Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2023-11-23

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2023-11-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ilgas šiltas ruduo ir džiugina, ir kelia nerimą

Šiais metais ūkininkai, auginantys rapsus, pastebėjo, kad šie yra kiek aukštesni nei įprastai – ankstesniais metais tokiu pačiu metų laiku jie būdavo žemesni. Tai lėmė augimui palankios orų sąlygos, nes rugsėjis labiau priminė vasarą, spalį taip pat šilumos netrūko, buvo ir pakankamai drėgmės, o šalnų – beveik nepasitaikė. Pirmasis lapkričio dešimtadienis taip pat buvo gana šiltas. Tad augalų vegetacija vis dar beveik nesustojusi. Mokslininkai teigia, kad nors stinga šviesos ir sutrinka aprūpinimas medžiagomis, augalai vis dar norėjo maitintis, nes buvo šilta.

Laukuose prisižiūri visko

Armoniškių kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovas Sigutis Jundulas VL teigė, kad artėjant žiemai laukuose galima pamatyti įvairių reiškinių. Jo teigimu, galimų pavojų žiemkenčiams yra daug.

„Jeigu žieminiai rapsai perauga, jų kūgelis ištįsęs, tada rapsai tampa jautresni, neatsparūs iššalimui. Prieš žiemą labai didelė lapų masė taip pat niekam nereikalinga – ji paprastai žūsta, o maisto medžiagos – jau sunaudotos. Tačiau yra ir vienas „pliusas“ – šaknys bus užaugusios labai didelės, storos, o tai yra gera savybė. Kiek mačiau, rapsų kūgelio diametras beveik visur yra geras, tik į viršų per daug ištįsęs. Augalai jau beveik linkę ilginti stiebą, kas labiau būdinga pavasariui“, – situaciją laukuose komentavo S.Jundulas.

Jo teigimu, kol kas laukuose stebimas tik pavienių augalų stiebo ilgėjimas, tad jiems žūti žiemą yra didelis pavojus. Bet turintiems didelę, storą šaknį pavasarį bus lengviau įsikrūmyti, apsirūpinti maisto medžiagomis.

„Kai kuriuose laukuose galima pastebėti ir visiškai priešingą vaizdą – šiuo metu javai ten dar tiktai dygsta. Taip yra laukuose, kuriuose ūkininkai rinkosi tarpinių pasėlių agroschemą – posėlį po 8 savaičių. Dėl to jie laukė 8 savaites ir pasėjo tik spalio viduryje, nes posėliui sėti buvo nepalankios sąlygos – vėliau derlių nusiėmė, vėlavo visą mėnesį ir tik apie spalio vidurį galėjo sėti. Kai taip vėlai pasėjo, daug kur kviečiai dar tik dygsta“, – pasakojo S.Jundulas.

Didelę patirtį turinčio žemdirbių atstovo S.Jundulo teigimu, žieminių kviečių veislių savybės reikalauja, kad rudenį augalai gerai įsikrūmytų. Jeigu pavasarį krūmijasi, o jis pasitaiko karštas ir trumpas, labai greitai prasideda vasara, nes skverbiasi šiluma, o jei dar pritrūksta drėgmės, kviečiai krūmytis nebesuspėja – tuomet būna mažiau produktyvių stiebų. Todėl gali būti, jog tokiuose spalio viduryje dar tik dygstančiuose žieminių javų laukuose kitąmet derlius iš hektaro, ko gero, viena tona bus mažesnis.

„Jau dabar tas užprogramuota, nes normalus įsikrūmijimas yra geriausias rudenį, tada ir derlingumo būtų galima tikėtis palankaus. Dabar kalendoriškai jiems per mažai laiko įsikrūmyti, neaišku, ar jie spės beveik plikuose laukuose iki užšalimo suformuoti tris lapelius“, – susirūpinęs teigė S.Jundulas.

