Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-01-19

NMA parama, žemės ūkis

Žemės ūkio naujienos: 2024-01-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ūkininkams skundžiantis, kad su jais neatsiskaitoma už kelių valymą, raginama  sudarinėti sutartis

Po snygio kelius valantiems ūkininkams toks darbas ne visada kompensuojamas, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius. Pasak jo, tai įsisenėjusi praktika, nulemta ankstesnių įstatyminių įpareigojimų kelius tvarkantiems asmenims. Tuo metu Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Darius Vedrickas tikina, kad rajonų savivaldybės turi galimybes kompensuoti ūkininkams už jų darbą ir sudaryti ilgalaikes sutartis.

Nors R. Juknevičius pastebi, kad situacija keičiasi, jo nuomone, dar yra savivaldybių, kurios perka paslaugas iš bendrovių, kurios negali užtikrinti tinkamo kelių valymo, tad vis tiek pasitelkiami ūkininkai.

„Ūkininkai dažnai tą daro neatlygintinai ir praktika yra įsisenėjusi, nors yra pasikeitimų. Šią problemą iškėlėme dar 2009 m. Tuo metu buvo kalbama, kad ūkininkai negali įsipareigoti atlikti visų kelio priežiūros darbų. Jie neturi sertifikatų, o kelias – inžinierinis įrenginys, o kadangi ūkininkai neasfaltuoja, neremontuoja tiltų, tai negali būti samdomi ir sniego valymui“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė R. Juknevičius.

„Kiek žinau, situacija kažkiek pasikeitusi. Bet yra savivaldybių, kur daromi dideli užpirkimai, viskas atiduodama vienam tiekėjui, kuris net neturi technikos sniegui stumdyti. O šis naudojasi subrangovais, samdydamas ūkininkus už grašius“, – aiškino jis.

Jis taip pat priminė, kad jei ūkininko naudojama technika buvo pirkta su Europos Sąjungos parama ir naudojama ne žemės ūkio darbams, paramą gali tekti grąžinti.

Visgi D. Vedrickas tikino, kad ūkininkų samdymas kelių valymui yra ne tik teisiškai galimas, bet ir skatinamas. Pasak jo, statistiniai duomenys rodo, kad darbas ūkininkams neretai kompensuojamas, net kai jo vertė siekia vos kelias dešimtis eurų.

„Galimybės iš tikrųjų yra ir viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas netgi skatina. Nes visos iniciatyvos padarytos taip, kad dėmesys būtų smulkiam ir vidutiniam verslui. (…) Tai, ką mes matome iš statistikos, kad sniego valymo paslaugų įsigijimas nėra toks retas – per beveik 2 metus yra sudaryta apie 1,2 tūkst. sutarčių. Ir dažnu atveju jos yra žodinės, kur vertė siekia iki 5 tūkst. eurų. Net yra atvejų, kad vienkartinės sutartys sudaromos už 30 eurų“, – komentavo D. Vedrickas.

„Galimybės dalyvauti ir sudaryti žodines sutartis, savivaldybėms operatyviai spręsti problemas ir sudaryti sąlygas vietos verslams tikrai yra“, – pabrėžė jis.

Tuo metu Rokiškio rajono ūkininkas Petras Šiaučiūnas teigė, kad norint gauti kompensaciją už vykdomus kelio valymo darbus, reikia pradėti naują veiklą, kuri tiesiog neapsimoka.

„Paprašiau buhalterės paruošti pasiūlymą kelių valymui. Buvau informuotas, kad turėčiau atidaryti papildomą veiklą, vesti papildomą buhalteriją, pirkti kurą, ir už tai aš gausiu nuo 40 iki 55 eurų su PVM“, – paminėjo jis.

„Delfi“ trečiadienį skelbė, kad prisnigus savivaldybių seniūnai kreipėsi į ūkininkus, prašydami valyti rajoninius kelius. Visgi, kaip pranešė portalas, kai kuriems iš jų už darbą nėra kompensuojama.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-01-18

Kad būtum pastebėtas ir išgirstas – privalai šaukti

Tebegyvenama iliuzijose, kad žmogus ir jo problemos kažkam rūpi. Iš tikrųjų, valdžios žmonės sprendžia savo rūpesčius, tvarkosi verslus, gerina gyvenimo kokybę ir tenkina savo užgaidas tautai viską pateikdami kaip JŲ, paklusnesnių ir patiklesnių šalies piliečių, norus. Kad ir kokį baisų bei genocidišką projektą besugalvotų valdžios viršūnės, svarbiausia – tik įtikinti tautą sprendimo gerumu, papildomai sukuriant dviprasmiškumą ir netyčia sukiršinat žmonės. 

