Žemės ūkio naujienos: 2023-12-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kartų kaita ūkiuose – gana sudėtinga
Ne vienas vyresnio amžiaus Lietuvos ūkininkas suka galvą – kas perims jo ūkį, kai jis pats jau negalės ar nenorės ūkininkauti? Vidutiniškai Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne išimtis ir Lietuva, beveik trečdalis ūkininkų jau yra sulaukę 65 metų. Ir tik apie 12 proc. – jaunesni nei 40 metų. Mat nepriklausomybės pradžioje ūkininkauti pradėjusi karta jau nueina, o jų vietą turėtų užimti jaunimas. Tačiau procesas – dar gana lėtas. Gerai, jei perimti ūkių vairą ar kurti savus ūkius, palaipsniui nuo ūkininkavimo išlaisvinant tėvus, ryžtasi ūkininkų vaikai.
Nuo 2004 metų ekologinį sėklininkystės ūkį Gudiškių kaime (Igliaukos sen., Marijampolės sav.) įkūrę ūkininkai Kęstutis ir Jūratė Mykolaičiai gali lengviau atsikvėpti: neseniai tėvų pėdomis pasekė vaikai – ūkininkauja du sūnūs Dalius ir Vilmantas. Tad kartų kaita ūkyje įvyko natūraliu būdu. Sūnūs į ūkio planavimą atnešė savų naujovių.
„Viskas ūkyje turi būti komplekte. Tai dabar viską turiu – vienas sūnus agronomas, tai jis dabar darbus laukuose surikiuoja. Kitas sūnus mechanikas – jo kitas darbų baras. Turime įvairios žemės ūkio technikos, ne tik ekologines akėčias, išmokome ja dirbti. Bet daugiausia taikome neariminę žemdirbystę. Ekologijoje reikia daug metų dirbti, kad pasiektum tokį rezultatą. Laukai, kuriuose taikomos neariminės žemdirbystės technologijos, ūkyje sudaro jau apie 90 proc.“ – sako pasiekimu patenkintas ūkininkas.
Šiemet, padedant jaunimui, Mykolaičių ūkis pasėlius deklaravo pagal visas ekoschemas, o tai jiems tik į naudą. Deklaruoti pasėlius pagal naujausias tendencijas Mykolaičiams pavyko – prieš tai sekė naujienas, konsultavosi, mokėsi, skaitė daug literatūros, ieškojo patarimų.
„Mūsų jaunimas daugiau dabar išmano apie deklaravimą nei aš. Labai norėjome, kad išpildytume viską pagal reikalavimus. Mūsų ūkis turi laikytis sėjomainos, tai mums tarpiniai augalai, ekoschemos labai tiko. Taip pat ir negamybinės sritys, pavyzdžiui, mums reikia pūdymų, sideratų – žaliųjų trąšų. Ekologijai tokios sąlygos – geras variantas. Tai kaip vaikui pasaka, nes taip ir turi būti“, – privalumus vardijo K.Mykolaitis.
Perka ekologiniai ūkiai
Mykolaičių šeimos ūkis yra pasirinkęs vieną ekologinės sėklininkystės kryptį. Augina grūdines kultūras: ekologinius kviečius, kvietrugius, avižas, sėja vikių, daug dobilų, liucernų – daug visko užaugina sėklai. Pasak šeimininko, augina tai, ko daugiausia reikia, nes pastaruoju metu sėklinės medžiagos poreikis yra tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Anksčiau šiame ūkyje augdavo pupos, žirniai, bet šeimininkas mano, kad šioms kultūroms Suvalkijoje jau pasidarė per šilta. Pupos ir žirniai labai pagerindavo laukų dirvožemį, jame prikaupdavo azoto, tačiau dabar ūkis renkasi karščiams atsparias kultūras.