Ūkininkų atstovo pastebėjimu, Marijampolės regione, kur jam tenka daugiausia lankytis ūkiuose, daug ir kokybiškų pasėlių laukų. Jis atkreipė dėmesį, kad žieminiai miežiai jau irgi gali peraugti, todėl nepatartina jų sėti anksti. Žieminiams miežiams, kaip ir žieminiams rapsams, būdinga peraugimo galimybė.

„Teko būti Jurbarko rajone, laukuose matėme, kad žieminiai miežiai labai vešlūs, jau „ant ribos“, jau ne iššalimo pavojus, bet jeigu užsnigs ant neįšalusios žemės, miežiams gresia net ir iššutimo pavojus po šlapiu sniegu“, – aiškino S.Jundulas.

Pagal Jurgį – ir kepurė

Mažaičių kaimo (Radviliškio r.) ūkininkas, agronomijos mokslų daktaras Jonas Ruškys VL teigė, kad jų regione žieminiai rapsai sudygo gražiai, vystosi gerai, kitur jau „ant ribos“ – per didelio išsivystymo stadijoje.

„Mano nuomone, jeigu pasėlis ne per tankus, jeigu sėklos norma buvo tinkama, jie vienas ant kito savo lapais labai negula ir nedengia, užsiaugino kūgelius, tinkamai žiemojant jiems viskas turėtų būti gerai“, – vylėsi J.Ruškys.

Lapkritį naudoti kokius nors preparatus, ūkininko teigimu, jau nėra prasmės. Iki lapkričio jau turėjo būti viskas, ką reikėjo, padaryta. „O dabar kaip Dievulis duos, taip ir bus“, – patikino Radviliškio krašto ūkininkas.

„Neįprastais reiškiniais kol kas mūsų krašte ūkininkai nesiskundžia, situacija – stabili. Lyja nemažai, bet laukuose labai didelių balų nematyti. Nors per lapus nelabai ką ir įžvelgsi. Jeigu ilgesnį laiką stovėtų vanduo, tai rapsams jau būtų pražūtingas reikalas. Ant lapų gali atsirasti dėmių. Kol kas pas mus to nėra, bet, pavyzdžiui, Kretingos krašte tokius požymius žemdirbiai jau stebi“, – lygino J.Ruškys.

Ūkininkams nerimą kelia didesnė augalų biomasė – yra pavojus, jog žiemą laukai gali iššusti. Tačiau, J.Ruškio teigimu, žiemą augalų lapai vis tiek turės apmirti, o ir pavojų žiemą laukia ne vienas. „Būna, pašąla, užsideda ledo pluta, paskui vėl atleidžia ir pasidaro vandenėlio. Jeigu nėra pralaidumo, jis nenubėga, neįsigeria į dirvožemį, vanduo telkšo dirvos paviršiuje“, – vardijo jis.

Anot J.Ruškio, labai reikia, kad būtų išsivysčiusi tinkama šaknis, o jos be lapų nebus – „pagal Jurgį – ir kepurė“. „Iš dalies net ir gerai, kad lapų nemažai – stiprus, galingas augalas, jo šaknis ilga, šaknies kaklelis didelis (1–2 cm). Tik būtų gerai, kad augimo kūgelis nebūtų labai aukštai iššokęs. Aš savo ūkio dideliame lauke žiūrėjau, tai ir biomasė nemaža, bet augimo kūgelis kaip ir nepakilęs. Kol kas mano ūkyje viskas gerai“, – pastebėjimais dalijosi radviliškietis.

