Žemės ūkio naujienos: 2023-12-13

Šalnos paveikė uogynus ir riešutynus, sausra – viską

Dėl sausros rajone buvo paskelbta ekstremali situacija, į Žemės ūkio skyrių kreipėsi 55 rajone ūkininkaujantys asmenys, patyrę žalą 1 tūkst. 840 ha plote. Praėjusiais metais 25 ūkininkai buvo apsidraudę 8 tūkst. 783,74 ha. vasarinių ir žieminių pasėlių, priimtos, įvertintos, suskaičiuota ir į ŽŪMIS informacinę sistemą apmokėti pateiktos 66 pažymos, pagal kurias už draudimą sugrąžinta103 tūkst. 789,73 nacionalinės ir 114 tūkst. 577,89 euro Europos Sąjungos paramos. Iš viso ūkininkai gavo 218 tūkst. 367,62 euro paramos. Ūkininkai, apdraudusieji pasėlius, 63 procentuose apdraustų plotų patyrė žalą, kurią draudimas apmokėjo. Dėl sausros rizikos 2022–2023 metais Kretingos rajone ūkininkai nesidraudė.

Vyrauja augalininkystės ūkiai

Iki šių metų spalio 1 d. Kretingos rajone įregistruoti 1 tūkst. 437 ūkininkų ūkiai, iš jų 206 – ūkiai, kai ūkininko amžius iki 40 metų, 814 ūkininkų ūkių, kai ūkininkai nuo 40 metų iki pensinio amžiaus, 417 – pensinio amžiaus, moterų ūkininkių – 497, vyrų ūkininkų – 940, 78 ūkiai – su partneriais. Ūkininkų ūkių bendras žemės plotas – 24 tūkst. 986 ha, iš jų 19 tūkst. 815 ha žemės ūkio paskirties.

Ūkininko ūkiuose valdoma 18 tūkst. 431 ha nuosavos žemės, 212 ha – išsinuomotos, neregistruotos kitų privačių asmenų žemės, 1 tūkst. 171 ha – iš valstybės išsinuomotos žemės ūkio paskirties žemės. Šiais metais iki spalio 31 d. įregistruota 41 ūkininko ūkis, išregistruoti 37 ūkininko ūkiai, atnaujinti 1 tūkst. 132 ūkininko ūkių duomenys. Vidutinis ūkininko ūkio dydis, šių metų spalio 31 d. duomenimis, – 17,39 ha. Ūkininkų ūkių iki 0,5 ha yra 71, nuo 0,5 iki 1 ha – 99, nuo 1 iki 5 ha – 530, nuo 5 iki 10 ha – 287, nuo 10 iki 20 ha – 208, nuo 20 iki 30 ha – 69, nuo 30 iki 50 ha – 84, nuo 50 iki 80 ha – 38, nuo 80 iki 100 ha – 18, nuo 100 iki 150 ha – 15, nuo 150 iki 200 ha – 9, nuo 200 iki 300 ha – 6, nuo 300 iki 500 ha – 3, per 500 ha – 2.

Rajone yra 719 augalininkystės ūkių, 139 gyvulininkystės ūkių ir 568 – mišrūs.

Daugiausiai deklaravo darbėniškiai

Iš pateiktų 2 tūkst. 426 paraiškų tiesioginėms išmokoms už pasėlius gauti šiais metais patvirtinta 2 tūkst. 411 – ūkininkai deklaravo 50 tūkst. 814 tūkst. ha. Elektronine bankininkyste paraiškas teikė 54 subjektai. Vidutinis deklaruotas ūkio dydis yra 20,96 ha. Pasak Ž. Seniūnienės, rajono seniūnijose šiemet buvo priimta 2 tūkst. 373 paraiškos. Kaip ir pernai, daugiausiai Darbėnų seniūnijoje – 724, Imbarės seniūnijoje – 442, Kretingos – 416, Žalgirio – 257, Kartenos – 222, Kūlupėnų – 208, Vydmantų –104.