Žiemos periodu daugiausia darbų susikaupia sandėlyje, kuris pagal pajėgumus talpina apie 1 000 tonų derliaus. Šiemet, ūkininko skaičiavimu, sėklai reikia paruošti 500–600 tonų įvairių kultūrų. Tai ir daugiametės žolės, kurias reikia ruošti ypač atsakingai. „Laikantis ekologinių reikalavimų, sėkla turi būti be priemaišų, kurių būna daug, todėl ją reikia išvalyti, paruošti, kad atitiktų reikalavimus. Yra ką veikti“, – pridūrė K.Mykolaitis.
Ūkininkas Kęstutis pasakojo, kad jis pats sandėlyje jau nenori eikvoti jėgų, nes ir amžius, ir sveikata verčia mažiau dirbti, todėl rūpestį sandėliu perdavęs sūnui ir dabar ten dirba jaunimas. Išauginta ekologiška produkcija džiovinama, valoma, rūšiuojama, fasuojama. Po to paruošta sertifikuota sėkla iškeliauja pas pirkėjus. Mykolaičiai pirmenybę teikia Lietuvai, o kas atlieka, iškeliauja į užsienį – į Vokietiją, Austriją ir kitas šalis. Sako, kad turi nemažai pasistengti, kad atitiktų reikalavimus.
„Dabar stengiamės daugiau Lietuvoje palikti. Jau ir pas mus atsirado ekologinės sėklos poreikis. Lietuvos ūkininkai pradėjo gauti paramą už sėklinės medžiagos naudojimą, tai pradėjo daugiau pirkti, į gerą pusę tendencijos linksta. Bet užauginti nėra lengva – tai sausros, tai kiti išbandymai, o ekologiniams augalams reikia vandens ir saulės“, – pasakojo K.Mykolaitis.
Anksčiau šis sėklininkystės ūkis augino ir daug aliejinių kultūrų – sėdavo kanapių, linų. Pastarųjų plotus sumažino, nes pajuto, kad nėra poreikio. K.Mykolaičio duomenimis, į Europą aliejinių kultūrų sėklų daug įvežta iš Kazachstano ir iš Lietuvos ūkių – nebereikia. Be to, jo teigimu, Lietuvoje klimato sąlygos dar ne visoms kultūroms auginti tinkamos. Augino labai daug visko, sėdavo ir saulėgrąžų, bet ilgainiui atsirinko, pasiliko tas, kurios pateisina lūkesčius.
Tiesa, aliejinių bei grūdinių kultūrų dar užsiaugina saviems poreikiams, nes ūkyje turi nuosavą aliejaus spaudyklą bei austrišką pilno grūdo malimo malūną. Išsispaudžia aliejų, susimala miltų, bet nedidelius kiekius. Plačiau vystyti šias kryptis neplanuoja ir rinkų neieško.
Kažkada karves žindenes auginę, o dabar tik vieną karvutę šeimos poreikiams pasilikę Mykolaičiai pasiskaičiavo, kad pagal ūkio apimtis gyvulių reikėjo turėti arba daugiau, arba jų atsisakyti, taip ir padarė. Ūkininkas sakė, kad pas juos dirvos našios, todėl jų paversti ilgesnį laiką pievomis nebuvo verta, be to, ūkio laukai labai arti asfaltuoto, intensyvaus eismo krašto kelio, sunku išsaugoti gyvulius. Tad nusprendė, kad nėra tinkamos vietos, kur ganytų gyvulius.
„Jeigu sėklininkystės ūkis, tai mums reikia sėklinių kultūrų. Jeigu mes dar ir gyvulius auginsime, nuskriausime tą pusę. Todėl reikėjo pasirinkti“, – apsisprendimo laikotarpį pamena Kęstutis, ūkyje nepasigendantis galvijų mėšlo ar srutų, nuo kurių priaugdavo galybės piktžolių.
Kitaip nemoka
Ekologinis ūkininkavimas prašo iš šeimininkų kruopštesnio žemės paruošimo – ją reikia judinti. Šiltuoju metų laiku bent kartą per mėnesį pervažiuoja su skutikais, kad niekas neaugtų. Kuris šeimos narys turi laiko, tas ir ruošia.