Nerimui priežasčių yra nedaug

Dr. Vytautas Liakas, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto docentas

Natūralu, kad augintojai nerimauja dėl žieminių kviečių, miežių ar rapsų būklės, juo labiau kad ruduo buvo šiltas. Daugiau baimių atsiranda pamačius gelstančius augalus. Fotosintezė yra sudėtingas procesas, kurio metu augalai, įskaitant žieminius kviečius ir rapsus, šviesos energiją paverčia chemine energija ir galiausiai pagamina gliukozę ir deguonį. Ruduo šiltas, bet šviesos kiekis nepakito, tai reiškia, kad šviesos kiekis, kuris yra labai svarbus fotosintezei, sumažėjo. Dėl sumažėjusio saulės šviesos prieinamumo apribojamas augalo gebėjimas surinkti energiją fotosintezės procesui.

Nebūdingai šiltas ruduo taip pat gali paveikti tam tikrus biocheminius procesus augaluose ir turėti neigiamos įtakos fotosintezei. Fotosintezėje dalyvaujantys fermentai gali tapti ne tokie veiksmingi, gali sutrikti bendra augalo medžiagų apykaitos pusiausvyra. Tikėtina, kad daugeliu atvejų šilti orai pagreitino lapų senėjimo procesą, todėl sumažėjo chlorofilo kiekis. Chlorofilas yra būtinas šviesos energijai surinkti, o jo sumažėjimas gali lemti lapų pageltimą.

Svarbu pažymėti, kad konkretus poveikis žieminiams kviečiams gali skirtis priklausomai nuo kviečių veislės, aplinkos sąlygų ir auginimo technologijų. Ūkininkai ir mokslininkai dažnai tiria šiuos veiksnius, kad optimizuotų derlingumą ir suprastų, kaip besikeičiantys klimato modeliai gali paveikti žemės ūkio augalų produktyvumą.

Kai kuriuose regionuose iškrito daugiau kritulių, o per didelė drėgmė dirvožemyje iš tiesų gali turėti neigiamą poveikį žieminiams kviečiams bei rapsams, ypač rudens ir žiemos mėnesiais. Drėgmės perteklius gali išstumti orą, todėl šaknų zona prastai aeruojama. Deguonis yra labai svarbus šaknų kvėpavimui ir kitiems augalų medžiagų apykaitos procesams. Deguonies stygius gali kelti stresą augalams ir stabdyti jų augimą. Šiuo metu tai labai išryškėja labiau sutankintose dirvose, taip pat laukuose, kur buvo persistengta ruošiantis sėjai.

Sutankintame ir nevėdinamame dirvožemyje susidaro palankios sąlygos vystytis šaknų ligoms, pavyzdžiui, šaknų puviniui. Šaknų puvinio sukėlėjai klesti užmirkusiame dirvožemyje ir gali užkrėsti šaknis, pablogindami jų gebėjimą pasisavinti vandenį ir maisto medžiagas. Tai taip pat gali būti viena iš priežasčių, dėl ko pagelsta kviečiai. Išsikasus augalus ir nuplovus šaknis, galima ant jų pamatyti rudas apnašas. Tokios šaknys paprastai nebūna aplipusios žemėmis, tai rodo, kad ta šaknis negyva, ir sunku pasakyti, kurią derliaus dedamąją paveiks, nes kiekvienas būsimas žiedas vandens indais susietas su šaknimis. Perteklinė drėgmė, o tai rudenį dažnai pasitaiko, gali sumažinti augalų fotosintezę, dėl to sutankintame ir nepraleidžiančiame deguonies dirvožemyje dėl augalų patiriamo streso gali sumažėti augalų fotosintezės aktyvumas, o tai turės įtakos bendrai augalų sveikatai ir produktyvumui ilguoju laikotarpiu.

Žieminių rapsų būklė daugeliu atvejų puiki. Tik jei specialistai neįeina apžiūrėti augalų į lauką, gali atrodyti, kad jie peraugę. Tačiau apžiūrėjus augalus pastebime, kad ištįsę tik lapai, o viršūninis pumpuras virš dirvos pakilęs vos 2–3 cm. Turint tokius augalus, nėra ko jaudintis, belieka laukti pavasario, tik nereikia pamiršti, kad didžioji dalis augalų žūsta pavasarį. Jei buvo vėlyva sėja, nesilaikyta kitų reikalavimų, tuomet nieko nepadarysi, beliks artimų draugų rate pasiguosti, kad nepadariau to ir to, žiūrėsiu kaip augalai žiemos.