Iš pasėlių šiemet daugiausiai rajone deklaruota žieminių kviečių – 15 tūkst. 297 ha, bet, lyginant su pernai, šis skaičius sumažėjo, 2022 m. buvo deklaruota 16 tūkst. 149 ha. Vasarinių kviečių šiemet deklaruota daugiau – 5 tūkst. 147 ha, kai pernai 4 tūkst. 622 ha. Padidėjo miežių plotai: pernai ūkininkai deklaravo 1 tūkst. 934 ha, šiemet – 2 tūkst. 325 ha. Ankštinių kultūrų šiemet deklaruota taip pat daugiau: pernai 3 tūkst. 54 ha, o šiemet – 4 tūkst. 589 ha. Žieminių rapsų šiemet – 5 tūkst. 318 ha, pernai buvo 5 tūkst. 835 ha. Vasarinių rapsų ūkininkai pernai deklaravo 522 ha, šiemet – 368 ha.

Šaltinis: Audronė Griežienė, delfi.lt, 2023-12-13

Kas yra laikoma daugiamete pieva?

Pagal žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles daugiametė ganykla arba pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus penkerius ar daugiau metų neariamas žemės plotas, kuris skirtas ūkiniams gyvūnams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti ir kurį galima atsėti nesuariant. Daugiametėje ganykloje arba pievoje gali augti pavienių medžių ir (ar) krūmų.

Kur galiu rasti bendrą informaciją apie daugiamečių pievų atkūrimą?

Informaciją dėl daugiamečių pievų atkūrimo galite rasti NMA svetainėje, paspaudę šią nuorodą.

Čia yra paskelbtas žemėlapis Daugiamečių pievų atstatymo žemėlapis (arcgis.com). Jame pateikta informacija apie 2020–­­­2022 m. suartus daugiamečių pievų plotus ir ploto dalį, kurią reikėtų atkurti. Pareiškėjas, žemėlapyje nustatęs (žemėlapyje paiešką galima atlikti didinant mastelį, įvedant konkrečią vietovę), kad suartas plotas yra jo deklaruojamas, gali matyti, koks yra suarto ploto dydis ir kokią suarto ploto dalį reikėtų atkurti.

Kodėl reikia atkurti daugiametes pievas?

Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo saugoti daugiametes pievas. Nuo 2023 m. daugiamečių žolynų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis negalėjo sumažėti daugiau kaip 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu.

Paaiškėjus, kad šiais metais šis santykis, palyginti su 2018 m. nustatytu referenciniu dydžiu Lietuvoje, sumažėjo 18,64 proc., suartas pievas privaloma atkurti.

Teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškas, ūkininkai įsipareigoja daugiamečių pievų nearti, o NMA pareikalavus – jas atkurti, jei visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažės daugiau kaip 5 proc.

Ar visiems ūkininkams tenka prievolė atkurti daugiametes pievas?

Pareiga suartą žemę užsėti daugiamečiais žolynais numatyta tiems ūkininkams, kurie, remiantis trejų ankstesnių metų paraiškų duomenimis (2020–2022 m.), suarė ar kitaip pakeitė daugiametes pievas ar einamaisiais metais deklaruoja plotus, kurie per ankstesnius trejus metus buvo suarti ar kitaip pakeistos daugiametės pievos.

Kokios yra numatytos daugiametės pievos atkūrimo išimtys?

Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinto Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 11 p. nurodyta, kad daugiametės pievos atkūrimo reikalavimas netaikomas, kai:

* daugiametės pievos buvo pakeistos į kitus žemės plotus, nepatenkančius į kontrolinį žemės sklypą bl1 (namų valda, komercinės, visuomeninės paskirties žemė);
* valstybės nuosavybėn paimta žemė, kuri panaudota viešajam interesui ar visuomeniniais tikslais;
* pagal reikalavimus daugiametės pievos apsodinamos mišku, išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kalėdines eglutes ar energetinius medžius;
* konkrečiam pareiškėjui nustatytas privalomas atkurti plotas yra mažesnis nei 0,5 ha.