„Kažkokių labai didelių technologinių permainų, didelių skirtumų, lyginant mūsų šeimos ūkį prieš 10–20 metų, nėra. Vis tiek dar tos ekologinės akėčios – labai reikalingos. Jų būtinai reikia. Tai pagrindas. Negalime mes kitaip, nors ir naujos technologijos atėjo, vis tiek jų reikia ir reikės, nes piktžolės auga, reikia žemę judinti“, – atviravo ekologinio ūkio šeimininkas, pats dažnai dirbantis laukuose.
Ekologiniam ūkiui leidžiami ilgesni terminai, tad įsėjus tarpinius pasėlius, viskas gerai pavyksta. Šiemet Mykolaičių laukuose iš žiemkenčių žiemoja ir pavasario laukia ekologiniai kviečiai ir kvietrugiai. „Lietuvoje dabar įdomi gamta. Buvo šilta, sakiau, nebus žiemos, o dabar gana anksti užklupo žiema. Kol kas viskas gerai. Reikia žiemos, kad truputį pašaldytų, kenkėjų mažiau liktų. Nepasakyčiau, kad pas mus nugrauždavo augalus, nėra čia taip baisu, kaip kas pasakoja, bet šaltis gamtoje reikalingas. Viską atrenka, kas tinka, kas ne“, – teigiamai žiemą vertina Kęstutis.
Anot K.Mykolaičio, pastaraisiais metais gamta vis įnoringesnė – derliai ir ekologiniame ūkyje šiemet kur kas menkesni. Jo teigimu, dabar atėjo labai sudėtingi žemės ūkiui laikai, pasidarė sunku finansiškai. Nors, pasak ekologinio ūkio šeimininko, išmokos jiems popieriuje didėjo, faktiškai, kai pasiskaičiuoja ir pasižiūri, kokius gavo derlius, kiek išleido, tai išmokų padidėjimo nelabai jaučia. Tačiau visa Mykolaičių šeima tvirtai žino, jog ūkininkavimo krypties, kad ir kokių sunkumų patirs, nekeis.
„Nemokame mes kitaip ūkininkauti. Kaip galima teršti aplinką ir auginti prastą produktą, aš šito nesuprantu“, – teigė Gudiškių kaimo ūkininkas.
Bado nebus
Visi keturi Mykolaičių vaikai – du sūnūs ir dvi dukros – nuo mažens matė gerą tėvų pavyzdį ir padėdavo ūkyje. „Jokio žmogaus nepriversi, jeigu jis pats to nenorės, matyt, lėmė pašaukimas, kad abu sūnūs pasuko nelengvu ūkininkų keliu. Yra ir kita pusė – niekas nėra amžina. Gal kada jie norės ir kitokios veiklos, ne tik ūkininkavimo. Šiandien jų tokia veikla koncentruojasi kaime. Kartų kaita mūsų ūkyje pavyko, nesigailime“, – kalbėjo ūkio šeimininkė Jūratė.
Vyresnėlė jų dukra Giedrė išvykusi į miestą, ten ir gyvena, bet vasaromis, per javapjūtę, kai reikia pagalbos, ji noriai dirba ūkyje. Jaunėlė dukra Gedmintė šiemet baigė mokyklą ir dabar mokosi Kaune, bet ir studentė suranda laisvo laiko, grįžta namo ir triūsia sandėlyje. „Mūsų ūkis – visos šeimos, nes samdomų darbuotojų nėra“, – sakė šeimos ir ūkio galva K.Mykolaitis.
Kol kas savarankiškus ūkius sukūrę tik sūnūs, o dukros tik padeda, bet jeigu ir jos supras, kad nori pasukti į žemės ūkį, visada pas tėvus ras supratimą ir atramą. „Šiandien dar visi vaikai padeda. Kiek dar ūkis laikysis, aš pats nežinau. Šiek tiek plečiamės. Šiek tiek mažinamės. Dabar konkurencija žemės ūkyje yra labai didžiulė, visi ūkininkai nori ir ieško įsigyti ar išsinuomoti žemės. Bet nuomotojai nuomos kainas dabar iškėlę – jau prašo 300 Eur/ha“, – su kokiais sunkumais susiduria jauni ūkininkai, pasakojo jų tėtis.
