. Prognozuojama, kad ateinančiais metais ekologiškos produkcijos rinkoje dominuos Šiaurės Amerikos regionas. 2023 m. daugiau nei 85 proc. Ukrainos ekologinių veiklos vykdytojų toliau dirba, įskaitant tuos, kurie turėjo pristabdyti savo veiklą ankstyvoje karo stadijoje. Nepaisant karo sukeltų iššūkių, Ukrainos ekologinis sektorius 2022 m., palyginti su 2021 m., eksportą į ES šalis ir Šveicariją padidino 13 proc.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-11-24

Sudaryta Lietuvos kaimo tinklo narių paraiškų pirmumo eilė

Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. Lietuvos kaimo tinklo (LKT) nariai teikė paraiškas renginių komunikacijos priemonėms įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Informuojame, kad jau sudaryta šių paraiškų pirmumo eilė.

Pagal priemonę Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) iš viso buvo pateiktos 23 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma sudarė daugiau kaip 1 mln. Eur. Kadangi ji beveik 2 kartus viršijo kvietimui skirtą paramos sumą, sudaryta paraiškų pirmumo eilė nulemia, kuriems pareiškėjams galės būti skirta parama.

Sudarytoje paraiškų pirmumo eilėje yra 19 paraiškų. Sudėjus atrankos balus paaiškėjo, kad paramos lėšų visiškai pakanka 8 paraiškoms, surinkusioms didžiausią – 100 atrankos balų skaičių. 3 pareiškėjai, kurių paraiškos surinko 95 atrankos balus, sprendimo dėl papildomų lėšų skyrimo jų projektams įgyvendinti turės palaukti – šioms paraiškoms paramos lėšų užtenka iš dalies. Sprendimą, ar šioms paraiškoms bus skirta trūkstama paramos dalis, priims Žemės ūkio ministerija, pareiškėjai bus apie jį informuoti.

Dar 8 paraiškoms, surinkusioms 75–90 atrankos balų, paramos lėšų nepakako.

Su paraiškų pirmumo eile galima susipažinti čia.

Primintina, jog pagal veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ tinklo nariai galėjo teikti paraiškas vykdyti teminius renginius (konferencijas, tarptautines konferencijas bei seminarus), renginius „Atviras ūkis“, vykdyti KPP viešinimo akcijas, elektroninės komunikacijos veiklas: kurti virtualius gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turus, audiovizualinę produkciją. Numatomos veiklos skirtos informuoti apie kaimo plėtros politiką bei KPP, skatinti inovacijas žemės ūkio, miškų ūkio, maisto gamybos srityse bei kaimo vietovėse. Supažindinti visuomenę su kaimo vietovėse vykdomų žemės ūkio ir (arba) ne žemės ūkio veiklų rezultatais, jų teikiama nauda ir pan.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2023-11-24

Valstybės paramai gauti kaimo bendruomenėms taisyklės nebebus keičiamos kasmet

Žemės ūkio ministerija nutarė, kad taisyklės, pagal kurias kasmet skirstoma nacionalinė parama kaimo bendruomenių veiklai, nebebus siejamos su konkrečiais metais. Anksčiau taisyklės, pagal kurias bendruomenėms paskirstoma apie 1 mln. eurų, buvo rengiamos ir tvirtinamos kasmet.

Nuo šiol taisyklėse bus numatytos trys finansuojamos kaimo bendruomenių veiklos sritys:

* kaimo bendruomenės materialinės bazės sukūrimas arba stiprinimas.
Pareiškėjais galės būti naujos kaimo bendruomenės arba bendruomenės, niekada negavusios nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai.

* kaimo vietovės viešųjų erdvių, statinių sutvarkymas / priežiūra, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams, bendruomeninės veiklos skatinimas.
Paramą galės gauti naujos kaimo bendruomenės arba bendruomenės, per dvejus praėjusius kalendorinius metus negavusios paramos kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymui. Pareiškėjai galės vykdyti dvi veiklas:

1) kurti ar gerinti viešąsias erdves siekiant patenkinti kaimo gyventojų viešuosius poreikius arba pritaikyti šias erdves civilinei saugai;

2) gerinti viešųjų paslaugų prieinamumą (parama kaimo bendruomenei bus teikiama tik tuo atveju, kai ji perims viešosios paslaugos ar jos dalies teikimą iš biudžetinės organizacijos).

* renginių (mokomųjų renginių arba vizitų, renginių, skirtų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių veikloms įgyvendinti, renginių Seimo/savivaldybės paskelbtoms metų temoms minėti) organizavimas.
Pareiškėjai – bet kurios kaimo bendruomenės arba jas vienijančios organizacijos.

Kaimo bendruomenėms finansinė parama skiriama jau 17 metų iš eilės. Pernai jos pateikė 441 paraišką nacionalinei paramai gauti. Kaimo bendruomenių iniciatyvoms buvo skirta 1,1 mln. eurų, finansuotos 324 paraiškos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-11-23

Ankstesnės žemės ūkio naujienos