Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2023-11-30

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2023-11-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Daugumos grūdų supirkimo kainos Lietuvoje 2023 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje padidėjo, tačiau kvietrugių ir rapsų – sumažėjo.

Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2023 m. 44 savaitę (10 30–11 05) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 229,81 EUR/t – kaina buvo 6,33 proc. didesnė negu prieš savaitę (43 savaitę (10 23–29), bet 31,35 proc. mažesnė negu prieš metus (2022 m. 44 savaitę (10 31- 11 06). Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina šių metų 44 savaitę sudarė 174,59 EUR/t – buvo 4,97 proc. didesnė negu prieš savaitę, bet 44,73 proc. mažesnė, palyginti su prieš metus buvusia kaina.

Avižos buvo superkamos vidutiniškai po 192,11 EUR/t – 4,89 proc. didesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, bet 19,48 proc. pigiau negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu, o grikiai analizuojamu laikotarpiu buvo superkami po 315,31 EUR/t – 11,70 proc. didesne kaina negu 43 savaitę.

Tačiau kvietrugių vidutinė supirkimo kaina 44 savaitę, palyginti su spalio pabaigoje buvusia kaina, sumažėjo 14,73 proc. (iki 167,17 EUR/t) bei buvo 43,63 proc. mažesnė negu prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

Analizuojamu laikotarpiu rapsai buvo superkami vidutiniškai po 408,08 EUR/t – atitinkamai 3,19 proc. ir 34,08 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir metus.

Šaltinis: AGRO Rinka, Nr. 20 (434), 2023-11-13

Patarė, kaip iš tos pačios žemės ūkyje uždirbti daugiau 

Grūdų kainos nuolat kinta, todėl ūkininkai gyvena viename iš sunkiausiai nuspėjamų sektorių. Kiekvienų metų rezultatus smarkiai veikia politinės, klimato ir finansų rinkos aplinkybės. Todėl surasti būdą, kaip atliepti kasmet besikeičiančius sektoriaus reikalavimus – užduotis iš nelengvųjų. Kaip akcentuoja sėkmingi ūkininkai, kultūrų įvairinimas – mažiau aptariamas veiksnys, leidžiantis džiaugtis ūkio rezultatais, rašoma pranešime spaudai.

Pasėlių diversifikacija (arba įvairinimas) reiškia, kad tam tikroje teritorijoje auginama daugiau nei viena kultūra. Diversifikuoti galima įtraukiant naują augalų rūšį, kitą veislę arba keičiant šiuo metu naudojamą pasėlių sistemą. Tai pastaraisiais metais vis dažnesnis ūkininkų pasirinkimas, kuris atneša ne vieną naudą. Planuojant žemės ūkio veiklą, svarbu prisiminti mūsų senolių išmintį: „Nedėk visų kiaušinių į vieną pintinę“. Toks principas atsispindi ir žemės ūkio diversifikavime. Tarp dažniausiai auginamų kultūrų, atitinkančių mūsų regiono klimato ypatumus, pasitaiko kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, ir žirniai. Šios kultūros yra pritaikytos drėgnam ir vėsiam Lietuvos klimatui bei gerai atlaiko šaltesnius orus.

Bendrai pasėlių įvairinimas apima tris lygmenis: augalų rūšių, jų veislių ir genetinę įvairovę. Mokslo bendruomenėje pripažįstama, kad tai yra vienas iš ekonomiškai efektyviausių ir racionaliausių būdų sukurti klimato negandoms atsparią žemės ūkio sistemą. „Ūkininkai įvairina pasėlių sistemą, kad įveiktų įvairius augalininkystės iššūkius, įskaitant augančias žemės kainas, padidėjusias veikimo sąnaudas, klimato kaitą ir nepalankių orų keliamas problemas. Susidomėjimas žemės ūkio produkcijos įvairinimu ypač išpopuliarėjo dėl tvarumo problemų. Auginant įvairias kultūras ūkininkai gali paskirstyti gamybos ir ekonominę riziką tarp skirtingų pasėlių rūšių ir taip sumažinti finansinę riziką, susijusią su nepalankiomis oro sąlygomis ar rinkos sukrėtimais. Įvairios produkcijos auginimas taip pat išplečia galimų klientų srautus“, – teigia „Lande“ vyriausioji kreditų specialistė Ligita Dikšienė.