Ūkio šeimininkė Jūratė atsakinga už ūkio buhalteriją – jai tenka skaičiuoti išlaidas, pajamas ir nuostolius, išrašyti sąskaitas, pavedimus. Mykolaičių abu sūnūs sukūrę šeimas, bet kol kas marčių į ūkio veiklą neįtraukia, nes jaunos mamos yra motinystės atostogose. Mykolaičiai gali pasidžiaugti vaikaičiais – visi gyvena netoli.
Perima, bet atsargūs
Šiemet Prienų rajono ūkininkų sąjungos organizuoto konkurso „Metų ūkis 2023“ akcentas buvo vykstanti kartų kaita kaime. Kaip VL pasakojo Prienų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius, rajone tokių ūkių rado nemažai. Tačiau pripažino, jog iš viso naujai įsikurti jaunajam ūkininkui Lietuvoje be labai didelių pinigų šiandien nėra galimybių. Todėl dažniausiai ūkininkauti norintis jaunimas kuriasi tėvų ūkiuose ir juos pamažu periminėja vaikai, kai kur – anūkai. „Bet jiems šiandieninė šalies žemės ūkio politika, taip pat ir žemės mokesčiai, kurie Prienų rajone tapo bene didžiausi Lietuvoje, entuziazmą dirbti kaime mažina“, – pastebėjo M.Butkevičius.
Pasak jo, į Lietuvos žemės ūkį įsitraukiančio jaunimo mąstymas jau yra kiek kitoks, nei nueinančios kartos. Mat vieni jų yra grįžę iš užsienio, kiti – iš miesto. Jie nori gyventi kaime, pasiruošę tam, bet nori turėti sąlygas, panašias į miesto. Taip pat nori, kad jų pajamos leistų normaliai pragyventi, auginti vaikus ir leisti juos į mokyklas. Tačiau kaimuose, miesteliuose ir mokyklų, ir vaikų darželių nelabai kas beliko. Tad jaunos ūkininkų šeimos susiduria su didelėmis problemomis – reikia nemažus atstumus vaikus vežioti į darželius, mokyklas, nes prie mokyklinių autobusiukų reisų ne visada pavyksta prisitaikyti.
„Smagu, kad jaunimas imasi ūkininkauti, diegia pažangias technologijas, pradedant nuo žemės dirbimo, baigiant gyvulių šėrimu, melžimu ir priežiūra. Tačiau jaunimas mąsto kiek kitaip – investuoja atsargiai, nes kartais nemato ateities, kai susiduria su naujais politikų paspęstais iššūkiais – įvairiais naujais reikalavimais, ribojimais. Ir paradoksais, kuomet už kai kurią žemę mokėti didžiulius žemės mokesčius reikia, bet iš jos jokių pajamų negauni, tik išlaidas ją prižiūrėdamas. Tad jaunimas ir skaičiuoja, ar verta kaime vargti“, – tvirtino M.Butkevičius.
Anot jo, svarstymas, ar jaunimui likti kaime, ypač aktualus dabar, kai ant ūkininko galvos užkraunama vis daugiau įvairių rūpesčių: jam reikia ne tik ūkininkauti – dirbti žemę, prižiūrėti gyvulius, bet ir rūpintis šeima ir gausybe kitų reikalų, kuriuos jam užkrauna politikai. Todėl vienas žmogus šeimos ūkyje turi būti savotišku sekretoriumi – nesitraukti nuo kompiuterio, sugaudyti visą informaciją, pildyti anketas, ataskaitas, ruošti medžiagą tikrintojams, matuoti, filmuoti laukus.