Taip pat nerimaujama dėl žieminių miežių, tačiau jie visuomet pagelsta, nes jų antžeminė dalis nunyksta, svarbu, kad augalai tinkamai išsikrūmytų ir savo vešliu „kūnu“ pridengtų krūmijimosi mazgą, o pavasarį lapai ir ūgliai ataugs.

Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2023-11-23

ES įstatymų leidėjai atmetė pasiūlymą drastiškai sumažinti pesticidų naudojimą

Europos Sąjungos įstatymų leidėjai trečiadienį atmetė pasiūlymą iki šio dešimtmečio pabaigos perpus sumažinti pesticidų naudojimą. Šis sprendimas sudavė smūgį ES bendros žemės ūkio politikos siekiui dėl ekologiškesnio ūkininkavimo.

Europos Parlamentas 299 balsais prieš 207 atmetė rekomendaciją, kuriai pritarė jo Aplinkos komitetas, remdamasis 2022 metų Europos Komisijos pateiktu tekstu.

Rekomendacijoje buvo raginama iki 2030 metų 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų kiekį ir visiškai uždrausti juos naudoti „jautriose teritorijose“, pavyzdžiui, visose miesto žaliosiose erdvėse, įskaitant parkus.

Kairiojo sparno žaliųjų frakcijai priklausanti Prancūzijos europarlamentarė Marie Toussaint socialinėje žiniasklaidoje pareiškė, kad „dešinieji ir kraštutiniai dešinieji torpedavo pesticidų reglamento priėmimą“.

Tačiau Vokietijos centro dešiniųjų EP narys iš Europos liaudies partijos (ELP) Peteris Liese sakė, kad „šiandien gera diena ūkininkams“.

Parlamentas taip pat nedidele balsų persvara atmetė pasiūlymą, kuriuo buvo prašoma grąžinti pasiūlymą Aplinkos apsaugos komitetui, kad šis jį iš dalies pakeistų. Tai reiškia, kad su tekstu iš esmės nebebus dirbama dabartinės sudėties EP.

ES rinkimai vyks kitų metų birželį.

ELP ir kitos dešiniosios pakraipos frakcijos norėtų, kad ūkininkai būtų jų pusėje prieš rinkimus, todėl kyla įtampa dėl Komisijos siekio nukreipti bloką į ekologiškesnę ateitį be anglies dioksido.

Pagrindinis biologinės įvairovės įstatymo projektas, kuriuo siekiama atkurti ES sausumos ir vandens buveines ir dėl kurio iš pradžių buvo susitarta šį mėnesį, buvo sušvelnintas, palyginti su pirminiu Komisijos pateiktu tekstu.

„Pagaliau Europos Parlamentas pripažįsta, kad pesticidų reglamentas buvo prastai suderintas, nerealus ir nefinansuojamas“, – apie atmestą pesticidų įstatymo projektą sakė Prancūzijos ūkininkų sąjungos FNSEA vadovė Christiane Lambert.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-11-22

Seimo komitetas siūlo parengti naują žemės mokestinės vertės ir mokesčio nustatymo tvarką

Šiemet itin smarkiai išaugus žemės mokestinei vertei, o kartu ir žemės mokesčiui, Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį pavedė Žemės ūkio ministerijai parengti naują mokestinės vertės ir mokesčio nustatymo tvarką. Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis sako, kad nustatant žemės mokestinę vertę turėtų būti eliminuojami vienkartiniai sandoriai. Be to, jis siūlo įteisinti žemės mokesčio „lubas“ dirbamai žemei, kuriai taikomi aplinkosaugos ar kiti apribojimai.