Kas turi atkuri daugiametę pievą, jeigu ji 2024 m. buvo parduota kitam asmeniui?

Vadovaujantis Aprašo 7.2 papunkčiu, naujasis žemės valdytojas perima visus su daugiamečių pievų atkūrimu susijusius įsipareigojimus, jeigu pretenduoja gauti tiesiogines išmokas už deklaruojamus plotus.

Iki kada reikės atkurti daugiametes pievas?

Daugiamečių pievų plotą reikia atkurti iki 2024 metų savo paraiškos pateikimo dienos, o ne iki bendro paraiškų priėmimo laikotarpio pradžios.

Kaip galima atkurti daugiametes pievas?

Atkuriant pievas, turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės. Atkurti suartos daugiametės pievos plotą galima:

* toje pačioje vietoje;
* kitame plote, kuriame pagal KŽS_DR5LT žemės ūkio naudmenų sluoksnį nėra nustatyta daugiametė pieva ar ganykla;
* kitame plote, kuris pagal 2023 metų paraiškų teikimo duomenis buvo nedeklaruotas ir kuriame pagal KŽS_DR5LT žemės ūkio naudmenų sluoksnį yra nustatyta daugiametė pieva.

Taip pat pažymėtina, kad, jeigu pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, arba kurios yra daugiametės, bet nebuvo deklaruotos, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas. Jas deklaruoti reikės likusį metų skaičių, kad susidarytų penkeri metai iš eilės. Pažymėtina, kad atkurtų plotų arti negalima.

Kaip informuoti NMA apie atkurtas daugiametes pievas?

Pareiškėjas iki kitų metų rugpjūčio 1 d. per mobiliąją programėlę „NMA agro“ turi pateikti atkurtų daugiamečių pievų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi atkurtos daugiametės pievos ir bendras lauko vaizdas.

Kokios sankcijos taikomos neatkūrus nustatyto daugiamečių pievų ploto?

Reikalavimas išlaikyti daugiametes pievas nuo 2023 m. tapo geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimu, todėl, atsiradus reikalavimui atkurti daugiametes pievas ir jų neatkūrus, sankcijos taikomos ne konkrečiai paramos schemai, o visai pareiškėjo paraiškai.

Jei pareiškėjas nevykdo pareigos atkurti suartų daugiamečių pievų ploto, jam taikomos sankcijos už GAAB reikalavimų nesilaikymą, kaip tai numatyta Sankcijų už paramos sąlygų reikalavimų pažeidimą taikymo metodikoje (toliau – Metodika). Taigi, pareiškėjui neatkūrus reikalaujamo atkurti daugiamečių pievų ploto, 2024 m. bus sumažintos visos išmokos (tiesioginės išmokos bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencinių priemonių kompensacinės išmokos), kurioms taikomi GAAB reikalavimai.

Vadovaujantis Metodika, sankcijos procentinis dydis gali sudaryti nuo 1 proc. iki 5 proc., įvertinus pažeidimą (neatkurtą plotą), vadovaujantis Metodikos 1 priedo 1 punkte nurodytais kriterijais:

* 1 proc., jei pažeidimo plotas iki 10 ha (imtinai);
* 3 proc. sankcija, jei pažeidimo plotas nuo 10 ha iki 50 ha (imtinai);
* 5 proc. sankcija, jei pažeidimo plotas nuo 50 ha.

Jeigu ūkininkas neatkurs daugiametės pievos, ar galės tame plote deklaruoti kitus augalus?

Taip, tačiau pareiškėjui bus taikomos GAAB reikalavimų pažeidimo sankcijos dėl neatkurtų daugiamečių pievų visai paraiškai.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2023-12-12

Kalbėdamas apie pirmuosius Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) metus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad ūkininkams reikia paramos stabilumo ir nuspėjamumo, deramo atlygio už papildomas pastangas. BŽŪP reformos metu Europos Komisija (EK) akcentavo supaprastinimo svarbą. Pasirengimas Strateginių planų įgyvendinimui ir pirmieji metai, anot ministro, buvo sudėtingi.