„Jei ūkininkai ir toliau bus apkraunami perdėtais reikalavimais, jei ir toliau politikai bei valdininkai šitaip smaugs, kaimas liks tuščias. Jaunimas tiesiog numos ranka į žemės ūkį, nes jie moka skaičiuoti, yra įgiję išsilavinimą, sukaupę patirties. Jie bet kurioje srityje gaus darbą ir didesnį atlygį, nei uždirba ūkininkaudami tokiomis sąlygomis“, – pastebėjo Prienų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-12-08
Ekologiniai ūkiai – kaip vyksta jų kontrolė ir kada šį statusą galima prarasti
Ekologiniai ūkiai ir produktai, kuriuose jie auginami, dažnai linksniuojami įvairiuose kontekstuose – tiek kalbant apie naudą sveikatai ir aplinkai, tiek keliant klausimų, ar tikrai tas „ekologišku“ ženklu pažymėtas gaminys toks yra, rašoma pranešime spaudai. Apie tai, ko nežino dažnas pirkėjas, ir ekologinių ūkių kontrolės užkulisius pasakoja sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ vadovė Virginija Lukšienė.
Taip, ir mums dažnai tenka girdėti, kad „prie kiekvieno policininko nepastatysi“, t. y. sertifikatą ūkiai gal ir turi, bet neva kas iš to, juk po to, kai patikrino, jie gali veiklą vykdyti taip pat kaip ir bet koks kitas ūkis. Vis dėlto tai yra niekuo nepagrįstos abejonės. Kontrolė yra sudėtingas mechanizmas, daug elementų apimantis ir nuolat trunkantis procesas.
– Tad – trumpai ir paprastai – kaip vyksta ekologinių ūkių kontrolė?
Visi ekologiškos produkcijos augintojai ir gamintojai yra mažiausiai vieną kartą per metus patikrinami gamybos vietoje, t. y. ten, kur realiai vykdo ekologinę gamybą. Tačiau kasmetiniu patikrinimu neapsiribojama. Ūkiuose, kurių veikla įvertinama kaip rizikinga, atliekami papildomi tikrinimai ir tai daroma iš anksto nepranešus. Taip pat yra imami mėginiai – neleistinų medžiagų panaudojimą ar taršą jomis padeda nustatyti itin jautrūs laboratoriniai tyrimai.
Be to, vykdoma ir daugybė kitų nuolatinių nenutrūkstamų kontrolės procesų – ūkių duomenų, dokumentų, faktų, teikiamų ataskaitų analizė, stebėsena ir kt. Maža to, laukuose auginamus augalus stebi palydovai. Jie kas keletą savaičių pagal atitinkamus algoritmus pateikia informaciją, pavyzdžiui, kad deklaruoti augalai yra ne tie, kurie iš tikro tame plote auginami arba su jų būkle kažkas negerai, nes vaizdas, lyginant su kitais tos kultūros pasėliais, neatitinka. Tai tik keli kontrolės pavyzdžiai.
– Kiek vidutiniškai ekologinių ūkių praranda sertifikatą dėl rastų pažeidimų?
Skaičiuojame, kad dėl rastų pažeidimų kasmet visiškai praranda sertifikatą mažiau nei 1 proc. visų sertifikuotų veiklos vykdytojų. Tokių atvejų būna per metus keliolika.
– Dėl ko dažniausiai ūkiai bei gamintojai negauna sertifikato ar praranda jį?
Deja, bet pasitaiko, kai tai nutinka dėl tyčinės veiklos – kai panaudoti ekologinėje gamyboje neleistini produktai, medžiagos, trąšos, dirvožemio gerinimo priemonės. Taip pat kai trūkumų negali ar nenori ištaisyti, ekologinės gamybos ženklo įvaizdžiui padaryta žala ir pakenkta vartotojui.
Tokius pažeidimus vadiname kritiniais. Ir tokie atvejai visiškai netoleruotini. Juk žmogus, įsigydamas ekologišku ženklu pažymėtą produktą, turi būti tikras, kad jis išaugintas ar pagamintas nenaudojant jokių sintetinių cheminių trąšų, augimo stimuliatorių, harmoninių preparatų, genetiškai modifikuotų pašarų ar kitokių priedų, saugojant biologinę įvairovę ir tausojant dirvožemį. Privalome tą užtikrinti, todėl bet kokius pažeidimus iš karto fiksuojame.
– Ar radus pažeidimų dar galima pasitaisyti? Ar tai daro mūsų ūkiai?
