Žemės ūkio naujienos: 2024-01-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Daugiamečių pievų atkūrimas – įsipareigojimas, apie kurį ūkininkai, siekdami išmokų, žinojo
Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių narių ūkininkai, gaudami išmokas, visuomet turi vykdyti tam tikrus įsipareigojimus, įsivertinti ir atsižvelgti į jiems keliamus reikalavimus. Vienas tokių – nearti daugiamečių pievų. Ūkininkai, teikdami paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškas, kasmet įsipareigodavo nearti daugiamečių pievų, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pareikalavus – jas atkurti, jeigu visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėtų daugiau kaip 5 proc.
Kada atsirado reikalavimas saugoti daugiametes pievas?
Daugiamečių pievų apsaugos politika ES galioja jau seniai, tačiau tik nuo 2015 m. šis reikalavimas tiesiogiai susietas su paramos priemonėmis. Tuomet pagal ES reikalavimus atsirado sąlyga nacionaliniu mastu išlaikyti daugiamečių pievų santykį (daugiamečių pievų plotą lyginant su visu deklaruojamu plotu) – kad jis nemažėtų daugiau nei 5 proc., o jei sumažėja – reikalauti iš pievas suarusių ūkininkų jas atstatyti.
Taigi turimų daugiamečių pievų išlaikymas ūkininkams nėra naujiena – 2015-2022 m. tai buvo vienas iš trijų žalinimo reikalavimų, o jį įvykdžiusiems ūkininkams buvo mokamos bazinės tiesioginės ir žalinimo išmokos.
Atnaujintais duomenimis, referencijos daugiamečių pievų plotas 2018 m. Lietuvoje patikslintas iki 694,5 tūkst. ha (t. y., po sudėtingų derybų su Europos Komisija, sumažėjo daugiau nei 50 tūkst. ha). Tai, kad ES teisės aktuose 2018 m. yra įtvirtinti kaip referencinio rodiklio nustatymo metai, yra itin nepalanku Lietuvai, kadangi buvo fiksuojamas vienas didžiausių per visą laikotarpį deklaruotų daugiamečių pievų plotas.
Plotų augimą lėmė ir tai, jog nuo 2015 m. ilgiau kaip 5 metus deklaruojama pieva nebegalėjo likti pieva ar ganykla iki 5 metų, o turėjo tapti daugiamete pieva, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnyje.
Nuo 2023 m. daugiamečių pievų politika perkelta į Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimų rėmus. Pagal Strateginių planų reglamentą, naujuoju 2023-2027 m. laikotarpiu visoje ES nustatyti tie patys referenciniai metai – 2018-ieji.
Taigi šiemet ūkininkams pirmą kartą atsirado prievolė atstatyti pievas. Tiems, kurie 2020-2022 m. išarė daugiau nei 0,5 ha daugiamečių pievų, teks atstatyti tuo laikotarpiu suartą daugiamečių pievų plotą. Tą ūkininkai turės padaryti kitais metais deklaruodami pasėlių plotus.
2021 m. pirmą kartą buvo pasiektas 5 proc. pievų sumažėjimas ir ūkininkams grėsė pievų atstatymas, tačiau iki šiol pavykdavo surasti papildomų plotų ar deklaravimo klaidų. Lietuva vis tilpo į tą leistiną sumažėjimą, tačiau nuo 2023 metų pasikeitė referenciniai metai (buvo 2015 m., dabar – 2018 m.), o pievų ir toliau mažėja, todėl nebeišvengiama, kad jas reikės atstatyti.
Laukiama svarbaus atsakymo iš Europos Komisijos
Praėjusių metų gruodžio mėnesį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pateikė Europos Komisijai (EK) antrąjį Strateginio plano keitimą, kuriuo, be kita ko, siekiama padėti Lietuvos ūkininkams kuo sklandžiau įveikti daugiamečių pievų problemą.