„Strateginių planų šablonai, reikalaujamas aukštas detalumo lygis bei sudėtinga, nelanksti ir daug laiko reikalaujanti strateginių planų pakeitimo procedūra neleidžia efektyviai sumažinti administracinę naštą ne tik ūkininkams, bet ir administruojančioms institucijoms. Techniniai dalykai turėtų likti valstybių narių kompetencijoje ir nacionalinių taisyklių lygmenyje, o Strateginiame plane turi būti apibrėžiami tik strateginiai elementai“, – sakė ministras.

GAAB standartų apibrėžimas baziniame reglamente yra itin lakoniškas, tačiau Strateginio plano tvirtinimas ir bandymai jį pakeisti parodo kitokią realybę.

„Norėtųsi daugiau dėmesio nacionalinei žemės ūkio srities specifikai ar geografiniams ir socialiniams skirtumams. Vienas pavyzdys – EK pozicija, kad reikia taikyti augalų kaitos reikalavimus kukurūzų plotuose dėl augalų ligų problemų, kurių Lietuvoje nėra, o tarpinio pasėlio įsėjimo laikas – įšalusios žemės laikotarpis. Kitas pavyzdys – GAAB 1 reikalavimas dėl ŠESD emisijų valdymo nemažinti daugiamečių pievų ploto daugiau nei 5 proc., tačiau šie plotai iškrinta iš žemės ūkio naudmenų juos apsodinus mišku. Tai netiesiogiai „iš viršaus“ formuoja žemės ūkių struktūrą, jaunųjų ūkininkų, perėmusių iš tėvų valdas ir nenorinčių tęsti gyvulininkystės veiklos, galimybės ribojamos, dažnai dėl to jie atsisako žemės ūkio veiklos. O būdų prisidėti prie ŠESD mažinimo yra kur kas daugiau ir efektyvesnių nei dirvonuojančių žolių saugojimas“, – teigė ministras.

Pasak ministro, perteklinis ekologinių sistemų įvairių datų nustatymas, iš to kilęs poreikis jas keisti lėmė ilgas derinimo procedūras su EK, kas šiais metais neleido greitai reaguoti į susidariusias išskirtines klimato sąlygas. Bet koks reikalavimas, prieštaraujantis gamtos dėsniams, sukelia pagrįstus priekaištus ūkininkų tarpe, o ilgainiui augina euroskeptikų gretas.

Ministras pabrėžė ir tai, kad vidutinis tiesioginių išmokų lygis Lietuvoje jau daugiau nei 20 metų yra mažiausias tarp visų ES šalių. Tai, pasak ministro, rodo didelę atskirtį ir sąžiningos konkurencijos stoką.

„Parodo ir tai, kad Lietuvoje bei kitose panašiose šalyse ūkininkai kažkodėl yra mažiau verti tiesioginės paramos nei likusiose ES šalyse, nors įsipareigojimus, paramos sąlygas privalo prisiimti vienodas, siekti bendrų BŽUP tikslų. Todėl vienareikšmiškai palaikome Slovakijos iniciatyvą ir pasisakome, kad naujuoju BŽŪP laikotarpiu Lietuvai turi būti užtikrinta pilna 100 proc. konvergencija, t. y., kad ne mažesnis kaip ES vidutinis tiesioginių išmokų lygis būtų pasiektas jau nuo 2028 m.“, – teigė ministras K. Navickas.

Dėmesys Ukrainai neslopsta

Ministrai tradiciškai dėmesio skyrė situacijai Lenkijos ir Ukrainos pasienyje. Dėl stringančių pervežimų Lenkijos ir Ukrainos pasienyje situacija kasdien blogėja. Dėl protesto sutrinka prekių pristatymo terminai, pažeidžiamos sutartys su partneriais, genda maisto produktai. Ukrainos bei Europos verslas patiria tiesioginius finansinius ir reputacinius nuostolius. Kroviniai, skirti Ukrainai, kaupiasi Klaipėdos jūrų uoste.