Pasitaiko atvejų, kai panaikinamas ekologinis statusas tik daliai produktų, laukų ar gyvūnų. Pavyzdžiui, teisė naudoti nuorodas į ekologinę gamybą prekiaujant panaikinama grikiams, kviečiams, tačiau gamintojas gali prekiauti ekologišku pienu, galvijais ir pan. O nustačius mažareikšmę neatitiktį, paprasčiau sakant – neesminį pažeidimą, produktas ir toliau gali išlaikyti ekologinį statusą. Tačiau per nustatytą laikotarpį gamintojai turi tokius pažeidimus ištaisyti. Paprastai jie tą ir padaro – pateikia pažeidimų šalinimo planą ir jį įgyvendina, įsipareigoja pagerinti atsargumo priemones ir užtikrinti savikontrolę gamyboje.
– Ar ekologinių ūkių apskritai Lietuvoje daugėja?
Deja, turime pripažinti, kad šiuo metu matome mažėjimo tendencijas, nors dar šių metų pradžioje džiaugėmės, kad pernai ekologinių ūkių skaičius buvo paaugęs. Kol kas, preliminariais skaičiavimais, galima sakyti, kas ekologinių sertifikuotų ūkių plotas šiemet bus apie 10 proc. mažesnis nei pernai.
– Kas Lietuvoje paskatintų rastis daugiau ekologinių ūkių? Juk turime laikytis ir užsibrėžtų ES bei Lietuvos tikslų plėsti ekologinių ūkių dalį. Ką galime padaryti, kad paskatintume augimą?
Žingsnių ir būdų yra ne vienas, bet pirmiausia turime pradėti nuo ilgalaikio ir strateginio rinkos skatinimo valstybės lygmeniu. Tai galime padaryti per viešuosius pirkimus, padarydami žaliuosius pirkimus prioritetu, kai maitinimo įstaiga renkasi ekologiškus produktus prioriteto tvarka ir tik jų nesant rinkoje galėtų rinktis kitas kokybės sistemas ar trečiu etapu – įprastinius produktus. Antras ne ką mažiau svarbus žingsnis – sistemingas strateginis švietimas. Aiškiai žinodamas, kuo ekologišku būdu pagamintas maistas skiriasi nuo neekologiško, vartotojas reikalaus ir ieškos ekologiško maisto parduotuvių lentynose.
Būtinas ir solidarumas su ūkininkais, kurie galėtų turėti ilgalaikes sutartis ekologiškų produktų gamybai ir realizacijai.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-12-12
Konferencijoje sėkmės istorijomis ir perspektyvomis dalysis Leader iniciatyvos pradininkai bei ekspertai
Gruodžio 15 d. Bistrampolio dvare (Panevėžio r.) Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rengia konferenciją „LEADER strategijos. Pradžia.“ Konferencijoje prisiminimais, sėkmės istorijomis dalysis Leader pradininkai, perspektyvas aptars Europos Komisijos ekspertai, ŽŪM, Lietuvos kaimo tinklo atstovai. Renginio metu vyks Leader projektų mugė, bus pagerbti vietos veiklos grupių (VVG) tinklo pirmininkai.
Lietuvoje visos kaimo teritorijos yra aktyviai įsitraukusios į kaimo plėtros procesus. Leader iniciatyvos dėka kaimo bendruomenės lyderiai – vietos veiklos grupės, pasitelkę „iš apačios į viršų“ principą, sprendžia savo aplinkos socialines, ekonomines ir kultūrines problemas.
VVG veikia 3 sektorių – nevyriausybinio, verslo ir vietos valdžios – partnerystės principu. Šiandien VVG tinklas vienija 49 narį.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-12-12
Lietuvos maisto produktų eksporto į JAV išlaikymui – ypatingas dėmesys gyvūnų užkrečiamųjų ligų suvaldymui
Lietuva į Jungtines Amerikos Valstijas turi leidimus eksportuoti pieno, mėsos ir kiaušinių produktus. VMVT duomenimis per praėjusius metus į JAV eksportuota 3418 t pieno produktų, 200 t mėsos gaminių. Šiemet išvežta šiek tiek daugiau: 3933 t pieno produktų, 254 t mėsos gaminių. 2022 metų pabaigoje suderinus leidimą eksportuoti lietuviškus kiaušinių produktus į JAV jau išvežta 46 t. kiaušinių produktų.