Pavyzdžiui, ministerija siūlo deklaruotas vandens apsaugos juostas prie paviršinių vandens telkinių laikyti atkuriamomis pievomis. Tikimasi, kad tai leistų sumažinti reikalingų atkurti pievų plotus (šiandien šis skaičius iki privalomo minimumo siekia 87 tūkst. ha).
Vadinasi, ūkininkams, kuriems 2023 m. pabaigoje nustatyta prievolė atstatyti daugiametes pievas, nuo 2024 m. į atstatomą plotą būtų įskaityti ir šie deklaruojami plotai − tiek vandens apsaugos juostos pagal GAAB 4, tiek įkuriami nauji ir (ar) prižiūrimi esami žoliniai kraštovaizdžio elementai pagal ekologinę sistemą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra. Galutinis sprendimas paaiškės po Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano keitimų suderinimo su EK ir 2024 m. tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo.
Taigi pasėlio kodu, tinkamu daugiametės pievos atkūrimui, deklaruotinos atkuriamos pievos galėtų būti ir 3 m. pagrioviai su žoline danga. 2023 m. duomenimis, tokių plotų vien palei melioracijos griovius Lietuvoje yra apie 62 tūkst. ha.
Ministerija yra numačiusi ir daugiau galimų šios problemos sprendimo būdų. Strateginį planą siūloma papildyti nauja ekologine sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, kuri būtų skirta daugiamečių pievų įkūrimui ir jų atnaujinimui bei priežiūrai.
Jei Komisija patvirtins šią priemonę, tikimės, kad ją aktyviai rinksis gyvulininkyste užsiimantys ūkiai ir nenašių žemių savininkai. Taip pat jau nuo 2023 m. ūkininkai gali dalyvauti ekologinėse sistemose „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ ir „Eroduotos žemės keitimas pievomis“.
Ekologinėse sistemose „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, kuriose dalyvaujant nustatytas ūkinių gyvūnų ganymas, siūloma sumažinti ganymo intensyvumo reikalavimą (0,1 SG), taip sprendžiant daugiamečių pievų mažėjimo problemą ir siekiant išlaikyti kuo didesnius daugiamečių pievų plotus, skatinant juose ūkinių gyvūnų ganymą.
Žemės ūkio ministerija, spręsdama daugiamečių pievų klausimą, kartu su ūkininkais ieško sprendimų – po diskusijų su Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovais Europos Komisijai išsiųstas paklausimas, ar pievos, deklaruojamos ilgiau kaip 5 metus, gali būti įtrauktos į sėjomainą. Jei atsakymas būtų teigiamas, tai leistų dar kartą peržiūrėti referencinių metų pievų plotą, tačiau koks būtų rezultatas, šiandien pasakyti negalima.
Kitos galimybės
Svarbu paminėti, jog daugiametes pievas atkurti galima įvairiai – nebūtina to daryti jau išartame plote ar toje pačioje vietoje. Jas galima atkurti ir kitame plote, svarbu, kad atkurtos pievos nuo 2024 m. būtų išlaikytos ir deklaruojamos 5 metus iš eilės.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM pateikia pavyzdį: pasėlio kodu, tinkamu daugiametės pievos atkūrimui, deklaruotinos atkuriamos pievos galėtų būti:
* plotai, kurie 2023 m. deklaruoti GPŽ kodu (ganyklos pievos iki 5 metų, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai, svidrės, smilgos, pašiaušėliai, avižuolės, šunažolės, visgės, erainčinsvidrės, dryžučiai, dirsuolės ir kt.) (2023 m. duomenimis, tokių plotų Lietuvoje buvo 147 359 ha, iš kurių 88 506 deklaravo pareiškėjai, kuriems atsirado prievolė atstatyti daugiametes pievas);
* plotai, kurie nedeklaruoti 2023 m. bei remiantis turimais duomenimis yra daugiametės ganyklos pievos (2023 m. duomenimis, tokių plotų Lietuvoje buvo 230 533 ha);
* plotai, kurie nedeklaruoti 2023 m., tačiau 2022 m. buvo deklaruoti kaip GPŽ (2023 m. duomenimis, tokių plotų Lietuvoje buvo 1 886 ha);
* kiti plotai, kurie nedeklaruoti 2023 m. (2023 m. duomenimis, tokių plotų Lietuvoje buvo 27 222 ha).