Renkantis naujus augalus, ūkininkai turėtų apsvarstyti, kurios kultūros yra optimalios konkrečiam dirvožemiui, klimatui, turimai įrangai, ir drėkinimo galimybėms. Norint diversifikuoti ūkį, pirmiausia reikėtų atlikti išsamią dirvožemio analizę, siekiant nustatyti, kokios kultūros geriausiai tiktų konkrečiam plotui.

Kodėl verta rinkis augalų įvairinimą?

Vien ekonominių faktorių siekimas ir išskaičiavimas pasaulio ūkiuose pastaraisiais dešimtmečiais atnešė ne tik privalumų, bet ir žalos, ypatingai įvertinant aplinkosaugos problemas: dirvožemio ir vandens taršą, biologinės įvairovės nykimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Viena iš efektyvesnių tvarių praktikų, padedančių spręsti šias problemas – pasėlių diversifikacija. Priešingai nei monokultūra, augalų įvairinimas skatina tiek tarpinių pasėlių auginimą, tiek ir sėjomainos praktikas. Tarpinių pasėlių auginimas gali atkurti dirvožemio organinės anglies nuostolius, atsirandančius pertvarkant vietines ekosistemas į dirbamąją žemę.

Pasėlių įvairinimas didina žemės ūkio biologinę įvairovę, augina derliaus kiekį ir produkcijos kokybę. Ši praktika leidžia apsisaugoti nuo kenkėjų ir sezoninių ligų, nes nutraukia vabzdžių ir ligų ciklus, be to, mažina piktžolių ir dirvožemio eroziją. Pasėlių diversifikacija užtikrina atsparumą ekstremalioms ir permainingoms oro sąlygoms, kurias lemia klimato kaitos padariniai. Taip pat, kultūrų diversifikacija didina anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje ir kartu mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

„Kalbant apie finansinę vertę, pasėlių įvairinimas leidžia ūkiams išskaidyti gamybos ir ekonominę riziką platesniame kultūrų kiekyje. Tai leidžia sumažinti finansinę riziką, susijusią su nepalankiomis oro sąlygomis ar rinkos sukrėtimais. Be to, šis metodas gali sumažinti gamybos sąnaudas ir padidinti pajamas mažuose ūkiuose.

Pavyzdžiui, ankštinių augalų įtraukimas į sėjomainą sumažina išlaidas azoto trąšoms ar sėjomainos papildymui, dėl to nyksta kenkėjai ir sumažėja išlaidos pesticidams. Svarstantiems atgaivinti savo žemę ar tiesiog ieškantiems agronomo patarimų – vertėtų susisiekti su reikalą išmanančiais specialistais“, – teigia įmonės atstovė.

Kaip papildo Ligita Dikšienė, smulkieji ūkininkai dažnai nesukaupia pakankamai santaupų, kad galėtų apsidraust savo pasėlius. Ūkio diversifikacija leidžia paskirstyti ūkio išteklius taip, kad užsitikrintų stabilesnes pajamas. Pasėlių įvairinimas optimizuoja augalininkystę vietovėse, kuriose iškrinta daug kritulių arba jie iškrinta nereguliariai. Kita vertus, su kultūrų diversifikavimu susiję ir nauji iššūkiai: prarandama specializacijos patirtis, atsiranda papildomų investicijų poreikis, auga administraciniai kaštai, be to, reikia didesnių išteklių produktų rinkodarai. Tai gali sumažinti pelningumą, jei neįtrauksime jau minėtų nuostolių, galimų ekstremalių sezoninių sąlygų metu.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-11-29

„AUGA group“ paskelbė patvirtintus pašarų technologijos bandymų rezultatus – 32 proc. mažesnės metano emisijos per žaliavinio pieno litrą

„AUGA group“ netiesiogiai priklausanti bendrovė „AUGA Tech“, vysto specializuotą pašarų technologiją, kuria siekiama sumažinti metano emisijas iš karvių virškinimo procesų. „AUGA Tech“ pastaruosius 2 metus vykdė technologijos bandymus. Nustatyta, kad ši technologija leidžia padidinti primilžį be įtakos pieno kokybei ir 32 proc. sumažinti karvių virškinimo procesų sukuriamas metano emisijas per žaliavinio pieno litrą. 

Bandymų rezultatus vertino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkai, kurie patvirtino rezultatų pagrįstumą.

„Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 14,5 proc. emisijų pasaulyje susidaro dėl gyvulininkystės veiklos. Mūsų kasmet atliekamais emisijų skaičiavimais, galvijų virškinimo procesai grupei priklausančiose įmonėse kasmet sugeneruoja apie 25 proc. nuo visų emisijų. Dėl šios priežasties prieš 2 metus ėmėmės spręsti šią problemą ir šiandien galime pasidžiaugti, kad mūsų kuriamų technologijų portfelyje turime reikšmingą pasiekimą – įrodėme, jog specializuotos pašarų technologijos prototipas veikia“, – sako Kęstutis Juščius „AUGA group“ valdybos pirmininkas.

„AUGA Tech“ atliko laboratorinius ir šėrimo tyrimus kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija, kurių metu buvo vertinamos maistinės pašarų technologijos savybės, jų įtaka karvių pieno produkcijai, jos kokybei bei metano emisijoms per produkcijos vienetą. Technologijos bandymų rezultatai vertinti lyginant naują pašarą gaunančių karvių grupę su standartiniais pašarais šeriama grupe.

„Remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkų ekspertinio vertinimo išvada, „AUGA Tech“ atlikto tyrimo rezultatai ir išvados yra aiškios ir tinkamai pagrįstos, atitinka numatytą tikslą bei uždavinius. Bandymų rezultatai įrodo, kad technologija turi didelį potencialą ir gali reikšmingai prisidėti prie emisijų mažinimo žemės ūkio sektoriuje. Džiaugiamės šia verslo ir mokslo partneryste, kuri suteikia technologijai patikimumo, leidžia nusimatyti tolimesnius žingsnius jos vystymui ateityje“, – sako Ramūnas Antanaitis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos profesorius.

Anot Kęstučio Juščiaus, „AUGA group“ valdybos pirmininko, specializuota pašarų technologija taps proveržiu mažinant emisijas iš gyvulininkystės veiklos ne tik „AUGA group“ žemės ūkio veiklą vykdančiose bendrovėse, bet ir apskritai visame žemės ūkyje, nes šią technologiją ateityje planuojama komercializuoti.

„Kadangi bandymų rezultatai parodė, kad technologija yra veiksminga prototipo lygmenyje, kitas mūsų žingsnis – išvystyti ją gamybinei, didelio masto veiklai. Tam kuriame ir kitas inovacijas, kurias įdarbinus galėsime pritaikyti šią technologiją visose įmonei priklausančiose gyvulininkystės veiklą vykdančiose bendrovėse. Įgyvendinimą pradėsime jau 2024 m. Taip pat ateityje planuojame šią technologiją ir komercializuoti“, – teigia Kęstutis Juščius „AUGA group“ valdybos pirmininkas.

„AUGA Tech“ yra „AUGA group“ netiesiogiai priklausanti bendrovė, kurianti ir gaminanti emisijas mažinančias žemės ūkio technologijas. „AUGA Tech“ vysto biometano infrastruktūrą, hibridinį biometanu ir elektra varomą traktorių „AUGA M1“, skirtą profesionaliam naudojimui, ir kitas žemės ūkio mašinas. 2023 m. „AUGA Tech“ vykdo pirmosios gamybos partijos traktorių bandymus, po kurių bus ruošiamasi masinei traktorių gamybai. „AUGA Tech“ taip pat vysto metano emisijas iš gyvulininkystės veiklos mažinančią specializuotų pašarų technologiją.

Šaltinis: Integrity PR, 2023-11-29

Transliacijos metu – apie paramą smulkiesiems ūkininkams

Praėjusią savaitę žiūrovai turėjo galimybę stebėti tiesioginę transliaciją, skirtą pristatyti paramos galimybes smulkiesiems ūkininkams pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones „Labai smulkių ūkių plėtra“ „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“. Transliacijos įrašą kviečiame stebėti čia. Prezentacija, Informacija apie priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“, Informacija apie priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“

Transliacijos metu Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovės Toma Eidintaitė ir Greta Kaminaitė žiūrovams pristatė pagrindinius reikalavimus ir sąlygas gauti paramą, abiems priemonėms taikomus atrankos gauti paramą kriterijus, nurodė tinkamas įsigyti investicijas, priminė prisiimamus įsipareigojimus. Antroje transliacijos dalyje NMA atstovės atsakė į žiūrovų pateiktus klausimus.

Žiūrovams primename, kad atsakymus į transliacijos metu pateiktus klausimus artimiausiu metu bus galima rasti ir NMA svetainės www.paramakaimui.lt DUK skiltyje.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2023-11-29

Ankstesnės žemės ūkio naujienos