„Šiuo metu, Europos paukštininkystės ūkiai, patiria didelius ekonominius nuostolius dėl aktyviai cirkuliuojančio paukščių gripo. Prancūzija jau priėmė sprendimą vakcinuoti naminius paukščius, o tai šaliai kainavo svarbių eksporto krypčių apribojimą. Ambasados atstovams akcentavome, kad Lietuvoje nėra praktikuojamas atviras paukščių laikymas ūkiuose ir yra taikomos veiksmingos biologinio saugumo priemonės, veikiančios kaip prevencinis barjeras prieš virusą. Taigi, tai iki šiol Lietuvai padėjo išvengti protrūkių paukštininkystės ūkiuose. Kolegos gerai įvertino Lietuvoje taikomas biosaugos priemones siekiant apsisaugoti nuo AKM plitimo. Šiemet AKM virusas buvo pasireiškęs tik viename komerciniame kiaulių ūkyje. Tačiau, virusas vis dar aktyviai plinta laukinėje faunoje, todėl visą dėmesį skiriame prevencijai, ūkininkų, medžiotojų švietimui. Dėkojame kolegoms už vizitą, skatinantį tarptautinį bendradarbiavimą gerinant gyvūnų sveikatą“ , – sakė VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas
Svečiai domėjosi, kokie reikalavimai yra taikomi versliniams ir neversliniams ūkiams, kaip yra organizuojama kontrolė laukinėje faunoje. Atstovams taip pat buvo pristatyta kokia yra ūkinių gyvūnų laikytojų atsakomybė.
Šaltinis: vmvt.lt, 2023-12-11
Žemės grąžinimo procese Seimas linkęs dar šiais metais padėti tašką
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, įvykdyti įsipareigojimus piliečiams grąžinant jų nuosavybę arba atlyginant už ją. Tikimasi, kad įstatymo pataisos bus priimtos iki Seimo rudens sesijos pabaigos.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma iki kitų metų gegužės 1 d. suteikti galimybę buvusiems žemės savininkams už negrąžintą žemę mieste pasirinkti kompensaciją lygiaverčiu miško sklypu.
Viena iš projekto autorių, Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė tikisi, kad gyventojai per papildomai suteiktą laiką tai yra penkis mėnesius sugebės pasirinkti už turėtą žemę jiems siūlomus miškų sklypus, jeigu jie tokią valią išreikš.
Jos duomenimis, keliems tūkstančiams Vilniaus miesto gyventojų, turėjusiems žemę būtent Vilniaus mieste, iki šiol ji nėra grąžinta.
„Dabar esame faktiškai restitucijos proceso tiesiojoje ir dėl to ieškome geriausių būdų teisingai atlyginti už turėtą žemę. Teisingai – tai reiškia leisti žmonėms atsisakyti siūlomos piniginės kompensacijos, kuri yra 500 kartų mažesnė negu žemės rinkos kaina mieste ir jo apylinkėse. Tiek Seimo Aplinkos apsaugos komitete, tiek Aplinkos ministerijoje buvo ieškoma bendrų vardiklių. Šiuo klausimu įvyko konsultacijos, kurios, beje, yra įtvirtintos ir Lietuvos-Lenkijos draugiškų santykių sutartyje. Ši problema paliečia daugiausia lenkų tautybės žmones, kuriems žemė nebuvo grąžinta“, – pritardama kompromisinei įstatymo pataisų redakcijai Seimo plenarinėje salėje sakė parlamentarė R. Tamašunienė.
Jeigu Seimas nepriimtų įstatymo pataisų, nuo 2024 m. sausio 1 d. gyventojams neliktų galimybės už turėtą žemę atsisakyti kompensacijos pinigais ir pasirinkti lygiavertį miško paskirties sklypą.
Šaltinis: Jadvyga Bieliavska, 2023-12-10
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