Daugiametės pievos atkūrimo reikalavimas netaikomas, kai:
* daugiametės pievos buvo pakeistos į kitus žemės plotus, nepatenkančius į kontrolinį žemės sklypą bl1 (namų valda, komercinės, visuomeninės paskirties žemė);
* valstybės nuosavybėn paimta žemė, kuri panaudota viešajam interesui ar visuomeniniais tikslais;
* pagal reikalavimus daugiametės pievos apsodinamos mišku, išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kalėdines eglutes ar energetinius medžius;
* konkrečiam pareiškėjui nustatytas privalomas atkurti plotas yra mažesnis nei 0,5 ha;
* plotai buvo sertifikuoti pagal ekologinio žemės ūkio taisykles (išimtis galiojo iki 2023 m. deklaravimo metų pradžios).
Pasėlių kodų, tinkamų daugiametės pievos atkūrimui, sąrašas bus paskelbtas 2024 m. tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse.
Jei pareiškėjas nevykdys pareigos atkurti suartų daugiamečių pievų ploto, jam bus taikomos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų nesilaikymą, kaip tai numatyta Sankcijų už paramos sąlygų reikalavimų pažeidimą taikymo metodikoje.
Svarbu paminėti, jog ministerija numatė pačias mažiausias sankcijas už daugiamečių pievų atstatymo pareigos nevykdymą: pirmaisiais metais 90 proc. ūkininkų, kuriems reikia atstatyti pievas (pažeidimams iki 10 ha), išmokos būtų sumažintos tik 1 proc., antraisiais metais – 2 proc.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-01-17
Nuo 2024-01-01 kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami TPDRIS
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai turi būti rengiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – TPDRIS). Toks reikalavimas atsirado pasikeitus teisiniam reglamentavimui. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, nauji specialiojo žemėtvarkos teritorijų planavimo dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. jau pradėti rengti TPDRIS.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) taip pat pateikė informaciją tinklalapyje https://www.tpdris.lt/, kad TPDRIS sukurta galimybė kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą organizuoti savivaldybės administracijos direktoriui, o kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemės valdos žemės tvarkymo priemonėms planuoti – privačios žemės savininkams arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui. Dėl techninių klausimų, susijusių su sistemos veikimu ir naudojimu, prašoma kreiptis tel. (8 5) 207 3333 (atsiliepus operatoriui spausti 3) arba el. paštu tpdris@vtpsi.lt.
VTPSI taip pat informavo, kad prašymų dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo nėra galimybės teikti TPDRIS. TPDRIS procesas dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo prasideda nuo sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų paskelbimo.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 „Dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 16 punkte nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektas pradedamas rengti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų.
Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, informuojame, kad Nacionalinei žemės tarnybai prašymą priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų galima teikti:
1) per Elektroninius valdžios vartus (www.epaslaugos.lt)
2) e. pristatymo sistemoje (www.ePristatymas.lt)
3)interneto svetainėje „E. pilietis“ (epilietis.lrv.lt)
4)elektroniniu paštu (nzt@nzt.lt) pasirašytus kvalifikuotu el. parašu (.adoc, .pdf formatu) arba pateikiant pasirašyto prašymo skaitmeninę kopiją (.pdf formatu)
paštu, Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius.
Atkreipiame dėmesį, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, pradėti rengti Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ŽPDRIS), baigiami rengti, derinti, tikrinti ir tvirtinti šioje sistemoje (vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 9, 20, 23, 25, 26, 30, 34, 37, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi).
