Žemės ūkio naujienos: 2023-12-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Bendradarbiaujantiems ūkiams – didesnė parama
Ūkininkai, norintys plėsti savo ūkius, jau gali teikti paraiškas paramai gauti pagal tris Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Paraiškų laukiama iki šių metų pabaigos – gruodžio 29 d.
Siekiant sudaryti palankesnes paramos gavimo sąlygas ir mažesnę konkurenciją tarp skirtingų dydžių ūkių, investuojančių į žemės ūkio valdas, parama šiuo finansiniu laikotarpiu diferencijuojama pagal valdos ekonominį dydį (VED). Jis apskaičiuojamas pagal valdos produkcijos (pasėliai, gyvūnai) standartinę vertę.
Pagal visas tris priemones paraiškos gali būti teikiamos kartu su partneriais. Svarbu tai, kad partnerių įtraukimas į projektą būtų susijęs su vykdoma žemės ūkio veikla ir pagrįstas paramos paraiškoje.
Parama labai smulkiems ūkiams
Paraišką pagal priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ gali teikti bet kurio sektoriaus labai smulkus ūkis, užsiimantis augalininkyste, gyvulininkyste, daržininkyste, uogininkyste ar sodininkyste.
Paramos gali kreiptis ūkininkas, kurio VED, kai paraišką teikia jis vienas, paraiškos teikimo metu yra ne mažesnis kaip 8 tūkst. Eur ir ne didesnis kaip 16 tūkst. Eur. Jeigu paraišką ūkininkas teikia kartu su partneriu, VED gali būti ne mažesnis kaip 4 tūkst. Eur ir ne didesnis kaip 16 tūkst. Eur. VED dydžio intervalas taikomas kiekvienam partneriui.
Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 25 tūkst. Eur. O jeigu projektą įgyvendina 2 ūkio subjektai, jie gali gauti iki 50 tūkst. Eur, jeigu 3 – iki 75 tūkst. Eur, jei 4 ar daugiau – iki 100 tūkst. Eur.
Pareiškėjams gali būti padengiama iki 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Pagal intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ šiam kvietimui skirta 3 mln. Eur paramos.
Pirmą kartą besikreipiantiems jauniesiems ūkininkams – didesnis paramos intensyvumas
Pagal priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ paramos gali kreiptis ūkininkai, kurių VED yra ne mažesnis kaip 16 001 ir ne didesnis kaip 30 tūkst. eurų.
Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 200 tūkst. Eur, o didžiausias paramos intensyvumas – 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, kurie paramos pagal šią intervencinę priemonę kreipsis pirmą kartą, paramos intensyvumas gali būti padidintas iki 80 proc.
Pagal intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ šiam kvietimui skirta 9 mln. Eur paramos lėšų.
Stambiems ūkiams – 50 mln. Eur
Pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ paramos gali kreiptis pareiškėjai, kurių VED yra ne mažesnis kaip 30 001 Eur.
Pareiškėjo ūkis iki paraiškos pateikimo dienos turi nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip 1 metus. Per praėjusius ataskaitinius (2022 m.) metus pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. pareiškėjo visų valdos veiklos pajamų.
Didžiausias paramos intensyvumas negalės viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, kurie paramos pagal šią priemonę kreipsis pirmą kartą, paramos intensyvumas galės būti padidintas iki 70 proc.
Didžiausia paramos suma negali viršyti:
* 500 tūkst. Eur projektui, kai teikiama investicinė parama;
* 700 tūkst. Eur projektui, kai teikiama investicinė parama (ji negali viršyti 500 tūkst. Eur) ir lengvatinė paskola (ji negali viršyti 200 tūkst. Eur).
* Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu negali viršyti 1,2 mln. Eur, įskaitant gautą lengvatinę paskolą.
Pagal intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ šiam kvietimui skirta 50 mln. Eur paramos lėšų ir 30 mln. Eur lengvatinėms paskoloms teikti.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-11-30
Nuo vasaros pieno kaina išaugo penktadaliu
Žaliavinis pienas Lietuvoje lapkritį toliau brango – nuo vasaros jo kaina išaugo penktadaliu, rodo išankstiniai Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (DG AGRI) duomenys. Anot DG AGRI, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje lapkritį augo trečią mėnesį iš eilės ir siekė 40,7 cento už kilogramą – 4,5 proc. daugiau nei spalį (38,9 cento).
Per tris rudens mėnesius žaliavinis pienas pabrango daugiau nei 20 proc.
Europos Sąjungos pieno rinkos observatorija (MMO) skelbia, kad daugumos pieno produktų kainos per pastarąsias keturias savaites (iki lapkričio 19 d.) padidėjo.