„Norime pabrėžti, kad ES ir Ukrainos kelių transporto susitarimas sudarytas siekiant padėti Ukrainai karo metu, puoselėti glaudesnius Ukrainos ir Europos ryšius bei užtikrinti nenutrūkstamą pagalbos tiekimą kariaujančiai šaliai. Tai yra vieningas ES pagalbos Ukrainai susitarimas. Tikimės, kad Lenkijos veiksmai, dalyvaujant EK ir Ukrainai, greitai leis įgyvendinti veiksmingus sprendimus ir atblokuoti eismą per sieną.

Labai remiame Ukrainos stojimą į ES. Pasisakome už tai, kad ji būtų pakviesta pradėti derybas. Viliamės, kad iki tol, kol Ukraina bus mūsų gretose, pavyks daug nuveikti, tiek pačiai Ukrainai, tiek ir ES, kad būtume tam pasiruošę. Ir toliau turime būti tvirti ir vieningi visapusiškai remiant Ukrainą“, – pabrėžė ministras K. Navickas.

Nustatytos 2024-2026 m. žvejybos galimybės Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje

Ministrų taryboje pasiektas politinis susitarimas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos 2024-2026 m. žvejybos galimybės ES vandenyse ir ES laivams tolimuosiuose žvejybos rajonuose. Pagal šį reglamentą 5 su Lietuvos vėliava plaukiojantys laivai pagal Lietuvos turimas žvejybos galimybes ir po apsikeitimų su kitomis ES valstybėmis narėmis pastaruosius 5 metus sugauna daugiau nei 150 tūkstančių tonų įvairių rūšių žuvų.

„Nuosekliai pasisakome už tai, kad nustatomos žvejybos galimybės derėtų su bendrosios žuvininkystės politikos tikslais. Svarbu užtikrinti, kad ES žvejybos sektorius išliktų tvarus, ekonomiškai gyvybingas ir padėtų užtikrinti apsirūpinimo maistu suverenitetą“, – teigė ministras.

Reglamentu nustatomas europinių ungurių žvejybos reguliavimas – ungurių žvejyba ES vandenyse bus stipriai ribojama. Stiklinių ungurių žvejyba išteklių atkūrimo tikslais išlaikyta, tai itin aktualu, nes Lietuva nuo 2009-ųjų aktyviai įgyvendina ungurių išteklių valdymo planą, kuriuo siekiama atkurti šių žuvų išteklius ir prisidėti prie didesnio ungurių migravimo į jūrų vandenis.

Aptarti kiti aktualūs klausimai

Lietuva pritarė pirmininkaujančios Ispanijos pateiktam Reglamento dėl tam tikrais naujais genominiais metodais gautų augalų ir iš jų gaminamo maisto bei pašarų kompromisiniam tekstui. Tačiau žemės ūkio ministrams nepavyko susitarti dėl bendro požiūrio į naujus genominius metodus.

Aptariant pirmininkaujančios Ispanijos pateiktą pažangos ataskaitą dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo Reglamento pasiūlymo, ministras K. Navickas atkreipė dėmesį, kad vis dar išlieka neišspręstų klausimų. Pavyzdžiui, privalomas augalų apsaugos produktų mažinimo tikslo nustatymas ir jo apskaičiavimo metodika, neįvertinamas realus sunaudojamas veikliosios medžiagos kiekis tenkantis hektarui, alternatyvų nebuvimas. Lietuvoje, kaip Šiaurės zonos valstybėje, augalų apsaugos produktų pasirinkimas yra trečdaliu mažesnis nei kitose zonose.