„Kai kuriais atvejais stipriai iškreipiama žemės rinkos vertė, ji labai laikina ir dėl to iškreipiama mokestinė vertė. De fakto tai yra įvykę. 2021-2022 metais, kai kuriose vietose buvo sudaromi komerciniai, tam tikri siauri intervenciniai sandoriai dėl dirbamos žemės – saulės ar vėjo jėgainėms statyti. Verslas mokėjo dvigubą ar trigubą rinkos kainą tik tuo duotuoju momentu“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete kalbėjo D. Dudutis.

„Tai sutapo su mokestinės vertės pervertinimu. O rinkos kainos tada buvo dirbtinai išpūstos. Nei iki to, nei po to tokios rinkos kainos nebuvo ir nėra, o mokestinės vertės, tikėtina, tose vietose gerokai pasikeitė ir išsipūtė“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, į tokius vienkartinius sandorius neturėtų būti atsižvelgiama nustatant žemės mokestinę vertę.

D. Dudutis siūlo nustatyti mokesčio tarifo „lubas“ dirbamai žemei, kuri turi apribojimų, pirmiausia aplinkosaugos, nesvarbu, ar jie yra vietiniai, ar europiniai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento vadovė Stasė Aliukonytė-Šnirienė komitete pranešė, kad šiemet 41 savivaldybė yra palikusi galioti ankstesnius tarifus.

Šiemet žemės mokestis yra didesnis – Registrų centrui kas penkerius metus atnaujinant sklypų mokestinę vertę, ji padidėjo 43 proc.

Labiausiai – 77 proc. – didėjo žemės ūkio paskirties sklypų, 33 proc. – komercinės, 28 proc. – pramonės ir sandėliavimo, 26 proc. – gyvenamųjų teritorijų, 23 proc. – mėgėjų sodo žemės mokestinė vertė.

Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovės Linos Kanišauskienės teigimu, dabar Lietuvoje registruota daugiau 2,5 mln. žemės sklypų.

Žemės mokestį už 2023 metus laiku – iki lapkričio 15-osios – sumokėjo 78 proc., arba beveik 609 tūkst. savininkų, jo į savivaldybių biudžetus gauta beveik 50 mln. eurų. Mokesčio dar buvo nesumokėję 165 tūkst. gyventojų ir apie 2,3 tūkst. įmonių.

Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2023-11-22

Jau greitai – šiemet antra galimybė gauti paramą apsisaugoti nuo plėšrūnų

Jau kitą savaitę, nuo lapkričio 27 d., bus priimamos ūkininkų, norinčių gauti paramą įsigyti apsaugos priemones, padėsiančias apsiginti nuo ūkinius gyvulius puolančių plėšrūnų. Šios paraiškos šiemet priimamos antrą kartą, bet, skirtingai nuo ankstesnio kvietimo, jos priimamos pagal naujojo programinio laikotarpio – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“. Paraiškos bus priimamos iki metų pabaigos – gruodžio 29 d.

Kam skirta parama

Pagal SP paramos priemonę finansuojamos apsaugos priemonės, kurios skirtos apsaugoti gyvulius nuo vilkų (kartu su aviganiu (aviganiais) arba be jo (jų)) įsigijimas ir įsirengimas.

Apsaugos priemonės: vielinis elektrinis aptvaras, juostinis elektrinis aptvaras, tinklinis elektrinis aptvaras, elektros tiekimo ir palaikymo įrenginys (-iai) ir (arba) išvardytų priemonių dalys, įskaitant apsaugą nuo prasikasimo. Taip pat kompensuojamas iki 4 mėnesių amžiaus vieno arba dviejų aviganių įsigijimas (priklausomai nuo turimo SG (pareiškėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje laikomų ūkinių gyvūnų vidutinis metinis skaičius, išreikštas sutartiniais gyvuliais)skaičiaus) – Podhalės aviganių ir (arba) Vidurio Azijos aviganių veislėssu kilmės dokumentais.