Tuo metu atitinkamai išaugo nenugriebto pieno miltelių (5,4 proc.), nugriebto pieno miltelių (2,3 proc.), sviesto (8,8 proc.), išrūgų miltelių (2,4 proc.), edamo (0,8 proc.) ir goudos (0,3 proc.) kainos.
Anot MMO, minimu laikotarpiu sumažėjo tik čederio (3,2 proc.) ir ementalio (2,2 proc.) kainos.
ES šalys per aštuonis šių metų mėnesius eksportavo 9 proc. daugiau pieno produktų negu tuo pat metu pernai. Per tą laikotarpį eksportuotos produkcijos vertė buvo 3 proc. didesnė, pranešė MMO.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-11-30
Šalys solidarizuojasi Ukrainos grūdų iniciatyvai
Šveicarija skirs 3 mln. frankų (daugiau nei 3 mln. eurų) Pasaulio maisto programai, skirtai įgyvendinti iniciatyvą „Grūdai iš Ukrainos“. Tiek pat skirs ir Švedija, Lietuva – 2 mln. eurų. „Per Kyjive vykusį viršūnių susitikimą apsirūpinimo maistu klausimais Šveicarijos prezidentas Alainas Bersetas paskelbė, kad Šveicarija prisidės prie pagalbos nukentėjusiems asmenims ir perves Pasaulio maisto programai 3 mln. frankų“, – teigiama Šveicarijos ambasados Ukrainoje pranešime.
Ambasada pabrėžė, kad dėl Rusijos karinės agresijos pagalba maisto produktais būtina apie 11 mln. žmonių Ukrainoje.
Lapkričio 25 d. Kyjive įvyko antrasis Ukrainos humanitarinės iniciatyvos „Grūdai iš Ukrainos“ viršūnių susitikimas, kurį globojo prezidentas Volodymyras Zelenskis. Susitikimo dalyviai priėmė bendrą 23 šalių pareiškimą.
Taip pat anksčiau pranešta, kad iniciatyvai „Grūdai iš Ukrainos“ Švedija nusprendė skirti daugiau nei 8,7 mln. eurų, Suomija skirs 3 mln. eurų. Lietuva pranešė skirianti 2 mln. eurų iki šių metų pabaigos.
Visuose daugiašaliuose ir dvišaliuose formatuose Lietuva laikosi nuostatos, kad tarptautinės paramos Ukrainai mastas ir sparta negali būti mažinami, todėl Lietuvos karinė, finansinė, humanitarinė pagalba Ukrainai tęsis, kol ji laimės karą ir atsistatys, rašoma Vyriausybės išplatintame pranešime.
Tokio paties dydžio įnašą Ukrainos kartu su tarptautiniais partneriais vykdomai humanitarinei maisto programai „Grūdai iš Ukrainos“ Lietuva skyrė ir praėjusiais metais.
Elta primena, kad liepos 17 dieną Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Reaguojant į tai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susisiekimo ministras Marius Skuodis Europos Komisijai pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto, ragindami stiprinti alternatyvų maršrutą per Baltijos šalis, bei pasiūlydami sprendimą – žaliąjį koridorių per Lenkiją į Klaipėdą.
„Lietuvos geležinkeliai“ dar 2022 metų gegužę pradėjo gabenti nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius į Klaipėdos uostą per Lenkiją.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas yra sakęs, kad per uostą būtų galima perkrauti papildomus 10–15 mln. tonų grūdų, tačiau tokio kiekio neįmanoma atvežti dėl logistikos problemų, kurias išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas galėtų priimti.
Tuo metu šalies jūrinio verslo ir mokslo bendruomenę telkiantis Lietuvos jūrinis klasteris yra pasiūlęs optimalaus sprendimo ieškoti jungčiai su uostu pasitelkiant Nemuno arteriją.
Badas išlieka įprastu Rusijos vykdomo genocido įrankiu, pareiškė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. Šis jo pareiškimas nuskambėjo Kyjive šeštadienį vykusiame antrajame iniciatyvos „Grūdai iš Ukrainos“ tarptautiniame viršūnių susitikime.
„Okupantai parengė technines priemones, kad kasdien iš okupuotų teritorijų būtų galima pavogti ir išvežti 12 tūkst. tonų grūdų. Jiems tai pavyko tik iš dalies, nes didvyriškas ukrainiečių pasipriešinimas privertė priešą atsitraukti. Tačiau pavogtų prekių kiekis įspūdingas – tai milijonai tonų grūdų, kurių vertė siekia apie 1 mlrd. JAV dolerių. Rusijos vykdomas plėšikavimas Ukrainoje tęsiasi ir dabar“, – teigė D.Šmyhalis.