Ir kol tauta tyli, manydama, kad ji valdžiai rūpi, tol tos tautos nepaisymo kreivė stabiliai kopia aukštyn. Sulaukta dienos, kai prie širdies priglaustą Laisvę tautai spaudžiant, viešai nuo scenos gerbtini ponai tą tautą išvadina „baubiančiais galvijėliais“. Lietuvio žemdirbio dalia nelengva, bet valia stipri, o ranka tvirta.

Protesto akcija

Sausio 8 d. visoje Lietuvoje liepsnojo ūkininkų protesto laužai. Jais žemdirbiai taikiai pasakė GANA Vyriausybės vedamai politikai prieš žemės ūkį. Prie akcijos jau solidariai jungiasi ir Latvijos, Vokietijos, Danijos, Norvegijos, kitų valstybių žemdirbiai. Liepsnojantys laužai – žemdirbių vilties ir solidarumo simbolis, tikintis, jog valdžia išgirs žemdirbius. Jei ūkininkų problemos bus ignoruojamos ir ateityje, sausio pabaigoje ūkininkai planuoja traktoriais ir kita žemės ūkio technika pajudėti link sostinės.

Net ir spaudžiant -22 laipsnių šaltučiui, Ignalinos krašto ūkininkai išėjo į laukus. Nebuvo informacija apie Ignalinos krašto žmonių dalyvavimą akcijoje iš anksto registruota, o kai kurie ūkininkai susibėgo vos paskutinę sekundę, todėl nežinia, kiek žemdirbių įkūrė laužus. Žinoma apie 5 laužus rajone. Vieni aktyvesnių buvo Ignalinos seniūnijos ūkininkai, išjudinę ir aplinkinius kaimynus, kurių, prisidėjusių organizaciniais darbais ar tiesiog dalyvavimu, buvo daugiau nei 20. Tai ir Valdas bei Kajus Kamarauskai, Nerijus Jockus su šeima, Donatas Lukaševičius, Arūnas Sapiega, Tomas Oginskas, Deividas Luneckas, Marius Petronis, Arūnas Patiejūnas su sūnumi, Deimantas Patiejūnas, Povilas Zabulevičius, Egidijus Šiaudinis, Raimondas Sergeda, Gintas Gurevičius, Saulius Dinda, Darius Oškinis bei kiti.

Po akcijos įžvalgomis pasidalino ir praėjusias savaites Ignalinoje buvęs Europos parlamento narys Bronis Ropė, sausio 8 d. kartu su rajono tarybos nariu Henriku Šiaudiniu dalyvavęs proteste. „Atvykau prie laužų, kurie kūrenami Ignalinos rajone, prie Zuikų, nes palaikau šalies ūkininkus, kurie kovoja dėl galimybės dirbti žemę, auginti kokybiškus, ekologiškus maisto produktus bei gauti tokį užmokestį, kuris leistų išmaitinti šeimą. Lietuva nuo seno yra stipri agrarinė valstybė, žemės ūkis – vienas seniausių verslų. Nesugriaukime šalies žemės ūkio sektoriaus, kuris solidžiomis įplaukomis papildo valstybės biudžetą ir kuria darbo vietas regionuose“, – sakė Br. Ropė.

Mažais žingsneliais pirmyn

Iš kart po protesto Br. Ropė išsakė viltį, kad ledai turėtų pajudėti, nes, jo žiniomis, ketinama eiti į dialogą su žemdirbiais, o dar po poros dienų europarlamentaras džiaugėsi rezultatais. „Dar pernai iškėliau daugiamečių pievų klausimą Briuselyje, kai šalies ūkininkams pradėta grasinti milžiniškomis baudomis už suartas pievas. Tuomet pasikviečiau jaunuosius ūkininkus Dainių Arlauską ir Darių Ufartą bei Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentą Eimantą Pranauską į darbinį susitikimą su Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (AGRI) vykdančiuoju direktoriumi Michaeliu Pielke.

Susitikimo metu raginome Europos Komisiją įpareigoti Žemės ūkio ministeriją suformuoti teisingą sėjomainos apibrėžimą. Negana to, buvo atkreiptas dėmesys ir į sankcijų dydį, akcentuojant, kad šios būtų proporcingos ir protingos. Nenormalu, kad net neatkūrus 1 ha, o dirbant 500 ha, už visus 5 metus bus atimtos visos išmokos.Šiandien sveikinu Lietuvos žemdirbius, kantriai ir atkakliai kovojusius, kad biurokratinė klaida dėl daugiamečių pievų būtų išspręsta. Pasiekė žinia, kad susitikęs su Lietuvos žemdirbių atstovais, Europos Sąjungos žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowskis įsipareigojo jau kitą savaitę su Lietuvos žemės ūkio ministerija šią problemą išspręsti.