„Suteikime ūkininkams papildomų įrankių – alternatyvių, mažiau kenksmingų ir biologinių augalų apsaugos priemonių, daugiau tiksliosios žemdirbystės instrumentų, mokymų, susitelkime į integruotą kenkėjų kontrolę, keiskimės gerąja patirtimi ir, esu tikras, pasieksime tikslus“, – kalbėjo ministras.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-12-12

Nuo šiol prieš registruojant SAZ, jei ji nebuvo registruota, ir klaidos taisymo pagrindais (be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo) bus taikomas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo mechanizmas.

Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos pažyma teikiama kartu su prašymu įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento.

Dar vienas pakeitimas – veiklos vykdytojai apie klaidos taisymo atvejais nustatytas SAZ turės informuoti į jas patenkančių žemės ir pastatų savininkus.

Vadovaujantis Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) pateiktais pasiūlymais, atsisakyta prievolės nustatyti SAZ dėl kai kurių veiklų. Pavyzdžiui, tekstilės pluoštų paruošimo ir verpimo, techninių ir pramoninės tekstilės gaminių, sumontuotų parketo grindų, kuro granulių iš presuotos medienos, cheminių pluoštų, stiklo, porceliano, keramikos gamybos. Taip pat elektros įrangos, elektros, variklinių transporto priemonių, vaistų pramonės, farmacijos preparatų, baldų ir čiužinių gamybos ir kt.

Kai kuriais atvejais prievolė nustatyti SAZ išlieka, kai planuojama vykdyti didesnės apimties veikla, nei buvo nustatyta iki šiol.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-12-12

Investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimą, dėl kurio dabar diskutuoja Seimas, inicijuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Komitetas Investicijų įstatymo pataisų svarstyme šią savaitę padarė pertrauką. „Neatskleistas pilna apimtimi tikrasis pakeitimų tikslas. Neteigiu, kad buvo mėginama klaidinti, bet jeigu turime išgauti tuos dalykus, nėra sąžiningas elgesys“, – komiteto posėdyje pareiškė socialdemokratas Gintautas Paluckas. Pasak jo, neįvertintos naujo teisinio reguliavimo pasekmės.

Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Mogenienė mano, kad formuojant tokį fondą valstybinę žemę galima paimti iš ūkininkų, kuriems dabar ji nuomojama. Ji, be kita ko, pasigedo informacijos, iš ko valstybinė žemė būtų paimama, jeigu ji dabar yra „įdarbinta“. „Galvoju, kad turime dar plačiau į tą paveikslą pažiūrėti, nes esant tokioms geopolitinėms rizikoms, karo sąlygoms, būtent žemės ūkis ir maisto gamyba yra ypatingai strateginė ir nacionalinį saugumą užtikrinanti ūkio šaka“, – tvirtino parlamentarė.

Aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės teigimu, dabar „neįdarbintos“ laisvos valstybinės žemės beveik nėra. „Neišnuomotų arba nesuteiktų panaudai valstybinės žemės sklypų iš principo nėra“, – komitete teigė ji. Dabar valstybinė žemė gali būti išnuomota ne ilgiau kaip 25 metams, vėliau nuomą galima pratęsti.

„Investuok Lietuvoje“ Infrastruktūros komandos vadovės Virginijos Gelžinytės teigimu, dabar nėra ir įrankio, kaip valstybinę žemę išsaugoti ateities investicijoms. „Laisvos valstybinės žemės, tinkamos investicijoms, nėra arba tie plotai yra labai maži. Jeigu žemė atsiranda, ji keliauja į laisvos valstybinės žemės fondą automatu ir tada iš jo panaudojama tam tikriems tikslams, bet pagrindo, kad panaudotume investicijoms, nėra“, – komitete aiškino V.Gelžinytė.