Pasak jo, šiemet Ukrainoje prognozuojamas 79 mln. tonų derlius, t.y. 10 proc. daugiau nei pernai.
Ukrainos vyriausybės vadovas anksčiau yra paskelbęs, kad šalies vidaus poreikiams užteks 25 proc. šių metų grūdų derliaus, o likusi dalis greičiausiai bus eksportuojama.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-12-01
Prašo pranešti apie valdoje naudojamas trąšas
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena ūkinių gyvūnų laikytojams, jog iki šių metų pabaigos svarbu atnaujinti informaciją apie praėjusiais metais valdoje naudotas trąšas – didžiausias leidžiamas azoto kiekis dirvoje per metus negali viršyti 170 kg/ha, rašoma pranešime spaudai.
Ūkinių gyvulių laikytojai iki šių metų pabaigos gali įkelti mėšlo pardavimo (perdavimo) dokumentus ar sutartis dėl srutų išlaistymo į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą. Svarbu pateikti reikiamus dokumentus, kad, skaičiuojant azoto kiekį dirvoje, nepaaiškėtų, jog jis viršija 170 kg/ha. Azoto kiekis, tenkantis vienam dirvos hektarui, apskaičiuojamas pagal gyvulių laikytojo valdos kodą, valdoje laikomus sutartinio gyvūno (SG) vienetus dalijant iš valdoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto ir dauginant iš 100.
Tais atvejais, kai per metus patenkantis į dirvą bendrojo azoto kiekis viršija 170 kg/ha (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius), taikomos 1–5 proc. sankcijos nuo pagal paramos paraiškoje nurodytos sumos.
Atkreipiame dėmesį, jog paramos sąlygų reikalavimų privalo laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti bazines išmokas, perskirstomąsias, jaunojo ūkininko, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų, susietosios paramos išmokas bei išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones, taip pat pareiškėjai, gaunantys išmokas pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-11-30
ES šalyse 2023 m. rugsėjo mėn. sumažinta grūdų ir rapsų derlius prognozė.
Sąjungos grūdų prekybos asociacijos (toliau – Coceral) 2023 m. rugsėjo mėn. duomenimis, ES šalyse 2023 m. prognozuojamas 266,981 mln. t grūdų derlius, tai būtų 6,37 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2023 m. birželio mėn., bet 0,128 mln. t daugiau, palyginti su 2022 m. Pagrindinė grūdų derliaus sumažinimo priežastis – drėgmės trūkumas didesnis nei buvo tikėtasi šiaurinėje ES dalyje.
Labiausiai grūdų derliaus prognozė sumažinta Vokietijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomi- joje ir Latvijoje. Coceral naujausios prognozės duomenimis, ES šalyse 2023 m. minkštųjų kviečių derlius turėtų sudaryti 126,89 mln. t, tai 0,44 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2023 m. birželio mėn. bei 1,714 mln.t mažiau nei buvo 2022 m.
Minkštųjų kviečių derlius sumažintas Italijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje. Coceral rugsėjo mėn. sumažino 2023 m. miežių derliaus prognozę ES šalyse iki 46,886 mln. t, tai būtų 2,59 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2023 m. birželio mėn. bei 4,47 mln. t mažiau, palyginti su 2022 m. Mažesnis miežių derlius prognozuojamas Ispanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.
Coceral rugsėjo mėn. duomenimis, 2023 m. rugių derliaus prognozė ES šalyse padidinta nuo 7,27 iki 7,35 mln. t ir tai būtų 131 tūkst. t mažiau, palyginti su 2022 m. Avižų derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu sumažinta nuo 7,24 mln. t iki 6,01 mln. t ir tai būtų 1,41 mln. t mažiau nei 2022 m. 2023 m. kukurūzų derliaus prognozė ES šalyse sumažinta 0,24 mln. t (iki 60,84 mln. t). 2022 m. kukurūzų derlius sudarė 52,72 mln. t.
Prognozuojama, kad Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje derlius turėtų būti didesnis po to, kai 2022 m. kukurūzų derlius nukentėjo nuo didelės sausros ir karščio. 2023 m. rapsų derliaus prognozė ES šalyse pagal šių metų rugsėjo mėn. duomenis sumažinta 0,6 mln. t (iki 19,18 mln. t), tai būtų 477 tūkst. t daugiau, palyginti su 2022 m. Labiausiai rapsų derliaus prognozė sumažinta Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Estijoje.