Europos Parlamente įdedu daug pastangų, kad Lietuvos žemdirbiai, ypač jauni žmonės, matytų žemės ūkio veikloje perspektyvą. Ši techninė Lietuvos problema varė ūkininkus į neviltį, ypač sulaukus ŽŪM „sveikinimų“ su siūlomomis šimtaprocentinėmis sankcijomis.

Apmaudu, kad nacionalinės problemos sprendimui prireikė tiek Europos Parlamento, tiek net komisaro įsikišimo. Visgi džiaugiuosi ir sveikinu žemdirbius! Esu dėkingas ir eurokomisarui iš Lietuvos Virginijui Sinkevičiui, kuris taip pat padėjo, kad daugiamečių pievų problema būtų išspręsta“, – sakė Br. Ropė.

Dar kartą įsitikinta, kad tylėti ir laukti, kol kažkas pastebės, susiprotės, atkurs teisingumą ir pasirūpins tauta ne tik kad naivu, bet ir pražūtinga. Jau buvusi pandemija parodė, kad piliečiai laikomi „avinų banda“, kuria galima manipuliuoti ir apgaudinėti, kurią reikia suvaryti į 15 min. miestus ir maitinti 3 D spausdintuvu iš GMO atliekų sukurtais produktais. Pandemija buvo tik repeticija, sankcijos žemdirbiams, švietimo sistemos darkymas ir klimato kaitos pasakos – mažos detalės, auginančios grėsmingą ateitį nemąstantiems. Žinoma, naivu tikėtis, kad scenarijai bus tokie patys, tad budrumo prarasti nevalia.

Šaltinis: Lina Raginytė, valstietis.lt, 2024-01-18

Norinčių apsisaugoti nuo plėšrūnų paraiškos jau surikiuotos

2023 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ jau gali sužinoti, kuriems iš jų galės būti skirta parama – sudaryta šių paraiškų pirmumo eilė. Su paraiškų pirmumo eile galima susipažinti čia.

Paraiškų pirmumo eilėje atsidūrė 11 paraiškų, surinkusių nuo 50 iki 100 atrankos balų. Primintina, kad vertinant paraiškų atitiktį atrankos kriterijams privalomasis mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius netaikomas, tad visiems pirmumo eilėje esantiems pareiškėjams paramos lėšų pakanka. Jiems numatoma išskirstyti beveik 75 tūkst. Eur.

Primename, kad parama skiriama įsigyti aptvarus ir jų dalis, skirtus apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo plėšrūnų. Parama taip pat gali būti skiriama vienam arba dviem aviganiams įsigyti. Parama vienam paramos gavėjui, atsižvelgiant į įsigyjamas apsaugos priemones, gali siekti 10 000 Eur. Paraiškas galėjo teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-01-18

Savivaldybių atstovai valstybinės žemės priėmimo–perdavimo aktus turi pasirašyti iki sausio 26 d.

Įgyvendinant nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusius teisinio reguliavimo pokyčius, susijusius su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimais, Nacionalinė žemės tarnyba baigia rengti valstybinės žemės priėmimoperdavimo aktus miestų ir miestelių teritorijose.

Įgalioti savivaldybių atstovai valstybinės žemės priėmimo–perdavimo aktus turi pasirašyti ir grąžinti juos Nacionalinei žemės tarnybai iki 2024 m. sausio 26 d.

Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms valdyti patikėjimo teise ir jos perdavimo kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, pasibaigus savivaldybių patikėjimo teisei į ją, taisyklėse numatoma, kad savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, gavęs Vyriausybės įgalioto atstovo pasirašytus valstybinės žemės priėmimo–perdavimo aktus, juos pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu ir grąžina Vyriausybės įgaliotam asmeniui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių aktų gavimo savivaldybėje dienos.

Primename, kad dar ne visos savivaldybės pateikė Nacionalinei žemės tarnybai valstybinės žemės perdavimo procedūrose dalyvaujančių savivaldybių atstovų, įgaliotų asmenų sąrašus.

Savivaldybės privalo informuoti Nacionalinę žemės tarnybą apie asmenis, kurie kiekvienoje savivaldybėje yra atsakingi už valstybinės žemės priėmimo–perdavimo akto pateikimą pasirašyti savivaldybės tarybos įgaliotam asmeniui, taip pat pasirašyto akto grąžinimą Nacionalinei žemės tarnybai.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-01-18

Ankstesnės žemės ūkio naujienos