Pasak jos, investuotojai ilgai nelaukia, kol sklypas bus paruoštas: „Todėl pralaimime laike investicijas“. V.Gelžinytės teigimu, nuo 2024 metų sausio miestuose esanti valstybinė žemė pereina savivaldai, o kaimiškose teritorijose lieka NŽT žinioje: „Rezervuoti investiciniams projektams žemę bus galima tik kaimiškose teritorijoje. Į miestų žemę nebus pretenduojama“. Tuo metu L.Mogenienė pasigedo garantijų, kad į valstybės lėšomis sutvarkytą infrastruktūrą investuotojas tikrai ateis. „Kokios garantijos, kad kažkokiu būdu išvystyta tokio sklypo infrastruktūra nežinant, kokiu tikslu ir koks investuotojas ateis, tam investuotojui tiks. O jeigu netiks?“ – klausė ji.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis sako, jog valstybė įrengtų tik bazinę infrastruktūrą. „Tada kiekvienas investuotojas galutinai įsirengia, kaip jam reikia, o mes kalbame apie bazinę infrastruktūrą, kuri 95 proc. investuotojų yra tokia pati – kad būtų kanalizacija, elektra, kelias“, – kalbėjo viceministras. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonominės plėtros grupė vadovė Gina Jaugielavičienė pabrėžė, kad sklypas būtų rezervuojamas penkeriems metams su galimybe pratęsti dar tiek pat. Pasak jos, speciali infrastruktūra konkrečiam investuotojui nebūtų įrengiama dėl valstybės pagalbos ribojimų.

Konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo trumpinti žemės suteikimo procedūras dideliems investuotojams, kurie „sukurs daugybę darbo vietų, sumokės daug mokesčių“. Siūlo nerezervuoti valstybinės žemės G.Paluckas įsitikinęs, kad valstybinės žemės sklypų rezervuoti nereikia – jis siūlo numačius saugiklius investuotojui skirti sklypą ne konkurso tvarka. „Tai yra supaprastinus ir sutrumpinus nuomos procedūras, kai tai racionalu, skirti sklypą. Nėra kam ir nuo ko rezervuoti, nes tai valstybinė žemė. Kam toks rezervuotos žemės fondas reikalingas?“ – komitete teigė G.Paluckas.

Jis baiminosi, kad rezervacija gali per ilgai užtrukti – investuotojas nepradės žadėtos veiklos: „Kažkas ateina, pažada ir keturis metus nieko nedaro“. „Ar nepapulsime į tą situaciją, kai išnuomoji, sutartis būna padaryta ilgiems metams, nieko nevyksta ir ruošiasi, kaip ją (sutartį – BNS) dar perparduoti ar pernuomoti. Kaip nuo to pasisaugosime?“ – pridūrė komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. Konservatorius Andrius Kupčinskas mano, kad nežinant nacionalinių reikmių panaudoti valstybinę žemę trečio žemės fondo kurti nereikia.

„Pramonės parkai ir LEZ’ai ne visiškai užimti, teritorijos iki galo neišnaudotos, o mes dabar einame į kitas teritorijas ir jas rezervuojame“, – svarstė A.Kupčinskas. M.Skritulskas taip pat teigė, jog neaišku, kam kuriamas rezervacijos fondas. „Nuosavybės atkūrimo procesas jau yra pasibaigęs, todėl sklypai neturėtų tirpti, nykti, o teritorijos mažėti. NŽT funkcijos bus perduotos savivaldai ir tuos sklypus valdys savivalda netrukus ir ji tuos sklypus valdys ir priiminės sprendimus.

Bus konkurencija tam tikra tarp savivaldybių“, – aiškino parlamentaras. Pasak jo, tai rodo praktika – Mažeikių ir Naujosios Akmenės kova dėl investuotojo – baldų gamintojo. Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant užsienio investicijas, pataisomis siūloma sukurti naują valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, kuris leistų rezervuoti žemę projektams dar nesant potencialaus investuotojo. Valstybė galėtų rezervuoti tokius sklypus apdirbamosios gamybos, mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos investicijų projektams ne miestų ir miestelių teritorijoje. Teigiama, kad tokių sklypų poreikis iki 2030 metų bus apie 1,3 tūkst. hektarų.

Šaltinis: 15min.lt, 2023-12-08