Vadovaudamiesi nurodytu teisiniu reglamentavimu, informuojame, kad ŽPDRIS baigiami rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, kurie Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo sprendimu dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų pradėti rengti iki 2023-12-31.
Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2024-01-16
Lietuvoje 2023 m. gruodžio mėn. pradžioje kviečių supirkimo kaina sumažėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2023 m. 49 savaitę (12 04–10) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 218,49 EUR/t – kaina buvo 4,41 proc. mažesnė negu prieš savaitę (48 savaitę (11 27–12 03) bei 24,71 proc. mažesnė negu prieš metus (2022 m. 49 savaitę (12 05–11). Kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 165,62 EUR/t – 6,58 proc. mažesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, bei 43,89 proc. mažesne kaina negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu. Avižų supirkimo kaina sudarė 165,78 EUR/t ir buvo atitinkamai 10,62 proc. ir 38,59 proc. mažesnė negu prieš savaitę ir metus analogišku laikotarpiu.
Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina 49 savaitę, palyginti su 48 savaitę buvusia kaina, padidėjo 2,79 proc. (iki 162,04 EUR/t), bet buvo 43,43 proc. mažesnė negu prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Rapsai analizuojamu laikotarpiu buvo superkami vidutiniškai po 428,63 EUR/t – 3,67 proc. didesne kaina negu prieš savaitę, bet 35,05 proc. mažesne kaina negu prieš metus.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 22 (436), 2023-12-19
Ministras K. Navickas susitiko su Molėtų rajono ūkininkų atstovais
Antradienį žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Vytautas Abukauskas Molėtų rajono savivaldybėje susitiko su Molėtų ūkininkų sąjungos atstovais bei savivaldybės meru Sauliumi Jauneika. Susitikime aptartas daugiamečių pievų atkūrimo klausimas, taip pat pieno sektoriaus padėtis, naftos dujų kainos bei akcizinio kuro naudojimo tvarka. Kalbėta ir apie saugomų teritorijų bei apsaugos zonų problemas, tręšiamųjų produktų žurnalo pildymą, aptarti kiti svarbūs klausimai.
Ministras K. Navickas informavo, kad po pokalbio su Ministre Pirmininke bus rastas sprendimas dėl lengvatinio dyzelino ir suskystintų dujų akcizo.
Jis taip pat pranešė, kad Žemės ūkio ministerija pasiūlė Europos Komisijai (EK) vandens apsaugos juostas prie paviršinių vandens telkinių laikyti atkuriamomis pievomis. Tikimasi, kad tai leistų sumažinti reikalingų atkurti pievų plotus (šiandien šis skaičius iki privalomo minimumo siekia 87 tūkst. ha).
Vadinasi, ūkininkams, kuriems 2023 m. pabaigoje nustatyta prievolė atstatyti daugiametes pievas, nuo 2024 m. į atstatomą plotą būtų įskaityti ir šie deklaruojami plotai − tiek vandens apsaugos juostos pagal GAAB 4, tiek įkuriami nauji ir (ar) prižiūrimi esami žoliniai kraštovaizdžio elementai pagal ekologinę sistemą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra. Galutinis sprendimas paaiškės po Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano keitimų suderinimo su EK ir 2024 m. tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo.
Žemės ūkio ministerija, spręsdama daugiamečių pievų klausimą, kartu su ūkininkais ieško sprendimų – po diskusijų su Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovais EK išsiųstas paklausimas, ar pievos, deklaruojamos ilgiau kaip 5 metus, gali būti įtrauktos į sėjomainą. Jei atsakymas būtų teigiamas, tai leistų dar kartą peržiūrėti referencinių metų pievų plotą, tačiau koks būtų rezultatas, šiandien pasakyti negalima. Ministerija yra numačiusi ir daugiau galimų šios problemos sprendimo būdų.