Dėl paramos kviečiami kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, įregistravę žemės ūkio valdą ir turintys avių, ožkų, galvijų iki 2 metų, mėsinių ir mėsinių-pieninių veislių karvių žindenių, laikomų kartu su prieaugliu iki 6 mėnesių amžiaus toje pačioje bandoje, kurių SG dydis nustatomas vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo reikalavimais. Parama teikiama tik nurodytų ūkinių gyvūnų apsaugai, kai jie laikomi lauke – pievose ar ganyklose. Pažymėtina, jog parama nebus teikiama, jei projektas bus įgyvendinamas namų valdos, sodybos bei miško paskirties sklypuose.

Atsižvelgiant į tai, kur daugiausia buvo užfiksuota vilkų padarytos žalos gyvuliams per pastaruosius 5 metus, sudarytos trys savivaldybių grupės – dėl paramos gali kreiptis šiose savivaldybėse esančių sklypų savininkai:

* I savivaldybių grupė (101 ir daugiau žalos atvejų): Alytaus r., Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r., Utenos r.;

* II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų): Ignalinos r., Kalvarijos sav., Klaipėdos r., Kupiškio r., Prienų r., Šilalės r., Širvintų r., Telšių r., Vilkaviškio r., Vilniaus r. ir Zarasų r.;

* III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų): Biržų r., Druskininkų r., Elektrėnų sav., Jurbarko r., Kaišiadorių r., Kėdainių r., Kelmės r., Marijampolės sav., Pagėgių sav.,

* Panevėžio r., Pasvalio r., Plungės r., Raseinių r., Rietavo sav., Rokiškio r., Šakių r., Šalčininkų r., Švenčionių r., Tauragės r., Trakų r., Ukmergės r., Varėnos r. ir Zarasų r.

Paramos dydžiai

Šiuo paraiškų teikimo etapu projektams įgyvendinti skirta 600 540 Eur paramos lėšų, numatantskirti didesnę paramą dėl jos besikreipiantiems:

* jei įsigyjama ir įrengiama elektrinė tvora ir elektros padavimo ir palaikymo įrenginys, gali būti skirta iki 8 000 Eur be PVM paramos;

* jei įsigyjama ir įrengiama elektrinė tvora ir elektros padavimo ir palaikymo įrenginys bei aviganiai šunys, gali būti skirta iki 10 000 Eur be PVM, šunų įsigijimui taikant šiuos fiksuotus įkainius:

* vienam Podhalės aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 1 000 Eur be PVM;

* vienam Vidurio Azijos aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 850 Eur be PVM.

Atkreiptinas dėmesys, kad paramos intensyvumas – nebe 100 proc., kaip iki šiol buvo, o 65 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų be PVM, – PVM kompensuojamas tik įsigyjant aviganius šunis.

Parama pagal priemonę vienam pareiškėjui gali būti skirta tik vieną kartą per 2023–2027 metų laikotarpį, tuo tarpu pareiškėjas gali įgyvendinti projektus pagal kitas SP intervencines priemones.

Reikalavimai ir įsipareigojimai

Pareiškėjas laikomas tinkamu pareiškėju, jei turi saugomų ūkinių gyvūnų, kurių vidutinis metinis sutartinių gyvulių (SG) dydis ne mažesnis kaip 1. Tuo tarpu, jei pareiškėjas SG vidutinio metinio skaičiavimo laikotarpiu nelaikė saugomų ūkinių gyvūnų, ne mažiau kaip 1 SG turi turėti paraiškos teikimo dieną.

Norintiems įsigyti aviganius svarbu atkreipti dėmesį į jiems numatytus reikalavimus. Žinotina, jog vieno aviganio įsigijimo išlaidos kompensuojamos pareiškėjams, kurie įsipareigoja iki laikotarpio pabaigos išlaikyti nuo 1 iki 7 SG, dviejų aviganių įsigijimo išlaidos kompensuojamos pareiškėjams, kurie įsipareigoja iki laikotarpio pabaigos išlaikyti daugiau kaip 7 SG.

Jeigu įsigyjami aviganiai tuo metu, kai ūkiniai gyvūnai neganomi laukuose, jie turi būti laikomi paramos gavėjo gyvenamojoje vietoje arba veiklos vykdymo vietoje, paraiškoje nurodytu adresu.

Taip pat žinotina, jog įsigyti aviganiai turi būti registruoti pareiškėjo vardu Gyvūnų augintinių registre.

Taip pat iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos svarbu išlaikyti aviganį (aviganius), o jam (jiems) nugaišus, dingus arba jį (juos) nugaišinus, būtina per 3 mėnesius įsigyti kitą aviganį (-ius) su kilmės dokumentais bei NMA pateikti pirkimą pagrindžiančius dokumentus.

Visas priemones įsigyti ir įrengti bei pateikti mokėjimo prašymą NMA būtina per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Labai svarbu, kad apsaugos nuo plėšrūnų priemonės būtų įrengtos laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų techninių reikalavimų.

Atrankos kriterijai

Įgyvendinimo taisyklėse nustatyta naujovė, susijusi su šių paraiškų vertinimu, – kaip ir daugeliu atvejų, bus vertinama paraiškų atitiktis atrankos kriterijams. Jei paraiška atitiks kriterijus, bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius. Žinotina, kad pirmumas bus teikiamas paraiškoms, gavusioms didesnį balų skaičių, – privalomasis mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius netaikomas.

Paraiškoms taikomi atrankos kriterijai:

Kai projektai įgyvendinami savivaldybėse, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams (kuriose per pastaruosius 5 m. užregistruota vilkų žalų prieš ūkinius gyvūnus atvejų):

* I savivaldybių grupė (101 ir daugiau žalos atvejų) – suteikiama 100 balų;

* II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų) – suteikiama 70 balų;

* III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų) – suteikiama 50 balų.

Papildomas paramos paraiškų atrankos vertinimas atliekamas pirmenybę skiriant pareiškėjams, kurie įgyvendina projektus saugomose teritorijose, kurios įtrauktos į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą.

Paraiškų teikimas

Paraiškos pagal priemonę priimamos tik elektroniniu būdu, t. y., naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS (adresu www.zumis.lt), ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“). Taip pat dokumentai NMA gali būti teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt. Dokumentai turi būti nuskenuoti ir pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2023-11-22

2023 m. rugsėjo mėnesį iš Lietuvos eksportuotas 7 proc. didesnis grūdų kiekis negu 2022 m. analogišku laikotarpiu

Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų rugsėjį eksportavo 661,934 tūkst. t grūdų. Didžiąją (99 proc.) eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai (654,933 tūkst. t). Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Italiją, Ispaniją, Švediją, Šveicariją, Jungtinę Karalystę, Nigeriją, Maroką, Saudo Arabiją, Indoneziją ir Pietų Afrikos Respubliką (vidutinė kaina – 246,07 EUR/t).

Miežiai (528,41 t) buvo išvežti į Latviją (vidutinė kaina – 249,44 EUR/t), avižos (4,884 tūkst. t) – į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Italiją ir Norvegiją (vidutinė kaina – 220,37 EUR/t). Pupos (58,883 tūkst. t) eksportuoti į Latviją, Daniją, Norvegiją ir Egiptą (vidutinė kaina – 292,32 EUR/t). Rapsų eksportas 2023 m. rugsėjo mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, buvo 69,30 proc. mažesnis ir sudarė 46,658 tūkst. t. Jie eksportuoti į Latviją, Estiją, Daniją ir Šveicariją (vidutinė kaina – 426,96 EUR/t).

Šaltinis: Agro RINKA nr. 19 (433), 2023-10-30

Ankstesnės žemės ūkio naujienos